Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 17 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Statybos ir remontas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-17, 15:31 
     
Sveiki,

Įsigijau gyvenamąjį namą. Jis yra apšildytas 15 cm putomis uždėtas tinka ir dekoras.
Galvoju, kad riekia dar kokius 15-10cm apšildyti.
Bet nežinau ar tai apsimoka, ir kaip geriau tai padaryti.?
Gal kas turi kokiu pasiūlymų arba meistrą, kuris galėtu patarti kaip geriau pasielgti tokioje situacijoje.
  • 0




Užsiregistravo: 2016-09-17, 15:15
Pranešimai: 3
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-17, 21:12 
     
Neaisku kas per siena apsiltinta. Ir neaisku del ko ten uzejo noras dar siltint.
Jei blokeliai, rastai ar muras - tai storiau nelabai apsimoka. Cia pats tas storis - 15cm. Storai siltina tik karkasinius namus. Ta prasme palapines stiliaus sienas. Ten deda 25-30cm.
Jei net 15cm apsiltintam name salta - tai cia sildymo sistemos problema, o ne apsiltinimo. Nebent tavo namas aktyvioj karo zonoj gal :D
  • 0


_________________
Surinkai -10 tasku? Tavo ideologija paduoda dauniskumu... sekmes savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.

Lyderiai-
Nr1. is immortallt - 99+ minusu :D :D :D
Nr2. is utf16 - 50+ minusu :D :D :D
Nr3. ipienius - 50+bbz minusu :D :D :D



Užsiregistravo: 2016-03-12, 10:09
Pranešimai: 3203
Reputacija: +70
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-17, 23:08 
     
Somic rašė:
Sveiki,

Įsigijau gyvenamąjį namą. Jis yra apšildytas 15 cm putomis uždėtas tinka ir dekoras.
Galvoju, kad riekia dar kokius 15-10cm apšildyti.
Bet nežinau ar tai apsimoka, ir kaip geriau tai padaryti.?
Gal kas turi kokiu pasiūlymų arba meistrą, kuris galėtu patarti kaip geriau pasielgti tokioje situacijoje.


Jei bus kūrenama malkomis, tada nereikia storiau polistirolo, nes neatsipirks toks sprendimas. Šiltinimo darbai ir medžiagos labai brangūs.
Kad suprastum dėl ko vaizdžiai papaskosiu, tarkim lauke -20C, viduj +20 ir tavo namo šilumos nuostuoliai bendrai paėmus bus kokia 5kW (skaičius iš lempos, bet labai arti tipinio), ta prasme esant temperatūrų skirtumui 40C, kad kompensuoti šilumos nuostuolius reikia 5kW šilumos pastoviai. Per sienas prarasi 30%, per stogą 30%, per langus 30%, per pamatus ir grindis 10%. Jei apšiltintum sienas dvigubai, tai per sienas prarastum dvigubai mažiau, bet bendroj sumoj vietoj buvusių 1,5kW, po ašiltinimo per sienas prarasi 0,75kW, o bendrai visi nuostuoliai esant 40C temperatūrų skirtumui, bus jau ne 5kW, o 4,25kW. Tokių šaltų mėnesių bus gal tik 1-2 per metus, tai per juos susitaupytu 500-1000kWh, kas pavertus į malkas 166-333kg sausų malkų, tai apie 0,4-0,8 kietmetrio, na visam sezonui gal ir visas kietmetris su trupučiu, turbūt nereikia daug aiškinti, kad tokia investicija beprasmė ekonomine prasme. Kitas dalykas jei kūrenama bus dujom, ar dyz kuru, tada gal ir verta galvoti apie apšiltinimą, bet ne vien sienų, o langų ir stogo/lubų taip pat, o tai jau prabanga naujai padarytam namui daryti remontą iš naujo.
Aš tokioj situacijoj, tiesiog eičiau gyventi į tą namą ir kūrenčiau malkom (galima įsirengti akumuliacinę talpą su gudresne šildymo sistema, kad mažiau dirbti pečkuriu). Palaukęs kokio NT burbulo parduočiau (lyrinis nukrypimas). O jei vistik neparduočiau tai po 15-30 metų, kai fasadas prašysis remonto tada jau galvoti kaip tą namą paversti į B-A+ klasės, tada jau bus prasmės, nes vistiek reiks daryti remontus fasadui, keisti langus tai kodėl, dar prie to pačiu nedavedus jo iki B-A+ klasės, tuo pačiu pakils jo vertė.
  • +1


