Jei tą kvantinį susietumą pavyktų pritaikyti, tai galima būtų, tarkim, iš Žemės be jokių radijo bangų su 0 ping valdyti robotą, esantį kuriame nors iš Jupiterio palydovų?
Jei tą kvantinį susietumą pavyktų pritaikyti, tai galima būtų, tarkim, iš Žemės be jokių radijo bangų su 0 ping valdyti robotą, esantį kuriame nors iš Jupiterio palydovų?
Jei tą kvantinį susietumą pavyktų pritaikyti, tai galima būtų, tarkim, iš Žemės be jokių radijo bangų su 0 ping valdyti robotą, esantį kuriame nors iš Jupiterio palydovų?
Jei tą kvantinį susietumą pavyktų pritaikyti, tai galima būtų, tarkim, iš Žemės be jokių radijo bangų su 0 ping valdyti robotą, esantį kuriame nors iš Jupiterio palydovų?
Ne.
Žinoma kad taip
Viena kart bandžiau kaip tik to klausti, bet konkretaus atsakymo taip ir nepavyko gauti.
Kvantinis susietumas ar tai kažkokia jėga ar kažkas kitas. Jei tai jėga, tai ji turėtu paklusti šviesos greičiui. Todėl butu atsirastu vėlavimas susietoje sistemoje. Jei ne, tai kas? Ar jis laužo erdve ir panaikina atstumą tarp dviejų objektu. Dėl ko ir kitoje galaktikos pusėje susieti objektai reaguos vienu metu?
Tai galima butu valdyti robota su 0-liniu pingu ! Jau pries keleta metu buvo sekmingai ivykdytas eksperimentas su lezeriu ir su atomais esanciais super pozicijoje. Ir buvo irodyta kad taip galima aplenkti sviesos greiti !
Ir nemanai, kad pats didziausias greitis yra sviesos greitis. Nes sviesa, kaip ir garsas ar radio bangos tai bangos, kurios sklida skirtingais greiciais. Kaip ir "sviesos" bangos sklinda skirtingu greiciu, ka galima stebeti vaivoryksteje. Lazeris siuncia sviesa sviesos greiciu gal ateity sukonstruosime greitesne lazerio sviesa
Viena kart bandžiau kaip tik to klausti, bet konkretaus atsakymo taip ir nepavyko gauti. Kvantinis susietumas ar tai kažkokia jėga ar kažkas kitas.
Ne, tai vienareikšmiškai ne jėga.
Shinigami rašė:
Jei ne, tai kas? Ar jis laužo erdve ir panaikina atstumą tarp dviejų objektu. Dėl ko ir kitoje galaktikos pusėje susieti objektai reaguos vienu metu?
Nelaužo. Pagal Heizenbergo neapibrėžtumomo principą bet koks objektas vienu metu gali būti begalybėje vietų vienu metu. Pvz., yra tikimybė, kad tamsta duotuoju momentu esate Marse ir ta tikimybė turi fizikinę išraišką - banginę funkciją - lemiančią galutinę objekto būseną post mortem, t.y. po stebėjimo.
Kvantiniame pasaulyje objektai aprašomi ribotu skaičiumi invariantų, taigi sutapus parametrams gaunasi, kad du objektai yra tas pats vienas "pasklidęs" objektas. Kad ir kaip šifofreniškai tai beskambėtų, tai eksperimentais patvirtintas faktas.
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume