Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 436 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ... 18  Kitas
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-04, 21:41 
     
Neesu giliau susipažinęs su eteriškais svaičiojimais, bet jei gerai supratau, tai pagrindinė mintis yra ta, jog šviesa sklida eteryje, kaip kokiam skystyje.
T.y. išilgai judėjimo krypties šviesa sklinda greičiau nei atgal.
Tokiu atveju tai įtakotų stovinčių bangų susidarymą lazerio rezonatoriuje. Tačiau kažkaip neteko nei pačiam matyti nei iš kitų lazeristų girdėti jog lazerio veikimas priklausytų nuo jo orientacijos erdvėje...
Nors būna, jog pas klientą nukeliavęs lazeris veikia ne taip kaip reikia. Dabar aišku, kad kaltas eteris. Turbūt reikės įdėt į lazerių manualus pastraipą, jog lazerį reikia pastatyti tinkamai eterio atžvilgiu. Arba klijuot lipdukus su rodyklėm, kad būtų aišku iš kurios pusės tas eteris turi pūsti.

Beje, o kokia eterio judėjimo kryptis ir greitis Vilniuje? :)
  • 0


_________________
Adutis™



Užsiregistravo: 2008-09-18, 14:01
Pranešimai: 269
Miestas: Vilnius
Reputacija: +13
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-04, 22:05 
     
AdutisTM rašė:
Neesu giliau susipažinęs su eteriškais svaičiojimais, bet jei gerai supratau, tai pagrindinė mintis yra ta, jog šviesa sklida eteryje, kaip kokiam skystyje.

ne
AdutisTM rašė:
T.y. išilgai judėjimo krypties šviesa sklinda greičiau nei atgal.

taip
AdutisTM rašė:
Beje, o kokia eterio judėjimo kryptis ir greitis Vilniuje? :)

zemyn ( kaip ir pas klientus )

malonu, kad prisijungia nauju zmoniu su subalansuotu humoro jausmu :)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-04, 22:36 
     
Jei eteris visur juda žemyn, tai gaunasi jog jis juda į žemės centrą? O kur jis paskui dedasi? Kaupiasi?
Kitu atveju, jei tarkim žemė skordžia eterį, tai tada stebėtojo atžvilgiu eterio kryptis keistusi priklausomai nuo geografinės koordinatės ir paros meto. O tai jau būtų nesunkiai išmatuojama.

Ir dar liko neatsakytas klausimas, koks numanomas eterio greitis (mūsų, kaip stebėtojų atžvilgiu)? Nors gal geriau būtų įsivaizduot, apie kokį šviesos greičio pokytį eina kalba?
  • 0


_________________
Adutis™



Užsiregistravo: 2008-09-18, 14:01
Pranešimai: 269
Miestas: Vilnius
Reputacija: +13
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-04, 23:13 
     
AdutisTM rašė:
Jei eteris visur juda žemyn, tai gaunasi jog jis juda į žemės centrą? O kur jis paskui dedasi? Kaupiasi?
Kitu atveju, jei tarkim žemė skordžia eterį, tai tada stebėtojo atžvilgiu eterio kryptis keistusi priklausomai nuo geografinės koordinatės ir paros meto. O tai jau būtų nesunkiai išmatuojama.


Greiciausiai keicia savo buvi i kita, kuris neitakoja sviesos greicio.
Na kad ir toks supaprastintas modelis:
eterio daleles pastoviai patiria virsmus tarp fotono ir daleles faziu.
(gali prirasyt virtualiu)
Tarkim ta frakcija kuri yra daleliu fazej itakoja sviesos greiti.
Del gravitacijos sita faze juda link traukos centro.
Bet persitransformavusi i fotono faze ji issisklaido i visas puses.


AdutisTM rašė:
Ir dar liko neatsakytas klausimas, koks numanomas eterio greitis (mūsų, kaip stebėtojų atžvilgiu)? Nors gal geriau būtų įsivaizduot, apie kokį šviesos greičio pokytį eina kalba?


antras kosminis, arba kitaip sakant pabegimo arba greitis kuri igyja kunas krisdamas is begalybes

Truputi kaip butent mineta daleliu faze itakoja sviesos greiti:
Manau sviesa nera tu daleliu banga iprastine prasme, bet kazkodel
visada juda greiciu c tos fazes atzvilgiu.
Taciau fotona labiau tikslu butu isivaizduoti kaip koki vabala kuris uzprogramuotas skristi tiesiai pasirinkta kryptim net jei pucia soninis vejas.
Sita savybe kyla is impulso tvermes desnio.
Bet, kad nekeisti krypties tas vabalas turi susiskersuoti kazkiek pries veja , kad kompensuoti sonini veja.
Isorinio stebetojo atzvilgiu atrodys kad sviesa suletejo.

Na arba kaip laivas arba plaukikas pasisuka pries srove, kad nenukrypti nuo kurso.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-05, 00:09 
     
Tada kas darosi su šviesa, ją nukreipiant įvairiomis kryptimis? Keičiasi bangos ilgis ar dažnis?
Dažnis lyg ir neturėtų keistis, nes tada turėtų keistis fotono energija, kas pažeistų energijos tvermės dėsnį (nebent dar yra kažkokių pritempimų dėl šito).
Tada turėtų keistis bangos ilgis, kas taptų panašu į anizotropinį lūžio rodiklį (kuris galėtų būti ir mažesnis už vienetą).
Tokio "lūžio rodiklio" pokytį užfiksuoti nebūtų labai sunku. Iš principo užtektų dviejų veidrodžių ir vienamodžio lazerio.
Jei vis dėl to keistusi dažnis, tą būtų galima užfiksuoti tinkamu spektrometru, matuojant įvairiomis kryptimis.

Tačiau nei viena, nei kita nėra stebima.
  • 0


_________________
Adutis™



Užsiregistravo: 2008-09-18, 14:01
Pranešimai: 269
Miestas: Vilnius
Reputacija: +13
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-05, 06:14 
     
AdutisTM rašė:
Tada kas darosi su šviesa, ją nukreipiant įvairiomis kryptimis? Keičiasi bangos ilgis ar dažnis?
Dažnis lyg ir neturėtų keistis, nes tada turėtų keistis fotono energija, kas pažeistų energijos tvermės dėsnį (nebent dar yra kažkokių pritempimų dėl šito).
Tada turėtų keistis bangos ilgis, kas taptų panašu į anizotropinį lūžio rodiklį (kuris galėtų būti ir mažesnis už vienetą).
Tokio "lūžio rodiklio" pokytį užfiksuoti nebūtų labai sunku. Iš principo užtektų dviejų veidrodžių ir vienamodžio lazerio.
Jei vis dėl to keistusi dažnis, tą būtų galima užfiksuoti tinkamu spektrometru, matuojant įvairiomis kryptimis.