_________________
Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-07-05, 20:14
Pranešimai: 7067
Miestas: KLP
Reputacija: +1466
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-18, 04:27 
     
Somic rašė:
Sveiki,

Įsigijau gyvenamąjį namą. Jis yra apšildytas 15 cm putomis uždėtas tinka ir dekoras.
Galvoju, kad riekia dar kokius 15-10cm apšildyti.
Bet nežinau ar tai apsimoka, ir kaip geriau tai padaryti.?
Gal kas turi kokiu pasiūlymų arba meistrą, kuris galėtu patarti kaip geriau pasielgti tokioje situacijoje.


Aš pirmąją žiemą rekomenduočiau nedaryti skubių sprendimų su papildomu apšiltinimu, o įvertinti poreikį ir jei toks yra, ką konkrečiai tvarkyti. Tad pirmiausia vertėtų patyrinėti mikroklimatą per šalčius, praverstų net ir vasarą per karščius. Ir jei yra kažkokių negerumų, pvz., per šalčius per šalta, arba šalta ne per šalčius, bet vėjuotomis dienomis, o gal kaip tik, žiemą OK, bet vasarą labai karšta, tada pasidaryti du testus - su termovizoriumi ir sandarumo. Ne tik sienų, bet ir lubų, grindų, langų. O jei jokių negerumų nėra, tai net ir to daryti nėra prasmės, nebent kils noras taupyti dėl šildymo ar pan.

Mat sienos dar ne viskas - tai tik viena iš dedamųjų šiltam namui - galima į jas suinvestuoti daug lėšų, o naudos negauti, jei problema slypi kitur, pvz, perdangoje, nesandariuose sujungimuose ir pan. Geriausia daryti remontą tada, kai tiksliai žinoma problema ir apsvarsčius visus galimus sprendimus, pasirinktas optimalus pagal finansus, įgyvendinimo technologiją, galutinį rezultatą.

Jei nėra noro laukti, tai galima testus daryti ir iš karto - pagal bendrus remonto kaštus jie nėra brangūs, o informacijos prasme būtų naudingi. Kaip ir rašo bahuriux, vieno fragmento pašiltinimas neduos daug naudos, tada jau reiktų galvoti apie visų namo dedamųjų tvarkymą, bet tai labai brangus malonumas. O jei būtų konkrečiai žinoma problema, aiškiai išsiskirianti iš kitų namo fragmentų, tada ją sutvarkyti - ir praktiška, ir kur kas paprasčiau
  • +1



Portalo administracija
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007-07-07, 18:04
Pranešimai: 2691
Miestas: Kaunas
Reputacija: +54
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-18, 18:11 
     
Namą planuoju šildyti dujomis arba granulėmis.
Tinkas namo yrą senas, kaip kur apdaužytas. Todėl jį reikia pataisyti, bet aš planuoji, norėčiau ji pakeisti į klinkerį.
Taip pat statysiu naujus langus ir per nauja dengsiu stogą. Keisiu ji į skardinį. Dėl langų dar nesu nusprendęs kokiu dėti.
Norėčiau pasiekti A ar A+ klasę jai namas yra pajėgus.
Gal prieš ką nors darant reikėtu kokiu tyrimus atlikti ? Jai taip, tai gal žinote, kas juo gerai daro, galėtu padaryti ir duoti tikslų atsakymą, kaip geriau pasielgti.
  • 0




