Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 10 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-06, 22:16 
     
Dar juokingiau, kai dar griežtesni reikalavimai taikomi įmonių pavadinimams.
  • +1




Užsiregistravo: 2009-05-26, 13:55
Pranešimai: 1210
Reputacija: +264
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-07, 00:33 
     
Taip ar taip išnyks ta lietuvių kalba, jeigu nesugebės prisitaikyti prie esamos situacijos. Juk kalbos negalima užkonservuoti stiklainy ir kartu naudoti prasmingai komunikuojant. Kalba turi prisitaikyti prie žmonių, o ne žmonės prie kalbos.
  • +1



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-06-22, 17:30
Pranešimai: 1335
Reputacija: +84
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-07, 03:06 
     
Ir kodėl gi išnyks? Tu tikrai įsitikinęs, kad ateityje žmonės tiek degraduos, jog jiems bendravimui pakaktų asemblerio? Pavėlavai kokiais 50-70 metų. O kad american txtish tampa padrikų pidgin ir kreolų kratiniu be jokios etimologinės sistematikos ir pilnaverčiam susikalbėjimui būtinos gramatikos – tai tik siauražiūrių kosmopolitų bėdos. Jo, įsivaizduoju Shakespearą, Newtoną, Churchillį ar Chomsky rašančius vien tik TLA, verbingu ir present simple. ∀ ur base r pwn 2 us LOL!
  • +2




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-07, 19:30 
     
Wolfy rašė:
Kalba turi prisitaikyti prie žmonių, o ne žmonės prie kalbos.

Turi ar neturi, bet mokydamasis kalbėti tu kaip sykis ir prisitaikei prie kalbos.
  • +1




Užsiregistravo: 2008-09-19, 22:34
Pranešimai: 2308
Miestas: Vilnius
Reputacija: +598
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-08, 03:04 
     
Wolfy rašė:
Taip ar taip išnyks ta lietuvių kalba, jeigu nesugebės prisitaikyti prie esamos situacijos. Juk kalbos negalima užkonservuoti stiklainy ir kartu naudoti prasmingai komunikuojant. Kalba turi prisitaikyti prie žmonių, o ne žmonės prie kalbos.


Greičiau išnyks dėl emgiracijos ir kultūrinės asimilacijos.

Aš pritariu idėjai, kad kalbą reikia saugot, bet tuo pačiu manau, kad pas mus su tuo jau seniai persistengiama, ir tas noras viską kontroliuot ir nurodinėt manau jau yra žalingas pačiai kalbai ir mums kaip tos kalbos vartotojams.
  • 0


_________________
paskoluklubas.lt



Užsiregistravo: 2009-05-26, 13:55
Pranešimai: 1210
Reputacija: +264
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-10, 19:25 
     
Jei į temą, tai žodynas ir turi atlikti savo paskirtį - paaiškinti neaiškų žodį. Jei matau tą terminą ir noriu sužinoti ką jis reiškia, bet nerandu, ar norėsiu kada ateityje atsinaujinti žodynus? Žinoma jog ne. Taigi priverstinis jų saugojimas nuo "kalbos iškraipymų" tik dar labiau parodo sprendimus priimančių neįgalumą šių dienų tendencijoms.
  • 0


_________________
Žmonės, kurie neapkenčia tiesos, nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. Fransua Fenelonas


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-01-09, 12:50
Pranešimai: 6318
Reputacija: +153
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-11, 07:25 
     
Na ir kas gi jums ką nurodinėja? Leiskite savo žodynus, jei juos kas nors pirks. Iki tam tikro tiražo, negalios jokie kokybės kriterijai, nebent pažeisite kitus įstatymus: lyčių lygių teisių, alkoholio reklamos, ką nors apšmeišite, skatinsite smurtą ar pan.. [Toliau apeliuosiu daugiau į gramatiką, bet žodynui tinka tas pat]

Ir yra tam tikros sritys, kurios turi savo taisykles. Pvz., vadovėlio ŠMM nerekomenduos, jei jame yra grubių faktinių klaidų. Nebūtinai iš dėstomo dalyko, bet iš viduriniojo lavinimo programos apskritai. Negali istorijos vadovėlyje rašyti, kad 2+2=5, nes tokia tezė matematikos kontrolinyje būtų klaida. Negali derinti „kad“ su bendratimi, nes tokia konstrukcija lietuvių kalbos gramatikoje neturi prasmės[1].

