Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 436 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ... 18  Kitas
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-29, 14:02 
     
AlvydaiR, turbūt turėjai omeny asimetriškai.

Deja, šiuo atveju turiu nuliūdinti. Tiesinis eterio judėjimas per netolygią aplinką sukeltų turbulencijas, o jas lengviausia būtų aptikti stebint inertinių sistemų "išcentrinius" pagreičius. Kol kas tokie eksperimentai neišmatavo kokių nors neatitikimų, peržengiančių paklaidos ribas.

Dėl žybsnių įtakos kvantiniams reiškiniams - nematau, kad reikėtų eterio jiems paaiškinti.

T.y., neturėdamas atitinkamo tikslumo įrodymų, eterio neneigiu - bet ir nematau realios priežasties į jį atsižvelgti praktiniuose skaičiavimuose.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-27, 14:03 
     

gal kam idomu :)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-27, 13:39 
     
rwc rašė:
Didesnio teigiamo krūvio ;]

Sakau tik, kad jokio skirtumo, ar laikysime eterį kažkuo materialiu, ar tik metrikos savybe. Tol, kol nėra kitokių eksperimentiškai nustatytų eterio savybių nei tik sąveikų iškraipymas. Konkrečiai - kol nėra požymių, kad sąveikos iškraipomos asimetriškai.
Kodėl svarbi būtent simetrija. Nes jei egzistuoja "materialus", išmatuojamas eteris - tuomet jis turi kryptį. Tai yra, dabartiniu suvokimu erdvėlaikio iškraipymas yra neneigiamas skaliaras. Trupmena ribose tarp vieneto - visiškai plokščio erdvėlaikio, ir nulio - singuliarumo. Matas, kažkuo panašus į masės/energijos sankaupą tūrio vienete - ribose tarp vakuumo ir juodosios skylės tankio.

Jei egzistuoja eteris, tuomet jis būtų panašesnis ne į masės/energijos tankį, o greičiau į elektrinį krūvį - judant viena kryptimi teigiamas, priešinga - neigiamas.

Todėl norint apimti visus įmanomus atvejus, erdvėlaikį reikėtų išskaidyti bent į du dėmenis - statinį (simetrišką) ir dinaminį (asimetrišką). Reikėtų ir trečio - sukinio, bet kol kas jis tik dar labiau komplikuoja, tad čia jo ir nesvarstome.

Taigi, ką eksperimentų duomenys mums sako apie tų dviejų dėmenų santykį? Tik tiek, kad dinaminis komponentas (eterio greitis) yra nykstamai mažas lyginant su statiniu erdvėlaikio iškreipimu. Neviršija matavimų paklaidos, arba, kitaip tariant, eksperimentiškai nenustatytas.


Kad sąveikos iškraipomos simetriškai yra ne tik požymiai, bet ir faktai. Saulės žybsnių prognozės: keista žybsnių įtaka radioaktyvioms medžiagoms Žemėje Žinoma, kai laikoma, kad jokio eterio nėra, tai tie faktai lieka nesuprantami ir nepaaiškinami.

Taip pat yra Dr. Borge Nodland iš Rochester‘o ir Dr. John Ralston iš Kanso darbai, apie tai, kad vakuumas/eteris ne visur vienodas ir mūsų visata yra anizotropinė ir turi ašį, kurios vienas galas yra žvaigždyne Sextants, o kitas žvaigždyne Aquilа.
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-25, 21:14 
     
Keista, kad nieks neatkreipe demesio i sita paveiksliuka pora postu atgal.
http://img404.imageshack.us/img404/9700/relationsm.png
Taigi cia gal pirmas vizualus paaiskinimas kodel dalele negali pasiekti c
Kuo ji labiau mazeja tuo labiau kaip kempine gali susiurbti energijos is isores i save.
("Kaltininkas" priklausomybe E = h*f)
Cia kaip gumine tase, kuo daugiau dedi i ja tuo ji didesne darosi ir kiekaip neimanoma jos pripildyti arba siuo atveju pasiekti c

Prie didelio greicio didzioji dalis isorinio impulso sunaudojama mases(energetines "tases") didinimui ir tik nedidele greiciui didinti.
T.y. greiciui artejant prie c isorinio impulso dalies kuri galetu didinti greiti lieka vis maziau
nes beveik visa gauta impulsa "suvalgo" mases didejimas.
Na cia buvau tai irodes raidytem,
http://cosmoquest.org/forum/showthread. ... iable-mass
bet iki siol nelabai galejau suprasti kaip vizualiai viskas galetu veikti.