Užsiregistravo: 2016-09-17, 15:15
Pranešimai: 3
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-18, 21:51 
     
Somic rašė:
Namą planuoju šildyti dujomis arba granulėmis.
Tinkas namo yrą senas, kaip kur apdaužytas. Todėl jį reikia pataisyti, bet aš planuoji, norėčiau ji pakeisti į klinkerį.
Taip pat statysiu naujus langus ir per nauja dengsiu stogą. Keisiu ji į skardinį. Dėl langų dar nesu nusprendęs kokiu dėti.
Norėčiau pasiekti A ar A+ klasę jai namas yra pajėgus.
Gal prieš ką nors darant reikėtu kokiu tyrimus atlikti ? Jai taip, tai gal žinote, kas juo gerai daro, galėtu padaryti ir duoti tikslų atsakymą, kaip geriau pasielgti.


Dabar aiškiau. Dujos jei gamtinės arba granulės kainuoja turbūt labai panašiai per kWh šilumos ir ta kaina maždaug du kartus didesnė nei malkų. Granulių pats katilas kogero brangesnis, bet užtai granulių galima prisipirkti vasarą kai jos pigesnės ar panašiai. Vis dar ekonomine prasmė labai abejotina, ar atsipirks, bet jei jau reikia vistiek remonto ir yra $ ir noro, tai pirmyn. Negaliu patarti 100% tikslumu nes niekas nežino, kas bus ateity, kiek kainuos NT, darbai, medžiagos, kuras ir tt.
Ant sienų +10-15 cm neoporo to pilkojo su grafitu, tik jį reikia dėti kai nėra tiesioginės saulės, nes jis raitosi kol neužarmuotas. Jei klinkerio nori klijuojamo, ar kombinuoto dekoras/klinkerio plytelės, armuoti su spec pastiprintu didesnio svorio per m2 tinkleliu jis turėtu būti su antišarminiu padengimu, užarmavimui naudoti ARMFLEX klijus/mišinį, jie yra su stiklo siūlų mikropluoštu papildu, tai dadeda papildomai stiprumo ir atsparumo. (jis pakankamai nebrangus perkant mažesnėse firmelėse reikia derėtis). Smeigiuoti jei bus klinkeris per tinklelio viršų, jei dekoras tada įgilinti ir paslėpti polistirole, smeigės bus beprotiškai fantastiškai brangios :)) nes ilgos 30-40cm, bet paieškok pigiau mažose statybu pardėse, geriausios ir pigiausios bus plastikinės su metaline vinim, jos stiprios ir patikimos, net jei bus pagamintos kurnors Lenkijos garažėlyje :)) Smeigių, kaip taisyklė visada reikia mažiau nei nurodyta STR, nes jos nesideda sienos kampuose galuose ir panašiai.

Pamatus (jei jie ne poliniai) vertėtu atkasti (tik ne iki pat apčios) ir apšiltinti 7-10cm polistirolu geriau aišku XPS, o ne EPS bet jis labai brangus berods du su puse karto brangesnis, užtai neįgeria drėgmės išvis. Ant viršaus labai patartina drenažinė membrana ypač jei su EPS šiltinsi.

Stogas: jei gali venk skardos stogo dangai, labai nemaloniai traška nuo temperatūrų skirtumų, garsiai šniokščia, arba barška per lietų, kitų blogumų nematau, nebent graikinio riešuto dydžio kruša užeitu, tada liktu savotiškas reljefas ant jų :) Nežinau kiek ten apšiltinta, bet A klasės namui stogą/lubas reikia šiltinti minimum 30 cm, o jei šlaitinis stogas dar ir +5cm tarpas tarp šiltalo ir plėvelės, ar bus erdvės kur tiek sudėti? Storinti galima iš lauko dkalant papildomai brusus ant gegnių. O gal jau ten normaliai viskas padaryta, jei ne tai čia labiausiai komplikuota vieta iš viso tavo projekto.

