Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 26 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Fizika
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-12, 18:04 
     
Komentaras ištrintas.
Priežastis: forumo teršimas
Redagavo: vazzy
  • 0




Užsiregistravo: 2015-12-21, 22:27
Pranešimai: 16
Reputacija: +8
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-13, 11:59 
     
Vadinti tokius straipsnius moksliniais, tai labai stipriai pasakyta. Man net ne fizikui kyla protingesnių minčių..
Pvz. jeigu radioaktyvaus skilimo metu masė gali virsti energija, tai akivaizdu, kad yra ir atvirkštinis procesas ir visa nebūtina, kad visa masė būtų sukoncentruota vienam taške. Ten iš viso masės greičiausiai nebuvo, o atsirado gerokai vėliau...
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-13, 13:02 
     
AlvydasR rašė:
Vadinti tokius straipsnius moksliniais, tai labai stipriai pasakyta. Man net ne fizikui kyla protingesnių minčių..
Pvz. jeigu radioaktyvaus skilimo metu masė gali virsti energija, tai akivaizdu, kad yra ir atvirkštinis procesas ir visa nebūtina, kad visa masė būtų sukoncentruota vienam taške. Ten iš viso masės greičiausiai nebuvo, o atsirado gerokai vėliau...


Nelabai protingos mintys fizikos srityje.

Visų pirma masė ir energija fizikoje yra sinonimai (žr. [url]https://en.wikipedia.org/wiki/Mass–energy_equivalence[/url]).

Visų antra yra labai specifinė masės rūšis - ramybės masė (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Invariant_mass). Ji, skirtingai nuo bendros masės, nėra "apsaugota" tvermės dėsniu ir tėra patogus sintetinis kintamasis. Be kita ko, dalelės ramybės masė nelygi jos sudedamųjų dalių ramybės masei, pvz., protono atveju (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Proton) jį sudarančių kvarkų ramybės masė sudaro vos šimtąją dalį protono ramybės masės, likusi ramybės masės dalis yra kvarkų ir gliuonų kinetinė/lauko energija. Analogiškai ir su visu atomu. Branduolinių reakcijų atveju tiesiog dalis į "ramybės masės sudėtį įeinančios" kinetinės/lauko energijos atsiskiria nuo dalelės ar branduolio. Galima, aišku, literatūriškai sakyti, kad masė virsta energija, bet tai neatspindi proceso esmės.

Visų trečia Higso bozonas atsakingas tik už dalį dalies elementarių dalelių ramybės masės (žr. https://physics.stackexchange.com/questions/64232/your-mass-is-not-from-higgs-boson) ir, kaip rašoma šiame straipsnyje, gali turėti įdomių šalutinių poveikių. Be to, Higso mechanizmo suteikiama "ramybės masė" savo esme yra lygiai tokia pati, kaip gliuonų ir kinetinės energijos suteikiama masė, t.y. tai, kas vadinama "ramybės mase" iš tiesų yra kombinacija kinetinės/laukų energijos ir apibūdina viso labo tam tikrą didesnio ar mažesnio stabilumo sistemos būseną.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 2147
Reputacija: +798
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-13, 16:38 
     
Niemand rašė:
Visų pirma masė ir energija fizikoje yra sinonimai (žr. [url]https://en.wikipedia.org/wiki/Mass–energy_equivalence[/url]).


Jeigu tiksliau, tai ne fizikoje, o matematikoje.
Fizikoje tai nėra tapatu. Taip, formulę užrašėm, naudoti galim, bet esmės, kas yra ramybės masė ir gravitacija, tai taip ir nesuprantam, o be šito supratimo, apskritai negalim pasakyti kas yra materija.
Šitas straipsnis tėra fiziko lakios vaizduotės fantazija matematinės formulės tema. Ir ne daugiau.
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-13, 18:06 
     
AlvydasR rašė:
Niemand rašė:
Visų pirma masė ir energija fizikoje yra sinonimai (žr. [url]https://en.wikipedia.org/wiki/Mass–energy_equivalence[/url]).


Jeigu tiksliau, tai ne fizikoje, o matematikoje.
Fizikoje tai nėra tapatu. Taip, formulę užrašėm, naudoti galim, bet esmės, kas yra ramybės masė ir gravitacija, tai taip ir nesuprantam, o be šito supratimo, apskritai negalim pasakyti kas yra materija.
Šitas straipsnis tėra fiziko lakios vaizduotės fantazija matematinės formulės tema. Ir ne daugiau.


