Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 69 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokykla
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-17, 13:07 
     
Kas dėl Rusijos-Gruzijos karo, kažkaip visas pasaulis padalino atsakomybę per pusę abiem, vieni provokavo, kiti griebė ginklus kariavimui. Ir dar sakyk paskui, kad visokie Zaltgeist netikri, bet kažkokio kitokio pavidalo sąmokslininkų užrašai tikresni nei pasaulinių tarnybų padarytos išvados... :)

O visumoje manau faktas, kad reikia visko ir ne nemokyti jų reikia, o tiem mokslinčiams suprasti, kad gyvenime reikės visko, ir nebe tie laikai, kai tavo problema tik padirbti darbą. Pamenu į mokyklą buvo atvažiavęs iš mūsų krašto kilęs kažkoks teatro aktorius, tai ir pasakojo kad reikėjo paskolą imt, už jį žmona skaičiuoja palūkanas ir kitą, nes tas nesimokė ir tada nematė reikalo, o va dabar nė elementaraus veiksmo nesugeba atlikt. Paskui imk ir sakyk, kad matematikos mokint nebūtina :))
  • 0


_________________
Žmonės, kurie neapkenčia tiesos, nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. Fransua Fenelonas


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-01-09, 12:50
Pranešimai: 6318
Reputacija: +153
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-17, 13:14 
     
Arthurai, nereikia pervertinti moksleivių suvokimo apie rinką - ją visgi formuoja tėvai ir mokytojai, o aklas prieštaravimas vyresniems (matant jų klaidas) tik veda prie dar didesnių klaidų.

Eilinį sykį: vidurinis švietimas turi paruošti ne specialistą, bet visapusiškai brandžią asmenybę, kuriai vėliau nebūtų kliūčių pasirinkti bet kurį kelią.

Jei mokytojai nesugeba sudominti savo dalyku - bėda, ir visų pirma tai mokytojo kvalifikacijos klausimas. Programos sudarinėjamos taip, kad kiekvienas išdėstytas teorinis dalykas būtų iliustruotas praktiniu uždaviniu. Turėjau fizikos, matematikos, chemijos, informatikos mokytojų, kurie iš kiekvienos formulės padarydavo anekdotą, kartais su polinkiu į pornografiją (kas tuomet, 9-12 klasėse mums būdavo ypač "aktualu"). Formules įsiminti sunku, pošlus bajerius - gerokai lengviau. Tas pats - apie literatūrą, istoriją, filosofiją, geografiją, kalbas ir kitus humanitarinius dalykus. Jakilaičiai ir bumblauskai retai užveda tokias diskusijas, kokios būdavo mano klasėje. Įsivaizduok, jog namie ruošiesi sudirbti Hamletą (ir ieškai argumentų, kodėl tai šabloniškas plagiatas) arba girti Gavelio paslėptą estetiką.

Pažodžiui imant tavo argumentą, taip - vadovo kvalifikacija nepriklauso nuo to, kiek literatūros jis skaito. Tačiau yra tam tikros savybės, kurioms formuotis padeda menai. Empatija. Gebėjimas reikšti mintis. Sugebėjimas diskutuoti bet kokiomis temomis. Improvizaciniai ir teatriniai sugebėjimai per įmonės renginius.

Vadovas turi būti kompanijos siela, atstovas prieš klientą, barėjas ir guodėjas. Geras vadovas - nebūtinai pats geriausias specialistas; jo pareiga - atrasti pavaldinių talentus ir paskirstyti užduotis pagal jų pomėgius ir sugebėjimus. Turiu komandoje labai talentingų tinginių, ir bukokų juodadarbių, atliekančių amatą idealiai. Turiu klientų, kuriems galėčiau dirbti pusvelčiui, ir tokių, kuriuos už kampo keikiu.

Mano darbo esmė - teatras ir psichologija. Dalykinė patirtis tėra antraeilė. Ar Styvui Džobsui rūpi, kokiomis proporcijomis maišomi komponentai aifono korpusui? Juk ne už tai jis algą gaudavo, o už šou per pristatymus, strateginius sprendimus, vartotojų lūkesčių formavimą. Jo auditorija - ne akiniuoti apšepę geekai, o jaunimas, dizaineriai, žurnalistai. Kad tai pasiektų, jis be jokios abejonės ankstyvaisiais karjeros metais turėjo būti šioks toks specialistas, tačiau be menininko gyslelės jis taip ir būtų likęs kodinti kur nors tvankiame pusrūsyje už keletą štukyčių per mėnesį.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-17, 15:31 
     
Cituoti:
Apie ekonomiką galima per google tonas straipsnių/knygų susirast. Kažkodėl 90% tautiečių apie ją išmano tik tiek, jog „visi vagys, ir visi plauna pinigus“.
Arba kad ir tas Zeitgeist'as. Milijonai tiki, nors ten vos ne visi pateikti faktai akivaizdžiai prieštarauja mokykloje suteiktoms žinioms. Kažkodėl čia google nepadeda.
Arba Rusijos - Gruzijos karas. Eiga atkurta 100% , tačiau kas antras tiki, kad kalta - Gruzija. Kažkaip liaudžiai su informacijos suvokimu problemos, ir jokia čia Google nepadės.


