Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 33 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokykla
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2010-12-13, 12:09 
     
punktyras rašė:
Ultimadness rašė:
punktyras rašė:
nondescript rašė:

Ultimadness rašė:
Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią - J. V. Gėtė.
Kaip žmogus gali patikrinti ar kelias kuriuo jis eina yra tikras ar viso labo klystkelis?


atsakymas simple. tikru keliu eisi tada, kai tau nekils tokiu klausimu

Jei žmogui nekyla klausimų dėl jo einamo kelio ir pasirinkimo teisingumo, jis nebe žmogus, o mankurtas ir fanatikas.


Arba tas žmogus žino ką daro t.y. kur eina.


Aš ne apie ėjimą, o apie klausimų kėlimą. Puiku, jei žmogus mano žinantis, kur eina. Bet neabejojimas ir netgi nekvestionavimas pasirinkto kelio yra nežmogiška. Kaip toks žmogus reaguos, jei kas kitas kels klausimą dėl jo kelio teisingumo? Jei pateiks klausimą, kurio jis sau nebuvo iškėlęs, nes a priori buvo tikras einamo kelio teisingumu? Ar jis pasuks iš kelio ar palaikys keliantįjį klausimus netikru pranašu? O gal palaikys demonu? Ar tiesiog svies atžariai - sam durak!


na cia jau siek tiek sutirstinai spalvas. zmogus tiesiog issikelia tiksla, kazkokia galutine vizija, ka jis nori sukurti siame gyvenime, kuo buti, ka daryti, kas ji padarytu laiminga, ir jei tas tikslas nera primestas visuomenes, kitu zmoniu ar kazkokiu stereotipu, tai jis jausis laimingas matydamas, kaip arteja link jo, jam tada nekils minciu, kad "ai, gal man cia viska metus?", arba "gal isvaziuot kur nors, ir pradet viska is naujo?", o priesingu atveju, visa laika abejosi, nes kazkur giliai jausi, kad tavo tikslai buvo pasirinkti neteisingai, kazkur padarei klaida, kol to nesuprasi
  • 0




Užsiregistravo: 2008-03-02, 20:01
Pranešimai: 2909
Reputacija: +21
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2010-12-13, 15:14 
     
O kaip gali būti, kad tikslas nebūtų „primestas visuomenės, kitų žmonių ar kažkokių stereotipų“? Žmogus tik miršta vienas, o visą gyvenimą jį supa kiti žmonės.
Ką daryti, kai tikslas pasiektas? Kokia tada prasmė lieka? O jeigu nutinka kažkas, kas neleidžia jam siekti tikslo? Jeigu pasirinks kitą tikslą, ar nereikš, kad ankstesnis tikslas buvo ne tas? Tai kaip galima būti tikram, kad va dabartinis tikslas yra tas tikrasis, jei sąlygoms keičiantis, keičiasi ir tikslai?
Vienu žodžiu, viskas susiveda į gyvenimo prasmės paieškas. Šiuo klausimu mokslas menkai gali padėti ;)
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4643
Miestas: Vilnius
Reputacija: +834
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2010-12-13, 16:46 
     
punktyras rašė:
O kaip gali būti, kad tikslas nebūtų „primestas visuomenės, kitų žmonių ar kažkokių stereotipų“? Žmogus tik miršta vienas, o visą gyvenimą jį supa kiti žmonės.
Ką daryti, kai tikslas pasiektas? Kokia tada prasmė lieka? O jeigu nutinka kažkas, kas neleidžia jam siekti tikslo? Jeigu pasirinks kitą tikslą, ar nereikš, kad ankstesnis tikslas buvo ne tas? Tai kaip galima būti tikram, kad va dabartinis tikslas yra tas tikrasis, jei sąlygoms keičiantis, keičiasi ir tikslai?
Vienu žodžiu, viskas susiveda į gyvenimo prasmės paieškas. Šiuo klausimu mokslas menkai gali padėti ;)


zmones su savimi i gyvenima atsinesa si ta daugiau, tai ju individualumas, pasaukimas. paprasciausias pavyzdys, jei zmogus turi pasaukima muzikai, ar jis bus laimingas studijuodamas aukstaja matematika? tas pats ir atvirksciai. tokias mintis dazniausiai pakisa tevai, draugai, visuomene, uztenka isijungti televizija - juk tai pats akivaizdziausias budas, plauti zmonems smegenis, zmones nustoja galvoti, kas jie yra is tiesu, ir ko jie nori is gyvenimo?
siuo atveju verciau sakyti ne tikslas, o kryptis, tu ja eini visa gyvenima, issikeldamas mazesnius, ar didesnius tikslus. tarkim zmogus kuris myli savo darba, atiduos visa savo gyvenima jam, ir nesigrauz del to, nes zinos, kad jo pastangos nebuvo bevaises. kad jis dare tai kas jam teike dziaugsma. galbut veliau atsiranda netgi kazkokia altruizmo apraiska, ne apsimestinio, kaip daugumos, o tikro, kai esi laimingas, ir daliniesi ta laime su kitais. kaip ir sakai, tai jau gyvenimo prasmes klausimas.
beje, turi gera savybe :) mastai kritiskai. tik nepamirsk, kad ne viska galima suprasti proto pagalba
  • 0