Nereikia kaltinti fizikos dėl to, kad jos nesupranti...

Sistemos ramybės masė = ([Sistemą surišančių laukų energija (Higso, gliuonų, EM ir t.t.)] + [komponentų kinetinė energija]) / c^2 .
Sistemos ramybės masė nekinta tik tol, kol nekinta sistemos energetinė būsena. Pvz., karšto vandens ramybės masė didesnė už šalto (jei į stiklainį vandens žiūrėti kaip į uždarą sistemą).
Pvz. vandenilio atomo ramybės masė (apie 1 GeV) susideda iš:
EM energija - pora eV
Higso lauko suteikiama energija - apie 20 MeV
Likutis - elektrono, kvarkų ir gliuonų kinetinė energija.

Gravitacijai svarbi ne masė, o energija ir momentas, masė svarbi tik tiek, kiek ji yra energijos išraiška. Čia tik mokyklinėje fizikoje ir klasikinėje Niutono formulėje masė figuruoja, Einšteino lygtyje, kuri yra n kartų eksperimentiškai patvirtinta, masės kaip savarankiško dėmens nebelieka. (žr. pvz. https://www.quora.com/Relativity-physics-Does-relativistic-mass-have-gravity)
Iš tiesų, tiek GTR, tiek ir QM masė yra išvestinis dydis (žr. pvz., https://en.wikipedia.org/wiki/Mass_in_g ... relativity).

Materija plačiąją prasme suprantama kaip visi fizikiniai laukai ir elementariosios dalelės, t.y. viskas, ką galima pamatuoti, yra materija.
Materija, ją atribojant nuo "energijos", tipiškai suprantama kaip fermionai, t.y. dalelės, kurios paklūsta Paulio draudimo principui ir negali būti vienu metu tame pačiame taške kaip kita dalelė arba kitaip (grubiai) tariant dalelės, kurios gali atšokti, "būti paliečiamos".
Fizikoje materijos sąvoka jau senai nebeturi tikslios reikšmės ir naudojama kontekstualiai. Formulėse tokio daikto kaip "materija" neišvysi.
  • +2




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 2147
Reputacija: +798
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-15, 14:57 
     
Niemand rašė:
Nereikia kaltinti fizikos dėl to, kad jos nesupranti...

Fizikos niekas nekaltina, tuo labiau, kad ji nėra sudėtinga ir ten viskas suprantama.
Nesuprantamos būna tik fizikų fantazijos (teorijos), ypač kai jos remiasi kitomis fantazijomis. Ir nesuprantama dažniausiai būna ne pati fantazija, o kaip iki to prisifantazavo. Pvz. man nesuprantama, kaip gali būti banga be nešėjo.. kad formulė eksperimentiškai patvirtinta, tai labai gerai, bet taip vis tiek būti negali...
  • -1




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-15, 15:55 
     
AlvydasR rašė:
Niemand rašė:
Nereikia kaltinti fizikos dėl to, kad jos nesupranti...

Fizikos niekas nekaltina, tuo labiau, kad ji nėra sudėtinga ir ten viskas suprantama.
Nesuprantamos būna tik fizikų fantazijos (teorijos), ypač kai jos remiasi kitomis fantazijomis. Ir nesuprantama dažniausiai būna ne pati fantazija, o kaip iki to prisifantazavo. Pvz. man nesuprantama, kaip gali būti banga be nešėjo.. kad formulė eksperimentiškai patvirtinta, tai labai gerai, bet taip vis tiek būti negali...

Taip būti negali, nes negali taip būti niekada?
  • +1




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4907
Miestas: Vilnius
Reputacija: +1004
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-16, 13:24 
     
punktyras rašė:
AlvydasR rašė:
Taip būti negali, nes negali taip būti niekada?

Ne niekada, o iš principo. Jeigu to klausi tai rodo, kad net nesupranti kas yra banga.
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-16, 20:04 
     
AlvydasR rašė:
punktyras rašė:
AlvydasR rašė:
Taip būti negali, nes negali taip būti niekada?

Ne niekada, o iš principo. Jeigu to klausi tai rodo, kad net nesupranti kas yra banga.

