Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Apie gamtą
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-10, 11:27 
     
Neįtikino toks paaiškinimas. Jei dėl mėnulio bent mm vanduo pakiltų, tai reikštų, kad vandens vienetinio tūrio svorio centras priartėjo prie mėnulio. Taigi mėnulio traukos jėga tik dar labiau sustiprėtų, o žemės sumažėtų. Vadinasi vanduo dar labiau priartėtų prie mėnulio. O tada vėl dar labiau padidėtų mėnulio trauka ir t.t., kol visas vanduo iš žemės būtų "išsiurbtas".
Su kietais daiktais taip neatsitiktų, nes kietą kūną paveikus traukos jėga kūnas deformuotųsi, ko pasėkoje kūne kiltų vidinės jėgos "stengiančios" atstatyti kūno pavidalą į pradinę būseną. Su vandeniu tokių dalykų nevyksta. Vandens paviršiaus įtempimas gal ir turėtų įtakos bet tik vandeniui, esančiam rambės būsenoje. Ties jūrų ar vandenynų pakrantėmis tokio būvio vandens potvynio metu būna ypatingai retai.
Beje jei pasižiūrėsime į potvynių žemėlapius, pvz., čia: "Wikipedija Tidal range" iš karto kyla daug klausimų. Vienas iš jų: kodėl pvz., ties Panama vakarinėje dalyje kyla potvyniai, o rytinėje ne? Pasakysi dėl žemės sukimosi. Tada kodėl Afrikos vakaruose ir vytuose yra atvirkščiai?
  • -2




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-10, 14:21 
     
ddd rašė:
Neįtikino toks paaiškinimas. Jei dėl mėnulio bent mm vanduo pakiltų, tai reikštų, kad vandens vienetinio tūrio svorio centras priartėjo prie mėnulio. Taigi mėnulio traukos jėga tik dar labiau sustiprėtų, o žemės sumažėtų. Vadinasi vanduo dar labiau priartėtų prie mėnulio. O tada vėl dar labiau padidėtų mėnulio trauka ir t.t., kol visas vanduo iš žemės būtų "išsiurbtas".
Su kietais daiktais taip neatsitiktų, nes kietą kūną paveikus traukos jėga kūnas deformuotųsi, ko pasėkoje kūne kiltų vidinės jėgos "stengiančios" atstatyti kūno pavidalą į pradinę būseną. Su vandeniu tokių dalykų nevyksta. Vandens paviršiaus įtempimas gal ir turėtų įtakos bet tik vandeniui, esančiam rambės būsenoje. Ties jūrų ar vandenynų pakrantėmis tokio būvio vandens potvynio metu būna ypatingai retai.
Beje jei pasižiūrėsime į potvynių žemėlapius, pvz., čia: "Wikipedija Tidal range" iš karto kyla daug klausimų. Vienas iš jų: kodėl pvz., ties Panama vakarinėje dalyje kyla potvyniai, o rytinėje ne? Pasakysi dėl žemės sukimosi. Tada kodėl Afrikos vakaruose ir vytuose yra atvirkščiai?


Tačiau Žemė vandenį traukia stipriau, nei Mėnulis ir pakilimas milimetru (ar metru, ar kilometru) jokios apčiuopiamos reikšmės neturi. Tai būtų reikšminga gal tik nestabiliame Lagranžo taške L1. Bet net ir čia reikėtų vandeniui gerokai priartėti prie Mėnulio, nes gravitacija yra silpniausia sąveika, o vandens paviršiaus įtempimas gan stiprus.
Panamos potvyniai skiriasi dėl topografijos skirtumų.
Jei įdomu apie potvynius sužinoti daugiau: https://www.co-ops.nos.noaa.gov/restles1.html
  • +1




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4847
Miestas: Vilnius
Reputacija: +967
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-10, 19:25 
     
O tu bent zinai kaip apibreziama gravitacijos jega.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-01-29, 10:49
Pranešimai: 272
Reputacija: +108
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-10, 21:37 
     
jei menulis sukelia potvynius, tai is kur atsiranda tas vandens kiekis? priteka? tai priteket turetu 1000 km per val greiciu, ir tokiu pat greiciu nuteket, o jei kazkur sasiauris yra tai vanduo dar greiciau turetu teket. o gal po vandens sluoksniu susidaro vakuumas ir delto vanduo pakyla? kai buvau nuvykes prie potvynio vietos tai gidas sake kad nezino kada turi but potvynis, tai ar potvynis buna vis kitu metu kad gidas nepajegia net paskaiciuot ar kaip? visgi menulio judejima dangumi neturetu but sunku prognozuot, gidas i kalendoriu paziurejes gal galetu pasakyt kada potvynis bus ar kaip? ar cia man tiesiog prastas gidas pakliuvo?
  • 0