Langai: jei jau A+ klasė tada ir langai atitinkami trijų stiklų, 2-3 iš jų selektyviniai ir svarbiausiai neplonas paketas, kad būtu. Rėmai kuo storeni tuo geriau, kamerų skaičius virš 5 tik marketinginis triukas, jei perdaug kamerų tada pats plastikas turės daug šilumos tiltelių. Patys langai turi būti su kuo mažiau perdalinimų, nes kiekvienas stiklo paketo kraštas ir rėmas yra prasti šilumos izoliatoriai. Kadangi prikrausi daug polistrolo, tai teks išnešti langus į apšiltinimo sluoksnį, nes atrodys iš lauko nekaip jei paliksi senose vietose, taip gausi mažesnius šilumos tiltus, bet papildomų galvos skausmų, pvz ant ko juos pakabinti, ta prasme reikės kažkokių laikiklių kurie tvirti ir nelaidūs šilumai (dėl laikiklių PM kai/jei reikės). Išnešti daugiau kaip 10 cm nuo vidaus plytų/blokelių nepatartina, bet nemažiau 5cm. Angokraščius apdirbti iš vidaus su kažkokia neplona ir laidžia šilumai medžiaga, pvz drėgmei atsparus GKP, tinkas su armavimo tinklelių daug sluoksnių ar kažkas analogiško. To reikia, kad nesidėtu kondensatas žiema ant angokraščio, ta prasme kad būtu pastoviai atnešama šiluma nuo kambario link lango, nes lango rėmas bus įšales, jei nebus šilumos kondensatas garantuotas ant rėmų ir angokraščių, o su juo ir pelėsis.

Dar pastebėjimas, vis tai daryti verta jei namas yra kažkur netoli didmiesčių, arba jei daroma sau ir niekas nežada to namo parduoti vėliau.
  • +1


_________________
Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-07-05, 20:14
Pranešimai: 7067
Miestas: KLP
Reputacija: +1466
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-19, 08:24 
     
Dėkoju už išsamius atsakymus.
Namo remonto darbai jau aiškėja.
Bet dar liko keletas klausimų. Nelabai supratau ar reikia nulupti seną tinką iki putų, ar šildyti ant jo?
  • 0




Užsiregistravo: 2016-09-17, 15:15
Pranešimai: 3
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-19, 09:42 
     
Reikia suprasti du skirtingus dalykus:
1. Namo remontas su apšiltinimu, kai to reikia
2. Taupaus namo įgyvendinimas, kad pasiektų A+ ar net ir tą pačią A klasę

Tai radikaliai skirtingi, visiškai kitokio priėjimo reikalaujantys dalykai. Kai kalbame apie paprastą apšiltinimą, galima apsiriboti diskusijomis apie pigesnes/patogesnes medžiagas statyboms, apie centimetrus vatai (nors tai neturi daug prasmės - peržengus 25 cm, didelio skirtumo nebėra ar 30 cm, ar 40 cm) ir pan.

Bet jei kalbame apie pasyviojo tipo namus su A ir aukštesnės klasės energetiniu efektyvumu, visų pirma reikia pradėti gaudytis šiluminėje fizikoje, aiškia suprasti, kuo skiriasi šiltinimas nuo sandarinimo, kas tai yra šalčio tiltai, kiek jie svarbūs, kaip naikinami, kas tai yra namo kvėpavimas, kas tai yra trumpalaikis, o kas ilgalaikis sandarinimas, kaip išspręsti namo ventiliavimą po sandarinimo, kaip tikrinti sandarinimo efektyvumą, kam reikalingas vidinis, o kam išorinis sandarinimas ir t.t.
Tai daugybė subtilių inžinierinių/fizikinių klausimų, kurių bent minimaliai neišmanant pasiekti realų A klasės efektyvumą, mano asmenine nuomone, yra neįmanoma.