Tačiau nei viena, nei kita nėra stebima.


Taip, keiciasi bangos ilgis. Bet atspindzio kampas ne butent del fotono susiskersavimo
pries srove. Kaip minejau tai del fotono dualumo banga-dalele ir is daleles paveldetos savybes islaikyti impulsa. Paprasta vandens banga butu nunesta sroves i sona.

Bangos ilgio pokitis del terpes judejimo nera tolygus bangos ilgio pokyciui del daznio kitimo. Vien del to jau, kad cia abu parametrai nera tvirtai susieti nebutina tiketis tu paciu savybiu.
Nesuprasdamas situ niuansu irgi maniau, kad galima butu skirtuma uzfiksuoti leidziant spinduli per difrakcine gardele arba ta fotono susiskersavima uzfiksuoti holografija.
Kazkiek pradziai padetu paanalizavimas kaip banga juda vandeniu, kai stebetojas ir bangos saltinis kartu juda vandens atzvilgiu.
Po to dar prideti ta fotono susiskersavimo savybe.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-05, 14:10 
     
Atspindys, kaip ir daugelis optikos reiškinių, yra susijęs su bangų interferencija. Todėl fotonų "susiskersavimas" čia netinka. Vis tiek būtų nelygūs kritimo ir atspindžio kampai (ne dėl eterio vėjo, o dėl pakitusio bangos ilgio). Grąžinant tokį spindulį tiksliai atgal link to 45° veidrodžio, jis negrįžtų į šaltinį (nes viena ir kita kryptimi bangos ilgiai skiriasi).
Apskritai, jei eteris įtakotų elektromagnetines bangas, tai neveiktų Maxwell'o lygtys, kurias fizikai sekmingai naudoja interpretuodami ar numatydami reiškinius.

Žodžiu niekur tas eteris nereikalingas norint paaiškinti stebimus reiškinius. Jis netgi kai kur trukdo ir tada tenka pritempinėti įvedant įvairių priedų, kaip fotono skersavimasis, mistinis eterio išnykimas Žemės centre ir pan.

O gal žinai kažkokį reiškinį, kurį įprastoji fizika nepaaiškina, bet paaiškintų eterio egzistavimas?

Taip kad tai yra panašu į gnomo (ar kas ten gyvena po lova) medžioklę. Galima daug visokių jo savybių sugalvot, kodėl mums nepavyksta jo aptikt. Bet juk jis egzistuoja! :U:
  • 0


_________________
Adutis™



Užsiregistravo: 2008-09-18, 14:01
Pranešimai: 269
Miestas: Vilnius
Reputacija: +13
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-05, 15:15 
     
[quote="AdutisTM"][/quote]

Ok turedamas laiko gal kokia animacija padarysiu.
Bet ir pats galetum truputi pagainioti vaizduote del bangos ilgio savokos judancioj terpej. Tikiu, kad ner labai akyvaizdu, bet ir su isvadom paskubejai :)
Imi du lygegriacius spindulius ir laikais taisykles, kad terpes atzvilgiu jie sklinda pastoviu greiciu, tada ziuri ka matai judedamas tos terpes atzvilgiu.

Pvz laivo priekyje ir gale kokia mechanine svyruokle generuok bangas.
I priesinga gala ateis vienodo daznio bet skirtingo ilgio bangos.
Tas stebimas bangos ilgis turi mazai fizikines prasmes.
Fizikine prasme turi ir i tau zinomas formules gali statyt tik ta ilgi kuris lygus v_bangos_terpers_atzvilgiu * bangos_periodo.

Na nesvarbu, padarysiu kada animacija.

As ne pritempineju savo hipotezes prie realybes, o ieskau kaip jas but galima patikrint.
Sakai labai lengvai ir tai turetu visur pasireiksti jei taip butu.
Nemanau.
Pradziai pagalvosiu, kaip ir su kuo vaizdziai aminuoti tavo teiginio paneigima ir kur ta animacija but galima patalpint. Kur pvz flash faila galeciau patalpinti nemokamai?

Del reiskiniu kuriuos negali paaiskint dabartine fizika.
Keistas poziuris. Bet kuri teorija kazkiek klysta. Ir paieska kur jos ribos
visai naturalus dalykas yra ir bus net milijardus metu mus lenkiancioj civilizacijoj.
Taip yra viena kita vieta kur mano poziuris duoda ryskiai skirtingus numatymus, bet tik ne tai ka paminejai,
o kur skiriasi nieks dar netikrino.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-05, 15:38 
     
Tada taip iseina, kad taškinis šviesos šaltinis skleidžia ne sferines bangas. Gautusi kažkas panašaus į kiaušinį ar elipsoidą.
Tada tai būtų galima pastebėti su klasikiniu interferencijos eksperimentu, šviesai praėjus du siaurus plyšius (ar skylutes).
  • 0


_________________
Adutis™



Užsiregistravo: 2008-09-18, 14:01
Pranešimai: 269
Miestas: Vilnius
Reputacija: +13
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-05, 17:16 
     
AdutisTM rašė:
Tada taip iseina, kad taškinis šviesos šaltinis skleidžia ne sferines bangas. Gautusi kažkas panašaus į kiaušinį ar elipsoidą.
Tada tai būtų galima pastebėti su klasikiniu interferencijos eksperimentu, šviesai praėjus du siaurus plyšius (ar skylutes).


Yra toks Navia eksperimentas.
http://arxiv.org/abs/astro-ph/0608223
gal panasiai turi mintyse.
Kuri laika atrode, kad toki itaisa galima panaudoti tikrinant mano versija
(tiesiog nukreipus aparata aukstyn ir zemyn).
Reikejo nemazai paklaidziot, kol pavyko suprast kodel ne.
Todel dabar esu isitikines, kad ir Navija cia suklydo, tokiu principu neiseina uzfiksuoti skirtumo. Iskur gavo tokius rezultatus nezinau.

Irgi turesiu mintyse, kad reik kazkaip vizualizuoti sita paaiskinima.

