Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 53 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3  Kitas
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-30, 13:36 
     
Alfredukas rašė:
Čia kaltas "pažinimo instinktas", kuo daugiau nežinomybės, tuo didesnis noras sužinoti. Be to, bent aš tuo tikiu, kad atskleidus tamsmaterijos paslaptis, daug kas apvirs "aukštyn kojom", arba bent radikaliai pakeis ne tik visatos supratimą, bet ir fiziką, jei ne daugiau. O kol kas, manau, būtų įdomu surengti netgi konkursą rašinėliui fantastine tema, apie tamsiąją materiją. :-?


Nemanau, kad apvirs aukštyn kojomis, nors visko gali būti.

Idėja apie fantastikos konkursą, sakyčiau, visai nebloga. Reikės pasiūlyti administracijai :)

_alvydas_ rašė:
O kaip galėjo susiformuoti toks keistas darinys:
tamsonai laksto į visas puses (turbūt nes kitaip būtų ne sfera)
o mums įprasta medžiaga tvarkingai sukasi į vieną pusę, ko pasekoj susiplojo į diską.


Visa materija turi kažkokį judesio kiekio momentą. Tai yra tvarus dydis, taigi jį prarasti konkrečiai paimtas materijos gabalas gali tik tokiu atveju, jei atiduoda jį kažkam kitam. Taip padaryti gali nedidelio masto akreciniai/protoplanetiniai diskai, bet ne galaktikos diskas. Tamsiosios materijos halas kažkiek judesio kiekio momentu gali pasidalinti su aplinkiniais kitų galaktikų halais, taigi jo sukimasis turėtų būti lėtesnis (bet ne nulinis), nei regimosios materijos disko.

Materija, kuri juda įvairiomis triašio potencialo orbitomis yra likusi tą kinetinę energiją prarasti, kaip tik galėdama. Tamsioji materija ir žvaigždės tą padaryti gali tik gravitaciškai - šis procesas labai lėtas, todėl per milijardus metų galaktikų centriniai telkiniai, elipsinės galaktikos, ir tamsiosios materijos halai išlaiko triašę struktūrą. Dujos, priešingai, gali efektyviai prarasti kinetinę energiją dėl trinties, dėl to greitai sukrenta į diską, kuriame vėliau formuojasi žvaigždės.

Myslius rašė:
na dar situs galit paaiskint Smile
*The cuspy halo problem is that cold dark matter predicts that the density distribution of DM halos be much more peaked than what is observed in galaxies by investigating their rotation curve.[3]
*The missing satellites problem is that cold dark matter predicts large numbers of small dwarf galaxies about one thousandth the mass of the Milky Way. These are not observed.
*The angular momentum problem is that cold dark matter predicts significant amounts of low angular momentum material, which is not present in most disk galaxies.


1. Pagal simuliacijų duomenis, tamsiosios materijos tankis galaktikų centruose turėtų būti gerokai didesnis, nei apskaičiuojama iš sukimosi kreivių;
2. Pagal simuliacijų duomenis, aplink kiekvieną didelę galaktiką turėtų suktis daug daugiau palydovinių tamsmaterijos telkinių, nei matoma nykštukinių galaktikų;
3. Pagal simuliacijų duomenis tamsmaterijos pasiskirstymas galaktikos gale turėtų būti toks, kad atsirastų nemažai medžiagos, turinčios ypatingai mažą judesio kiekio momentą; stebėjimai to nerodo.

Visų trijų problemų bendras bruožas - jos aptiktos lyginant realybę su simuliacijomis, kuriose įvertinama tik tamsmaterijos sąveika, o į dujas neatsižvelgiama. Pirmos dvi problemos jau bent kokybiškai yra išspręstos, įvertinus regimosios materijos poveikį bendram visos materijos pasiskirstymui.

_alvydas_ rašė:
O kodėl tas tamsonas būtinai turi būti stabilus.
Tarkim dalį laiko jis juda kaip fotonas greičiu c atsitiktina kryptim, o kitą tiesiog krinta žemyn + kažkoks nedidelis atsitiktinis greitis.
Manau tokia sistema irgi būtų stabili ir nebūtų kai kurių minėtų neatitikimų su turimais stebėjimais.


Gal ir būtų, tačiau stabilus "tamsonas" yra paprastesnė dalelė, nei kartais pavirstanti vienokia, kartais - kitokia. Taigi pagal Okamo skustuvą tavo variantas yra mažiau tikėtinas.
  • 0


_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita :)



Užsiregistravo: 2011-02-18, 13:00
Pranešimai: 497
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-30, 13:38 
     
_alvydas_ rašė:
Turi omeny http://www.atlasoftheuniverse.com/galchart.html
Būtų įdomu animuotam variante pažiūrėt kaip juda tos nediskinės žvaigždės.


Iš Žemės plika akimi matomos pavienės žvaigždės yra mūsiškėje Galaktikos vijoje, taigi gana arti (galaktiniais mastais); vien iš to, kad jos pasiskirsčiusios daugmaž tolygiai, tikrai negalima spręsti apie žvaigždinio halo egzistavimą. Bet tas halas egzistuoja :)

Jei rasiu kur nors triašių orbitų animacijų - pasidalinsiu.
  • 0


_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita :)



Užsiregistravo: 2011-02-18, 13:00
Pranešimai: 497
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-30, 19:29 
     