Sakykim, puikus bahuriux patarimas naudoti trijų paketus langus su selektyviniais paketais, bet jis bus visiškai beprasmiškas, jei tokie langai bus dedami analogiškai primityviai kaip paprasti plastikiniai langai - kokybiškai ir sumaniai neapšiltinus ir neužsandarinus angokraščių, tie langai duos beveik tiek pat naudos, kaip ir paprasti langai, bet jų kaina bus nepalyginamai didesnė.
Arba viskas bus idealiai padaryta su langais, bet blogai sudėtas perdangos/stogo apšiltinimo sluoksnis - naudos iš tokių langų jokios, nes visa jų sutaupyta šiluma išeis pro lubas. O kur dar ypač opios problemos sandarinant konstrukcijų sujungimus - lubos/stogas su sienomis, sienos su pamatais ir pan.
Ypač taupus namas tampa labai brangus ne dėl to, kad reikia naudoti kažkokias super brangias šiltinimo medžiagas ar jų dėti labai daug, tačiau todėl, kad yra būtina daugybė papildomų/nematomų sandarinimo sprendimų ir jiems padaryti reikia labai daug kruopštaus statybininko darbo.
Tad norint tokį namą statyti, reikia pirmiausia suprasti, kaip tai daryti, po to, kokias medžiagas ir kokiais kiekiais naudoti ir galiausiai, puikiai orientuotis kaip tikrinti statybininkų darbą ar jie padarė viską tinkamai. Nors vienoje grandyje padarytas brokas iš karto nubraukia visų kitų grandžių pastangas. Tad neretai gaunasi, kad suinvestuota 2-3 kartus daugiau nei kaimynas į namo remontą, o galutinis šiltumo rezultatas beveik tas pats. Tai ar buvo poreikis švaistyti pinigus? Verčiau už juos pasiimti metus nemokamų atostogų ir pakeliauti aplink pasaulį ar pagulėti ant sofkutės skaitant knygas.

Štai todėl pagal tai, kokie klausimai užduodami šiuo momentu, sakyčiau, kad dabar yra du protingiausi variantai:
a) nesukti galvos dėl A i A+ efektyvumo ir tiesiog ūkiškai/taupiai apsišiltinti, jei jau vis tiek bus remontas. Tokiu atveju dalis bahuriux patarimų labai į temą ir jais puikiai galima vadovautis, tink langus reiktų dėti paprastus.
b) nepradėti jokių darbų ir visą žiemą paskirti labai detalioms studijoms internete apie tai, kas tai yra taupūs namai, kaip jie daromi, kokie pagrindiniai rūpesčiai/iššūkiai. Labai intensyviai renkant informaciją, per 6 mėnesius įmanoma suprasti pagrindus ir net apsispręsti praktiškai dėl daugumos sprendimų. Nors neretai sakoma, kad prie to prisėdus vien savaitgaliais, studijos užtrunka 1-2 metus, bet čia turbūt kiekvienam pagal inžinerinio mąstymo greitį bei pagal bazines fizikos žinias.


Somic rašė:
Norėčiau pasiekti A ar A+ klasę jai namas yra pajėgus.


Tai priklauso ne nuo namo, o nuo savininko ir nuo statybininkų. Bet kokį namą, net ir griuveną ar rastinį namą galima apšiltinti iki A+, tik visiškai skiriasi būdai, technologijos ir aišku, kaštai.
  • 0



Portalo administracija
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007-07-07, 18:04
Pranešimai: 2691
Miestas: Kaunas
Reputacija: +54
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-19, 11:04 
     
Somic rašė:
Dėkoju už išsamius atsakymus.
Namo remonto darbai jau aiškėja.
Bet dar liko keletas klausimų. Nelabai supratau ar reikia nulupti seną tinką iki putų, ar šildyti ant jo?