Nes žmonėms tas neįdomu. Jie yra jau riboto proto nuo prigimties, nebent tas žinias jiems įkalus per prievartą. Juk lengviau rėkt, nei iš tikrųjų pasidomėt, kas kur ir kaip ir susidaryt savo asmeninę nuomonę. Dėl to Rusijos - Gruzijos karo, tai priklauso nuo to, kokius informacijos šaltinius skaitysi. Kadangi kare pats nedalyvavau, taigi objektyvios nuomonės turėt negaliu.

Cituoti:
teksto analizė visur vienoda. Parašytas toks žodis, ten padėtas kablelis - bus tokia prasmė, kablelis kitur - kitokia. Pastebėjau, kad „neliteratūriški“ žmonės sunkiai suvokia net ir TELE2 ar kokio SEB'o sutartis. Tuos tekstus perskaito, lyg ten būt paskirų žodžių kratinys, be jokių skyrybos ženklų.


Jei žmogus analfabetas, tai čia vėlgi jo bėda. Jei žmogus pakankamai skaito įvairios(nebūtinai grožinės) literatūros, jis su suvokimu problemų neturės. Mane kur kas labiau piktina, kai bandoma priversti išmokti įvairią, tarkim literatūrinę, teoriją, "svarbius" literatūros asmenis ir panašiai. Tokios žinios, gyvenime nepraverčia, nebent dirbi susijusį darbą.

Cituoti:
Arthurai, nereikia pervertinti moksleivių suvokimo apie rinką - ją visgi formuoja tėvai ir mokytojai, o aklas prieštaravimas vyresniems (matant jų klaidas) tik veda prie dar didesnių klaidų.


Tai vėlgi, priklauso nuo konkretaus atvejo. Jei žmogus pasiduoda bandos instinktui, tai jo požiūrį gali formuoti bet kas. Tai gerai? Nemanau...

Cituoti:
Vadovas turi būti kompanijos siela, atstovas prieš klientą, barėjas ir guodėjas.
Mano darbo esmė - teatras ir psichologija.


Pasikartosiu, yra įvairių žmonių. Vieni nuo prigimties yra teatrališki, gebantys puikiai bendrauti su visais, kompanijos sielos. Yra ir kitokių. Kurie nejaučia tam potraukio ar malonumo. Ar įmonė dėl vadovo, kuris yra gabus savo srityje, geba teisingai paskirstyti darbus, tačiau nėra kompanijos siela dirbs blogiau? Nemanau. Galų gale, vienetai vadovauja didelėms kompanijoms, ypač tokioms, kaip Apple, ar šiek tiek mažesnėms. Tai yra vienetai, kurie ir be išsilavinimo būtų tapę tokiais, kokie jie dabar ir yra. Nes tai yra įgimta.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-17, 16:08 
     
Arthuras rašė:
Jei žmogus analfabetas, tai čia vėlgi jo bėda. Jei žmogus pakankamai skaito įvairios(nebūtinai grožinės) literatūros, jis su suvokimu problemų neturės. Mane kur kas labiau piktina, kai bandoma priversti išmokti įvairią, tarkim literatūrinę, teoriją, "svarbius" literatūros asmenis ir panašiai. Tokios žinios, gyvenime nepraverčia, nebent dirbi susijusį darbą.

Taip, savaime žinios, koks autorius kokį kūrinį kada ir kur parašė, bevertės. Tačiau jos sukuria kontekstą, kurio nežinodamas negali kokybiškai suprasti autoriaus. Klasikai imami kaip tam tikri šablonai, kuriuos lygindamas išmoksti deramai vertinti patinkančio autoriaus kūrybą.

Ir čia vėlgi - kiek skaitytojų, tiek skonių. Kiekvienam moksleiviui atskirai neparinksi jam idealių kūrinių.
Cituoti:
Tai vėlgi, priklauso nuo konkretaus atvejo. Jei žmogus pasiduoda bandos instinktui, tai jo požiūrį gali formuoti bet kas. Tai gerai? Nemanau...

Bandos instinktas blogiausiai pasireiškia tuomet, kai visi patraukia paskui trumpalaikę madą. Dėl to ir teigiu, kad reikia dėstyti visus dalykus, nepriklausomai nuo pomėgių - kad būtų galimybė kelią pasirinkti tuomet, kai reikės.
Cituoti:
Ar įmonė dėl vadovo, kuris yra gabus savo srityje, geba teisingai paskirstyti darbus, tačiau nėra kompanijos siela dirbs blogiau? Nemanau.

Vienareikšmiškai taip. Vadovas - biurokratas ar technokratas - neatlieka savo pagrindinės pareigos, jei daugiausiai dėmesio neskiria bendravimui. Komandinio darbo esmė - ne vien paskirstyti darbus pagal sugebėjimus, bet pirmiausia motyvuoti. Darbų planą sudėlioti gali bet kas, tam vadovo nereikia.

