Parinkau silpniausią, nes iš praktikos žinau, kad vidutinio dydžio namui tai daugiau nei pakankamai. Ten įdėmiai perskaityk tą dokumentą http://www.komfovent.lt/domekt-irengini ... kt-rhp/442 "Techniniai duomenys".pdf man nelabai patiko ta vieta apie šilumos siurblio parametrus, ten žadama tik iki kambario temperatūros dašildyti orą, kitas dalykas jis gana silpnas nors žiūrint kokia jo kaina, gal žaidimas ir vertas žvakių. Galingesnio ŠS jiems neišeina ten dėti, nes tieiog tūksta oro iš kur paimti šilumą ir kur ją atiduoti. Ir dar palei parametrus matosi kad tas ŠS tik ištaiso rotacionio šilumokaičio netobulumus. Ir apskritai esu truputi piktas ant tos firmos nes mane diplomatiškai apgavo dėl NK, to nesimatė kol temperatūra lauke nenukrito iki -17C.
Kad ištaisyti to rekuperatoriaus netobulumus ir davesti jį iki A++ klasės, aš gaminsiuosi sau papildoma super duper šilumokaitį už rekuperatoriaus iš 0,2 mm nerudyjančio plieno ar anoduoto aliuminio skardos. Tas mano pasyvus šilumokaitis turetu dirbti ilgiau nei 50-100 metų, nes tai visisškai pasyvus daiktas be judančių dalių ir atsparus korozijai, o šilumos siurblys nelabai tiek gyvens. Po visų modų temperatūrų skirtumas tarp paimamo ir paduodamo oro neturėtu viršyti dT 4-5C, net kai lauke gerokai į minusinę pusę pvz -20
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
bahuriux, ar tu savo turimą rekuperatorių, ar tą komfovent + ŠS su papildomu šilumokaičiu nori optimizuoti? Nelabai supratau kas šildys lauko orą šilumokaityje: ar tai iš rekuperatoriaus išeinantis oras? Šilumokaitis plokštelinis, ar ten plokštelinio principu? Tada kaip ten su visais užšalimais? Ar nebus ten dar vieno rekuperatoriaus sukūrimas?
Aš kol kas namo projektinėje / leidimo gavimo stadijoje. Planuoju prieš rekuperatorių statyti šilumokaitį, su pašildymu iš žemės, per skystį. Ką manote, gal svarstėte sau? Kokie pliusai/minusai? Iš post'ų matau patirties turite.
bahuriux, ar tu savo turimą rekuperatorių, ar tą komfovent + ŠS su papildomu šilumokaičiu nori optimizuoti? Nelabai supratau kas šildys lauko orą šilumokaityje: ar tai iš rekuperatoriaus išeinantis oras? Šilumokaitis plokštelinis, ar ten plokštelinio principu? Tada kaip ten su visais užšalimais? Ar nebus ten dar vieno rekuperatoriaus sukūrimas?
Savo rotacinį komfovent domect rego 400V be ŠS reikia tobulinti. Jo privalumas kad jis be pšildymo neužšala iki -28C, gal net žemesnės temperatūros. Bet kai lauke buvo -17C, o viduj +21 +22C be pašildymo aš gavau padavime +13C su trupučiu, tas mane labai subiesino, nes kai lauke +7C +8C į vidų man pučia (kad ir šiandien) +19,8C. Šitas labai delikanai buvo nuslėpta, arba skaičiai, taip užmaskuoti ir pateikti, kad nieko nesuprasi. Mano manymu NK krenta dėl to, kad tas rotorius yra iš aliuminio, o jis perdaug lengvai perneša šilumą skersai rotoriaus (išilgai oro srauto) ypač kai dT (temperatūrų skirtumas) didelis, jei jis būtu pagamintas iš keraminkos, ar bent nerudijančio plieno, reikalai būtu žymiai geresni. Nu maždaug supraskit priekis rotoriaus -20, o kita puse viduj +22C, dT 42K, aliuminis tam išvis netinka su savo šilumos laidumu 160 W/(m×K), nerudijantis plienas tik 17W/(m×K), beto nerudijačio plieno ta rotorių galima gaminti iš plonesnės skardos, tas reiškia dar mažiau skerspjųvio šilumos pernešimui.
Turint galvoj, kad rotacinis neužšala be jokių pašildymų, kad ir koks oras lauke, į vidų vistiek gausiu gerokai virš +10C tai man belieka tik uždėti dar vieną "dėžę" plokštelinį silumokaitį už rekupo ir NK bus toks koks priklauso pasyviam namui ~90-95% visada. Iš to patobulinimo nauda bus tik žiema nuo temperatūrų žemesnių nei +8C. Man nėra didelelio kosmoso pasidaryti pačiam, tai iki kitos žiemos reiks padaryti.
Cituoti:
Aš kol kas namo projektinėje / leidimo gavimo stadijoje. Planuoju prieš rekuperatorių statyti šilumokaitį, su pašildymu iš žemės, per skystį. Ką manote, gal svarstėte sau? Kokie pliusai/minusai? Iš post'ų matau patirties turite.