[spoil]Tai, ką žmogus gali matyti, savo akių ir prietaisų pagalba, vadindama Visata, yra tik maža dalis, skirtingo matmens, erdvių junginio, sudarančio uždarą, subalansuotą sistemą, kuris savo ruoštu, kaip sudedamoji dalis, įeina į kitą erdvių junginį ir t.t. Pavadinsime tą, erdvių-visatų junginį, su skirtingu matmeniu, meta-visata. Mes gyvename per vidurį, tarp mikro ir makro pasaulių ir tik galime stebėti pasekmes procesų, kurie vysta visi tuose pasauliuose.
Panagrinėsim tris artimiausias erdves-visatas, esančias šalia mūsų erdvės-visatos.Mūsų erdvė-visata, turi matmenį, artimą skaičiui trys (L=3,00017...), kas ir yra visuotino klaidingo supratimo, apie trimatę erdvę, priežastimi. Bet meta-visata, nėra vienalytė, vienoda pagal matmens skaičių, o sudaryta iš daugelio sluoksnių, su skirtingu matmeniu ir paralelinių, mūsų erdvei-visatai. Matmuo, kiekvieno sluoksnio, skiriasi, nuo kito, dydžiu ΔL=0,020203236... Tai ir nulemia materijos formų kiekį, sudarančių atitinkamą, meta-visatos sluoksnį. Mūsų erdvė-visata, sudaryta susijungus 7 materijos formoms.
Kitaip tariant, erdvės-visatos matmens pasikeitimas, ΔL dydžiu, lemia kokybišką pokytį ir susidarymą, naujos kokybinės sudėties, erdvei-visatai. Tos erdvės-visatos, sukuria vieningą sistemą (meta-visata), kaip sluoksniuotas pyragas, kurio kiekvienas sluoksnis, kokybiškai ir kiekybiškai skiriasi vienas, nuo kito. Visi tie sluoksniai, yra pastoviame judėjime ir tarpusavio sąveikoje. Tokio, tarpusavio sąveikų, tarp kaimyninių erdvių-visatų rezultatas, susilietimo vietose atsiradusios žvaigždės ar "juodosios skylės”. Erdvių-visatų susilietimo vietose, su didesniu matmeniu ir mažesniu, susidaro, tarsi kanalas (kaip tarp atomo branduolių, gardelėje). Per šį tunelį, materija teka, iš erdvės-visatos su didesniu matmeniu, į erdvę-visatą, su mažesniu matmeniu. Egzistuoja kokybinis skirtumas, tarp medžiagų, iš skirtingų erdvių-visatų. Todėl, susilietimo vietose, tų erdvių-visatų, vyksta medžiagos, sudarytos iš 8 materijos formų, išsiskaidymas ir sintezė, medžiagos sudarytos iš 7 materijos formų, mūsų erdvės-visatos. Atsilaisvinusi, aštuntoji materijos forma, randasi toje zonoje ir netampa laisva. Su laiku, ji kaupiasi, susilietimo vietoje ir pradeda veikti, tos zonos erdvės-visatos matmenį. Tai priveda prie, dar didesnio kanalo, tarp erdvių-visatų susidarymo ir sudaro sąlygas, dar didesniam materijos nutekėjimui, iš didesnį matmenį turinčios, erdvės-visatos. O tai, priveda prie sąlygų, kai dalis mūsų erdvės-visatos, fizinės medžiagos, tampa nestabili, pradeda irti, į sudedamąsias jos dalis, atsiranda taip vadinama termobranduolinė reakcija. Taip "uždegamos" žvaigždės.
Kai mūsų erdvė-visata, liečiasi su erdve-visata, mažesniu matmeniu ir sudaryta iš 6 materijos formų, vyksta materijos nutekėjimas, iš mūsų erdvės-visatos, į žemesnę, susidaro "juodoji skylė". Ten, kur erdvė-visata, turinti didesnį matmens skaičių, susiliečia su mūsų erdve-visata, L7= 3.00017, susiformuoja žvaigždė, o kur mūsų erdvė-visata, susiliečia, su turinčia mažesnį matmenį, "juodoji skylė”. Taip vysta materijos tekėjimas, tarp skirtingų erdvių-visatų, su skirtingu, jas sudarančių materijų kiekiu. Egzistuoja, taip pat erdvės-visatos, turinčios vienodą matmenį, bet sudarytos iš skirtingos sudėties materijų, ją formuojančių, nei mūsų erdvė-visata. Susiduriant, tokioms erdvėms-visatoms, nevienalytėse zonose, turinčioms skirtingą, jas formuojančios fizinės medžiagos sudėtį, susidaro kanalas, tarp šių erdvių-visatų. Tada, irgi vyksta materijų tekėjimas, tai į vieną pusę, tai į kitą, vienodai, išlaikant balansą. Tai - ne "žvaigždė" ir ne "juodoji skylė", o perėjimo zona iš vienos erdvės į kitą. Tokios perėjimo nulinės zonos skirstomos į: teigiamas, kai mūsų erdvė-visata pasipildo materija iš aukščiau esančios; neigiamas, kai praranda ištekant į žemiau esančią; neutralias, kai vyksta tekėjimo balansas tarp dviejų vienodo matmens erdvių-visatų. Tam, kad erdvė-visata būtų stabili, reikalingas balansas, tarp įtekančio, per žvaigždes ir ištekančio per "juodąsias skyles" iš šios erdvės-visatos, materijos kiekio. Tokiu būdu, tose nevienalytėse susilietimo vietose, tarp erdvių-visatų, sudarančių vieną mega-visatą, vyksta materijų cirkuliacija. Vienos erdvės-visatos fizinė medžiaga, transformuojama į kitos erdvės-visatos fizinę medžiagą. Todėl nepakitusi "mūsų" materija, negali patekti į kitą erdvę-visatą. Tokios perėjimo zonos iš mūsų erdvės-visatos, yra "juodosios skylės", kur įvyksta pilnas "mūsų" tipo fizinės medžiagos išskaidymas ir neutralios, nulinio perėjimo zonos, kur vyksta subalansuota materijų apykaita, tarp erdvių-visatų. Neutralūs, nuliniai perėjimai gali būti stabilūs ir laikini, atsirandantys periodiškai, arba spontaniškai. Mūsų žemėje, yra visa eilė, periodinių, neutralių nulinių, perėjimo vietų. Jeigu, į jų ribas patenka, laivai, lėktuvai, žmonės, tai jie dingsta, be pėdsakų (Bermudų trikampis, Permės zona ir t.t.). Praktiškai, neįmanoma nuspėti, kur pateks fizinis kūnas, kokioje erdvėje-visatoje, kai atsidurs tokioje neutralioje nulinėje zonoje, nekalbant apie sugrįžimą atgal į pradinę padėtį. Todėl, neutralius nulinio perėjimo taškus, negalima panaudoti, kryptingam persikėlimui, erdvėse-visatose.
Ne mažiau įdomi, pagal savo prigimtį ir žvaigždės gyvenimo evoliucija. Tik ką gimusios žvaigždės, gali būti gigantais. Jų dydis pradžioje (mėlynasis gigantas), gali būti didesnis, už visos sakysim, saulės sistemos. Tankis, tokių žvaigždžių, pradžioje gana mažas. Laikui bėgant ir vystant termobranduolinėms reakcijoms, atomai, sudarantys žvaigždes-gigantus, praranda elektronus, protonus ir galų gale išyra. Žvaigždę sudaranti medžiaga, praranda tokius paprasčiausius atomus, kaip vandenilio, helio ir t.t. Vis didesnį procentą jų sudaro sunkiųjų elementų atomai. Žvaigždės dydis mažėja, ji darosi vis tankesnė ir sunkesnė. Jos poveikis, į supančios ją erdvės matmenį, darosi vis didesnis. Savo vystymosi pradžioje, žvaigždės matmuo buvo 3,00017 < λа < 3,020373236
Palaipsniui, žvaigždės matmuo, artėja prie L7. Vykstant tokiam procesui, kanalas tarp erdvių-visatų su matmenimis L7 ir L8 vis mažėja. Vis mažiau ir mažiau nuteka materijos iš vienos visatos-erdvės į kitą. Tuo pačiu, žvaigždės spinduliavimo aktyvumas, irgi mažėja, kol visiškai nesibaigia. Žvaigždė "užgesta", miršta.
Jei savo evoliucijos pradžioje, žvaigždė turėjo didelę masę, bet mažesnę, už 10 saulės masių, tai savo gyvenimo pabaigoje, jos matmuo tampa mažesnis už L7 . Ji išlenkia erdvę, į kitą pusę. Atsiranda, taip vadinama, neutroninė žvaigždė.