Užsiregistravo: 2010-06-17, 13:11
Pranešimai: 1450
Reputacija: +49
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-10, 21:39 
     
Kad potvyniai ar atoslugiai vyksta del Menulio gravitacijos manau niekas negincija, kodel nesijaucia Baltijos juroje tai priklauso nuo vandens mases ir Menulio padeties, t.y. jo didziausias poveikis bus statmenai i vandeni, tada didziausia gravitacine jega.
  • 0




Užsiregistravo: 2015-02-14, 19:18
Pranešimai: 1239
Reputacija: -1462
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-10, 21:48 
     
Is kur atsiranda vanduo, Menulio gravitacija pakelia vandenyno vandeni, vanduo nuo krantu isbega, Menulio nera vanduo nusileidzia vandenyne ir gryzta potvyniu, dar neuzmirsk kad Menulis savo puseje vandenyno vaneni traukia o kitoje zemes puseje spaudzia prie dugno tuo sukeldamas potvyni, nesupratau prie ko cia vandens greitis.
  • 0




Užsiregistravo: 2015-02-14, 19:18
Pranešimai: 1239
Reputacija: -1462
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-10, 21:56 
     
na traukia menulis vandeni, tai visa vandeni traukia kuris yra menulio pusej, vanduo ne dujos, jei jis vienur pakyla, kazkur jo turi sumazet. jei vienur mazeja kitur dideja tai turi susidaryt sroves, kuriu greitis artimas zemes sukimosi greiciui. nu negali menulis vandenyno kranto vandeni traukt maziau nei vandenyno vidurio vandeni, kad vanduo nuo krasto suteketu i viduri
  • 0




Užsiregistravo: 2010-06-17, 13:11
Pranešimai: 1450
Reputacija: +49
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-10, 23:04 
     
Nu man iki vandens kokia 70 metru. Potvyniai ir atoslugiai kasdien. Kada bus nesunku paziureti i googla suvedus tide ir vietobes pvadinima. Aukstis dar priklauao nuo slegio bei vejo krypciu. Kas privaro papildomo vandens. Vienok cia kažkoki imbicilai susirinke jei net i googla nesugeba subesti 2 zodziu ir perakaityti vos ne pirma nuoroda.
  • +1




Užsiregistravo: 2010-01-29, 10:49
Pranešimai: 272
Reputacija: +108
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 00:00 
     
taigi vanduo ne tik del pavirsiaus itempimo ir gravitacijos nenulekia Menulin. dar turi ir vidines jegas - vandenilines jungtis. jos ir priesinasi. yra pusiausvyra tarp gravitacijos ir vidiniu itempimu. viskas ten paskaiciuojama. visokie vejai - cia tik papildomas faktorius.
per sasmaukas irgi teka del potvyniu-atoslugiu - buna ziaurios sroves kur daug durniu paskandina... sukuriai visokie apie sausumos kysulius - pvz Pietu Afrikoj -ziauriai ten skandina laivus. Olandijoj-Danijoj tam net uztvankas specialiai stato - kad sroves ribot. paskandintu ten kruvas teritoriju kitaip...
-------
Paramotoras rašė:
Nu man iki vandens kokia 70 metru. Potvyniai ir atoslugiai kasdien. Kada bus nesunku paziureti i googla suvedus tide ir vietobes pvadinima. Aukstis dar priklauao nuo slegio bei vejo krypciu. Kas privaro papildomo vandens. Vienok cia kažkoki imbicilai susirinke jei net i googla nesugeba subesti 2 zodziu ir perakaityti vos ne pirma nuoroda.

jei tik dabar pastebejai - tai ir pats ne geresnis matyt :)
  • -1


_________________
Surinkai -10 tasku? Tavo ideologija paduoda dauniskumu... sekmes savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.