Svarsčiau, pliusai dideli už to radiatoriaus būtu galima dėti betkokį rekuperatorių kad ir pigesnį neitin efektyvų, žinoma pageidautina plokštelinis priešpriešinių srautų, bet tinka ir visi kiti, netgi toks koks pas mane rotacinis. Minusai irgi nemaži kolektoriaus įrengimo kaina, ypač žemės kasimo darbų ir ekologiško antifrizo net negalvok, kad galima naudoti tokiam reikalui, arba saulės kolektoriam su kombinuotu buileriu įprastą automobilinį antifrizą, jis nuodingas ir avarijos atveju galima prisikvėpuoti/prisigerti tų nuodų, arba jie gali patekti į gruntą. Na tas ekologiškas antifrizas gali būti pvz degtinė ta prasme etanolis su vandeniu, galėtu ir druskos/vandens mišinys bet ji sukels koroziją. Jei jau kasamas kolektorius, ar grežinys tada ir iki geoterminio jau pusiaukelė Dar pliusas, kad vasarą galima atsivėsinti su tuo pačiu kolektriu, bet jei temperatūra radiatoriaus bus žemesnė nei 8K kondensuosis drėgmė ant jo, o tas negerai, todėl reikia kažkokių valdiklių siurbliui, kad nepompuotu perdaug "šalto" antifrizo. Ta prasme jei iš lauko vasarą imsi +28C tai tas radiatorius negali būti žemiau +20C.
Bangos forume statybų skiltyje vienas "kosmonautas" (kosmonautas geraja prasme) rašė kad pasidarė oro paėmimą žemėj tiesiog pakasė 160 mm kanalizacijos vamzdį neatsimenu kiek gal kokius 20m ar daugiau ir pastatė už jo rekuperatorių, na jam viskas veikia gerai žiemą gauna orą iš to vamzdžio +12 +13C memažiau, nes per vasarą vėsinasi ir prišildo žemę su šiltu oru. Tik dabar svarsto, kad tokiu atveju jam rekupo išvis nereikėjo. Dar jis savo mintį ištobulino tipo išleidžiamo oro vamzdį įkišti į paduodamo ir gaunasi preišpriešinių srautų šilumokaitis su žemės pašildymu, tipo apsauga nuo užšalimo ir nereikai išvis jokio rekupo. OK bet yra du minusai kondensato ir kartu pelėsių susidarymas vasaros metu ir radonas (radioaktyvios dujos iš žemės) Vamzdžiai būtinai turi būti tada PP, o ne PVC, nes PVC (rudi) skleidžia chlorą.
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
Paskutinį kartą redagavo bahuriux 2017-02-28, 22:23. Iš viso redaguota 2 kartus.
Beje, ką rekomenduotum iš asmeninės patirties, plokštelinį ar rotacinį?
Aš galiu pasidaryti betką iš betko, patobulinti jei reikia, tai mano asmeninė patirtis nebūtinai bus geriausias variantas perkančiam ir samdančiam viską.
Na tarkim jei yra numatytas gruntas-vanduo, vanduo-vanduo ŠS, tada geras variantas statyti radiatorių, kaip jau pakomentavau aukščiau BlueC varantą, tik tokia visa sistema kartu netampa overkill.
Jei šildymas elektra, dujom, malkom, granulėm, arba oras-oras ŠS, tada visai geras varinatas kur įmetei nuoruodą rotacinio su ŠS, jei pats nežadi konstruoti "kosminių technologijų".
Jei išnaujo reiktu daryti vistiek imčiau rotacinį ir vistiek dantis sukandęs daryčiau papildomą šilumokaitį, taip gaunasi ir pigiau nei tikras pasyviu namu rekupas ir jis realiai neprašo energijos atšildymui, jei lauke šalta. Netgi pats geriausias pats efektyviausias priešpriešinių srautų plokštelinis rekūpas su NK 90+% vistiek prie šalčių varys jus į nuostolį, reliai jau nuo +3C pradeda daryti "nesamones", pvz atjungia dalį ar visą paduodamą orą nuo šilumokaičio aplenkia jį per jei neklystu bypass sklendes ir dašildo su galingu tenu, ištraukiamas iš namo oras atšildo šilumokaitį, tas vyksta visada arba tik kartais priklauso nuo gamintojo, tam kad ledas nesugadintu plokštelių, arba kad neužkimštu šilumokaičio.
O gal man reikai kreiptis į gamintojus ir man už rac. pasiūlymą pagamins namokamai iš nerudyjančio plieno plonos skardos rotorių ir pakeis nereiktu man knistis su savadarbiu šilumokaičiu, Na dar jie siūlė spec patankintų akių rotorių, bet kaip matau iš praktikos tai su juo daugiau NK kai nėra šalta ir visiška žopa bus kai šalta, nes dar didesnis skerspjūvis šilumos pernešimui nei dabartinis by default.