O, tai savo ruoštu, iššaukia dviejų erdvių-visatų L7 ir L6 susilietimo taškus, per kuriuos materijos srautai iš mūsų erdvės-visatos, išteka į žemesnę erdvę-visatą. Tokiu būdu, "juodosios skylės", atsiranda žvaigždžių evoliucijos eigoje.
Žvaigždė, savo vystymosi pradžioje, turi balansą, tarp savo dydžio, kanalu, tarp erdvių-visatų ir pratekančios per tą žvaigždę, medžiagos kiekio. Termobranduolinės reakcijos pasekoje, praradus paprasčiausius atomus, žvaigždės dydis mažėja ir ji nebegali praleisti pro save, visą materijos masę, ištekančios iš vienos visatos-erdvės, į kitą. Šis, disbalansas, vis didėja ir pasiekia kritinę ribą. Įvyksta sprogimas, dalis žvaigždės medžiagos (materijos), išmetama, į ją supančią erdvę. To pasekoje, keičiasi žvaigždę supančios erdvės matmuo, susiformuoja kanalas, per kurį gali pratekėti toks materijos kiekis, kokį žvaigždė gali praleisti. Astronomai tokį sprogimą vadina - super-naujos žvaigždės sprogimas. Sprogimo metu, žvaigždė praranda, ne tik savo lengviausią sluoksnį, sudarytą iš vandenilio, helio kitų paprasčiausių atomų, bet ir vidinį sluoksnį, sudarytą iš sunkiausių elementų, tik žymei mažesniu kiekiu. Šiuo metu, žvaigždė pastebimai deformuoja erdvę, aplink save.
To pasekoje, atsiranda erdvės matmens virpesiai, erdvės deformacija, analogiški bangoms, kurios atsiranda vandens paviršiuje, įkritus į jį akmeniui. Kuo toliau, nuo sprogimo centro, tuo deformacija didesnė. Sprogimo metu, išmestos materijos masė, užpildo skirtingų matmenų erdvę, esančią aplink tą žvaigždę. Iš tos materijos masės ir pradeda susidaryti planetos.
Kodėl taip įvyksta? Mūsų visata turi matmenį (L=3,00017...), kas leidžia taikiai tarpusavyje egzistuoti septyniomis mūsų tipo materijoms. Materijos formų ir dydžių įvertinimo kriterijumi, yra erdvės matmens kvantavimo koeficientas γi. Nereikia užmiršti, kad kitų matmenų erdvių-visatų, materijos formos, irgi išlieka, bet jos negali tarpusavyje sąveikauti ir jungtis su musų. Bet, jeigu jas, išrūšiuoti, pagal dydį ir matmenį, tai jos irgi sudarys atskirus pasaulius (erdves-visatas), tik tos materijos, niekaip neveiks mūsų pasaulio. Analogiškai, be mūsų tipo erdvės-visatos (pasaulio), egzistuoja ir kitos erdvės-visatos, su kitokia, matmens kvantavimo koeficiento, γi reikšme. Jos praktiškai nedaro jokio poveikio, mūsų tipo erdvei-visatai, todėl nagrinėjant mūsų visatos atsiradimo priežastis, mes galime, į tai nekreipti dėmesio.
Vienalytėje erdvėje (izotropinėje) materijos sudarančios mūsų erdvę-visatą ir turinčios išmatavimą L, tarpusavyje nesąveikauja. Kitaip sakant, tarpusavio sąveikavimo koeficientą α, vienalytėje erdvėje, lygus nuliui. Supernovos sprogimo metu, nuo jos centro, sklinda erdvės virpesių bangos, kurios sudaro nevienalytės (anizotropinės) erdvės zonas. Todėl, kai į tas zonas patenka laisvos mūsų erdvės materijos formos, jos atsiduria naujose kokybiškai sąlygose. Viso šito rezultatas, materijos pasireiškia visiškai kitaip. Iš tų pačių septynių materijų, nevienalytėse erdvės zonose susikuria nauji "paveiksliukai”.
Kitokiose kokybinėse sąlygose, laisvos materijos formos susilieja ir sukuria naują kokybę. Kiekvienas erdvės matmens pakitimas ΔL dydžiu, nevienalytės erdvės viduje, sudaro sąlygas, susilieti eilinei materijos formai. Šis procesas vyks iki tol, kol nebus užpildyta visa nevienalytė erdvė, hibridinėmis materijos formomis.
Kiekviena iš šių hibridinių materijos formų, dalinai kompensuos nevienalytį erdvės matmenį. Proceso eigoje, atsistato erdvės matmuo, kuris buvo, iki supernovos sprogimo.
Ne atsitiktinai, bendras visatos materijos kiekis, žymiai viršija fiziškai tankios materijos kiekį. Tą, likusią materijos dalį, dabartinis mokslas pavadino "juodąja materija”, kuri sudaro 90 procentų visos visatos materijos. Jos mes nematom, negirdim, nejaučiam, nesuvokiam. Šiuolaikinis mokslas, praktiškai mažai ką žino apie ją.
"Juodoji materija "- tai tarpusavyje nesurištos (ne sąveikaujančios tarpusavyje), laisvos mūsų visatos materijos formos. Fiziškai tanki materija atsiranda susijungus visoms septynioms materijos formoms nevienalytėse visatos zonose.
Pirminių hibridinių materijų sintezės procese, nevienalytėje išmatavimo zonoje, susiformuoja šešios materialinės sferos, kurios tarsi įdėtos viena į kitą.
Tos sferos turi, kaip ir vienodų savybių, taip ir skirtingų. Bendrosios savybės apibūdinamos pirminių materijų kiekiu, įeinančių į tų sferų sudėtį (vienodos materijos esančios lyginamose sferose) ir išreiškiama sąveikavimo koeficientu α.
Skirtumą sudaro, šių sferų struktūra, kadangi jos sudarytos iš skirtingo tų materijų, kurios susiliejusios sudarė ta erdvę, skaičiaus. Pirmines materijos formas, mes pažymėjome raidėmis A B C D E F G. Nevienalytėje erdvės išmatavimo zonoje, nuosekliai jungiantis joms tarpusavyje, susiformuos hibridinės formos. AB - trečioji mentalinė sfera, ABC - antroji mentalinė sfera, ABCD - pirmoji mentalinė sfera, ABCDE - astralinė sfera, ABCDEF - eterinė sfera, ABCDEFG - fiziškai tanki sfera - planeta žemė.
Medžiagos, sudarančios fiziškai tankią sferą, turi keturias būsenos formas - kietą, skystą, dujinę, plazminę. Įvairios fizinės medžiagos būsenos atsiranda, kai išmatavimo virpesiai mažesni kaip ΔL = 0,020203236 ir neatsitiktinai, du trečdaliai mūsų planetos padengti vandenynais. Egzistuoja priklausomybė, tarp planetos matmenų ir kokybine paviršiaus sudėtimi. Nevienalytėse erdvės matmenų zonos viduje, pastoviai vyksta matmens pasikeitimai, tuo tarpu materijų susijungimas, gali vykti tik tada, kai erdvės matmuo pasikeis eiliniu dydžiu ΔL.
Formuojantis hibridinėms materijos formoms, vyksta palaipsninis nevienalytės erdvės matmens atstatymas iki lygio, kuris buvo prieš tai, kai atsirado nevienalytis matmuo (analogiškai, jei užpilti duobę ant kelio žeme, tai ji dings). Tai vyksta todėl, kad hibridinės materijos formos, veikia matmens erdvę,su priešingu ženklu. Tas pats, kaip pliusas ir minusas, neutralizuoja vienas kitą, jei jų dydžiai vienodi. Todėl sunkieji elementai, turi maksimalų, o lengvieji minimalų matmenį, to diapazono viduje.
Tai surišta, su elementų stabilumu. Reikalas tame, kad atomams sugeriant spinduliavimą, jų matmuo keičiasi ir eilėje atvejų, tampa virš kritinio. Atomai suyra iki stabilių elementų.