Lyderiai:
Nr1. is immortallt - 99+ minusu :D :D :D
Nr2. is utf16 - 50+ minusu :D :D :D
Nr3. ipienius - 50+bbz minusu :D :D :D



Užsiregistravo: 2016-03-12, 10:09
Pranešimai: 4258
Reputacija: -365
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 01:56 
     
AAA000 rašė:
taigi vanduo ne tik del pavirsiaus itempimo ir gravitacijos nenulekia Menulin. dar turi ir vidines jegas - vandenilines jungtis. jos ir priesinasi. yra pusiausvyra tarp gravitacijos ir vidiniu itempimu. viskas ten paskaiciuojama. visokie vejai - cia tik papildomas faktorius.
per sasmaukas irgi teka del potvyniu-atoslugiu - buna ziaurios sroves kur daug durniu paskandina... sukuriai visokie apie sausumos kysulius - pvz Pietu Afrikoj -ziauriai ten skandina laivus. Olandijoj-Danijoj tam net uztvankas specialiai stato - kad sroves ribot. paskandintu ten kruvas teritoriju kitaip...
-------
Paramotoras rašė:
Nu man iki vandens kokia 70 metru. Potvyniai ir atoslugiai kasdien. Kada bus nesunku paziureti i googla suvedus tide ir vietobes pvadinima. Aukstis dar priklauao nuo slegio bei vejo krypciu. Kas privaro papildomo vandens. Vienok cia kažkoki imbicilai susirinke jei net i googla nesugeba subesti 2 zodziu ir perakaityti vos ne pirma nuoroda.

jei tik dabar pastebejai - tai ir pats ne geresnis matyt :)


Taigi esmė tame, kad pagal elementarius skaičiavimus aiškiai matosi, kad mėnulis negali sukelti tokių potvynių (kai kurios vertės suapvalintos):
ro = 1000 kg/m^3 - vandens tankis;
Vv = 1 km^3 - vienetinis vandens tūris;
Mv = ro*Vv = 1000 kg - vienetinio vandens tūrio masė, t.y. vienetinį vandens tūrį traukia apie 9 810 N jėga;
Mm = 7,35*10^22 kg - Mėnulio masė;
G = 6,674*10^(-11) m^3/kg/s^2 - traukos pastovioji;
Ržm = 384 400 km - vidutinis atstumas tarp Žemės ir Mėnulio svorio centrų;
Rž = 6400 km - vidutinis Žemės spindulys;

Fmv = G*Mv*Mm/(Ržm-Rž)^2 = 6,674*10^(-11)*1000*7,35*10^22/((384 400-6400)*10^3)^2 = 0,034 N.

Dar nevertinta vandens masės inercija (ši dedamoji atskirais atvejais gali ir padėti potvyniui, neturi reikšmės koks veiksnys yra lemiamas; šiuo metu atmeskime atvejus, kai pati inercija yra lemiamas veiksnys), klampis, paviršiaus įtempis ir pan., kurie tik dar labiau priešintųsi Mėnulio traukos poveikiui. Taigi išeina, kad 0,034 N Mėnulio "traukos" pajėgi, ne tik išjudinti, bet ir pakelti į kelių metrų aukštį 9810 N svorio masę.

Taigi išeitų, kad ne Mėnulio trauka, o kiti veiksniai turi lemiamą įtaką visais metų laikais pasikartojantiems potvyniams.
  • 0




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 02:22 
     
punktyras rašė:
ddd rašė:
Neįtikino toks paaiškinimas. Jei dėl mėnulio bent mm vanduo pakiltų, tai reikštų, kad vandens vienetinio tūrio svorio centras priartėjo prie mėnulio. Taigi mėnulio traukos jėga tik dar labiau sustiprėtų, o žemės sumažėtų. Vadinasi vanduo dar labiau priartėtų prie mėnulio. O tada vėl dar labiau padidėtų mėnulio trauka ir t.t., kol visas vanduo iš žemės būtų "išsiurbtas".
Su kietais daiktais taip neatsitiktų, nes kietą kūną paveikus traukos jėga kūnas deformuotųsi, ko pasėkoje kūne kiltų vidinės jėgos "stengiančios" atstatyti kūno pavidalą į pradinę būseną. Su vandeniu tokių dalykų nevyksta. Vandens paviršiaus įtempimas gal ir turėtų įtakos bet tik vandeniui, esančiam rambės būsenoje. Ties jūrų ar vandenynų pakrantėmis tokio būvio vandens potvynio metu būna ypatingai retai.
Beje jei pasižiūrėsime į potvynių žemėlapius, pvz., čia: "Wikipedija Tidal range" iš karto kyla daug klausimų. Vienas iš jų: kodėl pvz., ties Panama vakarinėje dalyje kyla potvyniai, o rytinėje ne? Pasakysi dėl žemės sukimosi. Tada kodėl Afrikos vakaruose ir vytuose yra atvirkščiai?