Beje visai naudingi konkretus klausimai.
Gal as cia biski persudziau su tuo vaizdiniu, kad fotonas pats susikreivina noredamas islaikyti impulsa. Gal uztektu tiesiog tokio vaizdinio:
norint, kad fotonas judetu horizontaliai ji reikia issauti truputi i virsu nuo horizonto plokstumos, kad kompensuoti jo kritima zemyn kartu su eteriu.

Tada nereikia ir Maksvelo lygciu liesti kai nagrinejamas fotono judejimas eterio atzvilgiu. Kitu atzvilgiu tai del Maksvelo gausis tas pats kaip ir Lorenco eterio teorijoj.
Nieks nemini, kad LET jom priestarautu.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-06, 12:06 
     
[quote="AdutisTM"][/quote]
Del atspindzio kai keiciasi bangos ilgis:
Galima ten braizyt schema ir parodyt per kampus, laikus, nueitus kelius.
Terlione zodziu.
Bet yra ir daug paprastenis kelias per impulsa.
Jei impulsas nekinta, tai atspindzio kampas lygus kritimo kampui.
O impulsas nekinta, nes nekinta daznis, tik regimas bangos ilgis.

Na isivaizduok tolygiai didejancia ir tuo paciu krentancia zemyn sfera.
Tai ir bus bangos frontas isspinduliuotas is nejudancios Zemes atzvilgiu lemputes.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-13, 11:19 
     
_alvydas_ rašė:
AdutisTM rašė:
Neesu giliau susipažinęs su eteriškais svaičiojimais, bet jei gerai supratau, tai pagrindinė mintis yra ta, jog šviesa sklida eteryje, kaip kokiam skystyje.

ne


Atsiimu savo "ne" ir sakau beveik taip.
Na nezinau, gal cia sugryzimas prie gimtos juros taip paveike ( :) ).
Bet siandien nebemanau, kad fotonas dalele ar net dualus.
Tik ta eterio terpe butu galima isivaizduoti truputi kitaip,
tai nei skystis, nei dujos, nei koks ale kristalas,
o galbut arciausia analogija butu prisotinti garai.
Tokioj terpej isilginiai svyravimai kaip garso sunkiai galimi,
nes garus bandant spausti jie kondensuojasi ir nesusidaro slegio skirtumo.
Taciau sitie eterio "garai" nevirsta i eterio "skysti", jie pastoviai transformuojasi
pirmyn atgal i virtualius fotonus.
Fotonine faze cia atstoja skyscio faze prisotintuose garuose.
Taip pat tie eterio garai nera neutralios daleles.
Paimkim kaip galimybe, turbut labai supaprastinta , kad tie "garai", tai virtualus elektronai ir pozitronai.
Tokiose garuose vibruojantis nevirtualus kruvis sukeltu tokiu garu skersini issisluoksniavima.
Gauname elektromagnetine banga su skersinem vibracijom.
Bet tai ne slyties banga kaip kietam kune.

Kokie tokio poziurio minusai?

Pliusai: lengva pripazinti/paaiskinti kodel fotonas neturi mases.
tai yra jam netinka E=mc^2
Nereikia galvot kaip Maksvelo lygtis perkurt, kad isvengt problemu del tokios mases.
(pradziai tiek)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-13, 12:13 
     
_alvydas_ rašė:
Tik ta eterio terpe butu galima isivaizduoti truputi kitaip,
tai nei skystis, nei dujos, nei koks ale kristalas,
o galbut arciausia analogija butu prisotinti garai.

- dar truputį pagalvok ir iš naujo bei nepriklausomai atrasi lietuvišką stygų teoriją!!!

Citata: " Be fermionų, bozoninės stygos gali svyruoti plokščiame, bet nestabiliame 26 dimensijų erdvėlaikyje."

p.s.
.. mūsų pasaulio pilnam aprašymui reikalinga 27 dimensijų sistema, liko "neatrasta" tik viena ..


:shock:
  • 0


_________________
(c) by "vvv2".


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-03-15, 11:54
Pranešimai: 3365
Miestas: Kaunas city
Reputacija: +21
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-14, 18:16 
     
vvv2 rašė:
_alvydas_ rašė:
Tik ta eterio terpe butu galima isivaizduoti truputi kitaip,
tai nei skystis, nei dujos, nei koks ale kristalas,
o galbut arciausia analogija butu prisotinti garai.

- dar truputį pagalvok ir iš naujo bei nepriklausomai atrasi lietuvišką stygų teoriją!!!

Citata: " Be fermionų, bozoninės stygos gali svyruoti plokščiame, bet nestabiliame 26 dimensijų erdvėlaikyje."

p.s.
.. mūsų pasaulio pilnam aprašymui reikalinga 27 dimensijų sistema, liko "neatrasta" tik viena ..


:shock:


Deja ir stygos negali pretenduoti i kazka pirmapradi. Tik eilinis zingsnelis, jei jos isvis egzistuoja, tai pagal savo sandara jau butu gana sudetingas objektas is bala zino kazko kitko. As ne pries stygas ar burbuliukus, as pries ideja, kad imanoma visko teorija.
O mane asmeniskai domina kur kas kuklesne srytis, kaip is tikro juda sviesa, kas is to isplaukia ir kokiais eksperimentais tai galima patikrint.
Pvz nesenai cia maciau straipsni kuriame pateikiamas vieno profesoriaus pasisakymas apie reliatyvumo ir GPS "neatsiejama" rysi.
As jam asmeniskai uzdaviau ta pati klausima su GPS ir leiskim skirtingais sviesos greiciais zemyn ir aukstyn. Kol kas jokio atsakymo, per sunkus klausimas :)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-15, 12:08 
     
Fotonai tėra tik viena iš keleto bozonų - sąveikos dalelių, kurioms galioja Bose statistika - rūšių. Jie nėra tokie stebuklingi, kad nusipelnytų atskiros teorijos. Klausimas, kodėl jie neturi rimties masės, savaime yra beprasmis, nes tuomet reikštų, kad bozonai turi inerciją. Tokiu atveju Visata paprasčiausiai sustotų. Atomai neturėtų specifinių spektro linijų, elektronai - energijos lygmenų. Vis tiek turėtų būti kokios nors kitos dalelės, kurioms vakuumas ("eteris") visiškai skaidrus ir simetriškas.

Pati pirmapradžio eterio idėja save paneigia - nes visuomet lieka klausimas, kokiu mechanizmu sąveikauja eterio dalelės ar kokie ten reiškiniai bebūtų (jei eteris nesudarytas iš dalelių). T.y., kaip viena eterio sritis žinotų, kas vyksta aplinkinėse?