Radioaktyviaisiais elementais yra, kaip ir sunkusis vandenilis (deiteri ir tritis), taip ir transuraniniai elementai. Kur tokio išsimėtimo priežastis? Atominio svorio skirtumas, tarp jų, sudaro daugiau nei 250 vienetų ir abu jie, radioaktyvūs. Jokio prieštaravimo čia nėra. Jie turi skirtingą pirminį matmens lygį. Laisvo vandenilio matmens lygis gali būti, bet kokia reikšmė, šio diapazono viduje 2,89915 < Lmicro < 2,91935. Tuo atveju, kai sunkaus vandenilio atomo matmeniui, artėjant prie šio diapazono viršutinės ribos, nors pačiam darant mažai įtakos, į aplink jį esantį mikrokosmosą, tampa radioaktyviu, todėl kad sugeriant bangas, sunkiojo vandenilio atomo matmuo, tampa kritiniu ir atomas suyra. Lн > 2,91935
Visiškai atvirkščiai vyksta, su transuraninių elementų atomais, kurių matmuo artėja, prie apatinės, erdvės matmens intervalo reikšmės, bet užtai, jų masė daro didelę įtaką, juos supančiam mikrokosmosui ir artima kritiniai reikšmei. Todėl, užtenka mažiausių, juos supančio mikrokosmoso virpesių, atsirandančių atomams sugeriant bangas, kad jie, taptų nestabilūs ir pradėtų irti.
Būtent todėl, planeta turi branduolį, iš sunkių elementų, kurių kiekis mažėja, nuo centro artėjant link žemės paviršiaus. Vidutinio sunkumo elementai, ar jų kombinacija, su lengvaisiais elementais, formuoja planetos plutą, kurios ribos, randasi skirtingu atstumu, nuo planetos branduolio.
Jeigu, paimti jūros lygį, kaip atskaitos tašką, visos įdubos, užpildytos vandeniu, kuris susidarė, dviejų lengvų elementų (deguonies ir vandenilio) sintezės metu.
Toliau, į viršų, seka atmosfera iš dujų, suformuotu, lengvų elementų, pereinančių į jonosferą. Jonai, yra ribinė forma, mūsų visatos, fiziškai tankios medžiagos, irimas jų, palydimas įvairiais spinduliavimais, kurių jau nepavadinsi fizine medžiagos forma.
Priminsiu, kad kiekvienas branduolys veikia savo mikrokosmosą. Tiktai poveikio laipsnis, skirtingų branduolio elementų, yra skirtingas. Kiekvienas nuklonas (protonai ir neutronai, sudarantys branduolį), keičia mikroerdvės išmatavimą dydžiu ΔLmicro ≈ 0,000086.
Tokiu būdu, kiekvieno atomo nuosavas matmens lygis, priklauso nuo nuklonų skaičiaus, sudarančių šį atomą. Nuosavas atomo matmens lygis priklauso, nuo podiapazonio, to diapazono viduje, kurio ribose atomas, yra stabilus. Todėl, vandenilio atomas, su atominiu svoriu, lygiu vienetui, yra stabilus, visame vidiniame diapazone. Dėl to paties, urano atomas, su svoriu 238 atominių vienetų, yra nepastovus. Todėl, užtenka nežymaus išorinio poveikio, kad įvyktų kokybinių barjerų, tarp fizinio ir eterinio planetos lygių atsidarymas, atomų irimas, materijų, juos sudarančių nutekėjimas, į eterinį planetos lygį. Kiekvienas atomas, priklausomai nuo atomo svorio, daugiau, ar mažiau įtakoja, savo mikrokosmoso matmenį, iššaukia antrinius matmens pakitimus. Erdvės deformacija, vyksta ne, tik atomo branduolio zonoje. Susidaręs branduolys, deformuoja erdvę ir aplink save. Bet tokių, erdvės struktūrų, pakitimų nepakanka medžiagos, sudarytos iš 7 materijos formų, sintezei. Atsiranda erdvės iškreipimas, leidžiantis susilieti į vieną, šešioms materijos formoms, bet kad susilietų 7 materijos formos, trūksta nežymaus mikrokosmoso iškreipimo. Šių zonų matmuo, svyruoja ribose 2,9800 < λ < 3,00017.
Kad susidarytų elektronas, reikalingas matmens dydis
3,0001 < λel < 3,00017
Septintoji materija, pradeda jungtis su šešiomis likusiomis, bet ši jungtis labai nepastovi. Nežymus, supančios aplinkos pasikeitimas, iššaukia šių materijų junginio, yrimą. Būtent todėl, elektronas gali būti kaip fizinė medžiaga, arba banga (taip vadinamas dualizmas). Kitaip sakant, pastoviai vyksta medžiagos, sudarančios elektroną, sintezė ir yrimas. Susidaro elektroninis debesis, kuris gali įgauti, keletą formų. Šitie elektroniniai debesys, skirsis vienas, nuo kito, savo erdvinėmis formomis, kas savo ruoštu, įtakoja elektrono savybes. To pasekoje, elektronai, tarpusavyje sudaro, skirtingus erdvinius junginius.
Susijungiant atomams į molekules, ar sudarant jiems kristalinę gardelę, skirtingų atomų, elektroniniai debesys, sudaro bendras sistemas, kurios žymiai stabilesnės. Kaimyninių atomų, elektroninės struktūros susijungia, į vieną uždarą sistemą. Atskirų atomų, viršutinis elektronų apvalkalas, nėra užpildytas iki balanso. Atomai, turintys nelyginį "išorinių" elektronų skaičių, yra nestabilūs. Dviems atomams jungiantis, į stabilesnę sistemą, kiekvienas, iš jų atiduoda, po vieną, "laisvą" elektroną, tos sistemos sudarymui. Susijungiant į molekules, sukuriant kristalines gardeles, atomai pereina, į žymiai stabilesnę būseną. Skirtingi, kristalinių gardelių tipai, turintys elektroninių sistemų ypatumus, sudaro tris grupes: laidininkai, puslaidininkiai ir izoliatoriai. Savybių skirtumas priklauso, nuo elektroninių struktūrų stabilumo laipsnio.
Pas laidininkus, bendros atomų, elektroninės sistemos, nestabilios, pastoviai susidaro ir išyra. Visa, tokia sistema, pastoviai yra judėjime, tiesa tas judėjimas chaotiškas. Jeigu vienokiu, ar kitokiu būdu, sudaryti kryptingą poveikį, į laidininkus (pridėti įtampą), atsiranda elektros srovė.
Kas įdomiausia, kad elektronai nejuda laidininke. Išorinis poveikis (laukas), padidina elektronų nestabilumo laipsnį. Elektronai suyra, į juos sudarančias materijas ir nuteka į eterinį lygį, kur toliau, yra veikiamos išorinio lauko. Išorinis laukas, priverčia nutekėti šias materijas, atitinkama kryptimi. Išorinis poveikis (laukas), įtakoja atomo mikrokosmoso matmenį, kas ir nulemia materijų nutekėjimą, į eterinį erdvės lygį. Esant tokiam priverstiniam nutekėjimui, šios materijos, praranda dalį savo energijos, tai nulemia naują materijų susiliejimą, atomų mikrokosmoso, iškreipimo zonose. Elektronai, vėl sintezuojami. Tokiu būdu, elektronų "judėjimas išilgai laidininko", yra ne kas kita, o periodiškas, juos sudarančių materijų, nutekėjimas, iš fizinio lygio, į eterinį ir atgal.
Susijungiant, skirtingo tipo, kristalinėms gardelėms (puslaidininkių atveju), susidarant reikiamoms išorinėms sąlygoms, pasireiškia, taip vadinamas "tunelio efektas". Kai atstumas, tarp elektronų, sintezės ir yrimo taškų, sudaro, nuo milimetro dalies, iki kelių milimetrų. Tame tarpsnyje - "tylos" zonoje, nevyksta materijos nutekėjimas, iš fizinio lygio, į eterinį ir atgal. Toks reiškinys atsiranda, kai egzistuoja žymus skirtumas, tarp elektroninių struktūrų, sudarančių puslaidininkių kristalinę gardelę.
Susidarant molekulėms, pastebime du procesų tipus: egzoterminę ir endoterminę reakcijas. Jų esmę sudaro tai, kad atomai, su skirtinga elektronų struktūra, susidarant molekulėms, vienu atveju sugeria iš supančios aplinkos, kitu atveju spinduliuoja energiją. Tai siejama su tuo, kad susidarant sistemoms iš atomų, išorinių apvalkalų elektronai, visų tų atomų, turi turėti vienodą energetinį lygį. Be šito neįmanoma sudaryti bendrų elektroninių porų, o tuo pačiu, molekulių.