O kuo skiriasi „negali būti niekada“ ir „negali būti iš principo“?
Ar gali kada nors įvykti dalykas, kuris iš principo neįmanomas?
Aš neklausiu, o parodau logikos spragą tamstos samprotavimuose, kai fizikos faktai, empiriniai duomenys vertinami per subjektyvumo prizmę.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4907
Miestas: Vilnius
Reputacija: +1004
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-16, 21:43 
     
Perfrazuojant vieną posakį:
Jei atrodo kad taip būti negali, bet taip yra, tai taip būti gali.
  • +1




Užsiregistravo: 2012-09-02, 21:58
Pranešimai: 1331
Reputacija: +739
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-17, 22:00 
     
Niemand rašė:

Visų pirma masė ir energija fizikoje yra sinonimai (žr. [url]https://en.wikipedia.org/wiki/Mass–energy_equivalence[/url]).

Šiaip, visu pirma masė ir energija yra (tik) išvestinės pozicijos iš sąveikų tarp sąveikų.
  • 0


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1237
Reputacija: -102
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-18, 10:35 
     
svetys rašė:
Niemand rašė:

Visų pirma masė ir energija fizikoje yra sinonimai (žr. [url]https://en.wikipedia.org/wiki/Mass–energy_equivalence[/url]).

Šiaip, visu pirma masė ir energija yra (tik) išvestinės pozicijos iš sąveikų tarp sąveikų.

Kokia sio komentaro prasme ir esme straipsnio bei kitu komentaru kontekste?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-11-30, 19:32
Pranešimai: 2329
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +107
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-19, 12:08 
     
punktyras rašė:
O kuo skiriasi „negali būti niekada“ ir „negali būti iš principo“?
Ar gali kada nors įvykti dalykas, kuris iš principo neįmanomas?

Negali būti, tai kai tikimybė beveik nulis. Pvz., kad išėjęs į gatvę sutiksi dinozaurą, bet per FIDI tai įmanoma.
Negali būti iš principo, tai kai to negali būti apskritai. Pvz., mėšlungis sutraukė raumenį. Ar gali vykti mėšlungis be raumenų.
Bangavimas yra reiškinys su objektu. Ar gali vykti reiškinys be objekto?
  • +2




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-19, 16:12 
     
Cituoti:
Ne niekada, o iš principo. Jeigu to klausi tai rodo, kad net nesupranti kas yra banga.
O kuo skiriasi „negali būti niekada“ ir „negali būti iš principo“?
Ar gali kada nors įvykti dalykas, kuris iš principo neįmanomas?
Aš neklausiu, o parodau logikos spragą tamstos samprotavimuose, kai fizikos faktai, empiriniai duomenys vertinami per subjektyvumo prizmę.

- Žodis "principas" yra emocinė išraiška;
- Žodis "niekada" yra empyrinė/matematinė išraiška.
- Šitie du žodžiai yra skirtingi nebe reikalo ir juos suplakti į vienę nėra teisinga, nes taip prarandama dalis informacijos.
Situacijos sprendimas:
1. AlvydasR yra teisus sakydamas jog kažkasturi būti, kas perneša tą energiją, todėl nesant nešėjo energijos perdavimas neįmanomas;
2. Niemand ir visi kiti teisūs sakydami jog energijos pernešimas įmanomas, nes tai įrodyta.
3. Niekas neįrodė kas ir kaip konkrečiai tą energiją perneša. Tiesiog įrodytas ryšys tarp taško A ir taško B, o nešėjo buvimas ar nebuvimas neįrodytas.
Išvada: Emocinis ir empyrinis - tai du skirtingi pasaulio suvokimo tipai, kuriuos suplakdami mes kažko nerandame, o tas kažkas - tai visa "juodoji energija" ir kas su tuo susiję.
- Tad tiesiog beprasmiška ginčytis, o šitas straipsnis (kaip AlvydasR sakė) - tai moksliniai KLIEDESIAI, kur savo empyrines formules bandoma išreikšti daugiaprasmėmis emocinėmis sąvokomis, kurių nesuprantama. Jau geriau ištrintų didesnę dalį savo straipsnio ir parašytų aiškiai suprantamą mintį, nes dabar labai daug kas tarp eilučių. Eiliniam skaitytojui suprasti NEĮMANOMA.
Pvz.: Niemand komentarai tiesiog puikūs, nes analizuojamas vienas klausimas, bet straipsnis yra tiesiog tragedija, nes analizuojama viskas vienu metu - viską supylė į vieną ir gavosi didelis jovalas.
  • +1


_________________
Padėk Dieve varguoliams.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-04-13, 17:31
Pranešimai: 2569
Reputacija: +232
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-20, 09:33 
     
AlvydasR rašė:
Pvz., mėšlungis sutraukė raumenį. Ar gali vykti mėšlungis be raumenų.
Bangavimas yra reiškinys su objektu. Ar gali vykti reiškinys be objekto?

