'Jei stovėdami ant Žemės rastume būdą mesti šešėlį ant Mėnulio paviršiaus (o tai nebūtų taip paprasta), tai apšviesto piršto galiuku ore nubrėžus kelių centimetrų ilgio lanką iš taško A į tašką B, piršto šešėlis ant Mėnulio per tą pačią akimirką nubrėžtų kelių tūkstančių kilometrų ilgio lanką. Irgi iš taško A į tašką B. Pirštą pajudinus mikliau, šešėlis Mėnulio paviršiumi nesunkiai pasiektų ir viršytų šviesos greitį.'

ar tikrai? cia kazko as nesuprantu ar cia jie kazka nusisnekejo?
seselis menulio pavirsiuj kazkiek veluotu judinant ta pirsta ir tiek, tai kur tas sviesos greicio virsyjimas?

Pajudinus pirsta seselis menulio pavirsiumi judet gali ir greiciau uz sviesa, taciau tik po 2.6 sekundes tu pamatysi kad seselis pajudejo.

_________________
Don't worry. Jeb taught me this.

tai tu man durnam isaiskink, kaip tas seselis greiciau uz sviesa judeti gali?

analogiskai tam pavyzdziui su seseliu galim parinkti toki pavyzdi: turime labai tikslu lazeri (kad nuo zemes iki menulio lazerio tasko sviesa nieko neisiplecia) lazeriu is zemes nusitaikom i menuli ir pakreipus lazerio kampa nezymiai lazerio taskas menulyje pajudetu tukstancius kilometru, ir tokia logika galim vadinti kad lazerio sviesos greitis yra greitesne uz sviesos greiti. Kitaip sakant kazkokia nesamone..

Taigi pažiūrėk video, ten viską gerai paaiškina.

Per sudėtingą pavyzdį imi. Aš tą reikalą įsivaizduoju kaip šlangos laikymą rankoj (tikros šlangos, ne bajerį bandau išlaužt) - šlangą kuria bėga vanduo. Judink ją į šonus, vanduo krintantis ant žolės atkartos judesį, bet užvėluotai. Taip ir šešėlis ant Mėnulio turėtu užvėluoti tiek iki jo nukeliaudamas, tiek grįždamas į mūsų regą. Ir vanduo neskries greičiau nei paliko šlangos galą.

Man idomu kas nustate kad sviesos greitis nekintamas?
Mokslas vis matuoja ji visomis kryptimis ir gauna ta pati atsakyma?.Pamastykim ,musu galaktikos sukimosi greitis+galaktikos judejimo greitis,juk visata pleciasi,+musu planetos-zemes judejimo greitis=X.Manau nepaneigs to nei vienas fizikas ar astronomas.Tarkim ismatavom sviesos greiti viso to paskaiciuoto judejimo kryptimi o antra karta ismatuokime i visatos centra nukreipe sviesos srauta.Anot mokslo jei objekto judancio is kurio paleistas sviesos srautas ir objekto greitis nesipliusuoja.Vadinasi pamatavus sviesos greiti nuo visatos centro ir link jo turetu buti skirtumas lygus X.Bet jei to kazkodel neteko girdeti vadinasi sviesos greitis nera toks jau pastovus ir toks neiveikiamas?

Visatos plėtimosi efektas juntamas didesniuose dariniuose, nei galaktikų spiečiai. Na, bet čia nesvarbu. Visatos centru galima laikyti bet kurį visatos tašką, nėro kuo nors ypatingo visatos taško. Kodėl turėtų būti skirtumas X, nesupratau. Kažką protingo bandai išlaužti, bet neina suprasti logikos.
Mokslas nesako, kad greičiai nesisumuoja, tiesiog jie sumuojami ne pagal formulę s=v₁+v₂, o pagal greičių sudėties formulę v=(v₁+v₂)/1+(v₁v₂)/c²
Tarkime, judame 0,9c greičiu ir skridimo kryptimi paleidžiame kulką 0,9c greičiu. Kokiu greičiu stebėtojas matys skriejančią kulką? Sudedame greičius pagal formulę:
v=(0,9+0,9)/1+(0,9 · 0,9)/1=1,8/1+(0,81/1)≈0,9945 c, tai yra toli gražu nuo šviesos greičio, nors paprasčiausiai sudėję gautume 1,8 c.
Šviesos greitis matuotas ir permatuotas visomis kryptimis, ieškant nukrypimų, tačiau kol kas nieko panašaus nerasta.

as vis galvoju - jus visi gudragalviai ar pyz**dagalviai, a?