Užsiregistravo: 2008-03-02, 20:01
Pranešimai: 2909
Reputacija: +21
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2010-12-13, 20:10 
     
nondescript rašė:
punktyras rašė:
O kaip gali būti, kad tikslas nebūtų „primestas visuomenės, kitų žmonių ar kažkokių stereotipų“? Žmogus tik miršta vienas, o visą gyvenimą jį supa kiti žmonės.
Ką daryti, kai tikslas pasiektas? Kokia tada prasmė lieka? O jeigu nutinka kažkas, kas neleidžia jam siekti tikslo? Jeigu pasirinks kitą tikslą, ar nereikš, kad ankstesnis tikslas buvo ne tas? Tai kaip galima būti tikram, kad va dabartinis tikslas yra tas tikrasis, jei sąlygoms keičiantis, keičiasi ir tikslai?
Vienu žodžiu, viskas susiveda į gyvenimo prasmės paieškas. Šiuo klausimu mokslas menkai gali padėti ;)


zmones su savimi i gyvenima atsinesa si ta daugiau, tai ju individualumas, pasaukimas. paprasciausias pavyzdys, jei zmogus turi pasaukima muzikai, ar jis bus laimingas studijuodamas aukstaja matematika? tas pats ir atvirksciai. tokias mintis dazniausiai pakisa tevai, draugai, visuomene, uztenka isijungti televizija - juk tai pats akivaizdziausias budas, plauti zmonems smegenis, zmones nustoja galvoti, kas jie yra is tiesu, ir ko jie nori is gyvenimo?
siuo atveju verciau sakyti ne tikslas, o kryptis, tu ja eini visa gyvenima, issikeldamas mazesnius, ar didesnius tikslus. tarkim zmogus kuris myli savo darba, atiduos visa savo gyvenima jam, ir nesigrauz del to, nes zinos, kad jo pastangos nebuvo bevaises. kad jis dare tai kas jam teike dziaugsma. galbut veliau atsiranda netgi kazkokia altruizmo apraiska, ne apsimestinio, kaip daugumos, o tikro, kai esi laimingas, ir daliniesi ta laime su kitais. kaip ir sakai, tai jau gyvenimo prasmes klausimas.
beje, turi gera savybe :) mastai kritiskai. tik nepamirsk, kad ne viska galima suprasti proto pagalba

Jei žmogus turi pašaukimą muzikai ir studijuoja aukštąją matematiką, tai nereiškia, kad jis negali savo pašaukimo atskleisti, tarkim, laisvu laiku :) Beje, muzika turi labai daug bendro su matematika, o ir matematikoje galima rasti muzikos elementų. Ir galima sukurti kokią simfoniją „Fraktalai C-dur“ ar girdėti parašytas formules :)
Bet mintį supratau :)
Suprasti galima tik protu. Bet pasaulis nebūtų pilnavertis be jausmų, nuojautų, sapnų ir kitų dalykų, kur protas dar neįkišo savo šalto metalinio ir nešališko zondo ;)
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4643
Miestas: Vilnius
Reputacija: +834
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2010-12-13, 21:06 
     
punktyras rašė:
Jei žmogus turi pašaukimą muzikai ir studijuoja aukštąją matematiką, tai nereiškia, kad jis negali savo pašaukimo atskleisti, tarkim, laisvu laiku :) Beje, muzika turi labai daug bendro su matematika, o ir matematikoje galima rasti muzikos elementų. Ir galima sukurti kokią simfoniją „Fraktalai C-dur“ ar girdėti parašytas formules :)
Bet mintį supratau :)
Suprasti galima tik protu. Bet pasaulis nebūtų pilnavertis be jausmų, nuojautų, sapnų ir kitų dalykų, kur protas dar neįkišo savo šalto metalinio ir nešališko zondo ;)


nepulk iskarto, prie krastutinumu :) daviau paprasciausia pavyzdi, zmogus nori vieno, bet visuomene jam iteigia, kad jis nori visai ko kito, del ko ir prasideda bedos. pagal tavo pavyzdi, jei zmogus studijuoja matematika, o laisvalaikiu groja ir jauciasi tuo patenkintas, puiku, as ta ir norejau pasakyt, kad kiekvieno atvejis labai individualus. svarbu, kad zmogus jaustu gyvenimo pilnatve, turetu kazkokias pamatynes vertybes, zinotu kas ji, ko jis nori, ir pirmyn.
protu galime pazinti pasauli, bet negalime jo suprasti. puikus pavyzdys aisbergerio sindromu sergantys zmones, kai zmogus netenka intuityvios savo puses, jis nebegali suprasti pasaulio. lygiai taip pat, kaip ir galingiausias kompiuteris tau nepasakytu, kokia yra gyvenimo prasme?
  • 0