Nelupk seno tinko, jis užtikrins geresnį sukibimą su polistirolo klijais ir labai gerą sandarumą ir aspskritai prisidės prie šiltinimo sluoksnio tvirtumo. Galbūt tik teks atpjauti truputi angokraščius iš lauko, nes netilps nauji langai kitaip. Gali daryti taip, atpjauk polistirolinius senus angokraščius su vidaus angokraščių lygiu, ar net plačiau, o naują polistirolą užleisk aukščiau jis ir bus naujas lauko angokraštis, paskui apdirbsi kaip įprasta, klijuojasi spec juosta su tinkleliu prie lango, kampinis tinklelis ir tt. žodžiu labai daug užknisančio darbo toj vietoj :))

Apie sienų kvėpavimą/nekvėpavimą kalba nebeina A-A++ klasės namuose, sienos turi būti absoliučiai nelaidžios orui, ta prasme visai nekvėpuojančios, o drėgmei laidus tik išorinis šiltalo sluoksnis, ta prasme kuo arčiau vidaus, tuo nelaidesnės drėgmei medžiagos, o kuo arčiau lauko tuo laidesnės, na tas gausis savaime. Kad nepraleisti drėgmės iš vidaus į išorė užteks sienas nudažyti iš vidaus su tikrais akriliniais dažais, tai jau bus šiokia tokia garo ir oro nepraleidimo izoliacija ir to užteks.

Tokiems namans reikia gero vėdinimo sprendimo, (ne tik dėl šviežio oro, bet ir dėl drėgmės, kuri susidaro buityje ir žmonės iškvėpia šiek tiek ir tt.) pvz rekuperatoriaus, nes juk sienos nekvėpuoja :) bet jei sunku, ar net neįmanoma įrengti tikrą rekuperatorių su visais vamzdynais, tiks ir mini rekuperatoriai, kurie dirba poromis pakaitom, kaip tik gali į juos pažiurėti Ermitaže kurnors netoli santechnikos skyriaus rasi, bent jau Klaipėdoj mačiau. O vasarą puikiai tiks senas geras langų atidarymas su tinkleliu nuo vabzdžių.

Vytautas teisingai rašo, kad pirma reikia rinkti info, pats taip dariau ir dabar jau gyvenam "pasyviam" name, o kokia jo klasė bala žino, gal A+, sertifikata daryčiau tuo atveju jei reikėtu parduoti.
  • 0


_________________
Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-07-05, 20:14
Pranešimai: 7067
Miestas: KLP
Reputacija: +1466
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-09-19, 12:07 
     
bahuriux rašė:

Apie sienų kvėpavimą/nekvėpavimą kalba nebeina A-A++ klasės namuose, sienos turi būti absoliučiai nelaidžios orui, ta prasme visai nekvėpuojančios, o drėgmei laidus tik išorinis šiltalo sluoksnis, ta prasme kuo arčiau vidaus, tuo nelaidesnės drėgmei medžiagos, o kuo arčiau lauko tuo laidesnės, na tas gausis savaime. Kad nepraleisti drėgmės iš vidaus į išorė užteks sienas nudažyti iš vidaus su tikrais akriliniais dažais, tai jau bus šiokia tokia garo ir oro nepraleidimo izoliacija ir to užteks.


Dėl daugumos dalykų tavo komentaruose visiškai sutinku, bet šioje pastraipoje matau nesusikalbėjimą dėl sąvokų. Mano minimas kvėpavimas nėra laidumas oras, o laidumas drėgmei. Tai visiškai skirtingi dalykai, todėl kad oro molekulės yra stambesnės už garo molekules - yra medžiagos, kurios labai efektyviai sulaiko oro judėjimą, bet laisvai praleidžia drėgmę. Žinoma, tokių medžiagų (pvz. difuzinė plėvelė) oro sulaikymo charakteristikos prastesnės nei idealiai viską sulaikančių medžiagų (pvz. aliuminio folija), tačiau jei kalba eina apie A ar A+, to pilnai pakanka.