Šilumos energijos sugėrimas, priveda prie elektronų nestabilumo, be kurio neįmanomas atomų susijungimas į molekules,vieną sistemą. Esant stipriam šiluminiam poveikiui, atomai praranda savo elektronus, kurie pradeda aktyviai skaidytis ir sudaro jonus. Žymei praradus atomams elektronus, jų branduoliai darosi nestabilūs ir įmanomas jų yrimas.
Tokiu būdu, atomų jungimasis į molekules, kristalines gardeles, vyksta, kaip tų atomų mikrokosmoso matmens pasikeitimo pasekmė, vienu ar kitu išoriniu poveikiu. Susiliejimas galimas, tik esant vienodam atomų mikrokosmoso matmens iškrypimui ir turintiems išorinius elektronus.
Skersinės-išilginės bangos, nuo infroraudonųjų iki gamos, yra mikroskopiniai matmens virpesiai, atsiradę termobranduolinių ar branduolinių reakcijų metu. Cheminėse reakcijose dalyvaujančių bangų amplitudė, nusakoma dydžio skirtumu, tarp atomų matmens prieš reakcijos pradžią ir atomų atsiradusių tos reakcijos metu.
Ne atsitiktinai spinduliavimas vyksta porcijomis (kvantais). Kiekvienas spinduliavimo kvantas, yra atomo pokyčio proceso, vienetinis rezultatas. Todėl pasibaigus šiam procesui, baigiasi ir bangų generacija. Spinduliavimo porcijos išmetimas vyksta, milijardinę sekundės dalį. Atitinkamai, sugeriamas spinduliavimas ir kvantais (porcijomis)
Saulėje vykstančių, termobranduolinių reakcijų dėka, susiformuoja stiprūs spinduliavimo srautai, kurių didžiąją dalį sudaro optinio diapazono bangos. Pasiekusio planetos paviršių, jos sugeriamos paviršutinio sluoksnio. Didelių plotų, paviršutinio sluoksnio atomams, masiškai sugeriant šviesos fotonus, įvyksta šio sluoksnio matmens lygio padidėjimas dydžiu ΔL. Tas dydis atitinka bangų, kurias sugeria planetos paviršinis sluoksnis, amplitudei (infroraudonasis, optinis, ultravioletinis saulės spinduliavimas).
To pasekoje, matmens lygio skirtumas, tarp planetos paviršiaus ir atmosferos mažėja, tose sugėrimo zonose dydžiu ΔL, tuo metu, kai neapšviestos planetos paviršiaus dalies (naktinės), matmens lygio skirtumas, tarp planetos paviršiaus ir atmosferos išsaugomas toks pat. Tokiu būdu, atsiranda matmens lygių skirtumas, tarp apšviestų planetos paviršiaus zonų ir neapšviestų. Atsiranda paralelinis, planetos paviršiui, matmens skirtumas (gradientas). Tai priveda prie to, kad molekulės, sudarančios planetos atmosferą, pradeda judėti išilgai to matmens skirtumo, kas ir sudaro oro masių judėjimą atmosferoje.
Laisvos materijos, kurios liko po fizinių kūnų susiformavimo, skirtingai reaguoja į matmens pasikeitimus. Saulės apšviestose planetos paviršiaus zonose, vyksta saulės spinduliuojamų bangų sugėrimas, atmosferos ir paviršutinio sluoksnio molekulėmis. Padidėja pačių molekulių matmens lygis. Tai priveda prie to, kad jos visos kartu, pakeičia bendrą, tos apšviestos teritorijos matmens lygį dydžiu ΔL. To pasekoje, keičiasi kokybinio barjero, tarp eterinių ir fizinių sferų, storis. To barjero lygyje, pradeda kauptis laisvosios materijos. Tai vyksta todėl, kad esant žymei galingesniam barjerui, laisvų materijų cirkuliacija per jį žymiai sumažėja. Materijų perteklius auga iki tol, kol egzistuoja pakeistas matmens lygis, apšviestoje teritorijoje.
Paralelei šiam procesui, vyksta kitas, ne ką svarbesnis. Apšviestoje teritorijoje padidėja savas matmens lygis, tuo tarpu neapšviestoje, lieka tame pačiame matmens balanso lygyje. Tokiu būdu, tarp apšviestos ir neapšviestos teritorijų atsiranda matmens lygių skirtumas (gradientas). Šis matmens lygių skirtumas, nukreiptas išilgai planetos paviršiaus, kas priveda prie laisvų materijų judėjimo, paraleliai tam paviršiui, nuo zonos su dideliu matmens lygiu (apšviesto paviršiaus), prie zonos su mažu matmens lygiu (neapšviestas paviršius). Atsiradus antrai, laisvų materijų judėjimo, paraleliai planetos paviršiui, krypčiai, atsiranda atmosferos spaudimo skirtumas, sumažėja sunkio jėga. Todėl, kad atmosferos molekulės tarpusavyje nesurištos stipriomis (kietas medžiagos būvis) ir pusiau stipriomis sistemomis (skystas medžiagos būvis), tai erdvės matmens skirtumas, išilgai paviršiaus, priveda prie to, kad laisvų materijų srautas su savimi prikabina ir molekules, sudarančias atmosferą. Oro masės pradeda judėjimą, atsiranda vėjas. To pasekoje "įkaitusios" molekulės ( molekulės sugėrusios saulės spinduliavimą) persikelia į neapšviestą teritoriją, kur vyksta spontaniškas jų bangų spinduliavimas. Kitaip tariant savas molekulių matmens lygis, didesnis už savą tos neapšviestos teritorijos matmens lygį, būtent tas skirtumas ir išprovokuoja spontanišką bangų spinduliavimą.
"Šaltosios" molekulės,savo ruoštu, turi žemesnį savo matmens lygį, palyginus su apšviestų zonų savuoju matmens lygiu, kas priveda prie masinio saulės spinduliavimo ir apšviesto paviršiaus šiluminio spinduliavimo, sugėrimo (absorbavimo). Vysta palaipsninis skirtumo, tarp molekulių ir apšviesto paviršiaus savo matmens, išlyginimas. Jeigu "šaltųjų" molekulių savojo matmens lygis, labai skiriasi nuo apšviesto paviršiaus savojo matmens lygio, tai pastarasis sumažėja. Kada apšviesto paviršiaus, savo matmens lygis, nukrenta iki vadinamo "rasos" taško, vandens molekulės iš dujinės būsenos pereina į skystą būseną. Atsiranda rasa. Jeigu tai įvyksta debesų lygyje, prasideda grandininė reakcija ir iškrenta lietus.
Tuo metu, kokybinis barjeras, tarp fizinio ir eterinio lygių, grįžta į normalią pradinę būseną. Tuo atveju, kai šis procesas vyksta greitai ir staigiai, kokybinio barjero lygyje susikaupusio laisvosios materijos, nuteka kaip "lavina". Atsiranda atmosferos elektrinės iškrovos - žaibas.
Labai svarbus faktorius, gyvybės atsiradimui, yra planetos paros ilgumas, kuris priklauso nuo planetos dydžio ir sukimosi apie savo ašį greičio. Optimaliausios planetos, gyvybės atsiradimui, yra tokios, kurių paros ilgumo intervalas nuo 18 iki 48 žemiškų valandų.
Esant mažesniam paros ilgumui, aukščiau aprašyti procesai nepasiekia tokio lygio, kad vyktų atmosferos masės judėjimai ir elektros iškrovos, be kurių, organinės gyvybės atsiradimas, neįmanomas.
Žymiai ilgesnis planetinis paros ilgumas (daugiau nei 48 valandos), iššaukia planetos atmosferos audringą būseną, kas sudaro sunkias sąlygas gyvybei atsirasti ir egzistuoti. Gyvybė ten gali atsirasti tik, kai žvaigždės spinduliavimo, pasiekiančio planetos paviršių, aktyvumas nukris iki tam tikro lygio.
Tik, kai planetos paviršius neperkaista, nuo žvaigždės spinduliavimo aktyvumo, atsiranda sąlygos, gyvybei atsirasti. Paprastai tokios sąlygos atsiranda, žvaigždės vystymosi paskutinėje stadijoje ir atsiradusi gyvybė nespėja išsivystyti iki sudėtingų formų, kol žvaigždė užgesta.[/spoil]