Gali vadovėlyje rimtu tonu rašyti „grybauti plius raudonas už“, tačiau į vadovėlį tokia frazė nepraeis, kad ir kiek įrodinėtum, jog maorių kalboje pažodinis vertimas reiškia „Šveicarijos futbolininkai praleido priešininką ir jį neleistinai stabdydami gavo raudoną kortelę“. Nes kitas veikėjas galbūt studijavo viduramžių sektų raštus ir tą pačią frazę iššifruos kaip „didelių dovanų nusipelnys atradęs Gralį ir pripildęs jį netikėlių krauju“. Akivaizdus neapykantos kurstymas.

Niekas neverčia rašyti pagal taisykles! Apskritai, niekas neverčia rašyti. O taisyklės tėra formalūs teksto interpretacijos kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiama, kiek tekstas atitinka tam tikrus kokybinius parametrus. Jeigu taisyklė sako, kad „sviestu“ vadinamas >70% gyvulinių riebalų mišinys, tai šitaip užrašęs ant margarino pakuotės, pažeidi įstatymą. Jeigu taisyklė sako, kad galininkas rašomas su nosine, o tavo tekste jos nėra, tai redaktorius turi teisę atmesti tokį tekstą kaip dviprasmišką, nekorektišką ir atsisakyti priimti, kad koks pablūdęs skaitytojas nepaduotų jo į teismą už vieną iš daugelio įmanomų interpretacijų. Kableliai, nosinės ir žodžių apibrėžimai žodyne yra tam, kad apsaugotų teksto autorių nuo nepagrįstų kaltinimų. Tuo pačiu skaitytojui nurodo, kaip dera interpretuoti skaitomą simbolių seką. Jeigu tekstą turi patvirtinti kažkokia komisija, tai esant neaiškumų toks tekstas turi būti atmestas: pvz., tikriausiai negali registruoti UAB „KGB“ (bet gali UAB „Kastruotų gorilų biuras“).

[1] - Gali sakyti, jog kokie 20% lietuvių supranta junginį „kad kažką pasiekti“ taip, kaip jį apibrėžia rusų kalbos Vilniaus taboro dialekto gramatika. Aš lygiai taip pat galiu sakyti, jog mano ad hoc išrastą išnašos gramatiką ([1]) supras 51% šio posto skaitytojų. Lygiai taip pat galiu sakyti, kad lietuvių kalbos prieveiksmio funkciją atliekančios lotyniškos frazės ad hoc prasmę intuityviai jaučia kiekvienas išsilavinęs LR pilietis.

Alas! Désolé! Sig hup... Jei šias tris pastraipas nuneščiau savo leidyklos redaktoriui, jis mane delikačiai pasiųstų na xuj. Net ir Umberto Eco sugeba parašyti romaną, kurį namų šeimininkės apžliumbia neišmanydamos aštuonių slavų kalbų, dvylikos romanų, keturių germanų, latina vulgata, aramėjų, koptų, jidiš ir etruskų.


Kad kažką pasiekti“, tie 20% taborinių vilniečių dedas nesuvokią, jog kiti 80% suvalkiečių, žemaičių, lietuviškai kalbančių MIT ir Sorbonos absolventų, Google ir Microsoft darbuotojų nesustatinėja aibės litovcų katrais vartojasi invazyvinės klišės dėl kabinimo tiolkų.