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
Dėl rekuperatoriaus NK didinimo papildomu šilumokaičiu. Manau ne taip supratau iš pradžių kur tas šilumokaitis būtų patalpintas, maniau laukas->šilumokaitis->rekuperatorius->vidus. Bet iš paaiškinimo supratau, kad laukas->rekuperatorius->šilumokaitis->vidus. Ar taip?
Jei taip, tada šilumokaičio plokšteliųapšalimo problemos nelieka, aišku. Bet tada vis tiek klausimai tokie, įdomu ar svarstei: 1) Rotacinų NK 80-85%, nu gal koks ten išspaudžia daugiau. Jei išmetamas oras bus dar žemesnės temperatūros, ar rekuperatoriui pakaks išmetamo šilumos pašildymui įsiurbiamo oro? Čia matyt skaičiavimų bent teoriškai reikėtų, gal bandei? Klausimo esmė, ar tikrai pakels bendrą sistemos NK? 2) Racionalizacija kaip ir ne NASA technologijos, kaži kodėl niekas iki tol nesusimąstė, nesiūlo? Kad ir kaip papildomą elementą, už papildomą kainą, nusivylusiems NK prie -28C? Nesidomėjai (gal iš tikro ir siūlo)? 3) Ar vertinai kokią įtaką turės papildoma apkrova rekuperatoriaus ventiliatoriaus varikliui? Juk oro pasipriešinimas turėtų padidėti, plokštelinis principas to šilumokaičio juk bus? 4) Čia jau sprendžiama individualiai, nežnau kokių tikslų sieki, be to kaip suprantu pats darytum. Bet ar verta dėl keleto dienų metuose tokį papildomą elementą diegti? Čia grynai ekonominis aspektas, be emocinių ir kitų. Juk išmatavimai nemaži, plokštės metalo, ploto reikia didelio. Dar ir virint reiks. 5) Žiemą viskas bent teoriškai veikia. O vasarą? Naktį reikėtų bypass kokį sugalvoti, kad atvėsintų?
Dėl aliuminio naudojimo rotoriuje. Ten kiek skaičiau aliuminio vamzdeliai. Ir kiek skaičiau nemačiau kitokių (na tik tiek kiek teko). Papildomai padengia medžiaga drėgmės išsaugojimui, kad neišsausėtų. Viskas. Aliuminis geras laidininkas, nekaupia, vadinasi esant dideliam temperatūrų tarp srautų skirtumui - paprasčiausiai nusistovi vidutinis režimas, rotorius bendrai sušyla ir taip nevyksta šilumos mainai tarp srautų, jei gerai supratau tavo argumentavimą.
O ką jei tarp vamzdelių būtų koks šilumą akymuliuojantis užpildas, bet vamzdeliai vis tik aliuminio? Pvz. fazę keičianti medžiaga (PCM). Šiltoje pusėje lydosi, šaltoje stingsta. Rotorius kaip suprantu ten sukasi lėtai, reguliuojant greitį galima išgauti optimalų režimą. Aišku idėja čia gamintojams greičiau, bet proto mankštai juk galim pasvarstyti?
Dėl "radiatoriaus" su pašildymu iš grunto: - dėl antifrizo dėkui, buvau pamiršęs, nors žinojau. Na degtinė dabar tampa prabanga, su naujais mokesčiais, teks ieškoti ir domėtis kas pigiau. - dėl kainos, tai kai nėra nieko, nei gręžinio vandeniui, tai darant viską iš karto turėtų pigiau šiek tiek. O dėl geoterminio - tai neatmetu, nors labiau linkęs prie oras-vanduo + pašildymas dujomis kai NK krenta. VIESSMAN lyg ir turi sprendimą viskas viename, automatu persijunginėja. Na ne pirmas tai būtų. - dėl kondensato susidarymo vasarą, kai dT>8. O kas čia blogo? Žiemą viskas aišku - apšalimas. O vasarą jei pašalins drėgmę iš lauko oro, sausesnis oras viduje - juk gėris? Aišku kondensatą reiks nukanalizuoti, bet tai niuansas. Ar čia koks užkrato pavojus, tipo priežiūros reiks, dezinfekuoti, nes šlapia ir šilta, iš lauko visokie grybai ir organizmai pateks, pasisės, užaugs? - oras per pasyvius šilumokaičius, ar tai vamzdžiai, ar keramika,ar net skalda - aš tai bijau. Va ten tai nežinai ką gausi po keleto metų. O pataisyti - tai ten perkasti, ardyti. Na man tai nepriimti, vadinkime emociniu pasirinkimu.
BlueC, dėl drėgmės, tai žemėje problema. Ten neišgarinsi, ir sunku dezinfekuoti bei puiki terpė pelėsiams ir grybeliams.
Bahuriux, dėl žemės naudojimo, 12 laipsnių? :O Baisiai daug. Ir vamzdyno ilgis kažkaip mažokas... Senovėje tai kasdavo didelę duobę, privarydavo akmenų, skaldos, dėdavo porą vamzdžių su skylėmis, kurie nueina į skirtingas krūvos puses ir imdavo orą, bet ta pati problema dėl drėgmės, ir šilumos ne tiek daug gaudavo. Berods vidutiniškai iki 8-10 laipsnių. Ir žinoma, baisi problema dėl grybelių.