Gali būti labai geras organizatorius, visur išpešti naudos - bet darbuotojas nesijaus gerbiamas ir saugomas. Lojalumo turėsi siekti prievarta. Į darbuotoją privalu žiūrėti ne kaip į įrankį, bet kaip į šeimos narį. Jog jis žinotų, kad kai jam bus sunku, tu, kaip charizmatiškas ir autoritetingas vadovas, nukreipsi komandą, kad jam padėtų.

Įvairiose komandose esu dirbęs, esu turėjęs labai įvairių viršininkų - ir būtent charizma bei nuoširdumas išskiria sėkmingus vadovus.
Cituoti:
Galų gale, vienetai vadovauja didelėms kompanijoms, ypač tokioms, kaip Apple, ar šiek tiek mažesnėms. Tai yra vienetai, kurie ir be išsilavinimo būtų tapę tokiais, kokie jie dabar ir yra. Nes tai yra įgimta.

Kaži, ar įgimta. Ir nebūtina šnekėti vien apie rinkos gigantus. Vadovų reikia visur, kur dalyvauja daugiau nei 3 žmonės.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-17, 22:56 
     
Cituoti:
Gali būti labai geras organizatorius, visur išpešti naudos - bet darbuotojas nesijaus gerbiamas ir saugomas. Lojalumo turėsi siekti prievarta. Į darbuotoją privalu žiūrėti ne kaip į įrankį, bet kaip į šeimos narį. Jog jis žinotų, kad kai jam bus sunku, tu, kaip charizmatiškas ir autoritetingas vadovas, nukreipsi komandą, kad jam padėtų.


Pilnai pakanka, jog vadovas gerbtų savo darbuotojus, jų neišnaudotų, sėkmingai organizuotų darbą, mokėtų atlyginimą tokį, kokio darbuotojas yra vertas. Darbovietė - ne namai, kolegos - ne šeima. Spėju esi susidūręs su tokiu atveju, kai tu stengiesi, kad darbuotojai būtų lojalūs, o šie pabėga jei jiems pasiūlo daugiau?.. :eek:

Cituoti:
Kaži, ar įgimta. Ir nebūtina šnekėti vien apie rinkos gigantus. Vadovų reikia visur, kur dalyvauja daugiau nei 3 žmonės.


Labai daug įmonių sėkmingai dirba be teatrališkų ir pan. vadovų ir darbuotojai tuo nesiskundžia. Ir kitas dalykas, ką tu laikai sėkmingu vadovavimu.

Pasikartosiu, jei žmogus yra, kaip tu sakai, technokratas, jo nepakeis jokia literatūra. Jis gal ir nebus pasaulyje žinomas vadovas, bet vadovauti sugebės ir galbūt net labai sėkmingai.(finansine prasme).
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-18, 06:57 
     


Ką manot apie šią naujovę? Pernelyg didelė laisvė galiausiai niekur nenuves ar tendencijos linkusios kartotis atvirkščiai?

Pagal mane, vienintelė "problema" (ar netgi stimulas kitų žodžiais) - žmonių nevienodumas. Būna tokių, kurių niekaip nepriversi mokytis tam tikrą dalyką, nors iš suvoks, jog vėliau "kažkur, kažkaip" atsiras tikimybė, kad vis dėlto gali prireikti specifinių žinių. Vadinamieji maištininkai... Tačiau sunku pasakyti, ar čia auklėjimo problema, ar tiesiog susiformavę charakterio bruožai.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-09-23, 15:04
Pranešimai: 160
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-18, 17:47 
     
Arthurai, nenorėčiau sutikti. Cecho viršininkas, vyr. technologas, finansininkas ar valdybos narys - ir komandos vadovas yra labai skirtingi dalykai, ir jų pareigos labai skirtingos.

Prieš keletą dešimtmečių, kai dauguma darbų buvo atliekama rankomis, o viršininkus skirdavo kokie ten plano komitetai, gal tas skirtumas ir būdavo nežymus.

Dabar vis dažniau vadovai samdomi iš visai nesusijusios srities. Analogija būtų: ar geras mokytojas privalo būti mokslų daktaras, kad gerai išmokytų?

Darbuotojų lojalumo klausimas labai įvairialypis, ir jei pinigai čia esminis faktorius - problemų reikia ieškoti giliau. Manęs iš geros komandos neišviliotum pasiūlęs 20% daugiau, gal net ir už dvigubai daugiau pas konkurentą neičiau, jei ten būtų prastesnės darbo sąlygos. Pirmiausia eičiau pas savo vadovus ir klausčiau, kodėl konkurentas man siūlo daugiau. Geras vadovas derėsis ir ras diplomatinių priemonių išlaikyti darbuotojus.

Galbūt įmonei sunkus metas? Gal konkurentas avantiūriškai kelia kartelę ir jam svarbiau ne susirinkti gerą komandą, bet laimėti stambų konkursą? Ne vieną atvejį žinau, kai darbuotojai samdomi vienam projektui arba tiesiog priverčiami išeiti po "bandomojo". Arba bankrutuoja, pakeičia pavadinimą, o algas tenka išsireikalauti per teismus. Dar kitos - užsiiminėja darbuotojų "perpardavinėjimu", outsourcingu ir gali sau leisti minimizuoti administracinius ir organizacinius kaštus, o darbuotojo gerovė joms dzin.