Tačiau Žemė vandenį traukia stipriau, nei Mėnulis ir pakilimas milimetru (ar metru, ar kilometru) jokios apčiuopiamos reikšmės neturi. Tai būtų reikšminga gal tik nestabiliame Lagranžo taške L1. Bet net ir čia reikėtų vandeniui gerokai priartėti prie Mėnulio, nes gravitacija yra silpniausia sąveika, o vandens paviršiaus įtempimas gan stiprus.
Panamos potvyniai skiriasi dėl topografijos skirtumų.
Jei įdomu apie potvynius sužinoti daugiau: https://www.co-ops.nos.noaa.gov/restles1.html


Tai kaip čia išeina: Žemė traukia labiau, tačiau vanduo juda Mėnulio link? Primenu vanduo yra nespūdus (beveik), todėl teiginys, kad nuo Žemės traukos vanduo sugniuždomas, o veikiant Mėnuliui dalinai grįžta į pradinę padėtį, netinka.
Žemė sukasi iš rytų į vakarus, Mėnulis sukasi ta pačia kryptimi kaip ir Žemė. Taigi išeitų, kad Mėnulis "varo" vandenį iš vakarų į rytus. Su topoogija viskas gerai, bet jei lemiamas veiksnys yra Mėnulis (čia taip šis straipsnis teigia), tai visose vakarinėse pakrantėse, kurias skalauja vandenynai turėtų būti potvyniai, o rytiniuose - atoslūgiai. Tačiau potvynių žemėlapiai rodo ką kitą (Kaip pavyzdį ir pateikiau Panamą ir Afriką, tiksliau centrinės Afrikos vakarinius ir rytinius krantus).
  • 0




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 02:35 
     
ddd rašė:
Žemė sukasi iš rytų į vakarus,
siaip atvirksciai :)
---------
jokios mases nera. yra tik jegos poveikis ir balansines jegu sistemos. o mase - tiesiog jegos kazkokia pastovi israiska, subalansuotoje sistemoje. kai ji pastovi - yra tipo "mase" - prie kurios visi iprate. o vat Menulis siektiek isbalansuoja jegu pusiausvyros sistema, bet kartu su visa kita kruva faktoriu. Menulis tiesiog didziausias pastebimas isbalansuojantis faktorius.
manyciau kazkada Zeme suletins irgi iki to ,kad ji bus i Menuli atgrezta visalaik ta pacia puse :D bet cia negreit :D :D :D
tau reikia susistatyt sistema ir ziuret kiek kinta viena ir kita pusiausvyru puse, o ne kazkokia abstrakcia jega issiskaiciuot. jei imt tik Menulio poveiki, tai manau rezultatas jei i 50+% nuo ismatuojamo pateks - tada teisingai paskaiciuota.
del gniuzdymo - jei butu bandens gniuzdymas kaip pvz su dujomis - tai jokiu potvyniu isvis nebutu. butu idealiai lygus vandens pavirsius :D butent del to ir vyksta - nes is esmes vanduo nespudus tiesiog kaip smelis. bet smelis laikosi tik trinties pagalba, o vanduo vandenililiu jungciu.
  • -1


_________________
Surinkai -10 tasku? Tavo ideologija paduoda dauniskumu... sekmes savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.

Lyderiai:
Nr1. is immortallt - 99+ minusu :D :D :D
Nr2. is utf16 - 50+ minusu :D :D :D
Nr3. ipienius - 50+bbz minusu :D :D :D


Paskutinį kartą redagavo AAA000 2020-03-11, 02:50. Iš viso redaguota 1 kartą.


Užsiregistravo: 2016-03-12, 10:09
Pranešimai: 4258
Reputacija: -365
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 02:45 
     
AAA000 rašė:
ddd rašė:
Žemė sukasi iš rytų į vakarus,
siaip atvirksciai :)


Taip, Tu teisus - iš vakarų į rytus.
Tačiau tolesnis teigimas, kad vanduo nuo Mėnulio traukos turėtų "bėgti" ant vakarinių pakrančių, logiškai teisingas.
  • 0




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 02:52 
     
ddd rašė:
Tačiau tolesnis teigimas, kad vanduo nuo Mėnulio traukos turėtų "bėgti" ant vakarinių pakrančių, logiškai teisingas.

kas tau logiskai teisinga - kai neirodyta net gravitacijos prigimtis - stumiamoji ar traukiamoji :D
  • -1


_________________
Surinkai -10 tasku? Tavo ideologija paduoda dauniskumu... sekmes savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.