0
_________________ Surinkai -10 takšų? Tavo komentarų nebematau ir nebeskaitau. Sėkmės savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.
Dėl rekuperatoriaus NK didinimo papildomu šilumokaičiu. Manau ne taip supratau iš pradžių kur tas šilumokaitis būtų patalpintas, maniau laukas->šilumokaitis->rekuperatorius->vidus. Bet iš paaiškinimo supratau, kad laukas->rekuperatorius->šilumokaitis->vidus. Ar taip?
Taip.
Cituoti:
Jei taip, tada šilumokaičio plokšteliųapšalimo problemos nelieka, aišku. Bet tada vis tiek klausimai tokie, įdomu ar svarstei: 1) Rotacinų NK 80-85%, nu gal koks ten išspaudžia daugiau. Jei išmetamas oras bus dar žemesnės temperatūros, ar rekuperatoriui pakaks išmetamo šilumos pašildymui įsiurbiamo oro? Čia matyt skaičiavimų bent teoriškai reikėtų, gal bandei? Klausimo esmė, ar tikrai pakels bendrą sistemos NK?
Geras pastebėjimas, galbūt gali užšalti rotorieus priekis, apie šitą net nepagalvojau. O kad NK pakils tai čia be abejonės.
Cituoti:
2) Racionalizacija kaip ir ne NASA technologijos, kaži kodėl niekas iki tol nesusimąstė, nesiūlo? Kad ir kaip papildomą elementą, už papildomą kainą, nusivylusiems NK prie -28C? Nesidomėjai (gal iš tikro ir siūlo)?
Ne nesiūlo ir nesuprato apie ką kalbu, kol neišdėsčiau smulkiai "ant pirštų" problemos tam pačiam vadybinikui iš kurio pirkau rekupa.
Cituoti:
3) Ar vertinai kokią įtaką turės papildoma apkrova rekuperatoriaus ventiliatoriaus varikliui? Juk oro pasipriešinimas turėtų padidėti, plokštelinis principas to šilumokaičio juk bus?
Įtaka minimali, jei dėžė bus gerokai didesnio skerspjūvio nei vamzdžio. Palei praktika tikrai nėra problemų dėl oro pasipriešinimo, nes sudėjau nemažo diametro vamzdžius. Jei atsuku pilna gazą, tai jaučiasi normalus vėjas iš difuzorių, net dabar po pusės metų kai filtrai jau tikrai nepirmos jaunystės.
Cituoti:
4) Čia jau sprendžiama individualiai, nežnau kokių tikslų sieki, be to kaip suprantu pats darytum. Bet ar verta dėl keleto dienų metuose tokį papildomą elementą diegti? Čia grynai ekonominis aspektas, be emocinių ir kitų. Juk išmatavimai nemaži, plokštės metalo, ploto reikia didelio. Dar ir virint reiks. 5) Žiemą viskas bent teoriškai veikia. O vasarą? Naktį reikėtų bypass kokį sugalvoti, kad atvėsintų?
"Štai kur klausimas Daryti, ar Nedaryti" Tokia žiemą kaip ši tikrai neapsimokėtu. Bypass reikia žinoma, arba išmeti šilumokaitį iš dėžės ir įdedi vasarinę kasetę kurioje taip perdalinta kad gaunasi bypass.
Cituoti:
Dėl aliuminio naudojimo rotoriuje. Ten kiek skaičiau aliuminio vamzdeliai. Ir kiek skaičiau nemačiau kitokių (na tik tiek kiek teko). Papildomai padengia medžiaga drėgmės išsaugojimui, kad neišsausėtų. Viskas. Aliuminis geras laidininkas, nekaupia, vadinasi esant dideliam temperatūrų tarp srautų skirtumui - paprasčiausiai nusistovi vidutinis režimas, rotorius bendrai sušyla ir taip nevyksta šilumos mainai tarp srautų, jei gerai supratau tavo argumentavimą.
Taip, perstipriai nusividurkina šaltoji pusė su šiltąja puse, ta prasme šilumos mainai vyksta ten kur nepageidaujami, bet turbūt tas ir garantuoja kad rotorius neužšaltu. Rotorius padarytas iš lygios + gofruotos plonos aliuminio skardos, panašiai atrodo kaip dėžių kartonas ir susuktas kaip vyniotinis.
Cituoti:
O ką jei tarp vamzdelių būtų koks šilumą akymuliuojantis užpildas, bet vamzdeliai vis tik aliuminio? Pvz. fazę keičianti medžiaga (PCM). Šiltoje pusėje lydosi, šaltoje stingsta. Rotorius kaip suprantu ten sukasi lėtai, reguliuojant greitį galima išgauti optimalų režimą. Aišku idėja čia gamintojams greičiau, bet proto mankštai juk galim pasvarstyti?
Nežinau persudėtingai gal.