Kvėpuojančios sienos ar nekvėpuojančios sienos lemia mikroklimato specifiką - žmogaus kūnas subtiliai, bet gana jautriai reaguoja į drėgmės pokyčius. Jei namas vientisas, to nė nepastebėsi. Bet tai ypač pastebima tais atvejais, kuomet žmonės prasiplečia namus ir rimtai juos užsandarina - kartais dalis namo lieka su iš seniau likusiomis kvėpuojančiomis medžiagomis, o ir sandarinimui specialiai panaudojami kvėpuojantys sprendimai, o kita - naujoji dalis (pvz. karkasinė) su nekvėpuojančiomis. Mikroklimato skirtumas tiesiog stulbinamas - tereikia iš vieno kambario pereiti į kitą ir iš karto kyla klausimas, o kas čia kitokio? Ypač žiemą, kai viskas labai išsausėja. Ir visais matytais atvejais esu pastebėjęs, kad ventiliavimas mikroklimato nesuvienodina.

O kas liečia oro apykaitą - prikvėpuotas oras į lauką, į vidų - grynas oras, tada jau kalbame ne apie sienų kvėpavimą, o būtent apie ventiliaciją. Tai tikrai būtina, vien dėl deguonies stygiaus, o ir perteklinės drėgmės pašalinimo (jos bus per daug net ir kvėpuojančių sienų atveju) bet tai visai kitas dalykas. Ir aišku, mano supratimu, A ar A+ name ventiliavimas be rekuperavimo - būtų labai keistas sprendimas.
  • 0



Portalo administracija
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007-07-07, 18:04
Pranešimai: 2691
Miestas: Kaunas
Reputacija: +54
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-08-28, 18:33 
     
sveiki,

gal iš čia esančių kas nors galėsite pakonsultuoti. Žodžiu, gyvename senos statybos (1900 m.) pastate, pirmam aukšte. Po mumis yra rūsys, kuris, kas be ko - nešildomas. Atvirai telkšančio vandens jame nėra, tačiau vis tiek yra drėgmė, kuri kartu su šalčiu persiduoda pro rūsio perdangą į mūsų butą. Perdangos storis - 30cm. Jokio šiltinimo nėra, tik grindų išlyginimasis sluoksnis. Labai jaučiasi vaikštant ant grindų šaltis, o bute vyrauja daugmaž ~65% santykinė oro drėgmė.

Norėjau paklausti - ar būtų verta šiltinti rūsio perdanga putų polistirolo plokštėmis, klijuojant jas iš rūsio pusės? Reikia pabrėžti keletą dalykų:

1. perdanga nėra lygi, o skliautinė
2. sienų ar pamatų iš lauko apšiltinti nėra galimybės dėl paveldosauginių niuansų

Suprantu, kad šiltinant tik savo buto grindų plotą ant perdangos, neišvengsiu šalčio tiltų tiek su į gatvę išeinančiais pamatais bei sienomis, tiek su visų kitų butų grindimis. Tačiau ar tai nors kiek padėtų sumažinti bute vyraujančią drėgmę bei padidinti buto temperatūrą?

Jei taip - kaip geriausia daryti? Klijuoti putų polisterolio plokštes su tais purškiamais klijais? Kokį putplastį dėti (tą baltą ar geltoną)? Ar reikia kažkokių plėvelių šitam reikalui? Kokio storio apšiltinimo sluoksnį reiktų klijuoti?

