Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 21 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Fizika
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-02, 18:06 
     
Čia va tokį setupą sumąsčiau.
Gal norėtumėt panagrinėti?

Paveikslėlis

Paveikslėlyje pavaizduoti 2 poliarizatoriai A ir B.
A stacionarus, o B lėtai sukasi apie x ašį.
Už B stovi fotonų skaitiklis (ar šiaip koks šviesos intensyvumo matuoklis).

Poliarizatoriai paprasti, tai yra išėjime turime tik vienos poliarizacijos fotonus,
o kiti absorbuojami.

Iš čia seka, kad poliarizatorius A praleis 50% šviesos.

Dabar panagrinėkim kiek šviesos praleis poliarizatorius B.
Tik nepamirštam, kad šviesos šaltinis spinduliuoja susietų fotonų poras
ir atkreipiam dėmesį, kad atstumas nuo fotonų šaltinio iki A yra mažesnis
nei atstumas nuo šaltinio iki B.

Pradžiai panagrinėkim tas fotonų poras kurių vienas narys praeis per poliarizatorių A.
Praėjęs poliarizatorių A fotonas įgys konkrečia poliarizaciją ir be to
visi kiti praėję pro poliarizatorių A turės tą pačią poliarizaciją.

Bet čia gi susietų fotonų poros, reiškia minėtų fotonų 'porininkai' irgi turės tą pačią poliarizaciją.
Taigi jų praėjimas pro poliarizatorių B priklausys nuo B posukio kampo.
Priklausomai nuo B posukio kampo praeis nuo 100% iki 0% minėtų fotonų.

Tačiau mes iki šiol nagrinėjom tik fotonų poras kurių vienas porininkas praeis poliarizatorių A.
Pavadinkim juos pvz. '' frakcija 1 ''

O kaip elgsis kiti, tie kurių vienas porininkas bus absorbuotas poliarizatoriuje A?
Pavadinkim juos '' frakcija 2 ''

Kol kas klausimas toks: kokia bus fotonų frakcijos 2 į dešinę skrendančio porininko poliarizacija po to kai jo kairysis porininkas bus absorbuotas nejudančiame poliarizatoriuje A ?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1878
Reputacija: +60
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-02, 20:35 
     
Cituoti:
„Tai parodo, kad matavimai yra viskas. Kvantiniu lygiu, realybė neegzistuoja tol, kol jos nestebime“, – sako docentas Andrew Truscottas iš ANU tyrimų fizikos ir inžinerijos mokyklos.


Sutinku su tokiu teiginiu, kad realybe tokia kokia mes pažystam neegzistuoja be stebėtojo. Bet kitas klausimas, kada fizinis objektas jau buna stebetoju, 1 atomo, 2, 10, 10,000,000 ir tt., o gal virusas jau yra stebėtojas, nu OK gal ir ne sunku pasakyti, bet mikrobas turbūt. Kur ta riba, kai materija jau tampa stebėtoju ir kokiomis sąlygomis?
  • 0


_________________
Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-07-05, 20:14
Pranešimai: 7683
Miestas: KLP
Reputacija: +1695
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-03, 12:32 
     
bahuriux rašė:
Cituoti:
„Tai parodo, kad matavimai yra viskas. Kvantiniu lygiu, realybė neegzistuoja tol, kol jos nestebime“, – sako docentas Andrew Truscottas iš ANU tyrimų fizikos ir inžinerijos mokyklos.


Sutinku su tokiu teiginiu, kad realybe tokia kokia mes pažystam neegzistuoja be stebėtojo. Bet kitas klausimas, kada fizinis objektas jau buna stebetoju, 1 atomo, 2, 10, 10,000,000 ir tt., o gal virusas jau yra stebėtojas, nu OK gal ir ne sunku pasakyti, bet mikrobas turbūt. Kur ta riba, kai materija jau tampa stebėtoju ir kokiomis sąlygomis?


Stebėjimas fizikoje reiškia sąveiką. Fotono atžvilgiu tipiškai stebėtojas yra elektronas.
Riba, kada sąveika sukelia dekoherenciją, yra apskaičiuojama.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 2144
Reputacija: +798
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-03, 22:57 
     
Niemand rašė:
bahuriux rašė:
Cituoti:
„Tai parodo, kad matavimai yra viskas. Kvantiniu lygiu, realybė neegzistuoja tol, kol jos nestebime“, – sako docentas Andrew Truscottas iš ANU tyrimų fizikos ir inžinerijos mokyklos.