Lyderiai:
Nr1. is immortallt - 99+ minusu :D :D :D
Nr2. is utf16 - 50+ minusu :D :D :D
Nr3. ipienius - 50+bbz minusu :D :D :D



Užsiregistravo: 2016-03-12, 10:09
Pranešimai: 4258
Reputacija: -365
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 03:03 
     
punktyras rašė:
ddd rašė:
Neįtikino toks paaiškinimas. Jei dėl mėnulio bent mm vanduo pakiltų, tai reikštų, kad vandens vienetinio tūrio svorio centras priartėjo prie mėnulio. Taigi mėnulio traukos jėga tik dar labiau sustiprėtų, o žemės sumažėtų. Vadinasi vanduo dar labiau priartėtų prie mėnulio. O tada vėl dar labiau padidėtų mėnulio trauka ir t.t., kol visas vanduo iš žemės būtų "išsiurbtas".
Su kietais daiktais taip neatsitiktų, nes kietą kūną paveikus traukos jėga kūnas deformuotųsi, ko pasėkoje kūne kiltų vidinės jėgos "stengiančios" atstatyti kūno pavidalą į pradinę būseną. Su vandeniu tokių dalykų nevyksta. Vandens paviršiaus įtempimas gal ir turėtų įtakos bet tik vandeniui, esančiam rambės būsenoje. Ties jūrų ar vandenynų pakrantėmis tokio būvio vandens potvynio metu būna ypatingai retai.
Beje jei pasižiūrėsime į potvynių žemėlapius, pvz., čia: "Wikipedija Tidal range" iš karto kyla daug klausimų. Vienas iš jų: kodėl pvz., ties Panama vakarinėje dalyje kyla potvyniai, o rytinėje ne? Pasakysi dėl žemės sukimosi. Tada kodėl Afrikos vakaruose ir vytuose yra atvirkščiai?


Tačiau Žemė vandenį traukia stipriau, nei Mėnulis ir pakilimas milimetru (ar metru, ar kilometru) jokios apčiuopiamos reikšmės neturi. Tai būtų reikšminga gal tik nestabiliame Lagranžo taške L1. Bet net ir čia reikėtų vandeniui gerokai priartėti prie Mėnulio, nes gravitacija yra silpniausia sąveika, o vandens paviršiaus įtempimas gan stiprus.
Panamos potvyniai skiriasi dėl topografijos skirtumų.
Jei įdomu apie potvynius sužinoti daugiau: https://www.co-ops.nos.noaa.gov/restles1.html


Ir dar. Absoliučiame vakuume (tokia paprastai ir laikoma kosminė erdvė) visiškai jokios įtakos kūno judėjimui neturi kūno paviršiaus įtempimai ar net kūno pavidalas (nėra pasipriešinimo). Jei traukos jėgų pusiausvyros taške (Lagranžo taške) pusiausvyra neišlaikoma, tai kūnas esantis šio taško aplinkoje pradės judėti didesnės traukos kryptimi. Ir tik dėl inercijos kūnas priklausomai nuo paviršiaus įtempimų dydžio judėdamas daugiau ar mažiau pakeis pavidalą (artimesnės traukos šaltinio centrui esančios sritys bus traukiamos didesne jėga). Ir tai vakuume praktiškai nepriklauso nuo to ant kiek didesnė jėga.
  • 0




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 03:06 
     
AAA000 rašė:
ddd rašė:
Tačiau tolesnis teigimas, kad vanduo nuo Mėnulio traukos turėtų "bėgti" ant vakarinių pakrančių, logiškai teisingas.

kas tau logiskai teisinga - kai neirodyta net gravitacijos prigimtis - stumiamoji ar traukiamoji :D


Apie tai ir kalba. Juk straipsnyje teigiama, kad Mėnulis traukia. Todėl vadovaudamasis šiuo teiginiu ir rašau, kaip tokiu atveju logiškai turėtų gautis.
  • 0