Užsiregistravo: 2008-03-02, 20:01
Pranešimai: 2909
Reputacija: +21
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2010-12-14, 19:31 
     
nondescript rašė:
ir galingiausias kompiuteris tau nepasakytu, kokia yra gyvenimo prasme?


Atsakymas į gyvenimo prasmės, Visatos ir viso kito klausimus yra 42 ;)
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4643
Miestas: Vilnius
Reputacija: +834
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2010-12-14, 19:36 
     
punktyras rašė:
nondescript rašė:
ir galingiausias kompiuteris tau nepasakytu, kokia yra gyvenimo prasme?


Atsakymas į gyvenimo prasmės, Visatos ir viso kito klausimus yra 42 ;)


42 konstanta* :]]
  • 0


_________________
Registracija bei taisyklės. Jei kas neaišku, rašyk moderatoriai@technologijos.lt


Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007-11-17, 17:05
Pranešimai: 1386
Reputacija: +46
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-01-07, 11:17 
     
Na pirmiau pradėsiu nuo rašlevos kurią parašiau labiau į temą. :D
Manau kelio neteisingumą galima patikrinti dviem būdais (kolkas tiek sugalvojau) tai yra, jį analizuoti ir tirti jo prasmę dar nepradėjus juo eiti, (arba kitaip sakant jį tirti kol jis tavęs dar nėra užvaldęs.), o antras būdas, (kuris žinau yra veiksmingas net tada, kai jau esi užvaldytas pasirinkto kelio) patyrus nuopuolį pasirinktame/susikurtame kelyje gerai pagalvoti, ar kelias kuris tave privedė prie to yra teisingas. Nors iš esmės abiejų būdų esmė yra analizavimas ir gilinimasis. Nes kai nelieka abejonių dėl pasirinkto/susikurto kelio, tada tas kelias tave užvaldo ir tada belieka tik neakivaizdžiai tikėtis, kad tas kelias buvo teisingas. :)

O čia šiaip mąstymai kurie kilo rašant šia tema.
Įdomiausia, kad daugelis iš jūsų kelią kažkokią būtinybę tikslui, nors jis yra būtinas labai mažai žmonių, ištiesų žmonėms reikalingas yra tik pats tikslo siekimo procesas, arba kalbant metaforiškai, žmonėms rūpi tik eiti keliu, o ne prieiti tai į ką jis veda, ir tai yra velniškai klaidingas požiūris, beveik toks pat kaip ir požiūris, kad kiekvienas turi teisę į savo kelią kaip teisingą kelią.
Aš manau, kad teisingiausia yra susitaikyti ir būti tarp to kas yra, o ne kurti savo kelius kurių tikslas yra tik suteikti asmeninį malonumą juo einant, o ne prieiti tikrą poreikį, nes tokie keliai ne tik yra "klystkėliai", bet jų klaidingumas dažnai privilioja turistų, kuriems to iš tikrūjų visai nereikia. (ir labai gerai, jei toks turistas iš karto supranta, kad jis užsuko ne ten kur jam reikia).
Žinoma aš nesakau, kad žmonėms reikia susitaikyti su tuo kas yra dabar, susitaikyti su tuo kas yra žmonėms reikėjo nuo pat pradžių, o dabar kai jie iš to kas buvo pavertė į šūdų krūvą ir aiškina, kad DABAR su tuo šūdu reikia susitaikyti yra neabejotinai neteisūs.(tai tik dar viena gudrybė pabrėžianti žmonių silpnybę, jie negali išsrėbti šūdo kurio privirė, todėl prisigalvoja visokių pozityvistinių erezijų) Šiai dienai tikras kelias yra, kelias kurį reikia nueiti dėl aiškaus tikslo, sugražinti pasaulį iki būsenos kai žmonės dar nebuvo pradėja taikyti savo žinių apie pasaulį kuriant asmeninį komfortą ir norą gyventi nerūpestingai. (tuo noriu pasakyti, kad aš neturiu nieko prieš įvairių pasaulio dėsnių tyrimą, nes domėjimasis tuo niekam žalos nedaro, priešingai nei tų žinių taikymas praktikoje).
  • 0


_________________
www.diskutuok.lt


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-07-08, 12:06
Pranešimai: 4
Miestas: Seredžius
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 33 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 
cron

Reputation System ©'