Iš anksto labai dėkoju už atsakymus.
  • 0




Užsiregistravo: 2019-08-28, 18:23
Pranešimai: 1
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-08-30, 09:30 
     
Pirmiausia tai įstatyti visame rūsyje normalius langus, sandarias duris ir užsandarinti kitokius plyčius. Ten neturi vaikščioti jokie skersvėjai. Realiai normaliomis sąlygomis rūsyje turėtų laikytis bent keliolika laipsnių temperatūra be jokio šildymo. Tad apšiltinti pirmo aukšto grindų neturėtų būti jokio poreikio.
Dėl drėgmės, tai ji atsirasti gali jei a) yra kiauras stogas, b) yra kiauri surūdiję vamzdynai, c) yra nepakankamas patalpų šildymas. Senuose namuose įmanomos visos šios priežastys ir netgi visos kartu.
Dėl šildymo tai senuose namuose problema yra didelis lubų aukštis. Standartiniai radiatoriai paprastai šildo tik lubas. Palei lubas būna labai šilta, o palei grindis labai šalta ir šie oro sluoksniai aukštoje patalpoje sunkiai maišosi. Tad jei yra tokia situacija siūlyčiau rimtai apmąstyti apie grindinio šildymo įrengimą. Aukštose patalpose tai būtų idealiausias variantas. Ten išsiima senos grindys, dedasi polistirolas, hidroizoliacija, betonuojasi, dedamami šildymo vamzdeliai ar elementai, vėl betonuojama ir galiausiai klojama nauja grindų danga. Yra internete daug puslapių apie tokių grindų įrengimą.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-07-27, 22:29
Pranešimai: 1699
Miestas: Kaunas
Reputacija: +257
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-08-30, 17:36 
     
Paprasciausiai pasamdyk firma kuri purskia puta ir tavo lubos bus siltos ir su hidroizoliacija.
  • 0




Užsiregistravo: 2015-02-14, 19:18
Pranešimai: 540
Reputacija: -662
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-08-31, 09:44 
     
Arunas1948 rašė:
Paprasciausiai pasamdyk firma kuri purskia puta ir tavo lubos bus siltos ir su hidroizoliacija.
Poliuretano putos sugeria drėgmę, todėl šiuo atveju netinka. Geriau kaip jau rašė sutvarkyti langus ir galima apklijuoti lubas su drėgmei atsparia XPS puta. Keletas šalčio tiltu labai negadins reikalo.
  • 0


_________________
Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-07-05, 20:14
Pranešimai: 7067
Miestas: KLP
Reputacija: +1466
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-08-31, 13:08 
     
Sunus nusipirko apleista pastata, jo pamatus po to ir sienas apipurske geltona puta, firmos atstovai paaiskino kad dregmes nebijo sios putos.
  • 0




Užsiregistravo: 2015-02-14, 19:18
Pranešimai: 540
Reputacija: -662
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-08-31, 17:44 
     
Arunas1948 rašė:
Sunus nusipirko apleista pastata, jo pamatus po to ir sienas apipurske geltona puta, firmos atstovai paaiskino kad dregmes nebijo sios putos.
Ir po žeme apipurškė su poliuretano putom? Na aiškina ten jie tipo yra uždarų ir atvirų porų jų tos putos, tai tipo uždarų nebijo drėgmės, bet tai visiška nesąmonė. Pasverkit ir imeskit po vienodą gabaliuką poliuretano, EPS ir XPS į vandenį ir po paros pasverkit ir sulyginkit, tada dėstykit pastebėjimus čia. Šlapios putos, kaip ir betkokia šiltinimo medžiaga šlapia tiesiog neatlieka savo darbo, nes pergeria praleidžia šilumą. Yra kažkokios geltonos labai kietos kai sustingsta putos (2-3 kartus kietesnės net už XPS) nežinau ar jos PUR pagrindu, bet jos yra su chloru, tai šitos nebijo drėgmės, nei vandens, nežinau kokia jų kaina, anksčiau jas naudojo pramonėje tiktai, bet ne statybose, kaip yra dabar nežinau.
  • 0


_________________
Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-07-05, 20:14
Pranešimai: 7067
Miestas: KLP
Reputacija: +1466
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-08-31, 20:18 
     
Seniau tokiomis putomis ispusdavo saldytuvus, dabar nezinau.
  • 0




Užsiregistravo: 2015-02-14, 19:18
Pranešimai: 540
Reputacija: -662
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 17 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'