Nors gal savo pirmam straipsnyje idejiskai buvau ir visai netoli to
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... 50&l=2&p=1
6 - as punktas
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-24, 19:10 
     
Gal cia kas ras idomiu minciu.
http://www.mirit.ru/rd_2007en.htm#2.07
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-24, 16:06 
     
AlvydasR rašė:
Sunku išsivaizduoti erdvę be matavimo, tai pavadinkime tą koeficijentą matavimu. Kaip galvoji, trimatė erdvė bus sunkesnė už dvimatę ar lengvesnė? Kodėl, kad tai taptų svarbu, būtinai turi būti pasveriama? Ir nepasveriamai dalykai yra labai svarbūs.

Didesnio teigiamo krūvio ;]

Sakau tik, kad jokio skirtumo, ar laikysime eterį kažkuo materialiu, ar tik metrikos savybe. Tol, kol nėra kitokių eksperimentiškai nustatytų eterio savybių nei tik sąveikų iškraipymas. Konkrečiai - kol nėra požymių, kad sąveikos iškraipomos asimetriškai.

Kodėl svarbi būtent simetrija. Nes jei egzistuoja "materialus", išmatuojamas eteris - tuomet jis turi kryptį. Tai yra, dabartiniu suvokimu erdvėlaikio iškraipymas yra neneigiamas skaliaras. Trupmena ribose tarp vieneto - visiškai plokščio erdvėlaikio, ir nulio - singuliarumo. Matas, kažkuo panašus į masės/energijos sankaupą tūrio vienete - ribose tarp vakuumo ir juodosios skylės tankio.

Jei egzistuoja eteris, tuomet jis būtų panašesnis ne į masės/energijos tankį, o greičiau į elektrinį krūvį - judant viena kryptimi teigiamas, priešinga - neigiamas.

Todėl norint apimti visus įmanomus atvejus, erdvėlaikį reikėtų išskaidyti bent į du dėmenis - statinį (simetrišką) ir dinaminį (asimetrišką). Reikėtų ir trečio - sukinio, bet kol kas jis tik dar labiau komplikuoja, tad čia jo ir nesvarstome.

Taigi, ką eksperimentų duomenys mums sako apie tų dviejų dėmenų santykį? Tik tiek, kad dinaminis komponentas (eterio greitis) yra nykstamai mažas lyginant su statiniu erdvėlaikio iškreipimu. Neviršija matavimų paklaidos, arba, kitaip tariant, eksperimentiškai nenustatytas.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-24, 14:12 
     
AlvydasR rašė:
O kodėl ne? Kaip žinoma, bandos užlinksta, kai keičiasi sklidimo terpės savybės, bet skirtingoje terpėje ir sklidimo greitis skirtingas. Jeigu šviesa užlinksta, tai reiškia, kad keičiasi ir greitis. Taip atsiranda vėlavimas.


Todel, kad matuotam uzlinkimui reiks mazesnio luzio koeficiento nei matuotam velavimui. Bet jei imam , kad eteris krinta tokiu greiciu kaip mazas kunas is begalybes, tai viskas tinka ciki ir nereikia ivedinet jokiu luzio rodikliu ir netgi viskas gaunasi paprasciau, nes tada laikrodzio suletejimo priezastis gaunasi ta pati tiek tiesinio judejimo atveju, tiek gravitacijoje.

Arba toks matmenu sutrumpejimas,
http://img404.imageshack.us/img404/9700/relationsm.png
mazasis sferoidas atitinka matmenis,
didysis energija arba mase, tiksliau saknis is pavirsiaus ploto,
jei isivaizduoti, kad pacia energija ar mase atitinka kazkaip issidesciusios 2D stygos.
  • 0



Paskutinį kartą redagavo _alvydas_ 2012-08-24, 16:51. Iš viso redaguota 1 kartą.

Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-24, 13:53 
     
rwc rašė:
Jei kažkam lengviau metrikos netolygumą įsivaizduoti kaip kažkokios meta-materijos tankio gradientą - tebūnie. Ale pakol ta gradiento meta-medžiaga eksperimentiškai nepasveriama - tai ar ji egzistuoja, ar ne - jokio skirtumo.


Sunku išsivaizduoti erdvę be matavimo, tai pavadinkime tą koeficijentą matavimu. Kaip galvoji, trimatė erdvė bus sunkesnė už dvimatę ar lengvesnė? Kodėl, kad tai taptų svarbu, būtinai turi būti pasveriama? Ir nepasveriamai dalykai yra labai svarbūs.