Dabar galvoju kaip čia yra kad ortakiai neapšala iš vidaus nei tas kuris įeina iš lauko, nei tas kuris išmeta. Negi įeinantis oras nupučia didžiają dalį drėgmės atgal į vidų, logiška kad išsausėjės šaltas oras nesudaro šerkšno, bet kad viduj labai sausa, su akvariumu mažu ir gėlėm viduj neina pakelti drėgmės virš 40%. Buvo šiemet du kartus man užpustę oro paėmimo angą lauke, ji su tokiu smulkiu tinkleliu nuo vabzdžių, tai rekūpas užė nesavo balsu antrą kartą net errorą metė. Nuvaliau su šepečiu smiegą ir OK. Ir vieną kartą apledėjo tinklelis gal kokius ~95% ploto, labai tingėjau eit iėškot kopečių ir tech. feno, bet poto pakilo temperatūra virš 0C ir reikalai išsisprendė savaime. Jei nebūtu tinklelio iškart pritrauktu sniego pilną vamzdį iki filtro ir labanakt, o vasarą uodų ir musių turbūt
BlueC rašė:
bahuriux,
Dėl "radiatoriaus" su pašildymu iš grunto: - dėl antifrizo dėkui, buvau pamiršęs, nors žinojau. Na degtinė dabar tampa prabanga, su naujais mokesčiais, teks ieškoti ir domėtis kas pigiau. - dėl kainos, tai kai nėra nieko, nei gręžinio vandeniui, tai darant viską iš karto turėtų pigiau šiek tiek. O dėl geoterminio - tai neatmetu, nors labiau linkęs prie oras-vanduo + pašildymas dujomis kai NK krenta. VIESSMAN lyg ir turi sprendimą viskas viename, automatu persijunginėja. Na ne pirmas tai būtų.
Jei tiesiog į vandens grežinį įleisti U formos kolektorių ir imti iš grežinio tiek nedaug šilumos kiek riekia rekūpui, tada super variantas. Grežinį aš turiu galvoj atvaro firma išgrežia ir įledžia 100mm mėlyną vamzdį, viskas OK bet ar eina tada įkišti siurblį ir tą U kolektorių kartu? Geriausiai būtu tokiam reikalui gilesnis šulinys.
Cituoti:
- dėl kondensato susidarymo vasarą, kai dT>8. O kas čia blogo? Žiemą viskas aišku - apšalimas. O vasarą jei pašalins drėgmę iš lauko oro, sausesnis oras viduje - juk gėris? Aišku kondensatą reiks nukanalizuoti, bet tai niuansas. Ar čia koks užkrato pavojus, tipo priežiūros reiks, dezinfekuoti, nes šlapia ir šilta, iš lauko visokie grybai ir organizmai pateks, pasisės, užaugs?
žiemą nesusidaro kondensatas ant salyginai šiltesnio paviršiaus nei pats oras, tarkim -20C oras teka pro +8C radiatorių tai oras pašilęs netgi išsausėja ir jo santykinė drėgmė krenta. Vasara radiatorius santykinai šaltas imsi +30C, o radiatorius +10C tai kondensato bus tiek, kad galėsi atidaryti nedidele distiliuoto vandens gamyklėlę rimtai žinok nepatikėtum, kas darėsi pas mane vasaros naktim kai nebuvo ortakiai (paėmimo ir išmetimo rekūpo vamzdžiai) izoliuoti lašėjo tiesiog. Pelėsis garantuotas ant radiatoriaus, bet tik vasarą. Reikėtu kad tas radiatorius būtu dengtas kokiu tai sidabro mikroskopiniu sluoksniu bent, ar kažkas panašaus. Tiesiog jei šaldai orą tai jo santykinė drėgmė didėja automatiškai jei viršija rasos taško temperatūra 100% drėgmės, tada jau iškrenta lašiukai rūko. Taip yra dėl to kad kuo šiltesnis oras tuo daugiau jame gali būti drėgmės. Jei supranti kiap veikia drėgmės surinktuvai su ŠS viduj, tai suprasi apie ką aš kalbu.
Bet Aš turiu tau gerą naujieną, kitas "kosmonautas/samadielkinas" iš bangos forumo pasidarė iš seno kondyškės dar veikiančio vidinio bloko (išorinis buvo visai sugedęs, gavo dykai vidinį). Pas jį principas toks maždaug dieną kai karšta ima vandenį iš grežinio ji jungia į vidinį bloką padavimą ten kur originaliai jungėsi freonas, tas blokas pajungtas kaip ir priklauso pučia vėsų orą į vidų, tada su tuo pašildytu vandenių laisto žolę ir viskas COOL tiesiogine prasme. Per pačius karščius užpernai pas jį name buvo viduj +26C, pas mane bute +31C. Tu galėtum irgi panašiai pasidaryti vėsinimą vasarai ir aš mastau, kažką tokio. Nes per dieną vasarą gaunu daug šilumos per langus kokia 30kWh ir kažkaip reikia ja atsikratyti. Tada manau nebeus bėdų su kondensatais. Beto pas mane yra minkšti garsą gesinantys su vata ortakiai viduj jei juos permirkysiu su drėgme vasarą vėsindamas bus šakės.