Sutinku su tokiu teiginiu, kad realybe tokia kokia mes pažystam neegzistuoja be stebėtojo. Bet kitas klausimas, kada fizinis objektas jau buna stebetoju, 1 atomo, 2, 10, 10,000,000 ir tt., o gal virusas jau yra stebėtojas, nu OK gal ir ne sunku pasakyti, bet mikrobas turbūt. Kur ta riba, kai materija jau tampa stebėtoju ir kokiomis sąlygomis?


Stebėjimas fizikoje reiškia sąveiką. Fotono atžvilgiu tipiškai stebėtojas yra elektronas.
Riba, kada sąveika sukelia dekoherenciją, yra apskaičiuojama.


Ne, nes ir pats elektronas yra tik dalelė su tam tikra tikimybe, kad ji bus tam tikrose vietuose, elektronas irgi yra banga kaip ir fotonas, todel šiuo atveju elektronas nera fotono stebėtojas pats savaime. Štai kodėl
atkreipk dėmesi į nuo~2:30 iki ~4:00 čia pasakyta visa esmė.

Klausimas išlieka atviras, kokio minimaliai sudėtingumo fizinio objekto reikia, kad jis jau būtu sąmoningas stebėtojas?
  • 0


_________________
Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-07-05, 20:14
Pranešimai: 7683
Miestas: KLP
Reputacija: +1695
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-04, 01:05 
     
bahuriux rašė:
Ne, nes ir pats elektronas yra tik dalelė su tam tikra tikimybe, kad ji bus tam tikrose vietuose, elektronas irgi yra banga kaip ir fotonas, todel šiuo atveju elektronas nera fotono stebėtojas pats savaime. Štai kodėl
atkreipk dėmesi į nuo~2:30 iki ~4:00 čia pasakyta visa esmė.

Klausimas išlieka atviras, kokio minimaliai sudėtingumo fizinio objekto reikia, kad jis jau būtu sąmoningas stebėtojas?


Taip, nes:
- dalelės/bangos dualumas būdingas viskam, net santykinai makroskopiniams objektams, nes kvantinė dekoherencija (perėjimas iš bangos į dalelę) visada yra kažkieno atžvilgiu ir priklauso nuo sąveikos trukmės ir stiprio. Detaliau žr quantum decoherence;
- dalelė, pvz, atomas, gali būti vieno stebėtojo atžvilgiu banga (molekulės stebėtojas), o kito - dalelė (kiti molekulės atomai). Šredingerio katinas turi savybę ekstrapoliuotis. Žr.pvz Wheeler's delayed choice experiment;
- fizikoje nėra tokio daikto, kaip sąmonė, viskas priklauso nuo objektyvių faktorių, net jei priklausomybė viso labo tikimybinė.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 2144
Reputacija: +798
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-05, 13:18 
     
Čia va tokia mintis dar dėl pažinimo problemų.
Imam lyg visai paprastą pavyzduką:
du šviesos spinduliai
vieno fotonai poliarizuoti tolygiai atsitiktinai visomis kryptimis,
kito spindulio fotonai poliarizuoti tik dviem statmenom kryptim ( po lygiai ).

Sugalvokit eksperimentą kaip juos atskirti ?
Paveikslėlis
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1878
Reputacija: +60
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-05, 15:26 
     
Padaryk 3 plyšius, pasuktus per 120 laipsnių ir paskaičiuok praėjusį srautą per kiekvieną. Nepoliarizuoto spindulio atveju, gausi visur po lygiai. Poliarizuoto – viename plyšyje užregistruosi, priklausomai nuo išdėstymo, daugiau arba mažiau nei kituose dviejuose. Berods, kad taip, tingiu išsivedinėt konkrečias formules.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-05, 21:23 
     
rwc rašė:
Padaryk 3 plyšius, pasuktus per 120 laipsnių ir paskaičiuok praėjusį srautą per kiekvieną. Nepoliarizuoto spindulio atveju, gausi visur po lygiai. Poliarizuoto – viename plyšyje užregistruosi, priklausomai nuo išdėstymo, daugiau arba mažiau nei kituose dviejuose. Berods, kad taip, tingiu išsivedinėt konkrečias formules.


Aš nežinau kuom plyšių naudojimas būtų geresnis už paprasto poliarizatoriaus,
tarkim labai kokybiško poliarizatoriaus kuriam tiksliai galioja Malus dėsnis
http://scienceworld.wolfram.com/physics/MalussLaw.html

Jei naudoti būtent tokį poliarizatorių tai pabandyk paskaičiuoti, man atrodo nepavyks atskirti kuris spindulys yra kuris.
Jei minimas plyšys turi kažkokių papildomų sąvybių kuriom galima pasinaudoti tai galėtum detalizuoti ką būtent turi omeny?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1878
Reputacija: +60
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-05, 23:53 
     
Kvantinį neapibrėžtumą.