„Kad kažką pasiekti“ tikras lietuvis nė piršto nepajudins. Nes „kad“ yra šalutinio sakinio jungtukas, turintis panašią gramatinę funkciją kaip „jei“. Lietuviai, prancūzai, vokiečiai tam tikslui turi specialias, lakoniškas, nedviprasmiškas formas, skirtas nusakyti prielaidą. Anglai ir rusai neturi, todėl norėdami ją išreikšti, privalo aplipdyti sakinį papildomais žodeliais, konstruoti pažodiškai nelogiškas konstrukcijas ar šnekėti dviprasmybėmis ir apeliuoti į kontekstą.

O didelė Afrikos, Mikronezijos, Pietų Amerikos kalbų apskritai nesuvokia tariamų dalykų kaip kas būtų, jei... (...bet nežinau, ar bus; nežinau, ar yra; tau pasakysiu, ko dar nežinai; labai kažko noriu, ir kažkas atsitiks; atsukime istoriją atgal ir nematykime Petro krepšyje baravykų...).

Mes galime pasakyti [jei, kad] Petras grįžtų tuščiomis. Papuasai sakytų, tarkim: Petras grįžo ne tuščiomis [todėl turime grybų]. Jis vakar ieškojo ir dabar neturi. Ko neturime?

Informatikas, matematikas, šiaip inžinierius pasakytų: vakarienė <= (grybų_skaičius x (Petro_sėkmė suapvalinta iki 100%)) + (nieko x (visi_įmanomi_atvejai – (Petro_sėkmė suapvalinta iki 100%)).

Nėra nieko gėdingo turėti naudingą įrankį. Nieko gėdingo mokėti naudotis įrankiu, net jei išpindėjęs kaimynas tai laiku „purvinu reikalu“, o pasislėpęs vis tiek šluostosi užpakalį pirštu (nes apkakotą šilko skepetaitę gali tarnai pamatyti).

Ką darytų inžinierius, pamatęs, kad konstrukcijos „jei, kad, todėl, ar“ – IF, SWITCH, DECIDE, MATCH, MAP, IMPLIES, DECODES_TO, MUX/DEMUX – kartojasi per dažnai? Kad užknisa kaskart sąlyginius sakinius, prielaidas ir t.t. aprašinėti tikimybių daugybomis ir keistomis taisyklėmis (suskaičiuoti, kiek krepšyje grybų X; suapvalinti iki 0*100% arba 1*100% |X|; virti vakarienę pagal receptą nr. Y=N+|X|). Jis apsirašytų tokią funkciją!

WHEN(aktualiu_momentu_yra_grybų?; vakarienė_iš_grybų; pasninkas) ::= WHEN(sąlyga?; teigiama_išvada; neigiama_išvada) ::= ...

Rusai ir anglai kažkada tokią konstrukciją turėjo, bet pamiršo. Todėl, kad ji turi labai daug prasminių niuansų (laukiamumas, tikėtinumas, o_kas_jei_ne, retroaktyvumas, tikslingumas, pasyvumas...). rwc, užsičiauptai! Skirtingos kultūros panašią konstrukciją suvokia kiek kitaip, ir, pvz., germanų kalbose sąlyga pradedama įvardžiu arba prielinksniu (sie, auf, wenn, unter), romanų – pritarimu (si ~pritariant klausimui, „laikant, kad taip“), slavų – klausimu (jesli ~jest li, negi yra; jesli by ~jest li byle, negi yra buvę). „Jesli ja b' byl sultan, ja b' imel triox žon“. [Kad] būčiau ponas, tris pačias turėčiau. ~Negi yra buvę: buvau sultonas, buvę turėjau tris žmonas.

Paaiškinkit kiniečiui, kuo skiriasi „if I was“ nuo „if I were“... O frazių kaip „If today was friday, tomorrow {was/were/is/had been/will be/would be/would have been} saturday“ patys anglai nesupranta, net nekalbant, kad susišnekėtų Londono aristokratas su Louisianos negru.