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 03:23 
     
ddd rašė:
Apie tai ir kalba. Juk straipsnyje teigiama, kad Mėnulis traukia Žemės vandenį. Todėl vadovaudamasis šiuo teiginiu ir rašau, kaip turėtų gautis.

vakumas nera tuscias. fizika teigia kad egzistuoja dar ir jegu laukai - tame tarpe ir vakume. mes tiesiog nezinom kas pernesa, ar kaip persinesa poveikis. as manyciau kad tai irgi fizinis pernesejas - tiesiog greiciausiai dar smulkesnio lygmens. ir kai juda vakume - greiciausiai yra fizinis pasipriesinimas - del to ir egzistuoja tokios konkrecios greicio ribos kaip sviesos ar ten elektromagnetizmo. nu as cia taip galvoju :)
esu mates kazkur video, kaip vakume nufilmuoja gravitacini poveiki i kelias molekules duju berods ar kazko ten. tankaus objekto is sono. ir kita video - kosmose dare kazka panasaus tik su siektiek tankesne medziaga. kazkokios strukturos kaip ir formuojasi. sulipineja i gniutulus, o ne pasiskirsto kaip dujos. fig ten suprasi :D
  • -1


_________________
Surinkai -10 tasku? Tavo ideologija paduoda dauniskumu... sekmes savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.

Lyderiai:
Nr1. is immortallt - 99+ minusu :D :D :D
Nr2. is utf16 - 50+ minusu :D :D :D
Nr3. ipienius - 50+bbz minusu :D :D :D



Užsiregistravo: 2016-03-12, 10:09
Pranešimai: 4258
Reputacija: -365
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 03:48 
     
AAA000 rašė:
ddd rašė:
Žemė sukasi iš rytų į vakarus,
siaip atvirksciai :)
---------
jokios mases nera. yra tik jegos poveikis ir balansines jegu sistemos. o mase - tiesiog jegos kazkokia pastovi israiska, subalansuotoje sistemoje. kai ji pastovi - yra tipo "mase" - prie kurios visi iprate. o vat Menulis siektiek isbalansuoja jegu pusiausvyros sistema, bet kartu su visa kita kruva faktoriu. Menulis tiesiog didziausias pastebimas isbalansuojantis faktorius.
manyciau kazkada Zeme suletins irgi iki to ,kad ji bus i Menuli atgrezta visalaik ta pacia puse :D bet cia negreit :D :D :D
tau reikia susistatyt sistema ir ziuret kiek kinta viena ir kita pusiausvyru puse, o ne kazkokia abstrakcia jega issiskaiciuot. jei imt tik Menulio poveiki, tai manau rezultatas jei i 50+% nuo ismatuojamo pateks - tada teisingai paskaiciuota.
del gniuzdymo - jei butu bandens gniuzdymas kaip pvz su dujomis - tai jokiu potvyniu isvis nebutu. butu idealiai lygus vandens pavirsius :D butent del to ir vyksta - nes is esmes vanduo nespudus tiesiog kaip smelis. bet smelis laikosi tik trinties pagalba, o vanduo vandenililiu jungciu.


Dėl masės nelįsiu į ginčus (mano manymu panaudoję trauką galime netiesiogiai nustatyti masę, o jėga iš viso tėra abstrakcija padedanti aprašyti mus supančius poveikius; šia tema daugiau nediskutuosiu, nes tai ne straipsnio tema), tik priminsiu, kad yra du išsireiškimai, kurie nėra visiškai tapatūs: masė ir sunkis.

Straipsnyje teigiama (netiesiogiai), kad lemiamą įtaką potvyniams turi Mėnulio trauka (ir tai nėra tik pastebimas išbalansuojantis veiksnys; tai, pagal straipsnį, lemiantis veiksnys). Aš ir stengiausi įvertinti pagrindinį straipsnyje minimą veiksnį - trauką.