O tu pas Sveti paklausk. Jo fizikoje kaip tik ir yra meslungiai be raumenu ir reiskiniai be objektu. Tai gal vis tik gali taip buti?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-11-30, 19:32
Pranešimai: 2329
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +107
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-20, 12:08 
     
Aidas rašė:
O tu pas Sveti paklausk. Jo fizikoje kaip tik ir yra meslungiai be raumenu ir reiskiniai be objektu. Tai gal vis tik gali taip buti?
Ne, realiam pasaulyje taip būti negali. Tiesiog taip nutinka, kai formulė praranda prasmę ir lieka tik matematika.
vanduo4 rašė:
Situacijos sprendimas:
3. Niekas neįrodė kas ir kaip konkrečiai tą energiją perneša. Tiesiog įrodytas ryšys tarp taško A ir taško B, o nešėjo buvimas ar nebuvimas neįrodytas.
Ačiū už visą paaiškinimą, o dėmesį noriu atkreipti į 3 punktą, nes teisingai pastebėta, kad neįrodyta, kad nešėjas yra, bet neįrodyta ir kad nėra, tačiau pagal reiškinio prigimtį nešėjas privalo būti. Ir čia kyla labai keistas klausimas, kodėl taip fanatiškai įrodinėja, kad jo ir būti negali? Kodėl nekuriamos teorijos, kur nešėjas yra ir dar daug ką nuveikia? Gali būti, kad jo pagalba galima būtų paaiškinti daug reiškinių, kurie nesuprantami ir jų net nebandoma nei paaiškinti nei suprasti.
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-20, 16:43 
     
AlvydasR rašė:
Ačiū už visą paaiškinimą, o dėmesį noriu atkreipti į 3 punktą, nes teisingai pastebėta, kad neįrodyta, kad nešėjas yra, bet neįrodyta ir kad nėra, tačiau pagal reiškinio prigimtį nešėjas privalo būti. Ir čia kyla labai keistas klausimas, kodėl taip fanatiškai įrodinėja, kad jo ir būti negali?

Fizikoje tas nesejas pastebimas ir matuojamas? Ne. Vadinasi kol kas fizikoje jis neturi jokios prasmes.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-11-30, 19:32
Pranešimai: 2329
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +107
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-20, 19:59 
     
AlvydasR rašė:
tačiau pagal reiškinio prigimtį nešėjas privalo būti. .


Tai tik rodo , kad pats nesuvoki, kas yra banga. Bangos ežero paviršiuje tėra tik viena iš daugelio bangų atmainų, beje, jos radikaliai skiriasi net nuo akustinių bangų tame pačiame vandenyje. Vienintelis bendras taškas visoms bangų rūšims yra harmoniniai svyravimai ir su tuo susijęs sklidimo pobūdis. Patys svyravimai gali būti įvairiausi. EM atveju kinta elektrinis laukas, kas indukuoja magnetinį, kas vėl indukuoja elektrinį ir taip iki begalybės. Kurioj čia vietoj nešėjas? Tiesiog svyravimai , aprašomi panašiomis lygtimis kaip bangos ežero paviršiuje, bet daugiau su tuo neturintys nieko bendro.
  • +1




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 2147
Reputacija: +798
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-21, 01:25 
     
Niemand rašė:
AlvydasR rašė:
tačiau pagal reiškinio prigimtį nešėjas privalo būti. .

EM atveju kinta elektrinis laukas, kas indukuoja magnetinį, kas vėl indukuoja elektrinį ir taip iki begalybės. Kurioj čia vietoj nešėjas?

- O kas indukuojasi elektriškai arba magnetiškai? Gal vakumas? Vakume nėra jokio elektrinio ar magnetinio lauko jeigu jame nėra dalelių. Netgi tarp paprasčiausių magnetų nėra magnetinio lauko, kol jie nepriartėja taip kad galėtų paveikti aplinui esančias dalels.
P.s. neturiu duomenų kaip veikia magnetas kosmose.
- Manau jog svyravimai vyksta nepriklausomai nuo to ar mes žinome nešėją ar ne. Bet čia jau prasideda filosofija, kaip "Aidas" sakė, fizika to nefiksuoja ir nematuoja, vadinasi TAI neegzistuoja?! :)
- O tai kam mes tada ieškome to Higso bozono ar dar kažko? Nešėjo nėra ir visa visata teisiog šiaip sau kabo ir viskas.
Išvada:
1. su prielaida jog harmoningi svyravimai įmanomi tik tarp vienokios ar kitokios formos kūnų, nešėjo nėra jeigu tai vakumas, o jeigu svyravimai yra - vadinasi tai ne vakumas. ;)
2. su prielaida, kad gravitacija neegzistuoja, visatą tarpusavyje sieja ne nešėjas, o medžiagos tankis - kur vakumas didesnis, ten viskas ir krenta taip ir vyksta bangavimas.
  • +1