Vargšai anglai, kai prisireikia paaiškinti panelei Voltaire'o, Shakespeare'o, Shaw citatą. O kur dar lotyniškos! Kalbos lyg ir giminingos, lyg ir negalėjo žmonės praeityje kalbėti apie universalius kasdienius dalykus nebeegzistuojančiais žodžiais.

Ne, tiesiog šiuolaikiniai sutuoktiniai, abu Charlemagne'o palikuoniai, kalbos branduolį apriboja poaibiu, kurį suprastų eilinis babajus. Susikuria savo šeimyninį dialektą pamirštiems dalykams pakeisti – be jokios sistemos, be sąveikos su kitais Charlemagne'o palikuoniais. Diskutuodami apie valgį, pasiskolina nugirstą babajaus veblenimą (chop suey anyone? french fries? shitty-wok?). Norėdami pasirodyti entelektualais, griebia eilinį lotynišką ar prancūzišką terminą, kurio nei supranta, nei linksniuoti moka.

Prancūzai žvengia iš priešrevoliucinių rusų otkutiūrinių vinigretų. Nurašykime tai Ermitažą pamačiusiems tamsuoliams. Bet kaip vertinti multikultūrinius „šiuolaikiškus“ bloggerius, taip ir nesuvokusius, jog nėra žodžio „emojis“ (emoji daugiskaita yra emoji), kad virus dgs. yra virii, stella dgs. turbūt stellae, matrix – matrices, El – Elohim.

Kokia kalbos ar sakinio dalis yra „tl;dr“? Ar galima sakyti: „this is such tl;dr“, „tl;drs are my pet peeve“, „you've been tl;dred“? Ar išeinant per vidurį kino galima sakyti „tl;dr“?

Nenustebsiu, jei kitame Websterio, Rogetto, Oxfordo leidime bus atskiras skyrius įvairių spalvų vienaragiams. Jeigu žodynas reikalingas feisbuko lolspeakui suprasti, tai ir jis turi prasmę. Ikonos, hieroglifai, spalvos, muzikytės – bendravimo dalis, bet ar kalbos? Ko verta kalba, kuria neįmanoma susikalbėti, tarkim, nemostaguojant rankomis.

Visos kalbos vystosi, tai suprantama. Stumbrai išnyko, atsirado meškėnai. Dviskaita nyksta, o tam tikri afiksai įgyja savarankiškos gramatinės formos požymių. Sudurtinių žodžių dėmenys virsta pilnaverčiais priešdėliais. Skyryba taikosi prie modernių žanrų, o atgyvenas kaip tiesioginė kalba išvis išstumia hierarchinės semantinės struktūros.

Guttenbergas ir visuotinis švietimas kalbų nenumarino. Nenumarins ir internetas, nesvajokit. Nesitikėkit, kad ateityje biologijos vadovėliai bus rašomi tik smailikais ir emodžiais.

Priešingai: kelių diversifikacijai tik daugėja. O poreikis mokėti kuo daugiau kalbų vis auga. Vystosi specializuoti žargonai, kuriems ryšys su kuria nors gyva kalba tėra atavizmas, o žodynas ir gramatika apskritai sudarinėjami griežtai specifikuojant ir parenkant tokias taisykles, kurios neturėtų nieko bendro su makroskopine buitimi.