Kitą kartą prašau savo nuomonę pagrįsti faktais arba nurodyti šaltinius kuriais remiatės, nes kol to nepadarysite, tokie komentarai gali pretenduoti tik į mokslinės fantastikos skyrelį.
Redagavo: nondescript


N.Levašovo 1-osios knygos informacines medziagos vertimas.

http://www.levashov.info
  • 0



Paskutinį kartą redagavo Mitgard 2012-01-31, 03:29. Iš viso redaguota 1 kartą.

Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-30, 19:02
Pranešimai: 76
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-30, 19:41 
     
Mitgard - tai tavo atradimai ar šios žinios turi šaltinį?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-11-30, 19:32
Pranešimai: 2321
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +99
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-30, 20:12 
     
Laiqualasse rašė:
Taigi pagal Okamo skustuvą tavo variantas yra mažiau tikėtinas.

Tai nepanagrinėjus iškart Okamos dalgiu čiaukšt ir ramu :) .
Na jei kuri nors esama versija būtų be priekaištų arba siūloma duotų įdentiškus rezultataus esamai.
Bet gi nėra nei viena, nei kita.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-31, 00:55 
     
Ne, nebūtinai nepanagrinėjus čiaukšt ir ramu :) Jei kažkoks kitoks modelis gali esamus stebėjimus paaiškinti geriau ir duoti kažkokius kitokius, nei esamo modelio, spėjimus apie ateities bandymų rezultatus, tai jį galima ir verta nagrinėti detaliau. Tiesiog iš tokio trumpo tavo parašymo nesupratau, kuo toks modelis galėtų būti pranašesnis už tamsmateriją, ir pasirodė, kad jis nelabai atitinka mūsų supratimo apie fizikos dėsnius (tokie staigūs dalelės energijos pokyčiai iš judančios vienaip į judančią visiškai kitaip, kiek žinau, neegzistuoja).
  • 0


_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita :)



Užsiregistravo: 2011-02-18, 13:00
Pranešimai: 497
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-31, 03:22 
     
Aidas rašė:
Mitgard - tai tavo atradimai ar šios žinios turi šaltinį?



N.Levašovo 1-osios knygos informacines medziagos vertimas.

http://www.levashov.info
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-30, 19:02
Pranešimai: 76
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-31, 16:49 
     
Laiqualasse rašė:
Ne, nebūtinai nepanagrinėjus čiaukšt ir ramu :) Jei kažkoks kitoks modelis gali esamus stebėjimus paaiškinti geriau ir duoti kažkokius kitokius, nei esamo modelio, spėjimus apie ateities bandymų rezultatus, tai jį galima ir verta nagrinėti detaliau. Tiesiog iš tokio trumpo tavo parašymo nesupratau, kuo toks modelis galėtų būti pranašesnis už tamsmateriją, ir pasirodė, kad jis nelabai atitinka mūsų supratimo apie fizikos dėsnius (tokie staigūs dalelės energijos pokyčiai iš judančios vienaip į judančią visiškai kitaip, kiek žinau, neegzistuoja).