Galų gale - gal konkurentas visiškai neinvestuoja į motyvacines ir lojalumo skatinimo priemones, gal neinvestuoja į plėtrą? Galbūt ten trinsi kėdę be visiškai jokio progreso? Tam ir reikalingas vadas, stovintis tarp darbuotojo ir finansų skyriaus, tarp autoriaus ir kliento.

Kažkada pats turėjau vadovą, kuris nelabai kirto techninius dalykus, o darbus pasiskirstyti ir įvertinti leisdavo mums patiems. Jis tikėjo mūsų kvalifikacija, o mes pasitikėjom juo. Gaudavom viską, ko paprašydavom - kas norėjo, išsilaikė sertifikatus, iš įmonės lėšų pirko darbinę literatūrą ir darbo priemones. Darbo vieta rūpinomės kaip savo namais - kas gėlę pastato, kas, jei reikia, savaitgalį savo iniciatyva ateina, kas kolegai karštą vakarienę iš namų atveža. Niekad nebūdavo "iki penktadienio padarai tą ir aną, arba negausi premijos" - darbe mums įmonės įvaizdis ir produktų kokybė buvo reikalas #1 neskaičiuojant valandų. Matai, kad kolegai nesiseka - atidedi savo mažiau svarbią užduotį ir padedi jam; jei pats nespėji - eini ir drąsiai prašai pagalbos; jei matai, kad komanda vėluoja - eini pas vadą ir tiesiai šviesiai išdėstai bėdas be baimės susilaukti baudų (jei priežastys objektyvios). Manau, kad ir klientai jį gerbdavo - niekad nebūdavo, kad klientas atsisakytų pakoreguoti planą. Ne sykį pats, dar būdamas žemiausios grandies specialistas, su vadu važiavau pas klientą papasakoti apie iškilusias problemas, ir visuomet žinojau, kad turiu tvirtą užnugarį.

Va kokios, mano nuomone, yra idealaus vado savybės. Ir dabar, pats po truputį kildamas pareigose, būtent jas stengiuosi tobulinti. Programuoti moka bet kas mano komandoje, pinigus skaičiuoti moka akcininkai ir buhalteriai. Mano pareiga - pasirūpinti, kad darbai būtų kokybiškai atlikti, klientas patenkintas produktu, o darbuotojai - darbu.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-18, 22:19 
     
rwc rašė:
Labai sisteminė bėda, kad mokyklų lygis tiek skiriasi. Čia tarsi lygintum MIT su kokia kolegija. Dėl to ir atrodo, kad mokslai sunkūs, dėl to reikia kalti faktoidus užuot pagavus sistemą. Suprantu, kad dauguma jūsų esate plius-minus arti abitūros, ir jums patarti ką nors daugiau nei rasti specialybę, kuri iš jūsų išspaustų maksimumą, sunkiai galiu. Tačiau: nebijokite iššūkių ir eikite ten, kad ir kaip baisu būtų. Neleiskite savo pusbroliams, širdies draugių broliukams, būsimiems vaikams rinktis lengviausią kelią. Post iucundam iuventutem bus molesta senectute, kai spragos jaunystėje atsilieps pinigų trūkumu ateityje (cha, pasirodo, ir Gaudeamus dar kažkiek prisimenu ;]).


O ką daryti jauniems žmonėms, kurie baigė trinti mokyklos suola,o protas atėjo , bet viskas po laiko?


Cituoti:
kai spragos jaunystėje atsilieps pinigų trūkumu ateityje (cha, pasirodo, ir Gaudeamus dar kažkiek prisimenu ;]).


Dėl šito nesutikčiau. Labai retas atvejis, kad žmogus gauna atlyginima lygiagretų jo žinioms, įgūdžiams. Kaip pvz. seime sėdintis Antanas, "dainininkas" minedas...
  • 0




Užsiregistravo: 2011-08-09, 14:06
Pranešimai: 117
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-19, 11:30 
     
paprastas, tavo pavyzdžiai juokingi, Antanas pateko į Seimą nes žmonės jam suteikė mandatą. Niekas politikoje taip nevertina ar tu labiau patyręs ar mažiau, įstatymais numatyta už tą tiek, už tą tiek mokama, už tokį stažą plius dar tiek, už aktyvų dalyvavimą komitetuose plius tiek. Ir šiaip kalbant, seimūnų algos mano manymu per mažos, geros kvalifikacijos žmogus uždirba daugiau, tad tik susitaupęs pakankamai per visą gyvenimą gali panorėti prisidėti valdant valstybę. Maža altruistų kurie už minimumą dirbtu gerai, su užsidegimu. Va ir turime nemažą pasirinkimą iš TV šmėžuojančių veidų, o ne dirbti galinčių asmenų.
Kas dėl minedo, jis atlikėjas, ir jo honoraras yra tiek, kiek žmonės sutinka mokėti. Jam už nieką kiti nemoka. Ar už dainas, ar dėl pasityčiojimo jis kviečiamas, bet gautus pinigus jis užsidirba, o ne išprašo.
  • 0


_________________
Žmonės, kurie neapkenčia tiesos, nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. Fransua Fenelonas


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-01-09, 12:50
Pranešimai: 6318
Reputacija: +153
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-19, 12:05 
     
paprastas: baigiantiems trinti mokyklos suolą, mano pasiūlymas lieka tas pats. Mokykitės visus dalykus ir nė vieno nenurašykite, atseit "nereiks". Tam, kad tuomet, kai žinosite, kuriuo keliu norite eiti, galėtumėte rinktis.