Arba kitaip: kokiomis bangomis fotonai sąveikauja su kosmoso audiniu? W ir Z bozonai? Hipotetiniai gravitonai? Paprasčiau tiesiog laikyti, kad jokiomis - kad patys bozonai ir sudaro tą audinį. Kad maksimalūs jų greičiai, simetriški visomis kryptimis, ir apibrėžia koordinačių sistemą, kuri visur lokaliai plokščia. Reliatyvumas nėra eksperimentiškai atrastas reiškinys, nes tėra vienintelis klausimas - kokiais masteliais erdvės audinys tampa plokščias. c (ir kitų universaliųjų Planko konstantų) vertė galėtų būti didesnė ar mažesnė, bet savybės - ne. c nėra šviesos greitis, tai - laiko koordinatės santykis, mastelis erdvės koordinačių atžvilgiu. Viena sekundė apytiksliai lygi 300 000 000 metrų. Šį santykį galima išreikšti, pavyzdžiui, elektrono periodo vandenilio atome ir orbitos skersmens santykiu, esmė nuo to nesikeičia.

Man iš tikrųjų dzin, kokiu greičiu keliauja fotonai, ar jie simetriški ir taip toliau - ekperimentiniai paneigimai tik įrodytų, kad elektromagnetizmas nėra fundamentali sąveika. Kam tų komplikacijų? Kam įvedinėti hipotetinius "pusfotonius", "ketvirtfotonius"? Kas tuomet yra fundamentali sąveika?

A, ir beje, nėr čia ką ginčytis, nes akivaizdžiai nesupranti, jog E=mc² tėra tik dalinė formulė. Pilna formulė, tinkanti visoms elementariosioms dalelėms, priklausomai nuo interpretacijos, turi du, tris ar dar daugiau dėmenų. Kodėl turėtų egzistuoti dėsnis, draudžiantis daleles su tam tikrais parametrais (sukinių, krūviu, greičiu, mase) lygiais nuliui? Toks dėsnis taip pat turėtų drausti antidaleles, priešingų krūvių ir t.t. daleles.

Tarp kitko, stygų teorijoje stygos nėra kažkokie sudėtingi objektai. Kad ant dvimačio popieriaus jas sudėtinga nupiešti, tai dar nereiškia, kad neegzistuoja projekcija, kurioje jos paprastos. Tam ir reikia tiek daug dimensijų.

Ir nekartojęs čia savo litanijų apie GPS - ko neužlipi ant stogo su lazeriu ir pats nepamatuoji? Matai, kažkoks profesorius neturi ką veikti ir bėgs dabar matuoti to, kas ir taip kasdien patvirtinama milijardus kartų.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-15, 13:38 
     
rwc rašė:
Fotonai tėra tik viena iš keleto bozonų - sąveikos dalelių, kurioms galioja Bose statistika - rūšių. Jie nėra tokie stebuklingi, kad nusipelnytų atskiros teorijos. Klausimas, kodėl jie neturi rimties masės, savaime yra beprasmis, nes tuomet reikštų, kad bozonai turi inerciją. Tokiu atveju Visata paprasčiausiai sustotų. Atomai neturėtų specifinių spektro linijų, elektronai - energijos lygmenų. Vis tiek turėtų būti kokios nors kitos dalelės, kurioms vakuumas ("eteris") visiškai skaidrus ir simetriškas.


Fotonai turi savybe p ir savybe c, tada savybe p/c kuri matuojama kg irgi yra.
Ji tiesiog yra :) , ir jei matuojama kg, tai kodel jos nepavadinti kazkokia tai mase :) ? Beto sitam fotono p/c ir kuno p/v galioja tarpusavio tvermes desnis.
Ka kunas taskim elektronas ir pozitronas turejo p/v pavidalu tiksliai pereina i susidariusiu fotonu p/c pavidala.

rwc rašė:
Pati pirmapradžio eterio idėja save paneigia - nes visuomet lieka klausimas, kokiu mechanizmu sąveikauja eterio dalelės ar kokie ten reiškiniai bebūtų (jei eteris nesudarytas iš dalelių). T.y., kaip viena eterio sritis žinotų, kas vyksta aplinkinėse?


Bet ir bandymas isspresti sita situacija kreivom geometrijom yra strucio poza, bijant manipuliuoti begalybem.
Gamtos pagrindine savybe yra impulsa turinciu objektu judejimas.
Jei impulsu srautai is kaires ir desines nesikompensuoja ir neturi (kol kas) kitokio paaiskinimo tai gali sukreipt koordinates. Tai tik aprasymo budas (galimai labai tikslus), bet siaip is bedos ir nelabai ka turi bendro su pazinimu.

rwc rašė:
Man iš tikrųjų dzin, kokiu greičiu keliauja fotonai, ar jie simetriški ir taip toliau - ekperimentiniai paneigimai tik įrodytų, kad elektromagnetizmas nėra fundamentali sąveika. Kam tų komplikacijų? Kam įvedinėti hipotetinius "pusfotonius", "ketvirtfotonius"? Kas tuomet yra fundamentali sąveika?

Visi siandieniniai principai nera tikslus, gali naudot kaip darbini arkliuka, bet kam juos versti religija?

rwc rašė:
A, ir beje, nėr čia ką ginčytis, nes akivaizdžiai nesupranti, jog E=mc² tėra tik dalinė formulė. Pilna formulė, tinkanti visoms elementariosioms dalelėms, priklausomai nuo interpretacijos, turi du, tris ar dar daugiau dėmenų. Kodėl turėtų egzistuoti dėsnis, draudžiantis daleles su tam tikrais parametrais (sukinių, krūviu, greičiu, mase) lygiais nuliui? Toks dėsnis taip pat turėtų drausti antidaleles, priešingų krūvių ir t.t. daleles.

Nesupratau ko as nesuprantu, parasiau ka parasiau, kad sitas dalinis kaip sakai netinka fotonui. Bet ka darysi su p/c savybe kuriai net tvermes desnis galioja?

rwc rašė:
Tarp kitko, stygų teorijoje stygos nėra kažkokie sudėtingi objektai. Kad ant dvimačio popieriaus jas sudėtinga nupiešti, tai dar nereiškia, kad neegzistuoja projekcija, kurioje jos paprastos. Tam ir reikia tiek daug dimensijų.