_________________
Padėk Dieve varguoliams.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-04-13, 17:31
Pranešimai: 2569
Reputacija: +232
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-21, 12:12 
     
vanduo4 rašė:
Vakume nėra jokio elektrinio ar magnetinio lauko jeigu jame nėra dalelių.

Klysti. Kalbi apie idealų vakuumą kuris egzistuoja tik fizikos modeliuose. Realus vakuumas visada turi vienokių ar kitokių dalelių. Wiki
Cituoti:
Netgi tarp paprasčiausių magnetų nėra magnetinio lauko, kol jie nepriartėja taip kad galėtų paveikti aplinui esančias dalels.

Vėl klysti. Magnetinis laukas magnete egzistuoja nepriklausomai nuo to ar jį kas fikruoja, ar ne. Na nebent tau užmerkus akis saulė ima ir išnyksta. Wiki
Cituoti:
P.s. neturiu duomenų kaip veikia magnetas kosmose.

Visada gali pasigūglinti apie tai. Wiki
  • 0




Užsiregistravo: 2017-03-21, 14:24
Pranešimai: 47
Reputacija: +11
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-21, 13:48 
     
Niemand rašė:
Bangos ežero paviršiuje tėra tik viena iš daugelio bangų atmainų, beje, jos radikaliai skiriasi net nuo akustinių bangų tame pačiame vandenyje. Vienintelis bendras taškas visoms bangų rūšims yra harmoniniai svyravimai ir su tuo susijęs sklidimo pobūdis. Patys svyravimai gali būti įvairiausi. EM atveju kinta elektrinis laukas, kas indukuoja magnetinį, kas vėl indukuoja elektrinį ir taip iki begalybės. Kurioj čia vietoj nešėjas? Tiesiog svyravimai , aprašomi panašiomis lygtimis kaip bangos ežero paviršiuje, bet daugiau su tuo neturintys nieko bendro.

bendra savybė yra ta, kad nešėjas turi charakteristiką, kuri keičiasi, bangos atveju harmoningai.
Klaida Jūsų samprotavimuose ta, kad lauką atskiriate nuo nešėjo. Laukas irgi yra tik charakteristika. Kažkieno.
Mąstant kaip Jūs, galima būtų teigti, kad ir garso bangoms oro nereikia. Yra tik laukas, kurį galima išmatuoti matuojant slėgį. Kadangi orą galima „pačiupinėti“, tai situacija iš tikro yra radikaliai skirtinga, tačiau skirtinga tarp nešėjų, o ne tarp reiškinio kaipo tokio.
  • 0




Užsiregistravo: 2012-05-28, 13:35
Pranešimai: 261
Reputacija: +7
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-22, 14:13 
     
OpenIDUser rašė:
vanduo4 rašė:
Vakume nėra jokio elektrinio ar magnetinio lauko jeigu jame nėra dalelių.

Klysti. Kalbi apie idealų vakuumą kuris egzistuoja tik fizikos modeliuose. Realus vakuumas visada turi vienokių ar kitokių dalelių. Wiki
Cituoti:
Netgi tarp paprasčiausių magnetų nėra magnetinio lauko, kol jie nepriartėja taip kad galėtų paveikti aplinui esančias dalels.

Vėl klysti. Magnetinis laukas magnete egzistuoja nepriklausomai nuo to ar jį kas fikruoja, ar ne. Na nebent tau užmerkus akis saulė ima ir išnyksta. Wiki
Cituoti:
P.s. neturiu duomenų kaip veikia magnetas kosmose.