Kad išsilavinimas nėra proporcingas atlyginimui - tiesa. Liūdna, kai tinkuotojas uždirba daugiau už profesorių. Bet pažvelkime kitaip: profesorius galėtų tinkuoti (lengvai išmoktų), bet nenori; tinkuotojas norėtų tapti profesorium, bet negali.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-19, 14:23 
     
rwc, taip išeina, pagal tavo logiką, jog norint elgtis žmogiškai su savo darbuotojais, reikia lavinti kažkokias mistines savybes skaitant grožinę literatūrą, vaidinant teatre ar pan?.. Jei yra NORAS, visi tą sugebame, natūraliai perprantame kitus žmones, per tam tikrą laiką.

Cituoti:
Tam, kad tuomet, kai žinosite, kuriuo keliu norite eiti, galėtumėte rinktis.


O jei JAU žinome, ko norime? :) Bent jau kryptį, pagal kurią galima atmesti nemažai dalykų. Beje, net norėdamas dabar negalėtumei turėti daugiau nei 5 dalykų.

Cituoti:
Liūdna, kai tinkuotojas uždirba daugiau už profesorių.


Jei rinkoje yra taip, kad tinkuotojo darbas atneša daugiau naudos, tai viskas čia normalu.

Cituoti:
Bet pažvelkime kitaip: profesorius galėtų tinkuoti (lengvai išmoktų), bet nenori; tinkuotojas norėtų tapti profesorium, bet negali.


O su šituo nesutinku. Dauguma profesorių gerokai silpnesnės fizinės sveikatos. Norint dirbti tinkuotoju, jos tikrai reikia. Tinkuotojas ir yra tinkuotojas, todėl, kad jis pasirinko tokį kelią. Abejoju, ar jis norėtų uždirbti mažiau ir būti profesoriumi. Kiekvienas darbas turi savų pliusų ir minusų, nesutikčiau, jog vienas geresnis, kitas blogesnis, nes visi jie reikalingi. O alga priklauso tiesiogiai nuo to, kiek materialios, pamatuojamos naudos atneši.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-19, 15:42 
     
Rwc: paklausiu kitaip, ką daryti baigusiems?

Šiaip esu turėjas fizikos mokytoją, kuris labai pabrėždavo matiekos ir fizikos svarbą.O lietuvių kalbą bei kitus humanitarinius mokslus labai nuvertindavo ir dažnas atvejis, kai tuos mokytojus ar dalykus pašiepdavo.Karta net buvo "įteikęs" ultimatimumą, kad reikėjo rinktis: ar fizikos kontrolinis, ar lietuvių bandomasis. Na savaime aišku ką teko pasirinkti.

Ir dėl tokių mokytojų daromos įtakos,daro tik žaką mokiniais, nes mokytojai suvedinėja senas "sąskaitas" su dalykais,kurių jie nemokėjo ar buvo mokytojų spaudžiami.
  • 0



Paskutinį kartą redagavo paprastas 2011-08-20, 18:57. Iš viso redaguota 1 kartą.


Užsiregistravo: 2011-08-09, 14:06
Pranešimai: 117
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-19, 18:38 
     
paprastas rašė:
Rwc: paklausiu kitaip, ką daryti baigusiems?

Šiaip esu turėjas fizikos mokytoją, kuris labai pabrėždavo matiekos ir fizikos svarbą.O lietuvių kalbą bei kitus humanitarinius mokslus labai nuvertindavo ir dažnas atvejis, kai tuos mokytojus ar dalykus pašiepdavo.Karta net buvo "įteikęs" ultimatimumą, kad reikėjo rinktis: ar fizikos kontrolinis, ar lietuvių bandomasis. Na savaime aišku ką teko pasirinkti.

Ir dėl tokių mokytojų daromos įtakos, senų "sąskaitų" suvedinėjimas ,ko jie nemokėjo savo laiku, yra daroma žala mokiniams, kuri nieko gero neduoda.


Savaime aišku? Man tai nelabai, lietuvių bandomasis neturi kažkokios didelės svarbos, nes tai eilinis patikrinimas egzamininio lygio. kurių iki tol jau turėjai būt sprendės begalę. Kiekviena pamoka yra brangi tad jei siekčiau ateities su fizika net neičiau i tą bandomąjį.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-08-03, 18:20
Pranešimai: 650
Miestas: Klaipeda
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-19, 20:36 
     
tavo atveju turbut geriausiais variantas suaugusiuju vakarine mokykla, turesi begales laisvo laiko savo mokslam, tik nemesk fizikos, geografijos, informatikos, matematikos i sona, jie tikrai pravers ateityje.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007-12-22, 22:54
Pranešimai: 416
Reputacija: +2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-20, 18:03 
     
Arthuras rašė:
rwc, taip išeina, pagal tavo logiką, jog norint elgtis žmogiškai su savo darbuotojais, reikia lavinti kažkokias mistines savybes skaitant grožinę literatūrą, vaidinant teatre ar pan?.. Jei yra NORAS, visi tą sugebame, natūraliai perprantame kitus žmones, per tam tikrą laiką.