Kaip suprantu, kairiu atveju spindulys, sudarytas iš ->begalybės fotonų, kuriuos gali vienoda tikimybe pagauti („išmatuoti“) bet kuriame kampe nuo -pi iki +pi. Be plyšių ekrane tiesiog gautum tolygų apskritą blyną, su 3 plyšiais gautum 3 vienodo ryškumo linijas.

Dešiniu atveju, fotonai iki plyšių yra orientuoti arba ties vertikale, arba ties horizontale. Jeigu plyšiai orientuoti ties 0, 2/3pi, -2/3pi, tai pirmasis plyšys turėtų 1/4 ryškumo, kiti po 3/8. Čia grubiai primečiau, reiktų prisiminti tikras formules.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-06, 12:58 
     
Iš filosofinio taško:

  • 0




Užsiregistravo: 2010-12-02, 01:33
Pranešimai: 860
Reputacija: +281
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-06, 23:18 
     
rwc rašė:
Kvantinį neapibrėžtumą.

Kaip suprantu, kairiu atveju spindulys, sudarytas iš ->begalybės fotonų, kuriuos gali vienoda tikimybe pagauti („išmatuoti“) bet kuriame kampe nuo -pi iki +pi. Be plyšių ekrane tiesiog gautum tolygų apskritą blyną, su 3 plyšiais gautum 3 vienodo ryškumo linijas.

Dešiniu atveju, fotonai iki plyšių yra orientuoti arba ties vertikale, arba ties horizontale. Jeigu plyšiai orientuoti ties 0, 2/3pi, -2/3pi, tai pirmasis plyšys turėtų 1/4 ryškumo, kiti po 3/8. Čia grubiai primečiau, reiktų prisiminti tikras formules.


Sąlygas lyg teisingai supratai.
Gal patartum kur būtų galima pažiūrėti tas formules vienam plyšiui ?
Čia pvz:
http://physics.stackexchange.com/questi ... arrow-slit
aiškinama, kad padarius daug plyšių arti viens kito gausim paprastą poliarizatorių, apie kurį rašiau.
Nors tokia konstrukcija sudėtingesnė, bet elgiasi ji paprasčiau nei vienas plyšys. (minėtas Malus dėsnis).
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1878
Reputacija: +60
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-07, 03:38 
     
Plyšiai ne lygiagretūs, tai nėra difrakcinė gardelė.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-07, 22:37 
     
rwc rašė:
Padaryk 3 plyšius, pasuktus per 120 laipsnių ir paskaičiuok praėjusį srautą per kiekvieną. Nepoliarizuoto spindulio atveju, gausi visur po lygiai. Poliarizuoto – viename plyšyje užregistruosi, priklausomai nuo išdėstymo, daugiau arba mažiau nei kituose dviejuose. Berods, kad taip, tingiu išsivedinėt konkrečias formules.


Pasiūlymą "Padaryk 3 plyšius" supratau taip, kad užtenka vieno plyšio, tik jį galima pasukti įvairiais kampais,
kad ir 120 laipsnių intervalu, tai yra iškart turėti paruoštus 3 plyšius galima, bet užtenka ir vieno jį pasukant ir matuojant kiek šviesos praeis.
Ar teisingai supratau ?
Jei taip tada ir klausiu kur galėčiau pažiūrėti formules kiek praeis poliarizuotos šviesos pro vieną plyši priklausomai nuo plyšio posukio kampo ?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1878
Reputacija: +60
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-08, 13:02 
     
Ne, reikia vienu metu. Kitaip nebus tikimybinės funkcijos „pro kurį plyšį fotonas nusprendžia praeiti“.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-10, 21:31 
     
rwc rašė:
Ne, reikia vienu metu. Kitaip nebus tikimybinės funkcijos „pro kurį plyšį fotonas nusprendžia praeiti“.


Taip ?
Paveikslėlis
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1878
Reputacija: +60
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-11, 15:33 
     
Ne, va taip: λ. Kaip laikrodžio ciferblatas su įrėžtais trim plyšiais nuo centro iki 12, 4 ir 8 valandų. Nepoliarizuotą fotoną aptikti vienoda tikimybė visuose plyšiuose. Vertikaliai poliarizuotą – tikimybė, berods, 0.5 aptikti plyšyje ties 12 ir 0.25 tikimybė aptikti kuriame nors kitame. Horizontaliai poliarizuotą – ties 12 P->0, ties 4 ir 8 – P->0.5.