:) cia vel apie struti

rwc rašė:
Ir nekartojęs čia savo litanijų apie GPS - ko neužlipi ant stogo su lazeriu ir pats nepamatuoji? Matai, kažkoks profesorius neturi ką veikti ir bėgs dabar matuoti to, kas ir taip kasdien patvirtinama milijardus kartų.

Truputi gal didoka skaiciu pasirinkai.
Tikejimas savo daro :)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-15, 13:46 
     
_alvydas_ rašė:
Fotonai turi savybe p ir savybe c, tada savybe p/c kuri matuojama kg irgi yra.
Ji tiesiog yra :) , ir jei matuojama kg, tai kodel jos nepavadinti kazkokia tai mase :) ? <..>


Alve, tada vadinasi pagal tave yra įmanoma tai? :D
[spoil]Paveikslėlis[/spoil]
  • 0


_________________
Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo | Henry Ford


Moderatorius

Užsiregistravo: 2009-01-13, 02:37
Pranešimai: 12898
Miestas: Panevėžys
Reputacija: +210
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-15, 14:07 
     
kionig rašė:
_alvydas_ rašė:
Fotonai turi savybe p ir savybe c, tada savybe p/c kuri matuojama kg irgi yra.
Ji tiesiog yra :) , ir jei matuojama kg, tai kodel jos nepavadinti kazkokia tai mase :) ? <..>


Alve, tada vadinasi pagal tave yra įmanoma tai? :D
[spoil]Paveikslėlis[/spoil]


Nera cia jokio paradokso. Pastoviai susiduriu su panasiais argumentais kai suplakami skirtingi poziuriai ir gaunamos juokingos isvados.
Cia apie ka kalbu to sedincio kosminiam vezimeli mase dides (kartu su "vezimeliu").
Ji dideja pagal ta pacia formule kaip reliatyvume bet v ne reliatyvus o terpes atzvilgiu.
Taip, kad nepavyks pasiekti c terpes atzvilgiu.

Ir apie tos formules isvedima daug kartu minejau.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-15, 16:02 
     
_alvydas_ rašė:
Fotonai turi savybe p ir savybe c, tada savybe p/c kuri matuojama kg irgi yra.

Tikrai esi įsitikinęs, kad energijos ir masės priklausomybės lygtį nurašei teisingai? Taip, šviesa turi savybę p ir savybę 0<v<c. Kodėl jų nesudauginus ir nepavadinus kinetine fotono energija, nepriklausančia nuo rimties masės m? Tuomet viena ir ta pati lygtis tinka visoms dalelėms, objektams ir bangoms.
Cituoti:
Ji tiesiog yra :) , ir jei matuojama kg, tai kodel jos nepavadinti kazkokia tai mase :) ? Beto sitam fotono p/c ir kuno p/v galioja tarpusavio tvermes desnis.
Ka kunas taskim elektronas ir pozitronas turejo p/v pavidalu tiksliai pereina i susidariusiu fotonu p/c pavidala.

Bet kokį energijos kiekį gali pavadinti reliatyvistine mase. Reliatyvistinė masė visuomet yra didesnė arba lygi rimties masei. Žemės sukimąsi apie savo ašį taip pat gali išmatuoti kilogramais - kiek medžiagos reikėtų anihiliuoti, norint ją sustabdyti.
Cituoti:
Bet ir bandymas isspresti sita situacija kreivom geometrijom yra strucio poza, bijant manipuliuoti begalybem.

Kas čia bijo manipuliuoti begalybėm? Va kaip tik, kai pradedi jom manipuliuoti, tai gauni neišvengiamą reliatyvumą. Stručio poza kaip tik yra nenoras suvokti, kad kokiais greičiais tie fotonai belakstytų, kiek jie rimties masės beturėtų, Lorentzo transformacijos išsiveda be jokių matavimų. Jeigu taip nori kažkokių korekcijų, kažkokių tikslinimų - puiku, įvedinėk papildomus dėmenis. Jei bandysi kvantuoti laiką ir erdvę kažkokiais langeliais, tai turi būti aklas, kad nepastebėtum jog vienodais langeliais visko sukvantuoti neišeina. Aukštosios matematikos tam nereikia. Jeigu šitas faktinis dėsnis tinka materijai - kodėl jis turėtų netikti šviesai? Kodėl šviesa turėtų keliauti kitaip iškraipyta erdve, nei materija? Kodėl materijai galiotų vienokių parametrų eteris, šviesai - kitokių? Turi kokių nors prielaidų? O patikrinti labai nesudėtinga.
Cituoti:
Gamtos pagrindine savybe yra impulsa turinciu objektu judejimas.

Esi Dievas, kad spręstum, kuri gamtos savybė labiau "pagrindinė" ir kuri "mažiau"?

Viena nepaneigiama gamtos savybė yra ta, kad pagal vienodus dėsnius skirtingais greičiais judančių kūnų neįmanoma sutalpinti į plokščią geometriją nesukeliant prieštaravimo. Kokiais konkrečiais greičiais tuos kūnus lenkia šviesa, ar yra kažkoks eteris, ar šviesa turi rimties masę - trečiaeiliai klausimai. Aišku tik tiek, kad atsakymai į juos negali prieštarauti kreivos geometrijos faktui.
Cituoti:
Jei impulsu srautai is kaires ir desines nesikompensuoja ir neturi (kol kas) kitokio paaiskinimo tai gali sukreipt koordinates. Tai tik aprasymo budas (galimai labai tikslus), bet siaip is bedos ir nelabai ka turi bendro su pazinimu.

Kaip tai "neturi paaiškinimo"? Veikiant pastoviai jėgai (kokie dar impulsų srautai?), auga greitis. Skaičiuodamas riboženklius, pastebėsi kad jų per tą patį laiką pralenki vis daugiau. O kas darosi su jėga? Jeigu ji pastovi, tai pašalinio stebėtojo atžvilgiu, ji auga. Vadinasi, jo atžvilgiu tavo greitis auga geometrine progresija. Bet kadangi remiamės impulso tverme, tai iš kažkur ta jėga turi atsirasti - iš aplinkos objektų. Va ir gaunasi nelogiškumas: aplinka tave veikia vis stiprėjančia jėga, bet tu ją jauti tokią pačią. Kad viskas išsilygintų, be korekcijos neįmanoma apsieiti, o ta korekcija - tai kad tu ir stebėtojas tą patį impulsą suvokiate skirtingai. Ir netgi ne proporcingai - tai kas stebėtojui atrodys keturiskart daugiau, tau bus tik dukart ar kažkas tokio. Ir kuris iš jūsų būsit teisus? Teisūs privalote būti abu: energija iš niekur neatsirado ir nedingo, jūs abu turite savo teisumo įrodymų. Turite susitarti, kad vienodai gerbsite vienas kito nuomonę ir dėsnius. Bet juk, jei jums galioja vienodi dėsniai, tai pastovia jėga veikiamas kūnas negali judėti su augančiu pagreičiu!