Tavo įvardinta "abstrakčioji jėga" yra traukos jėga paskaičiuota taikant klasikinę traukos jėgos išraišką. Neteko girdėti , kad ji neteisinga, apytikslė ar taikoma tik tam tikriems atvejams (kvantinės fizikos nelieskime). Tai yra šiai dienai oficialaus mokslo pripažinta išraiška traukos jėgai skaičiuoti. Taigi skaičiavimo rezultatai turėtų būti adekvatūs. Galbūt kur nors įvėliau klaidą skaičiavimuose - visko gali būti, tik norėčiau ją žinoti.
  • 0




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 03:53 
     
AAA000 rašė:
ddd rašė:
Apie tai ir kalba. Juk straipsnyje teigiama, kad Mėnulis traukia Žemės vandenį. Todėl vadovaudamasis šiuo teiginiu ir rašau, kaip turėtų gautis.

vakumas nera tuscias. fizika teigia kad egzistuoja dar ir jegu laukai - tame tarpe ir vakume. mes tiesiog nezinom kas pernesa, ar kaip persinesa poveikis. as manyciau kad tai irgi fizinis pernesejas - tiesiog greiciausiai dar smulkesnio lygmens. ir kai juda vakume - greiciausiai yra fizinis pasipriesinimas - del to ir egzistuoja tokios konkrecios greicio ribos kaip sviesos ar ten elektromagnetizmo. nu as cia taip galvoju :)
esu mates kazkur video, kaip vakume nufilmuoja gravitacini poveiki i kelias molekules duju berods ar kazko ten. tankaus objekto is sono. ir kita video - kosmose dare kazka panasaus tik su siektiek tankesne medziaga. kazkokios strukturos kaip ir formuojasi. sulipineja i gniutulus, o ne pasiskirsto kaip dujos. fig ten suprasi :D


Ką čia rašai viskas gerai. Dėl kai ko galėtume padiskutuoti (ypatingai dėl terminų), bet ne ta straipsnio tema.
Primenu, man užkliuvo užtikrintas teigimas, kad pagrindinis potvynių šaltinis - Mėnulio trauka.
  • 0




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 04:23 
     
Galbūt lengviau būtų paaiškinti žemės potvynių mechanizmą šitaip:
Pirmas žingsnis. Ignoruokime viską kas nesvarbu. Mums rūpi tik žemė ir mėnulis. Mėnulis sudaro tik apie 1.2% žemės+mėnulio sistemos masės.
Antras žingsnis. Įsivaizduokime, kad žiūrime iš mėnulio. Mėnulis, kad ir nelabai stipriai, traukia žemę kartu su jos vandenynais. Žemė kieta, deformuoti žymiai sunkiau nei skystą vandenį. Vandenynų paviršius yra labiau pritraukiamas prie mėnulio, nei visos kitos kietos uolienos. Paprastumo dėlei tarkime kad visa "kietoji" žemė nesideformuoja ir lieka rutulio formos, o vandenynų paviršius labiau primena "kiaušinio" formą, kurios smaigalys nukreiptas į mėnulį. Esantys mėnulyje žmonės matytų, kad "kiaušinio smaigalys" visada nukreiptas į mėnulį. Ką matytų žemės gyventojai? Žemei sukantis aplink savo ašį jie liktų žemės paviršiuje, ir matytų kaip 24 val. periodu aplink žemę suktųsi "kiaušinis", t.y. 24 val. periodu matytų praslenkančią potvynio bangą.
Trečias žingsnis. Tai kodėl potvyniai žemėje pasitaiko ne kas 24 valandas o kas maždaug 12? Paaiškinimas: nors mėnulis ir mažas, bendras žemės+mėnulio masės centras nesutampa su žemės masės centru. Dėl išcentrinės jėgos susidaro "antras kiaušinio smaigalys" priešingoje žemės pusėje nei mėnulis. Žemei besisukant per 24 valandas pamato dvi potvynio bangas.
Ketvirtas žingsnis. Kodėl nesimato potvynių ežeruose ir upėse? Jie tiesiog per maži ir turi per mažai vandens, kad pamatytume didelius skirtumus. Net jūros, kurios su vandenynu jungiasi siaurais sąsiauriais (Baltijos, Juodoji, Viduržemio) pasižymi mažais potvyniais.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-07-14, 00:08
Pranešimai: 259
Miestas: Vilnius
Reputacija: +105
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 06:23 
     