Visų pirma reikia pažiūrėti kokius neatitikimus stebėjimams turi dabartinės versijos.
Myslius minėjo keleta.
Kaip pavyzdys, analogija, o gal ir tiesioginis sprendimas galėtų būti kokia nors kvantinio vakuumo modifikacija.
Kai susikuria virtuali/trumpo gyvenimo laiko dalelė ji dėl gravitacijos vidutiniškai juda link masės centro, o po to virtusi kažkokios rūšies kvantu juda beveik atsitiktinai (jei gravitacija nėra labai didelė). Taip apie dideles mases susidarys kažkokios tai to kvantinio vakuumo frakcijos sutankėjimas.

Ne taip paprasta, kaip su tais stabiliais “tamsonais”,
bet tada nebelieka ir minėtų nesuderinamumų su esamais stebėjimais.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-01-31, 22:24 
     
Arba sakykim jei būtų galima laikinai sustabdyti laiką kokiam nedideliam "slovike" :).
Turbūt ir pasimatytų ta dabar mus nematoma masė virtualių "užšaldytų" dalelių pavidalu.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-01, 13:21 
     
Jei būtų sustabdytas laikas, tai nieko ir nematytume, nes fotonai taip pat nejudėtų ir nepasiektų mūsų akių ar mikro/tele-skopų :)

Iš kvantinio vakuumo susikuriančios dalelės teoriškai turėtų būti vienodai dažnai ir teigiamos, ir neigiamos energijos (lyginant su tuo vakuumu). Taigi vienodai dažnai atsiradusios dalelės judėtų ir link artimiausio masės sutankėjimo, ir tolyn nuo jo. Be to, tos dalelės turėtų anihiliuotis labai greitai po atsiradimo, ir nevirsti jokiomis kitomis dalelėmis, o nebent fotonais.

Į Mysliaus paminėtus tamsmaterijos teorijos trūkumus trumpai jau atsakiau, plačiau gal kada daugiau parašysiu. Praktiškai visi jie yra normaliai išsprendžiami, įvertinus regimosios materijos poveikį tamsiajai, ir nereikalauja jokių naujoviškų teorijos variacijų.
  • 0


_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita :)



Užsiregistravo: 2011-02-18, 13:00
Pranešimai: 497
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-01, 14:07 
     
Laiqualasse rašė:
Iš kvantinio vakuumo susikuriančios dalelės teoriškai turėtų būti vienodai dažnai ir teigiamos, ir neigiamos energijos (lyginant su tuo vakuumu).


Bet teigiama pajudės link masės centro.
Manau pačią gravitaciją galima aprašyti teigiamos ir neigiamos energijos išsisluoksniavimu.
Bus daug arčiau realybės nei kreiva erdvė.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-02, 05:08 
     
Kokiu tik teoriju apie dark matter nera... Tikriausiai visi imanomi variantai apsvarstyti. Deje procesai tokie sudetingi kad kito budo kaip tik lyginti simuliacija su realybe nera. Matematiskai formavimosi apskaiciuoti neimanoma, tam reikia superkompiuteriu kurie istisas dienas skaiciuoja. Taigi pamastymai vienu ar kitu aspektu mazai ka pasakyti gali kol nera simuliacijos.

Mano manymu, kai dvi galaktikos (bent kiek panasaus dydzio) kolaidinasi, praktiskai neimanoma jog forma isliktu sferine, tiek halo tiek matomos dalies. O pauksciu tako halas kazkodel sferinis/triasinis, ir dar gana tobulos formos. Neteko kolaidintis?

Butu idomu pamatyt kokybiska simuliacija, tiek formavimosi tiek kolaidinimosi. Jei zinot gera nuoroda pasidalinkit.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1457
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-02, 15:00 
     
alvydai - o man atrodo, kad nebus arčiau realybės, nes teigiamos ir neigiamos energijos virtualios dalelės linkusios susinaikinti, o iškreipta erdvė labai normaliai ir stabiliai egzistuoja :)

Mysliau - kaip tik galaktikų susiliejimų metu viskas pasidaro sferiškiau, nei buvo. Halo forma drastiškai nepakinta (jis tik padidėja, nes iš dviejų pasidaro vienas), o regimosios materijos komponentė iš spiralinės transformuojasi į elipsinę. Simuliacijos - pvz. Millenium, Aquarius, Via Lactea (tik tamsmaterijos), Bolshoi ir BigBolshoi (tamsmaterija + barijonai, nors nesu tikras, kiek gerai tie barijonai įvertinti). Visas jas gali rasti pasigūglinęs pagal pavadinimus. Taip pat galaktikų susiliejimo simuliacija, ir Java apletas galaktikų susiliejimams tyrinėti (nebandžiau, taigi negaliu įvertinti).
  • 0


_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita :)



Užsiregistravo: 2011-02-18, 13:00
Pranešimai: 497
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-02, 18:16 
     
Laiqualasse rašė:
alvydai - o man atrodo, kad nebus arčiau realybės, nes teigiamos ir neigiamos energijos virtualios dalelės linkusios susinaikinti, o iškreipta erdvė labai normaliai ir stabiliai egzistuoja :)


Na ir kam ji. Šiuo metu turiu 4 ( :) ) ankščiau minėtų formulių modifikacijas
kurios gerai paaškina planetų orbitų precesiją
ir tuo pačiu Pionierių anomaliją.
Minimalūs skirtumai tik Doplerio efekto taikymo būde.

Ieškau dar kažko, kokios anomalijos reiškinio, kas padėtų atsirinkti vieną iš jų.

Ką manai apie šitą Saturno anomalinę precesiją?
http://www.physicsforums.com/showthread.php?t=273405
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-03, 13:31 
     
Nesigilinau į tavo formules/hipotezes/modifikacijas, tai detaliai nepakomentuosiu. Dėl Saturno - neskaičiau viso straipsnio, bet permetęs akimis galvoju, kad visgi iš tų daugelio panagrinėtų galimų paaiškinimų kurie nors tikrai gali būti teisingi; pavyzdžiui tamsiosios materijos nedidelis sutankėjimas aplink Saulę, arba kitų Saulės sistemos kūnų įtaka.
  • 0


_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita :)



Užsiregistravo: 2011-02-18, 13:00
Pranešimai: 497
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-03, 18:01 
     
Laiqualasse rašė:
Nesigilinau į tavo formules


Paskutinių versijų nebuvau ir papostines.
Dar jei kam įdomu čia viena iš jų.
http://img194.imageshack.us/img194/5618 ... ioneer.png

Būtų įdomu pritaikyt gyroskopui iš ProbeB eksperimento ir pažiūrėt kas gausis.
Bet nesugalvoju kaip tą giroskopą skaitiniai įmituoti.
Gal kas kokių idėjų turėtumet?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-04, 20:49 
     
Čia dar klausimas dėl gravitacijos greičio.
http://www.physicsforums.com/showthread.php?t=574046
Myslius ankščiau turėjo minčių apie tai.

Kolkas nearodo kad kas realiai žinotų atsakymą.
http://physics.wustl.edu/cmw/SpeedofGravity.html
Jei gravitacinės bangos frontas kaip šviesos, tai reikštų, kad gravitacija pati save sulėtina.
Jei tiesus (versija 2), tada gravitacija greitesnė už šviesą.