Šauni spindulį tiesiai į centrą, o už ciferblato pastatai ekraną ir pamatuoji, ar fotonai į visas puses nukrypsta vienodai, ar kažkuriom nukrypsta labiau nei kitomis.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-11, 17:31 
     
rwc rašė:
Ne, va taip: λ. Kaip laikrodžio ciferblatas su įrėžtais trim plyšiais nuo centro iki 12, 4 ir 8 valandų. Nepoliarizuotą fotoną aptikti vienoda tikimybė visuose plyšiuose. Vertikaliai poliarizuotą – tikimybė, berods, 0.5 aptikti plyšyje ties 12 ir 0.25 tikimybė aptikti kuriame nors kitame. Horizontaliai poliarizuotą – ties 12 P->0, ties 4 ir 8 – P->0.5.

Šauni spindulį tiesiai į centrą, o už ciferblato pastatai ekraną ir pamatuoji, ar fotonai į visas puses nukrypsta vienodai, ar kažkuriom nukrypsta labiau nei kitomis.


Taip?

Gal teko kur skaityti apie eksperimentus su tokiu plyšių išsidėstymu ?
Gal linką kokį galėtum duoti?

Paveikslėlis
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1878
Reputacija: +60
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-15, 08:03 
     
Taip. O eksperimentą pats sugalvojai (atskirti ar šviesa poliarizuota), aš tik pasiūliau idėją, kaip jį atlikti. Grynai teoretiškai. Ar lygiai tokį eksperimentą kas nors yra atlikęs ir publikavęs – nežinau. Ne mano sritis, esu informatikas.

Tačiau pagalvok pats. Kokia fotono banginė funkcija, kai jis poliarizuotas? Kokia tikimybė jį stebėti taške (ΔX,ΔY)? Ar ta tikimybė lygi nepoliarizuoto fotono stebėjimo tikimybei atitinkamuose taškuose? Kaip parinkti taškus, kurie parodytų skirtumą?

Te tau pasiūlymas: parink plyšius, kurie išdėstyti tolygiai (tad nepoliarizuoti fotonai pralįs pro visus su vienoda tikimybe), tačiau kai kurie neatitinka poliarizacijos ašių. Poliarizuotas fotonas „nenorės“ lįsti pro tą plyšį, kuris statmenas jo poliarizacijos ašiai, supranti? ;]
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-15, 08:11 
     
Šviesa yra ir bangos ir dalelės. Kaip vanduo irgi sklinda ir kaip banga ir kaip dalelė. Jei mesi akmenį, tai jis sklis kaip banga, ir jei aklas stovės vandenyje, jis nejaus nieko, bet kai jį pasieks banga, jis pajus, kad jį kažkas pasiekė. O vanduo sudarytas iš dalelių, kaip ir bet koks objektas.
  • 0




Užsiregistravo: 2013-12-03, 16:17
Pranešimai: 1150
Reputacija: -28
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-06-15, 20:22 
     
rwc rašė:
Taip. O eksperimentą pats sugalvojai (atskirti ar šviesa poliarizuota), aš tik pasiūliau idėją, kaip jį atlikti. Grynai teoretiškai. Ar lygiai tokį eksperimentą kas nors yra atlikęs ir publikavęs – nežinau. Ne mano sritis, esu informatikas.

Tačiau pagalvok pats. Kokia fotono banginė funkcija, kai jis poliarizuotas? Kokia tikimybė jį stebėti taške (ΔX,ΔY)? Ar ta tikimybė lygi nepoliarizuoto fotono stebėjimo tikimybei atitinkamuose taškuose? Kaip parinkti taškus, kurie parodytų skirtumą?

Te tau pasiūlymas: parink plyšius, kurie išdėstyti tolygiai (tad nepoliarizuoti fotonai pralįs pro visus su vienoda tikimybe), tačiau kai kurie neatitinka poliarizacijos ašių. Poliarizuotas fotonas „nenorės“ lįsti pro tą plyšį, kuris statmenas jo poliarizacijos ašiai, supranti? ;]


Na nežinau. Kol kas palikim laikinai teorinę pusę.
Iš kart krito į akis praktinis gal net neįveikiamas sunkumas.
Kaip praktiškai tą tik dviem statmenom kryptim poliarizuotą spindulį paleisti tiksliai į vidurį?

Jei spindulys poliarizuotas atsitiktinai visom kryptym tada reguliuosi kol gausi simetrišką šviesos išsidėstymą ant ekrano,
bet jei (antru atveju) rezultatas turi gautis truputį asimetriškas
tai kaip atskirsi ar čia netiksliai į centrą nukreipei spindulį
ar nukreipei tiksliai, o asimetrija gavosi dėl tavo teorinių numatymų.

Bendrai gal įmanoma, jei imti platų/išplėstą spindulį, kad nereiktų tiksliai to spindulio centruoti.
(na, kad šviesa ateitų lyg nuo Saulės) ?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1878
Reputacija: +60
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 21 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'