Visada gali pasigūglinti apie tai. Wiki

Čia klysti tu:
1. Vakumas yra vakumas - tuštuma, o ar jis baltas ar baltesnis, tai tik spekuliacijos. Jeigu dalelių nėra, vadinasi vakumas kuriame bangų nėra. Būtent taip aš ir sakiau;
2. Magnetinis laukas egzistuoja pačiame magnete bet ne už jo ribų jeigu nėra to lauko nešėjų. Tai kad magnetai vienas kitą traukia tėra išorinė, mums matoma magnetizmo išraiška. Ir ji nepasireiškia jeigu magnetai nepriartėja taip kad galėtų atitinkamai paveikti šio lauko nešėjus. Kur suklydau?;
3. neturėjau laiko bet pasidomėsiu ir įtariu jog vakume nėra jokių bangų, na tebūnie idealiame vakume, koks skirtumas?
  • 0


_________________
Padėk Dieve varguoliams.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-04-13, 17:31
Pranešimai: 2569
Reputacija: +232
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-22, 15:00 
     
AlvydasR rašė:
Niemand rašė:
Bangos ežero paviršiuje tėra tik viena iš daugelio bangų atmainų, beje, jos radikaliai skiriasi net nuo akustinių bangų tame pačiame vandenyje. Vienintelis bendras taškas visoms bangų rūšims yra harmoniniai svyravimai ir su tuo susijęs sklidimo pobūdis. Patys svyravimai gali būti įvairiausi. EM atveju kinta elektrinis laukas, kas indukuoja magnetinį, kas vėl indukuoja elektrinį ir taip iki begalybės. Kurioj čia vietoj nešėjas? Tiesiog svyravimai , aprašomi panašiomis lygtimis kaip bangos ežero paviršiuje, bet daugiau su tuo neturintys nieko bendro.

bendra savybė yra ta, kad nešėjas turi charakteristiką, kuri keičiasi, bangos atveju harmoningai.
Klaida Jūsų samprotavimuose ta, kad lauką atskiriate nuo nešėjo. Laukas irgi yra tik charakteristika. Kažkieno.
Mąstant kaip Jūs, galima būtų teigti, kad ir garso bangoms oro nereikia. Yra tik laukas, kurį galima išmatuoti matuojant slėgį. Kadangi orą galima „pačiupinėti“, tai situacija iš tikro yra radikaliai skirtinga, tačiau skirtinga tarp nešėjų, o ne tarp reiškinio kaipo tokio.


Laukas pats savaime yra "nešėjas". Taikant analogiją su vandens bangomis, pvz., fotonas būtų ne banga ežero paviršiuje, o šviesos greičiu judanti ir dar banguojanti bala. Bala reprezentuotų energiją, o jos judėjimas ir bangavimas vienu metu grubiai iliustruotų sklidimo specifiką.
Laukų yra įvairių, EM, silpnosios, stipriosios sąveikų, elektronų, kvarkų ir t.t. Pagal paties logiką visą erdvę vienu metu turėtų būti užpildę n "nešėjų", kas švelniai tariant atrodytų nelabai logiškai, juolab, kad nei vieno "nešėjo" niekas nėra užfiksavęs..
  • -1




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 2147
Reputacija: +798
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-06-22, 16:37 
     
vanduo4 rašė:
1. Vakumas yra vakumas - tuštuma, o ar jis baltas ar baltesnis, tai tik spekuliacijos.

Vakuumas kaip ideali tuštuma yra tik susitarimo reikalas, dar kartą skaityk nuorodą.
Cituoti:
Jeigu dalelių nėra, vadinasi vakumas kuriame bangų nėra.

Įrodyk. Ne filosofiškai, o remiantis fizika/matematika. Gali?
Cituoti:
2. Magnetinis laukas egzistuoja pačiame magnete bet ne už jo ribų jeigu nėra to lauko nešėjų. Tai kad magnetai vienas kitą traukia tėra išorinė, mums matoma magnetizmo išraiška. Ir ji nepasireiškia jeigu magnetai nepriartėja taip kad galėtų atitinkamai paveikti šio lauko nešėjus. Kur suklydau?;

Suklysti nesuklydai, tiesiog nuvažiavai ne į tą pievą. Tai pagal tavo filosofiją gaunasi, kad magnetam suartėjus staiga ima ir "atbėga" nešėjai į jų tarpą, kad atliktų savo darbą, o atitraukus jie vėl "išsilaksto", nes mat nebeturi ką veikti? Gilu...
Cituoti:
3. neturėjau laiko bet pasidomėsiu ir įtariu jog vakume nėra jokių bangų, na tebūnie idealiame vakume, koks skirtumas?

Aha, o apie saulės vėją teko girdėti? Gama spinduliuotę? Jie taip pat neegzistuoja vakuume? Ir apskritai, pateik realaus vakuumo pavyzdį, gali?
  • 0




Užsiregistravo: 2017-03-21, 14:24
Pranešimai: 47
Reputacija: +11
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 26 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'