_alvydas_ rašė:
Taip uzlinkima galima parinkus luzio rodikli, bet ne signalo velavima, dar vadinama Sapiro suletejimu. Luzio rodiklio paaiskinancio uzlinkima gerokai nepakaktu velavimui kuris yra gana didelis.


O kodėl ne? Kaip žinoma, bandos užlinksta, kai keičiasi sklidimo terpės savybės, bet skirtingoje terpėje ir sklidimo greitis skirtingas. Jeigu šviesa užlinksta, tai reiškia, kad keičiasi ir greitis. Taip atsiranda vėlavimas.
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-24, 13:46 
     
vvv2 rašė:
.. matricą sudaro "virpančios stygos", tai yra reiškinys, kuris sukuria laiką (kitimą), o kitimo greičio sąvybę (inerciją) aprašo masė.

Laiką ir nulemia inercija. Dydis, apribojantis reiškinių sklaidą erdvėje.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-24, 13:32 
     
rwc rašė:
Laikas ir erdvė reliatyvumo teorijose yra reiškinių pasekmės. Labai netoli tokios išvados buvo ir Newtonas..

- taip, labai netoli esame nuo "matricos"..

p.s.
.. matricą sudaro "virpančios stygos", tai yra reiškinys, kuris sukuria laiką (kitimą), o kitimo greičio sąvybę (inerciją) aprašo masė.


:B:
  • 0


_________________
(c) by "vvv2".


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-03-15, 11:54
Pranešimai: 3365
Miestas: Kaunas city
Reputacija: +21
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-24, 12:14 
     
vvv2 rašė:
- nevisai, mat reliatyvumas yra abstrakcija, kuri nesidomi nei kas taip yra, nei kodėl taip yra, tiesiog taip skaičiuoti galima ir rezultatai tinka praktikai, kol kas..

Čia nesi visai teisus. Taip, reliatyvumo teorijos yra matematinės abstrakcijos (beje, visokių eterių savaime nepaneigiančios). Jos apibrėžia tam tikras ribas, maksimalius sekundės ir metro santykius bei aprašo mechanizmą, kuris neleidžia tų ribų peržengti.

Laikas ir erdvė reliatyvumo teorijose yra reiškinių pasekmės. Labai netoli tokios išvados buvo ir Newtonas.

Taigi, ką gauname. Laiką ir erdvę apibrėžia juose egzistuojantys ir sąveikaujantys kūnai. Masė kuria stebimąjį laiką, laikas leidžia masei pasireikšti traukos jėgomis. Toliau galima ekstrapoliuoti į kitas sąveikas, rezultatas gausis panašus.

Kažkada fizikus baisiai stebino elektros ir magnetizmo dualumas. Kas ką sukelia? Pasirodo, toks klausimas nekorektiškas, nes elektra ir magnetizmas yra vienas reiškinys. Labai grubiai, galima išvesti analogiją tarp laiko ir masės. Be laiko, masė neegzistuotų, be masės - laikas. Šis teiginys tampa akivaizdus prisiminus, kad masė=energija.

Abstrakcija nebūtinai reiškia, kad ji nieko negali pasakyti apie priežastis. Priešingai: atsiriboję nuo materijos stebėjimų, galime rasti materijos elgesio taisykles, kurių šiaip neužčiuoptume.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-24, 11:24 
     
Skeleton rašė:
Jeigu tamstos eteris yra toks keistas, kad sąvybėmis neatskiriamas nuo reliatyvumo, tai veltui čia rašinėji..

- nevisai, mat reliatyvumas yra abstrakcija, kuri nesidomi nei kas taip yra, nei kodėl taip yra, tiesiog taip skaičiuoti galima ir rezultatai tinka praktikai, kol kas..

p.s.
..kaip Niutono tiko, nesidomint iš kokių kvantų buvo sudaryta jo aprašoma masė.

:B:
  • 0


_________________
(c) by "vvv2".


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-03-15, 11:54
Pranešimai: 3365
Miestas: Kaunas city
Reputacija: +21
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-23, 15:36 
     
AlvydasR rašė:
tačiau pvz. šviesos užlinkimą prie masyvių objektų galima paaiškinti erdvės charakteristikų pokyčiu toje zonoje.


Taip uzlinkima galima parinkus luzio rodikli, bet ne signalo velavima, dar vadinama Sapiro suletejimu. Luzio rodiklio paaiskinancio uzlinkima gerokai nepakaktu velavimui kuris yra gana didelis.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-23, 15:31 
     
AlvydasR rašė:
Viskas prasideda nuo supratimo, kas yra laikoma eteriu. Pažiūrėkime į bendrąją Einšteino reliatyvumo teoriją.

Būtent!