Cituoti:
- oras per pasyvius šilumokaičius, ar tai vamzdžiai, ar keramika,ar net skalda - aš tai bijau. Va ten tai nežinai ką gausi po keleto metų. O pataisyti - tai ten perkasti, ardyti. Na man tai nepriimti, vadinkime emociniu pasirinkimu.
Aš ir neišdrysau, dėl pelėsių nors labai jau buvau susigundęs, kondensatui nuvesti daro nuolydžius, bet vistiek visada drėgna.
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
BlueC, dėl drėgmės, tai žemėje problema. Ten neišgarinsi, ir sunku dezinfekuoti bei puiki terpė pelėsiams ir grybeliams.
Bahuriux, dėl žemės naudojimo, 12 laipsnių? :O Baisiai daug. Ir vamzdyno ilgis kažkaip mažokas... Senovėje tai kasdavo didelę duobę, privarydavo akmenų, skaldos, dėdavo porą vamzdžių su skylėmis, kurie nueina į skirtingas krūvos puses ir imdavo orą, bet ta pati problema dėl drėgmės, ir šilumos ne tiek daug gaudavo. Berods vidutiniškai iki 8-10 laipsnių. Ir žinoma, baisi problema dėl grybelių.
Kiek skaičiau atsiliepimų, tai nelabai yra tos drėgmės žiemą, o ir neturi jos būti nes oras yra šildomas, o kai šyla jo drėgmė mažėja ir dar žmonės rašė kad yra spec vamzdių su sidabru antibaktrinių. O vasarą tai jau tikrai būtu drėgmės, manau turėtu net tekėti po truputi, nes šiltas oras būtu šaldomas, kaip drėgmės surinktuvas veiktu.
Dabar paskaitinėjau išnaujo, tai pas jį 4 vamzdžiai po 18m lygegrečiai pajungti, tai ekvivalentas kaip 72 m, tik pasipriešinimo nėra tokio, oro greitis lėtėja ir dėlto gaunasi tokie geri rezultatai. Atmintis pavedė matyt užsifiksavo kaip 18m ~=20m, o kad 4 šalia viens kito pakloti pamiršau. Bet gana gudriai sugalvojo.
Na įvertinus kad antibakteriniai vamzdžiai tam skirti bus nerealiai brangūs + žemės kasimo darbai + visa kita, tai nežinau ar verta būtu užsiimti tokiu dalyku.
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
Sveiki, reiks šildyti 100 kvadratinių metrų, vieno aukšto namą, dujų šildymo galimybės nėra. Koks optimalus variantas šiai dienai?
Pigiausia malkos, tada šilumos siurblys oras-oras, tada oras-vanduo, ir tada granulės. Jei karšto vandens poreikis mažas arba naudoji saulės elementus, o namas A+ ir aukščiau, galbūt verta pagalvoti apie tiesiog elektra šildomas grindis.
0
_________________ Surinkai -10 takšų? Tavo komentarų nebematau ir nebeskaitau. Sėkmės savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.
Atsakei koncentruotai, kad net cituoti sudėtinga. Bet gal aš įdomiausias man tavo mintis toliau vystysiu.
1) Dėl kolektoriaus į vandens gręžinį, tai gal ne taip supratai. Į geriamo vandens gręžinį dėti vamzdį su kad ir "ekologišku" antifrizu - na vėl mano savisaugos instinktai neleidžia. Aš ten apie sutaupymą tuo atveju, kad jei atvažiuos gręžti vandens, tai gręžti ir šilumokaičiui, bet tai būtų atskiri gręžiniai ir priešingose sklypo pusėse.
2) Dėl savadarbio šilumokaičio iš seno kondicionieriaus vidinio bloko. O visai gera idėja. Juk ten radiatorius yra, daug plokštelių, ir kažkaip su pelėsiais susitvarko, juk vasarą jis gali veikti sausinimo režimu, o ir vėsinant taip pat ten kondensatas lyja (taip, tikiu, bute Mitsubas HI stovi, siurbliukas pumpuoja kondensatą lauk). Kaži, padengtas kokia gal antibakterine/antipelėsine danga? Tik klausimas ar ploto radiatoriaus pakaks? Reiktų skaičiuoti ir ieškoti modelio. Bet ačiū už idėją.
3) Dėl kondesato susidarymo, jei dT>8. Tai suprantama, žiemą nėra iš ko, nes lauko oras šaltesnis, radiatorius šiltesnis. O vasarą kaip tik atvirkščiai, ir dar jei po lietaus šilto, tai ten turėtų lyti nuo radiatoriaus. Bet kaip suprantu problema tik viena - šilta ir drėgna ir gali užsiveisti pelėsis? Kondensatą kanalizuosiu, ne problema. Ar dar kas nors yra? O gal žinote kaip ten sprendžiama kai pasyvus vėsinimas įrengiamas, kondicionavimas be šilumos siurblio, imant vėsą iš žemės? Juk tos pačios problemos turėtų būti? Sidabruoti radiatoriai + filtrai?
Atsakei koncentruotai, kad net cituoti sudėtinga. Bet gal aš įdomiausias man tavo mintis toliau vystysiu.