Anaiptol neteigiu, kad bendravimui, komandiniam darbui reikalingas savybes galima įgyti tik vienu būdu. Kai kurie, rodos, jau gimę lyderiais. Kiti tas savybes išsiugdo šeimoje ar su draugais. Tretiems puikiai sekasi suprasti ir įgyvendinti psichologų patarimus.

Tačiau mokykla negali moksleiviui surasti draugų ar įlįsti į dūšią. O ir psichologija yra toks kvailas mokslas, kurio teorija ir praktika daugeliui - atskiri pasauliai.

Manau, kad meno analize ir susipažindami su charakteriais mes bent dalinai užkamšome šią spragą.
Cituoti:
O jei JAU žinome, ko norime? :) Bent jau kryptį, pagal kurią galima atmesti nemažai dalykų. Beje, net norėdamas dabar negalėtumei turėti daugiau nei 5 dalykų.

Jo jo, aš nuo 3 metų norėjau būti kosmonautu. Po to gal 10 kartų persigalvojau - norėjau tapti poetu, žurnalistu, politiku, filologu ir dar bala žino kuo, kol dvyliktos klasės pabaigoje supratau, kad mano išskirtinės savybės labiausiai tinka informacijos teorijai. Tarp bendramokslių niekad nebuvau toks informatikos olimpiadininkas, koks buvau literatas.

Taigi, kaip nuspręsti, kada jau žinai, kuo būsi? Ne retas ir magistratūroje jaučia, kad sėdi ne tose rogėse.

Galų gale, praleidai pagrindinę mano mintį: iš kur dešimtokui žinoti, kurios jo savybės po 10 metų bus vertinamos rinkoje? Tai dabar aš tinku savo profesijai, bet kokiais 2000-taisiais joje buvo vertinamos man nebūdingos: kruopštumas, polinkis prie technikos. Nesu garantuotas, kad dar po kelių metų vis dar būsiu vertinamas ir neteks eisti savo amplua. Gal dirbsiu dėstytoju, gal IT apžvalgininku žurnale, gal paprasčiausiu adminu, gal renginių vedėju, o gal rašysiu disertaciją iš e-balsavimo sistemų saugumo.

Jei pastoviai nesimokyčiau, per porą metų techninės mano žinios taptų bevertės, o galbūt kaip tik tuomet iškils mada jas vertinti. Jei grįžčiau į užpernykščias pareigas, nebežinočiau, nuo ko pradėti - mano kvalifikacija tikriausiai prilygtų eilinio magistranto.

Cituoti:
Jei rinkoje yra taip, kad tinkuotojo darbas atneša daugiau naudos, tai viskas čia normalu.

Atlyginimas priklauso ne vien nuo sukuriamo produkto kainos. Vieną pasaulyje žinomos IT firmos konsultantą pusdienio "konsultacijai" nusipirkome už kažkur 4000 eurų. Nauda? Beveik nulis. Tai yra, mes mokėjome už tai, kad jis turėjo teisę prieiti prie neviešinamų duomenų, ir už parašiuką, kad mūsų aptikta problema yra reali ir mūsų pačių sugalvotas bei realizuotas sprendimas yra būtinas bei teisingas. Kitaip būtume rizikavę visu daugiamilijoniniu projektu, teisinėmis problemomis, etc..

Faktiškai, už produktą, kurį klientui suteikėme veltui (problemos identifikacija ir sprendimas į sąmatą nebuvo įtrauktas), mes patys nemažai sumokėjome.

Atlyginimas nustatomas pagal darbo pavojingumą, kvalifikaciją, atsakingumą, reikalingas investicijas - ir tik paskutinėje vietoje pagal realią produkto vertę.

Tinkuotoju gali dirbti bet koks sveikas dešimtokas, keletą mėnesiu pabuvęs pagalbiniu. Gal tinkas radioaktyvus? O gal tinkuojant galima padaryti smulkią techninę klaidelę, dėl kurios sugriūtų visas pastatas? Gal nutinkuota siena sukuria naujų darbo vietų ar kitokią pridėtinę vertę? Gal reikia milžiniškų investicijų į darbo priemones? Taigi, kodėl tinkuotojo darbas turėtų būti brangus? Argumentas apie fizinę formą - niekinis, nes ji gali būti eilinė, visiškai vidutiniška.

Kalbant apie profesūrą, prastesnė fizinė forma ir brandus amžius kaip tik gali būti laikomi netiesiogine investicija į užimamas pareigas. Įvertink, kiek reikia dykai ar pusdykiai dirbti, kad patektum į tas pareigas: bakalauras, magistras, doktorantūra; moksliniai straipsniai ir konferencijos; darbas asistentu, lektoriumi, docentu; atestacijos.

Gal būtų aiškiau lyginant vienos srities specialistus. Pavyzdžiui, nors slaugytojo arba greitukės vairuotojo darbas fiziškai sunkus, ar sutiktum, kad jie tave operuotų? O - kad chirurgas arba vyr. gydytojas paslaugytų?