Giedriax rašė:
Galbūt lengviau būtų paaiškinti žemės potvynių mechanizmą šitaip:
Pirmas žingsnis. Ignoruokime viską kas nesvarbu. Mums rūpi tik žemė ir mėnulis. Mėnulis sudaro tik apie 1.2% žemės+mėnulio sistemos masės.
Antras žingsnis. Įsivaizduokime, kad žiūrime iš mėnulio. Mėnulis, kad ir nelabai stipriai, traukia žemę kartu su jos vandenynais. Žemė kieta, deformuoti žymiai sunkiau nei skystą vandenį. Vandenynų paviršius yra labiau pritraukiamas prie mėnulio, nei visos kitos kietos uolienos. Paprastumo dėlei tarkime kad visa "kietoji" žemė nesideformuoja ir lieka rutulio formos, o vandenynų paviršius labiau primena "kiaušinio" formą, kurios smaigalys nukreiptas į mėnulį. Esantys mėnulyje žmonės matytų, kad "kiaušinio smaigalys" visada nukreiptas į mėnulį. Ką matytų žemės gyventojai? Žemei sukantis aplink savo ašį jie liktų žemės paviršiuje, ir matytų kaip 24 val. periodu aplink žemę suktųsi "kiaušinis", t.y. 24 val. periodu matytų praslenkančią potvynio bangą.
Trečias žingsnis. Tai kodėl potvyniai žemėje pasitaiko ne kas 24 valandas o kas maždaug 12? Paaiškinimas: nors mėnulis ir mažas, bendras žemės+mėnulio masės centras nesutampa su žemės masės centru. Dėl išcentrinės jėgos susidaro "antras kiaušinio smaigalys" priešingoje žemės pusėje nei mėnulis. Žemei besisukant per 24 valandas pamato dvi potvynio bangas.
Ketvirtas žingsnis. Kodėl nesimato potvynių ežeruose ir upėse? Jie tiesiog per maži ir turi per mažai vandens, kad pamatytume didelius skirtumus. Net jūros, kurios su vandenynu jungiasi siaurais sąsiauriais (Baltijos, Juodoji, Viduržemio) pasižymi mažais potvyniais.


Tavo paminėtas išcentrinis pagreitis turėtų būti "įsiųtas" į laisvojo kritimo pagreitį, nes jis turi įtakos kūnų, esančių Žemės paviršiuje svoriui.
Sakykime taip nėra (nors būtų labai keista; atvirai - apie tai nesidomėjau; šiaip išcentrinė jėga yra antroji pagal svarbumą skaičiuojant laisvojo kritimo pagreitį (pagal šiuolaikinį mokslą)). Tada Tavo paminėtas išcentrinis pagreitis būtų artimas (o tiksliau ženkliai mažesnis) Žemės sukimosi aplink savąją ašį išcentriniam pagreičiui. Pastarasis būtų:

Rz = 6400 km - vidutinis Žemės spindulys;
t = 24*60*60 s - vidutinis Žemės apsisukimo aplink savo ašį laikas (apytiksliai);
v = 2000*pi*Rz /t ~= 465 m/s - linijinis Žemės paviršiaus greitis;

a = v^2/1000/Rsz ~= 0.034 m/s^2

Palyginus su laisvojo kritimo pagreičiu (9,81 m/s^2) tai tėra apie 1/288 eilės dydis (kaip minėjau iš tikrųjų būtų dar mažesnis).
Taigi 1 m^3 vandens "traukimui" "varžosi" (9,81-0,034)*1000 =9770 N (vietoje 9810 N) ir 0,034 N jėgos.
  • 0




Užsiregistravo: 2014-01-18, 11:25
Pranešimai: 14
Reputacija: -2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 09:07 
     
tai kaip vanduo speja pakliut i potvynio zona, jei potvynio zona sukasi zemes pavirsiuje 465 metru per sekunde greiciu?
  • 0




Užsiregistravo: 2010-06-17, 13:11
Pranešimai: 1450
Reputacija: +49
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 10:03 
     
Tu padaryk paprasta eksperimenta, pasiimk tirsta kisieliu leksteje ir per viduri trauk i virsu, lekstes krastuose kisieliaus neliks, tai ir Menulis pakelia vandenyno vandeni i virsu gaunasi atoslugis, kitoje zemes puseje vanduo slegiamas, prasideda potvynis, todel gaunasi per para 2 atvejai, tu maisai zemes sukimasi su gravitacija.
  • 0




Užsiregistravo: 2015-02-14, 19:18
Pranešimai: 1239
Reputacija: -1462
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2020-03-11, 11:31 
     
Kas čia užvežė protiškai neįgalių? Dabar jau mėnulį bandot paneigti, ar kaip čia?
  • 0


_________________
Surinkai -10 takšų? Tavo komentarų nebematau ir nebeskaitau. Sėkmės savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.



Užsiregistravo: 2009-04-04, 03:11
Pranešimai: 14727
Miestas: Vilnius-Klaipeda
Reputacija: +2435
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'