1) Dėl kolektoriaus į vandens gręžinį, tai gal ne taip supratai. Į geriamo vandens gręžinį dėti vamzdį su kad ir "ekologišku" antifrizu - na vėl mano savisaugos instinktai neleidžia. Aš ten apie sutaupymą tuo atveju, kad jei atvažiuos gręžti vandens, tai gręžti ir šilumokaičiui, bet tai būtų atskiri gręžiniai ir priešingose sklypo pusėse.
Tada daryk geoterminį, jei dar nėra šildymo sistemos, nes du grežiniai bus overkill ant kainos. Po kiek grežia 1m? O gal imk rotacinį rekūpa ir nesuk galvos, juk už to grežinio kaina ir išeis turbūt.
Cituoti:
2) Dėl savadarbio šilumokaičio iš seno kondicionieriaus vidinio bloko. O visai gera idėja. Juk ten radiatorius yra, daug plokštelių, ir kažkaip su pelėsiais susitvarko, juk vasarą jis gali veikti sausinimo režimu, o ir vėsinant taip pat ten kondensatas lyja (taip, tikiu, bute Mitsubas HI stovi, siurbliukas pumpuoja kondensatą lauk). Kaži, padengtas kokia gal antibakterine/antipelėsine danga? Tik klausimas ar ploto radiatoriaus pakaks? Reiktų skaičiuoti ir ieškoti modelio. Bet ačiū už idėją.
Jo būna jie padengti antibakterinėm dangom ir filtrai kažkokie spec, dar ora jonizuoja tipo bakterijom naikinti, bet tas man nepatinka, nes susidaro šiek tiek ozono. Tiesa reikia kad būtu uždaras vandens kontūras, nes kalkėja jei pastoviai naują vandenį duoti, čia tam atvejui jei vistiek greši antrą grežinį.
Cituoti:
3) Dėl kondesato susidarymo, jei dT>8. Tai suprantama, žiemą nėra iš ko, nes lauko oras šaltesnis, radiatorius šiltesnis. O vasarą kaip tik atvirkščiai, ir dar jei po lietaus šilto, tai ten turėtų lyti nuo radiatoriaus. Bet kaip suprantu problema tik viena - šilta ir drėgna ir gali užsiveisti pelėsis? Kondensatą kanalizuosiu, ne problema. Ar dar kas nors yra? O gal žinote kaip ten sprendžiama kai pasyvus vėsinimas įrengiamas, kondicionavimas be šilumos siurblio, imant vėsą iš žemės? Juk tos pačios problemos turėtų būti? Sidabruoti radiatoriai + filtrai?
Jo problema tik pelėsiai ir bakterijos pagrinde, nes pakyla santykinė drėgmė. Ir kaip rašiau jei ortakiuose bus garso slopinimui vatos tada ji gali prigerti drėgmės, tas irgi negerai, jei šlaps virs lubų. O šiaip sidabruoti radiatoriai ir filtrai padeda, reikai googlinti ta tema nesu stipriai dar pasidomėjęs.
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
ieškau sprendimo 28 kvadratinių metrų ploto gyvenamajai patalpai. Pirmas aukštas, po apačia nešildomas senamiesčio rūsys. Įprastai santykinė drėgmė ~65%. Šaltais rytais ant durų iš vidaus kaupiasi kondensatas. Būna kartais vietomis pradeda veistis pelėsis, bet neplinta. Šiaip viduje jaučiamas toks ne koks kvapas. Natūraliai ventiliuoti labai daug neišeina, nes vienintelis langas iškart į gatvę. Yra gartraukis ir natūrali ventiliacija (tiesiog ortakio vamzdis pratęstas nuo gartraukio iki vonios kambario) ir tada išmetimas į lauką, bet jokio ventiliatoriaus nėra.
Norėjau paklausti - ar sieninis rekuperatorius padėtų spręsti drėgmės problemą? Ar man geriau reikia ieškoti drėgmės surinktuvo tokiu atveju?
ieškau sprendimo 28 kvadratinių metrų ploto gyvenamajai patalpai. Pirmas aukštas, po apačia nešildomas senamiesčio rūsys. Įprastai santykinė drėgmė ~65%. Šaltais rytais ant durų iš vidaus kaupiasi kondensatas. Būna kartais vietomis pradeda veistis pelėsis, bet neplinta. Šiaip viduje jaučiamas toks ne koks kvapas. Natūraliai ventiliuoti labai daug neišeina, nes vienintelis langas iškart į gatvę. Yra gartraukis ir natūrali ventiliacija (tiesiog ortakio vamzdis pratęstas nuo gartraukio iki vonios kambario) ir tada išmetimas į lauką, bet jokio ventiliatoriaus nėra.
Norėjau paklausti - ar sieninis rekuperatorius padėtų spręsti drėgmės problemą? Ar man geriau reikia ieškoti drėgmės surinktuvo tokiu atveju?