Jei kažkam lengviau metrikos netolygumą įsivaizduoti kaip kažkokios meta-materijos tankio gradientą - tebūnie. Ale pakol ta gradiento meta-medžiaga eksperimentiškai nepasveriama - tai ar ji egzistuoja, ar ne - jokio skirtumo.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-23, 14:58 
     
_alvydas_ rašė:
Skeleton rašė:
Visoje Saulės sistemoje mes nestebime jokių "eterio vėjo" efektų,


Stebim ir ne viena, sviesos uzlinkimas ir vidutinio greicio suletejimas praeinant pro Saule, planetu ir kometu trajektoriju pokyciai del realiai, ne reliatyviai kintancios mases. Viskas butent del eterio vejo link Saules. Tik netoli Zemes link Zemes.


Viskas prasideda nuo supratimo, kas yra laikoma eteriu. Pažiūrėkime į bendrąją Einšteino reliatyvumo teoriją. Joje gravitacija paaiškina erdvėlaikio iškraipymu. Jeigu erdvė gali būti kraipoma, tai pratęsiant tą mintį galima laikyti, kad kiekvienas jos taškas turi tam tikras charakteristikas, net ir tada, kai joje nėra jokios materijos. Tokiu atveju įmanoma, kad joje gali sklisti ir bandos. Va jau turime ir elektromagnetines bangas. Tokiame eteryje/visatoje "eterio vejai" matyt pūsti nelabai gali, tačiau pvz. šviesos užlinkimą prie masyvių objektų galima paaiškinti erdvės charakteristikų pokyčiu toje zonoje. Apie darbus aiškinantis banginį materijos pagrįstumą kaip tik nesenai buvo straipsnis Vaiduokliai atomo širdyje
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-23, 09:13 
     
Skeleton rašė:
Visoje Saulės sistemoje mes nestebime jokių "eterio vėjo" efektų,


Stebim ir ne viena, sviesos uzlinkimas ir vidutinio greicio suletejimas praeinant pro Saule, planetu ir kometu trajektoriju pokyciai del realiai, ne reliatyviai kintancios mases. Viskas butent del eterio vejo link Saules. Tik netoli Zemes link Zemes.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-22, 22:22 
     
Skeleton rašė:
Jeigu tamstos eteris yra toks keistas, kad jokiomis stebimomis sąvybėmis neatskiriamas nuo reliatyvumo, tai veltui čia rašinėji šimtus komentarų, nes tamstos teorija niekuo ir nesiskiria nuo reliatyvumo.


Netgi LET atskiriama nuo SRT eksperimentu kuri n kartu minejau ir kurio nieks dar nedare.
Bet ju nera taip daug. Sugalvoji koki, kaip ir apsidziaugi, po keletos dienu pradedi suprast kodel nelabai. Jo, sunkus reikalas, bet idomu :)

Jau n^2 kartu minejau, kad atsisake ne todel, kad paneige, o todel kad nesugebejo aptikt. Viens kitam nelygu.
Paneige, reiskia surado priestaravima, tokio nera.
Visi dabartiniai zinomi eksperimentai nepriestarauja eterio buvimui.
O pats idomumas kai pats surandi kodel :)
Panagrinetum kartu, suprastum.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-22, 21:53 
     
AdutisTM rašė:
Turiu pripažint, jog truputi įdomu pasidarė, ar tikrai neįmanoma eksperimentiškai paneigt eterio. Nes kol kas teorija gerai atsilaiko bent jau toje srityje, kurioje jaučiuosi pakankamai stiprus...

P.S. Nors dėl laiko stokos neturėčiau, bet reiks dar pamąstyt naujų "eksperimentų" :-?


Ką reiškia "eksperimentiškai"?
Visoje Saulės sistemoje mes nestebime jokių "eterio vėjo" efektų, taigi visas eterio teorijas kolektyviai galime laikyti paneigtomis.


_alvydas_ rašė:
vvv2 rašė:
Myslius rašė:
.. logiškas paaiškinimas viską suvesti taip, lyg to eterio ir nebūtų ..

- nevisai, jeigu mes turėtumėme matavimams kažką greitesnio, tuomet galėtumėm "pažvelgti iš šono", dabar mes savotiškai: "matuojame vandens bangas vandens bangų pagalba plaukdami upėje, be garso ir be šviesos"!

:B:


Ideliai paaiskinta, cia ir visa esme.