Jei skirtingose pareigų hierarchijos pakopose visiems būtų atlyginama vienodai, tuomet nebūtų motyvacijos tobulėti. Didžiausi talentai dirbtų mažiausiai atsakingose pareigose, o visą atsakomybę turėtų prisiimti lūzeriai, nesugebantys dorai dirbti net buko darbo. Kurių galų imti į rankas skalpelį, jei pakeitęs porą pampersų ir pamatavęs temperatūrą, gaučiau tiek pat?

Žiūrėk kaip nori, tinkuotojas dirba žemiausioje grandyje. Jei jis nenori ar nesugeba įgyti aukštesnės kvalifikacijos ir pareigų - tai tik jo problema. Jei jis tokį kelią pasirinko dar mokykloje - vėlgi pats kaltas ir nereikia teisinti. Kol kiti sunkiai dirbo, jis atostogavo.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-20, 18:38 
     
paprastas rašė:
Rwc: paklausiu kitaip, ką daryti baigusiems?

Labai jau retorinis klausimas. Kamšyti po mokyklos likusias spragas, ką daugiau ;]

Dėl to ir teigiu, kad apie baigimą reikia galvoti iš anksto ir tų spragų nepalikti. Neatsisakinėti kažkokių nepatinkančių dalykų, kurių galbūt nereiks. Ir nesistengti tapti siauros srities profesorium nebaigus mokyklos.
Cituoti:
Šiaip esu turėjas fizikos mokytoją, kuris labai pabrėždavo matiekos ir fizikos svarbą.O lietuvių kalbą bei kitus humanitarinius mokslus labai nuvertindavo ir dažnas atvejis, kai tuos mokytojus ar dalykus pašiepdavo.Karta net buvo "įteikęs" ultimatimumą, kad reikėjo rinktis: ar fizikos kontrolinis, ar lietuvių bandomasis. Na savaime aišku ką teko pasirinkti.

Atsakysiu kaip buvęs pedagogas ir toliau - kaip buvęs moksleivis.

Direktoriaus vietoje, tokį mokytoją nubausčiau. Jis, kaip pedagogų kolektyvo narys, neturi teisės trukdyti kolegoms. Neturi teisės žeminti kolegų, kad jie "ne tai" dėsto. Kaip mokyklos vadovas, būčiau atsakingas už kiekvieno moksleivio paruošimą, gerus egzaminų rezultatus. Jei moksleivis viename gaus 5 balais daugiau, 30-ties balų sąskaita kitame - tai nepateisinama. Geriau moksleivis nelaimės olimpiados, bet viską išlaikys ir įstos ten, kur norės.

Moksleivio vietoje, pasiųsčiau tokį mokytoją toli. Tegu rašo iš kontrolinio 0, tegu surašo nulius už visus kontrolinius. Aš esu klientas ir atnešu jam algą, o jis - tik aptarnaujantis personalas. Kelčiau klausimą iki klasės auklėtojo, tarčiausi su klasiokais, eičiau pas direktorių ar mokyklos tarybą. Jei pedagogo darbo metodai man nepriimtini, turiu teisę reikalauti, kad jis būtų pakeistas. Galų gale, galiu reikalauti, kad perkeltų į lygiagrečią klasę, kuriai dėsto kitas pedagogas ar apskritai pereiti į kitą mokyklą. Dauguma direktorių tą puikiai supranta ir pro ausis nepraleidžia.

Per 8 metus mokykloje, kai man dėstė dalykų specialistai, parašus klasėje esu rinkęs bent 4 kartus (tiek prisimenu). Sykį buvau nepatenkintas jaunai suburtos mokyklos klasių kontingentu ir su geriausiais moksleiviais pareikalavome, kad kai bus formuojama nauja klasė, į ją surinktų mus.

Tris kartus reikalavome pakeisti nekvalifikuotą, senamadišką arba atvirai chaltūrinantį mokytoją. Visus kartus savo pasiekėme. Jei ne iškart, tai mokslo metų pradžioje, kai pasirašinėjamos ar atnaujinamos sutartys.

Nors galiu pasakyti, kad tokiais maištais ne visi klasiokai buvo patenkinti - kai kuriem visai patiko chaltūrinti. ir čia mano argumentas per klasės tėvų susirinkimus būdavo "jei jam dzin, tai tegu su savo likimu ir ateitimi daro ką nori, bet negadina mano gyvenimo; jei jums tiek terūpi jūsų vaiko išsilavinimas ir perspektyvos, tai kam apskritai verčiate jį eiti į pamokas". Antrą sykį kartoti nereikėdavo, o pedagogai ir be šito suprasdavo.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-20, 20:13 
     
Cituoti:
Jo jo, aš nuo 3 metų norėjau būti kosmonautu. Po to gal 10 kartų persigalvojau - norėjau tapti poetu, žurnalistu, politiku, filologu ir dar bala žino kuo, kol dvyliktos klasės pabaigoje supratau, kad mano išskirtinės savybės labiausiai tinka informacijos teorijai.