Dėkingas
Geriausia tokiam mažam butui mini rekuperatorių pora, jie dirba pakaitom pirmyn/atgal traukdami pūsdami ora, bet šilumą sukaupia keraminaim kory ir atiduoda atgal. O drėgmės surinktuvas vėliau, jei prireiks.
==================================
Po kelių metų eksploatavimo rimtos ventiliacijos sistemos su rotaciniu rekuperatorium išaiškėjo visi privalumai ir trūkumai. Privalumai. Šviežias oras visada be jokių kompromisų. Nereikia rūpintis vėdinimu. Neįtikėtinas šilumos taupymas šaltuoju metų laiku, tą supratau tik kai buvau pamiršęs perjungti gartaukį ir per jį rekūpas tiesiai lupo lauk dalį oro apiedamas šilumokaitį, tai lapkritį susimokėjau už kondyškės elektrą daugiau nei gruodį, tada supratau, atjungiau gartaukį ir užkimšau skylę rekūpe.
Trūkumai. Valgo šiek tiek elektros 30-50W, 21-36kWh mėnesiui. Reikia keisti filtrus kurie kainuoja 30+€ metams. Kaimynai žiemą kartais pakuria savo pečius ir pavaro dūmų man į vidų, persmirsta filtras kaip rūkykla, jei nespėju išjungti.
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
Kaimynai žiemą kartais pakuria savo pečius ir pavaro dūmų man į vidų, persmirsta filtras kaip rūkykla, jei nespėju išjungti.
Neišeina uždėti kokio VOC dujų sensoriaus ant paėmimo?
Nežinau yra kažkoks laidas sensoriui, bet ten gal temperatūrai kokia termopora, ar šiaip užtrumpintas. Šia žiemą bandysiu žaisti su programavimu, diena išjungti, o vėdinti tik naktį, kai pečių nieks nekūrena, jau esu susiprogramavęs šitaip, bet kolkas, dar paliktas rankinis rėžimas "visada įjungtas". Tas VOC sensorius dujų analizatorius?
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
Nelabai įsivaizduoju, kokie sensoriai užuos tuos dūmus. Šiaip „geriausias“ sprendimas angliniai filtrai, bet brangu. O kas ten per laidas tai sunku pasakyt, gal gaisrinės centralės ar kažko pajungimui, jei užtrumpintas..
VOC (Volatile organic compounds) jutiklis tai ne kažkoks konkretus įrenginys, bet labiau jutiklių grupė, kaip kokie temepratūros jutikliai. Teoriškai reaguoja į CO2, CO, ir kruvą kitų dujų, bei gali įvertinti oro kokybę.
Vienas kažkur namie mėtosi, vis neprisiruošiu patikrinti, kaip veikia. Bandysiu palikti miegamajam ir patikrinti ar jaučia iškvėpuotą orą per naktį. Bent jau to kurį turiu keli praktiniai minusai (kodėl dar nepanaudojau), tai ėdrus elektrai (1A 5V) ir jam reikia bent 24val prasidirbti iki jis pradeda kažką sąlyginio rodyti.
Būtų įdomu sužinot ką manot apie šituos (Prana) mini rekuperatorius. https://www.facebook.com/pg/Pranavent-1604631659853093/posts/ Čia lyg teigiama, kad neužšala iki -20 Kaip jie atrodo lyginant su ciklinio veikimo minirekuperatoriais? Ta prasme jo užtenka 1 mažai patalpai, bet kokie galėtų būti minusai. Dėkui (aš čia ne ką teišmanau).
... aliuminis tam išvis netinka su savo šilumos laidumu 160 W/(m×K), nerudijantis plienas tik 17W/(m×K), beto nerudijačio plieno ta rotorių galima gaminti iš plonesnės skardos, tas reiškia dar mažiau skerspjųvio šilumos pernešimui.
Gal čia visai nusišnekėsiu, bet ar nebūtų panašus efektas tiesiog padidinus disko sukimosi greitį? Na vietoj disko šiluminio laidumo mažinimo.
Čia dar pasitaikė kur tas diskas kažkoks plastikinis:
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
ta prasme etanolis su vandeniu, galėtu ir druskos/vandens mišinys bet ji sukels koroziją. Jei jau kasamas kolektorius, ar grežinys tada ir iki geoterminio jau pusiaukelė 
rimtai žinok nepatikėtum, kas darėsi pas mane vasaros naktim kai nebuvo ortakiai (paėmimo ir išmetimo rekūpo vamzdžiai) izoliuoti lašėjo tiesiog. Pelėsis garantuotas ant radiatoriaus, bet tik vasarą. Reikėtu kad tas radiatorius būtu dengtas kokiu tai sidabro mikroskopiniu sluoksniu bent, ar kažkas panašaus. Tiesiog jei šaldai orą tai jo santykinė drėgmė didėja automatiškai jei viršija rasos taško temperatūra 100% drėgmės, tada jau iškrenta lašiukai rūko. Taip yra dėl to kad kuo šiltesnis oras tuo daugiau jame gali būti drėgmės. Jei supranti kiap veikia drėgmės surinktuvai su ŠS viduj, tai suprasi apie ką aš kalbu. 