Jeigu tamstos eteris yra toks keistas, kad jokiomis stebimomis sąvybėmis neatskiriamas nuo reliatyvumo, tai veltui čia rašinėji šimtus komentarų, nes tamstos teorija niekuo ir nesiskiria nuo reliatyvumo.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-09-22, 13:41
Pranešimai: 1101
Reputacija: +30
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-22, 21:08 
     
AlvydasR rašė:
Apie tą patį eterį, tik iš kitos pusės.
Noriu paklausti kaip yra oficiali versija. Ar šviesa turi masę ar ne? Jeigu turi, tai pagal Einšteiną fotonas virstų juodąja skyle, o jeigu neturi, tai kodėl tada šviesa užlinksta šalia didelės masės objektų? Ne paslaptis, kad astronomai tai senai pastebėjo ir vadina gravitaciniu lęšiu.


Viskas priklauso nuo to ka vadinsi tuo zodziu mase.
Pvz p/c matuojamas kg.
Modernusis reliatyvumas pripazita tik rimties mase ir jokios kitos.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-22, 14:36 
     
AlvydaiR, masė yra energija. Darželinukiškai šnekant, rimties masė yra dalelių sąryšio (potencinė) energija, o impulsas - visos sistemos kinetinė. Bendrą kūno masę/energiją sudaro trys dėmenys: sąryšio energija mc^2, impulso energija pv, sukimosi momentas (fotonui h niu). Šiai sumai galioja Lorentzo faktorius, neleidžiantis energijai pasidaryti begaline.

Reliatyvistinę masę (kažkieno atžvilgiu) turi visi judantys (to kažkieno atžvilgiu) kūnai. Keldamasis iš lovos, įgyji reliatyvistinę masę, kuri atitinka raumenų pagalba įgytą pagreitį (t.y., keldamasis susiteiki sau kinetinės energijos, kuri šiaip sau niekur neprapuola).
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-21, 19:43 
     
Hmz rašė:
Fotonas neturi rimties masės, bet turi reliatyvistinę masę, kuri yra ekvivalenti jo energijai.


Žodžiu tas fotonas truputį neščias :-? O kas yra ta reliatyvistinė masė? Tokia masė kurios nėra? Įdomu ar dar yra kas nors turintis tokią reliatyvistinę masę? :???:
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-21, 16:49 
     
AlvydasR rašė:
Apie tą patį eterį, tik iš kitos pusės.
Noriu paklausti kaip yra oficiali versija. Ar šviesa turi masę ar ne? Jeigu turi, tai pagal Einšteiną fotonas virstų juodąja skyle, o jeigu neturi, tai kodėl tada šviesa užlinksta šalia didelės masės objektų? Ne paslaptis, kad astronomai tai senai pastebėjo ir vadina gravitaciniu lęšiu.

Fotonas neturi rimties masės, bet turi reliatyvistinę masę, kuri yra ekvivalenti jo energijai.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-09-19, 22:34
Pranešimai: 2020
Miestas: Vilnius
Reputacija: +439
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-21, 16:45 
     
Apie tą patį eterį, tik iš kitos pusės.
Noriu paklausti kaip yra oficiali versija. Ar šviesa turi masę ar ne? Jeigu turi, tai pagal Einšteiną fotonas virstų juodąja skyle, o jeigu neturi, tai kodėl tada šviesa užlinksta šalia didelės masės objektų? Ne paslaptis, kad astronomai tai senai pastebėjo ir vadina gravitaciniu lęšiu.
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-17, 14:57 
     
AdutisTM rašė:

P.S. Nors dėl laiko stokos neturėčiau, bet reiks dar pamąstyt naujų "eksperimentų" :-?


Jei dar cia lankais gal galetum del far infrared lazeriu pakonsultuoti ?
Atsirado tokia ideja, kad tavo siulytas eksperimentas vistik galetu suveikti su tokiu lazeriu. Pvz 0,1 mm bangos ilgio.

Suveikimui turbut pakaktu salygos, kad vienam bangos ilgio kubelyje sklistu labai daug photonu (virs 1000, kuo daugiau, tuo geriau).
Zmonisko galingumo matomo bangos ilgio lazeriai sitos salygos toli grazu netenkina.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-08-12, 11:44 
     
Dar toks klausimas iskilo:
http://img850.imageshack.us/img850/1152/weakphotons.png
Jei lazerio spinduli susilpninti pusiau pralaidziu veidrodziu gardele,
tai gausim pavienius fotonus ateinancius su kiek norint ilgais laiko tarpais
(uzdejus daugiau veidrodziu).
Bet jei saltinis bus sakykim 1cm radio bangu generatorius ar analogiskai
gausim pavienius radio bangos fotonus ja silpninant veidrodziu paketu pvz.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 436 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ... 18  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'