Vadinasi, tam impulso tvermė nebūtų pažeista, turi išsikraipyti pati erdvė ir/arba laikas. Q.E.D.
Cituoti:
Visi siandieniniai principai nera tikslus, gali naudot kaip darbini arkliuka, bet kam juos versti religija?

Lorenco transformacijos, neįrašant konstantų, yra absoliučiai tikslios. Jos liktų absoliučiai tikslios ir teisingos bet kokioje visatoje, kur galioja impulso tvermė, net jei neegzistuotų nei šviesa, nei gravitacija.
Cituoti:
Nesupratau ko as nesuprantu, parasiau ka parasiau, kad sitas dalinis kaip sakai netinka fotonui. Bet ka darysi su p/c savybe kuriai net tvermes desnis galioja?

Kas dar tau negalioja? Atsiversk dalelės energijos formulę. mc² gali virsti pc arba hν. Konstanta uždaroje sistemoje E yra jų suma. Trečios klasės geometriją tau jau pakartojau, gal septintos klasės fizikos kartot nereikia?
Cituoti:
:) cia vel apie struti

Pats pradėjai. Kažką delfyje perskaitei apie stygų teorijas ir aiškini nebūtus dalykus. Gal dar pulsi įrodinėt, kad ir kvarkai realybėje neegzistuoja? Tuomet toks dalykas kaip fizika apskritai egzistuoja, ar irgi tik filosofija?
Cituoti:
Truputi gal didoka skaiciu pasirinkai.
Tikejimas savo daro :)

Gali drąsiai dar kelis nulius prirašyt. Negirdėjau, kad staiga būtų sustabdyti visi kolaideriai, teleskopai, išjungti ryšių palydovai, branduoliniai reaktoriai...

P.S. kai du tokie vežimėliai prasilenks, kurio iš terpė bus pagrindinė? Kaip keisis jų greičiai?
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-15, 16:47 
     
rwc rašė:
P.S. kai du tokie vežimėliai prasilenks, kurio iš terpė bus pagrindinė? Kaip keisis jų greičiai?


Tai gi sakau (pagal mane) ju mase priklauso nuo ju greicio terpes atzvilgiu.
Terpe ta pati abiem jei jie mazi ir tos terpes praktiskai nevelka.
Cia nera reliatyvistines greiciu sudeties, bet yra mases padidejimas sutampantis pagal formule su reliatyvistiniu, jei imamas v tos terpes atzvilgiu.
Visu Zemej darytu eksperimentu greitintuvuose aprasymas nesiskiria praktiskai,
nes Zemes pavirsiui nera tokiems eksperimentams atsitiktinai pastebimo eterio vejo.

Beto ta terpes versija "prisotinti garai", kurios viena faze virtualios daleles, kita virtualus fotonai, gali paaiskinti gravitaciniu bangu nebuvima, ar beveik nebuvima.
Tiesiog tos terpes neina suslegti. Truputi padidejus slegiui daugiau virtualiu daleliu virsta virtualiais fotonais ir slegio banga nesusidaro.
Ta pati machanika leidzia paaiskinti ir kodel judant eteriu nepatiriam jo pasipriesinimo. Pagal judejima ir is nugaros turim kitoki garai/fotonai virsmo santiki, kas islygina slegi is abieju pusiu. Tai gali paaiskinti ir iskur pats Higgso bozonas gauna mase, jei jis isvis cia figuruoja. Kazkaip man nelabai akyvaizdu, kad jis suteikia mase elektronui budamas uz ji 200 000 kartu sunkesnis.

Del tvermes desniu nesupratau ar sutinki, kad p/v dalelei ir p/c fotonui virsmo metu galioja tvermes desnis? Kazkaip jis nelabai minimas. Gal savo vardu pasivadint :). Juokauju.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-15, 19:29 
     
_alvydas_ rašė:
Tai gi sakau (pagal mane) ju mase priklauso nuo ju greicio terpes atzvilgiu. Terpe ta pati abiem jei jie mazi ir tos terpes praktiskai nevelka.

O jei dvi prasilenkiančios galaktikos? Turėtume matyti nemenkus energijos nuostolius, ryškius spektrų poslinkius, didesnius medžiagos tankius ir taip toliau, ko nėra. Myth busted.
Cituoti:
Cia nera reliatyvistines greiciu sudeties, bet yra mases padidejimas sutampantis pagal formule su reliatyvistiniu, jei imamas v tos terpes atzvilgiu.

Prie ko čia masė?
Cituoti:
Visu Zemej darytu eksperimentu greitintuvuose aprasymas nesiskiria praktiskai,
nes Zemes pavirsiui nera tokiems eksperimentams atsitiktinai pastebimo eterio vejo.

O tai kur jis yra. Koks eterio vėjas stabdo protonus greitintuvuose? Kodėl pastebimi eterio vėjo efektai panašūs tiek palydovuose, tiek ant žemės?

Užsiciklinai ties viena vaikiška, stebėjimais neparemta hipoteze, bet nepaaiškini jokių reiškinių, kuriuos prognozuoja BRT - išskyrus vieną vienintelį reliatyvistinį raudonąjį poslinkį.

Paaiškink: Merkurijaus precesija. Kokie vėjai pučia Merkurijų? Kokia kryptimi: nuo Saulės, link Saulės?

Paaiškink: gravitaciniai lęšiai. Kodėl šviesa užlinksta? Gal dar tavo eterio "burbulai" turi kažkokias aiškias ribas, kur eteris mikronų atstume pakeičia lūžio rodiklį? Kodėl gravitaciniuose lęšiuose nestebimas raudonasis poslinkis, koks stebimas įprastuose, nekokybiškai pagamintuose?
Cituoti:
Beto ta terpes versija "prisotinti garai", kurios viena faze virtualios daleles, kita virtualus fotonai, gali paaiskinti gravitaciniu bangu nebuvima, ar beveik nebuvima.