Ale įdomus klausimas sakyčiau :)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-04, 21:13 
     
Iš pradžių pasirodė laaabai ilgas straipsnis, bet kai pradėjau skaityti, tai kelionė per galaktiką tikrai neprailgo.

Ačiū. :)
  • 0


_________________
Registracija bei taisyklės. Jei kas neaišku, rašyk moderatoriai@technologijos.lt


Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007-11-17, 17:05
Pranešimai: 1386
Reputacija: +46
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-05, 13:12 
     
_alvydas_ rašė:
Būtų įdomu pritaikyt gyroskopui iš ProbeB eksperimento ir pažiūrėt kas gausis.
Bet nesugalvoju kaip tą giroskopą skaitiniai įmituoti.
Gal kas kokių idėjų turėtumet?

Esu modeliavęs mechanizmą, kuris yra vedamas veleno, bet korpusas neturi atramos taškų. Tam, (kaip atramą) naudojau giroskopą. Man modeliavimui pakako lygčių iš "Fizičeskaja enciklopedija, Moskva <Sovietskaja enciklopedija> 1988" 1 tomas. Dar truputi pasinaudojau (patikslinimui) tiksliosios mechanikos vadovėliu.
  • 0


_________________
Jei matote šviesą tunelio gale, pasitraukite nuo bėgių!
IR neberašykime ŠVEPLAI, gerbkime RAŠTĄ ir skaitančius ŽMONES!



Užsiregistravo: 2009-09-04, 11:37
Pranešimai: 554
Miestas: Vilnius
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-05, 14:41 
     
Aš kaip tik per astrofizikos egzaminą gavau klausimą apie galaktikas - jei tiksliau, apie lęšines. Gerai, kad suskubau garsiai atsakyti į svetimo žmogaus klausimą, nes, įtariu, būtų pasibaigę ne taip linksmai :))

Puikus, išsamus straipsnis. Šaunuolis, Kastyti :)
  • 0




Užsiregistravo: 2010-03-26, 21:33
Pranešimai: 52
Miestas: Vilnius
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-05, 20:47 
     
Ačiū už komentarus :) Smagu, kad kažkam patinka.

Alvydai, deja, apie gravitacijos greitį nežinau nieko daugiau, nei pateikta tose nuorose, kurias davei. Iš jų pats šį bei tą sužinojau, ačiū :)
  • 0


_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita :)



Užsiregistravo: 2011-02-18, 13:00
Pranešimai: 497
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-06, 08:38 
     
_alvydas_,
"Susukai" man smegenis su savo giroskopu. :D Prie ko žadi "pririšti" giroskopo pagrindinės koordinacių sistemos "0"?

Kai tai, ką norėjai, aprašysi lygtimis, pamodeliuosi, paaiškės, kad reikia 3 giroskopų sistemos. Matematika "apžels".:-?

Po to gali paaiškėt, kad ir to dar ne gana - reikia daryti diferencialinę sistemą iš tokių sistemų.

O po to, kai viską apibendrinsi, gali paaiškėti, kad informacijos gavai ne ką daugiau, nei iš paprasčiausio "špyžiaus gabalo", tik labai sudėtingu, nors ir įdomiu keliu. :D
  • 0


_________________
Jei matote šviesą tunelio gale, pasitraukite nuo bėgių!
IR neberašykime ŠVEPLAI, gerbkime RAŠTĄ ir skaitančius ŽMONES!



Užsiregistravo: 2009-09-04, 11:37
Pranešimai: 554
Miestas: Vilnius
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-06, 11:33 
     
Alfredukas rašė:
_alvydas_,
"Susukai" man smegenis su savo giroskopu. :D Prie ko žadi "pririšti" giroskopo pagrindinės koordinacių sistemos "0"?


Čia kaip eksperimentas atrodė realybėj.
http://einstein.stanford.edu/TECH/technology1.html
Bet gal galima skaičiavimams naudoti supaprastintą modelį.
Pvz.:
(taškinė masė 1)................(taškinė ašis / pakaba)...................(taškinė masė 2)

Pakaba pririšta prie palydovo, judančio apskritimine orbita (turbūt).

Dabar jei masę 2 veikia jėga F,
tai per svertą masę m1 veiks jėga -F

Pagal bet kurią iš minėtų formulių abi mases veiks truputį skirtinga gravitacijos jėga.
Pagrinde dėl judėjimo krypties, nors dėl visa ko reikia nepamiršti ir atstumo skirtumo.

Tada gal pakaktų nagrinėti tokį supaprastitą modelį.
(taškinė masė 1)................(taškinė ašis / pakaba)
Masę 1 veikia jėgų skirtumas.

Bet gal aš čia ir perdaug supaprastinau.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-07, 09:28 
     
_alvydas_, sakai "Bet gal galima skaičiavimams naudoti supaprastintą modelį."?
Manau, kad ne. Visų pirma, taip matematikos nesupaprastinsi, gal net apsunkinsi sau darbą.
Kitą vertus, nelabai supratau ko sieki, ar atlikti praktinį eksperimentą, ar modeliavimą? Jei nori modeliuoti, tai naudotum savo programą, ar kokią nors "gatavą"?
Ką beatsakytum, tai būtų "garažinis" darbas. Čia gi kalbam apie "nežmonišką" tikslumą. Tiek mechanikos, jei experimentas, tiek matematikos ir programinės įrangos- jei modeliavimas. Ir ne be reikalo klausiau, kur pririštum "0". Kur tą "0" bepririštum, tai bus ne "0", o sudėtinga funkcija (tavo atveju).
Nesakau, kad neįmanoma, bet tam tektų paaukoti labai daug laiko, jei siektum tikrai patikimų rezultatų.
Jei vis tik nuspręsi tuo užsiimti, pamatysi, kad giroskopas nėra juokai... Man nereikė tokių tikslumų, bet mačiau, kiek tai rimta. Vien pakabose tenka vertinti daug jėgų, net jei pavyktų eliminuoti mechaninę trintį.
Jei turėsi tiek valios ir ryžto- SVEIKINU! Tuomet labai, labai būtų įdomu būtų žinoti, kaip sekasi.
  • 0


_________________
Jei matote šviesą tunelio gale, pasitraukite nuo bėgių!
IR neberašykime ŠVEPLAI, gerbkime RAŠTĄ ir skaitančius ŽMONES!



Užsiregistravo: 2009-09-04, 11:37
Pranešimai: 554
Miestas: Vilnius
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-02-07, 11:13 
     
http://lt.wikipedia.org/wiki/M%C4%97nulis
"Skriedamas savo orbita Mėnulis pamažu tolsta nuo Žemės (3,9 cm per metus), todėl gali ateiti toks laikas, kai Mėnulis paliks Žemę."

Gal kas arčiau astronomijos paaiškintų iškur jis gauna papildomos energijos?
Čia gal gali būti kažkoks ryšys su ankščiau minėtu klausimu.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1807
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 53 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 
cron

Reputation System ©'