Taigi mokykloje niekas neverčia pasirinkti konkrečią specialybę. Renkiesi tam tikrus dalykus. Galima pasirinkti taip, kad stojant, specialybių spektras būtų labai didelis ir įvairus. Galima susisiaurinti, jei matai savo gebėjimus ir pomėgius vienoje srityje. Pvz. aš pats galėčiau mokytis bet ką(išskyrus menus) ir pasiekti tikrai gerų rezultatų. Bet kam, jei man mokytis tam tikrą dalyką kančia, reikia įdėti daugiau pastangų prisiversti mokytis, nei išmokti? Jei aš taikau į inžinerinę pusę, tikrai nesugalvosiu paskutinę minutę tapti daktaru.

Cituoti:
Taigi, kaip nuspręsti, kada jau žinai, kuo būsi? Ne retas ir magistratūroje jaučia, kad sėdi ne tose rogėse.


O ar išvis įmanoma 100 proc. būti šiuo atveju teisiam ir užtikrintam? Abejoju.

Cituoti:
Nesu garantuotas, kad dar po kelių metų vis dar būsiu vertinamas ir neteks eisti savo amplua. Gal dirbsiu dėstytoju, gal IT apžvalgininku žurnale, gal paprasčiausiu adminu, gal renginių vedėju, o gal rašysiu disertaciją iš e-balsavimo sistemų saugumo.


Šiais laikais, žmogaus gebėjimas keistis ir prisitaikyti tikrai labai svarbus. Bet žiūrint iš mokyklos pusės, su tam tikrų dalykų komplektu gali išbandyti tūkstančius specialybių. Atsiprašau, bet aš pabaigęs, tarkime, tam tikrą inžineriją neperšoksiu į renginių vedėjo ar literatūros kritiko vėžes, nes jau dabar puikiai jaučiu, kad neturiu tam reikalingų įgimtų savybių.

Cituoti:
Kitaip būtume rizikavę visu daugiamilijoniniu projektu, teisinėmis problemomis, etc..


Na, tai ar tikrai materiali nauda nulis? Jei nebūtum pasisamdęs, ar tikrai būtų pigiau išėję? Tai dabar palygink galimus nuostolius su 4000 eur.

Profesoriaus darbas materialiai sunkiai įvertinamas, lyginant su tinkuotojo. Tinkuotojų(ar pan.) dabar trūksta, nes visas jaunimas baidosi tokio darbo.

Cituoti:
Gal būtų aiškiau lyginant vienos srities specialistus. Pavyzdžiui, nors slaugytojo arba greitukės vairuotojo darbas fiziškai sunkus, ar sutiktum, kad jie tave operuotų? O - kad chirurgas arba vyr. gydytojas paslaugytų?


O palauk, materialiai didesnę vertę sukuria ar slaugytojas, ar gydytojas?

Cituoti:
Žiūrėk kaip nori, tinkuotojas dirba žemiausioje grandyje. Jei jis nenori ar nesugeba įgyti aukštesnės kvalifikacijos ir pareigų - tai tik jo problema. Jei jis tokį kelią pasirinko dar mokykloje - vėlgi pats kaltas ir nereikia teisinti. Kol kiti sunkiai dirbo, jis atostogavo.


Kad tinkavimas nėra kažkoks prestižinis darbas, tai faktas. Tačiau, kiek eilinių profesorių moksliniai darbai ir kita jų veikla atneša realios, materialios naudos būtent šiam momentui? Tai, ką jis investuoja į save - jo problema, jo reikalas. Teoriškai, taip, uždarbis turėtų priklausyti nuo viso to, ką išvardinai. Taip tobulėtumėme ryškiai sparčiau, būtų didesnė motyvacija. Tačiau, taip nėra.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-29, 18:15 
     
Labai gerai, kad žinai ko nori, bet dėl to nereikia mesti mokyklos ir atsisakinėti tų "pašalinių" pamokų, nes išsilavinimas ar nors truputis žinojimas iš kokio nors dalyko niekam nekenkia. O jei manai, kad neužtenka laiko viskam aprėpti, pagalvok ar papomokinė veikla netrukdo mokslui. Gal iš užkalsinės veiklos galima kažko atsisakyti ar pamažinti?
  • 0




Užsiregistravo: 2011-03-13, 19:15
Pranešimai: 1
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-31, 19:12 
     
autoriaus vieta geriausiu atveju profkej, jei tiek ir teismoko mokykloj, o visumoj: tiek daug profesiju kurios atsiveria tik po 1-2 kursu po shulios...o mokykla neduoda ne supratimo kad isvis tokios egzistuoja...tai didziausia problema ir nesvarbu kuri sritis, kad ir lietuviu kalba destoma mokykloj, vos tik mokykla baigei istojai i 1 kursa ir lietuviu kalba tampa tokia sudetinga ir tiek nauju horizontu atveria kad netenki zado, ir beveik su visom disciplinom tas pats...tiesa sakant mokykloj pasigedau butent to supratimo is disciplinu : o kas toliau, kur lubos? o gal jas jau pasieke kiti ir neverta i sriti kist nosies?
  • 0




Užsiregistravo: 2009-01-25, 12:02
Pranešimai: 683
Reputacija: +34
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 69 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'