Čia aš jau nieko nesupratau, ir negaila.
Cituoti:
Ta pati machanika leidzia paaiskinti ir kodel judant eteriu nepatiriam jo pasipriesinimo. Pagal judejima ir is nugaros turim kitoki garai/fotonai virsmo santiki, kas islygina slegi is abieju pusiu.

Ir kas gaunasi, kai slėgis viršyja kritinį? Na, kai tam tikroje erdvės vietoje visas eteris įgauna vieną fazę, o reikia dar daugiau? Kokiais bozonais eteris sąveikauja su kitomis dalelėmis, kaip sąveikauja jo paties dalelės?
Cituoti:
Tai gali paaiskinti ir iskur pats Higgso bozonas gauna mase, jei jis isvis cia figuruoja. Kazkaip man nelabai akyvaizdu, kad jis suteikia mase elektronui budamas uz ji 200 000 kartu sunkesnis.

Vėl prisiskaitei delfio, todėl nieko nesupratai. Jis negali pernešti daugiau energijos nei pats turi, be to jis nėra kažkokia spyruoklė tarp dviejų dalelių, kaip ir fotonas. O be to vėl ta masė... Atrodo, lyg galėtum pasemti kibirą sąveikų ir jas padėti ant svarstyklių. Marš fizikos mokytis nesvaigus, jei net nežinai, kas fizikoje vadinama mase. Kokia yra spontaniško (savaiminio) branduolinio skilimo masė, a?
Cituoti:
Del tvermes desniu nesupratau ar sutinki, kad p/v dalelei ir p/c fotonui virsmo metu galioja tvermes desnis? Kazkaip jis nelabai minimas. Gal savo vardu pasivadint :). Juokauju.

Ne, nesutinku. Iš kur ištraukei tuos p/v ir p/c? Kokios tokio dydžio dimensijos? Ir, jei jau grybauji - pasitikrink formules, v arba c turi būti skaitiklyje, impulsas arba momentas yra jėga kart laikas arba masė kart greičio pokytis.

Dar kartą, kaip negabiam studentui. Potencinė energija (ryšio), kinetinė (judesio kiekio) ir sukimosi gali virsti viena į kitą. Sistemos masė neprivalo būti stabili, bendra sumas privalo. Jei skyla nejudantis urano branduolys ir iš jo išlekia galingas fotonas, iš kur jis gauna greitį?

Va, tau ir sprendimas: paskaičiuok skilimo produktų mases bei greičius - ir pamatysi, pagal kokį dėsnį jos sumuojasi, reliatyvistinį ar ne.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-15, 20:20 
     
rwc rašė:
_alvydas_ rašė:
Tai gi sakau (pagal mane) ju mase priklauso nuo ju greicio terpes atzvilgiu. Terpe ta pati abiem jei jie mazi ir tos terpes praktiskai nevelka.

O jei dvi prasilenkiančios galaktikos? Turėtume matyti nemenkus energijos nuostolius, ryškius spektrų poslinkius, didesnius medžiagos tankius ir taip toliau, ko nėra. Myth busted.


Na tai kurioj vietoj tarp 2 galaktiku esantis atomas turetu spinduliuoti kazkaip labai neiprastai?
Del Merkurijaus rasiau seniau, ten tokia juokinga situacija, kad kokia formule beuzrasytum (is esamu hipoteziu) tai dauguma tinka. Tik as nemokejau isvest prececijos kampo, bet skaitmenine analize rode, kad jos veikia stebejimu rezultatu ribose. Toliau nebesigilinau, nes tai neveda prie eksperimentu kuriuos galeciau pasiulyti ir jais tikrai tikeciau. Su gravitacija galimi ivairus variantai ir buti isitikinus vienu kazkokia rusiska rulete.
Isvis tavo pasisakymuose daug vandenio.
Imk koki konkretu viena (ar max du) eksperimenta ir parodyk, kad mano poziuris jam priestarauja.
Kai visko daug ir nieko konkretaus tai ner kaip kontraargumentuoti.
Del skilimo proceso: daug kartu minejau savo nereliatyvistini
dE=dm*c^2 isvedima
arba "reliatyvistines" kinetines energijos isvedima
arba "reliatyvistines" mases be jokios uzuominos apie c constant.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-16, 21:40 
     
_alvydas_ rašė:
Na tai kurioj vietoj tarp 2 galaktiku esantis atomas turetu spinduliuoti kazkaip labai neiprastai?

Kodėl neįprastai? Tarkim, dvi galaktikos spaudžia eterį - susidūrimo srityje jis tampa "tirštesnis". Reiškia, ir šviesa ten turi sklisti lėčiau, jau nekalbant apie materiją. Jei toks reiškinys nevyksta (o aš ir neteigiu, kad nevyksta) - vadinasi, jokio eterio, pagal tavo apibūdinimą, nėra (parodyk, kur vyksta).
Cituoti:
Del Merkurijaus rasiau seniau, ten tokia juokinga situacija, kad kokia formule beuzrasytum (is esamu hipoteziu) tai dauguma tinka.

Gerus 800 metų niekas nesugebėjo išvesti pagrįstos formulės. Tavo iš lempos paimta formulė tikrai veikia?
Cituoti:
Tik as nemokejau isvest prececijos kampo, bet skaitmenine analize rode, kad jos veikia stebejimu rezultatu ribose.

WTF? "Nesugebėjau užrašyti formulės, bet skaitmeninė analizė parodė, kad ji teisinga"
Cituoti:
Toliau nebesigilinau, nes tai neveda prie eksperimentu kuriuos galeciau pasiulyti ir jais tikrai tikeciau.

Tai vat, jei siūlai teoriją - turi ją apginti. Aš taip dariau, mano pusė giminės taip darė. Manai lengva? Imk ir gink nerašinėjęs. Mokslo bendruomenėje kiekvienas yra teoretiko oponentas. Jei pasiūlomas uždavinys, kurio tavo teorija neišsprendžia (arba teoretikas atsisako spręsti) - lauk iš vežimo, ir tiek žinių.

Tikslus Merkurijaus precesijos apskaičiavimas ir būtų geras argumentas tavo hipotezei.
Cituoti:
Imk koki konkretu viena (ar max du) eksperimenta ir parodyk, kad mano poziuris jam priestarauja.

Pasiūliau bent penkis. Neišsprendei nė vieno. Atleisk, šitaip ne tik disertacijos, bet ir bakalauro neapginsi.
Cituoti:
dE=dm*c^2 isvedima

Vėl klaida, tokios formulės šiuolaikinėje fizikoje nėra, arba ji nešneka apie bozonus. Bent suvoki, ką čia reiškia "d"? Kieno atžvilgiu tas "d"? Išvestinėse vardikliai nesiprastina.
Cituoti:
arba "reliatyvistines" kinetines energijos isvedima

Taip, aukštesnėje formulėje (skaitant "d" kaip "Delta", nors tokia interpretacija - tik septintokams) būtent kinetinės energijos ir trūksta.
Cituoti:
arba "reliatyvistines" mases be jokios uzuominos apie c constant.

Tai pala, aš niekur nešnekėjau apie "c" kaip kintamąjį - tik kaip apie "v" viršutinę ribą. Ji egzistuoja ar ne? Jei neegzistuoja - tai kaip su tvermės dėsniais?
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-17, 09:47 
     
[quote="rwc"][/quote]Merkurijaus prececijai parasiau keleta modifikuotos gravitacijos (lyginant su Niutonu) formuliu ir
pavarinejau su paprasta programa. Ne tik Merkuriju, bet dar Saturna ir asteroida viena ar pora nepamenu.
Taip galima nesunkiai fiksuoti kokia precesija formule duoda. Viskas veikia su dauguma is ju.

Taip pat vienas vokieciu matematikos mokytojas gerokai seniau pries Ensteina buvo pasiules modifikuotos gravitacijos formule kuri irgi veikia ir turi kazkiek panasumu i manasias.

Bet cia kazkiek iseina uz mano domejimosi sryties.
Mane domina ta eterio frakcija kuri mano manymu apsprendzia elekromagnetines saveikos plitimo greiti. Ji neapsprendzia pacios gravitacijos, o pati yra tos gravitacijos itakojama.
Net gali buti, kad gravitacija neveikia tiesiogiai kunu, bet veikia ta elektromagnetinio eterio frakcija, kuri savo ruostu veikia kunus kaip tarpininkas.

Taigi gi buk zmogus ivardink tuos 3 kur minejai, daug minejai prabegom per visas tas diskusijas, nezinau ka turi omeni.

dm = dE/c^2 as ir netaikiau fotonam, bet cia m pilna mase kunui judant, o E pilna energija kartu suvidine.

Zodziu energijos pokitis tiesiai proporcingas mases pokyciui kas ta mase turi.
Jei pereina i kita faze kur mases nebeturi tai vistiek galioja energijos tvermes desnis.

Eteris tarp galaktiku nera suspaudziamas. Tai ne dujos, o prisotinti garai pagal arciausia analogija.
Mases padidejimas absoliutus, va cia turbut ir yra eterio suspaudimas lekiant dalelei dideliu greiciu tokia prisotintu garu terpe.
Mases padidejimo formule gaunasi tokia kokia gaunasi/issiveda del keistos fotono savybes
E=hf. Nuojauta sako kazkur ultra aukstuose dazniuose vistik turetu buti nebetiesine priklausomybe.

Pagal mane (ir ne tik) eterio greicio modulis nesunkiai ismatuojamas vienu atominiu laikrodzius pagal jo suletejima, nesvarbu ar tai judejimas ar gravitacija.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-07-17, 11:33 
     
_alvydas_ rašė:
Merkurijaus prececijai parasiau keleta modifikuotos gravitacijos (lyginant su Niutonu) formuliu ir
pavarinejau su paprasta programa. Ne tik Merkuriju, bet dar Saturna ir asteroida viena ar pora nepamenu.

Parodyk, pagrįsk išvedimą.
Cituoti:
Taip pat vienas vokieciu matematikos mokytojas gerokai seniau pries Ensteina buvo pasiules modifikuotos gravitacijos formule kuri irgi veikia ir turi kazkiek panasumu i manasias.

Pateik pavardę.
Cituoti:
Bet cia kazkiek iseina uz mano domejimosi sryties.
Mane domina ta eterio frakcija kuri mano manymu apsprendzia elekromagnetines saveikos plitimo greiti. Ji neapsprendzia pacios gravitacijos, o pati yra tos gravitacijos itakojama.

Rimtas teiginys... "Sugalvojau kažkokią formulę, kuri mano manymu teisinga, o visi ją paneigiantys eksperimentai - už mano domėjimosi srities".
Cituoti:
Net gali buti, kad gravitacija neveikia tiesiogiai kunu, bet veikia ta elektromagnetinio eterio frakcija, kuri savo ruostu veikia kunus kaip tarpininkas.

Ką?
Cituoti:
Taigi gi buk zmogus ivardink tuos 3 kur minejai, daug minejai prabegom per visas tas diskusijas, nezinau ka turi omeni.

Išsigūglink vikipedijoj, jei nebeturi fizikos vadovėlio.
Cituoti:
dm = dE/c^2 as ir netaikiau fotonam, bet cia m pilna mase kunui judant, o E pilna energija kartu suvidine.

Čia ir trūksta "vidinės" energijos, taip pat ir kinetinės.
Cituoti:
Zodziu energijos pokitis tiesiai proporcingas mases pokyciui kas ta mase turi.

Ne, taip negali būti.
Cituoti:
Jei pereina i kita faze kur mases nebeturi tai vistiek galioja energijos tvermes desnis.

Tai vat ir pataisyk savo formules. Pavyzdžiui, nematau sukimosi momento.
Cituoti:
Eteris tarp galaktiku nera suspaudziamas. Tai ne dujos, o prisotinti garai pagal arciausia analogija.

Tai kur jis dingsta, jei juda kartu su galaktikomis?
Cituoti:
E=hf. Nuojauta sako kazkur ultra aukstuose dazniuose vistik turetu buti nebetiesine priklausomybe.

Nuojauta sako? O gal energijos tvermės dėsnis sako, kad priklausomybė visiškai tiesinė (taškiniams objektams)?
Cituoti:
Pagal mane (ir ne tik) eterio greicio modulis nesunkiai ismatuojamas vienu atominiu laikrodzius pagal jo suletejima, nesvarbu ar tai judejimas ar gravitacija.

Tai paimk ir išmatuok! Kad būtų tikriau, išmatuok skirtingų konstrukcijų laikrodžiais - kad parodytum, jog ne pats laikas eina skirtingai, o kažkoks mistinis eterio greičio modulis.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 436 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ... 18  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'