Dauguma pasaulio gyventojų turi rimtesnių užsiėmimų nei mokytis literatūrinės BBC/CNN kalbos. O specialistams ji seniai neįdomi nei kaip sistema, nei kaip išraiškos idėjų šaltinis. Jei tikitės, kad kalbėdami su vaikais angliškai, paruošite juos kūrybingam gyvenimui, pagalvokite dar kartą. Buvo kažkada aristokratų mada su vaikais kalbėti lotyniškai, su širdies damom prancūziškai. Kur jie dabar? Vėliau „progresyvieji“ žavėjosi esperanto. Ar jau esperanto patvirtinta kokios nors rimtos organizacijos darbine kalba? Ar anglakalbiai vaikai turi pranašumą mokykloje? Ne, pranašumą turi kaip tik tie, kurie nuo vaikystės kalbėjo 2-3 kalbom ir sugebėjo jausti jų pranašumus. Kodėl kiniečiai neprogramuoja kinietiškai? Kodėl natos neužrašinėjamos pilnais žodžiais? Kodėl matematikai viską žymi neutraliais iksais ir ygrekais? Nes išmokti specialybinį lingua franca poaibį gali bet kas; nes mokėti daugiau lingua franca subtilybių nei supranta eilinių papuasų aibė, nėra prasmės; nes lingua franca „pagal apibrėžimą“ turi būti primityvi ir varžanti fantaziją, o žmogaus kūrybingumą beveik tiesiogiai nusako gebėjimai mąstyti „out of box“; nes turėti patirčių ir žinių, kurių neturi kolektyvas kur kas svarbiau nei žinoti tą patį kaip visi.

Gretimame straipsnyje nusvaigta: daugmaž, suomiai, izraeliečiai, estai, korėjiečiai ir kitos „technologiškai progresyvios“ tautos tuoj pamirš savo kalbas ir pradės kalbėti angliškai. Bukesnę išvadą sunku sugalvoti. Juk kaip tik šios tautos labiausiai atsparios asimiliacijai! Todėl jos ir švyti, kad jų unikali vienybė kartas nuo karto nustebina pasaulį. Todėl jos ir pasiūlo sprendimus, kurie tinka atokiausiems pasaulio kampeliams, kad jų sprendimai automatiškai yra pritaikyti ne tik storam amerikonui, bet ir tautai, gerbiančiai savo identitetą (nenustebčiau, jei lietuviškas Unicode transformacijų taisykles, kuriomis paremta nemaža dalis standarto, kūrė komanda jei ne Prancūzijoje, tai Izraelyje ar Pietryčių Azijoje).


Ai, Unicode... Interlingua... IPA... Ta pati Esperanto... Neskaitant pačios bazės (kurią paprastai sudaro lotyniška fonetika, angliška abėcėlė bei SVO sakinio struktūra), didžioji dalis indoeuropietiškų taisyklių išvestos naudojantis būtent lietuvių kalba kaip etalonu (apie kirilicą, graikų, senovės ir rytų kalbas nešneku; o iš Europos, lietuvių kalba ne mažiau įtakinga nei turkų, vengrų ar suomių – t.y., apskritai ne indoeuropiečių!). Moderni gramatika ir rašyba (sukurta XX a. pradžioje), modernus žodynas, mažai parazitinių artefaktų iš viduramžių, ir be galo daug nesuniveliuotos indoeuropietiškos sistematikos, iš kurios baigtiniu taisyklių rinkiniu galima išvesti didelę dalį tos pačios anglų kalbos.

Gana.
⋘Q.E.D. [quod erat demonstrandum ~tai reikėjo parodyti <- {tai,..} kas yra {turėjo būti} išmanyta {perduota mintis} – vat tau, Arns, ir senas žodynas: visus žodžius gali rasti, jei taisykles žinai; „tl;dr“ išsiversk pats ;]
  • +2




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-12, 12:03 
     
rwc,

Ačiū, kad parašei. Manau, ilgai užtruko rašyti.
Perskaičiau. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad tai tl;dr'as, bet taip nėra. :)
Na, o griežtos nuomonės šia tema neturiu. Jai suformuoti reiktų stipriai pasigilinti į tematiką. Bet, kaip suprantu, pagrindinė kova vyksta tarp judėjimo ar tauta redaguoja žodyną, ar ekspertai duoda leidimą naudoti vienokį ar kitokį žodyną tautai. Tiesos ieškočiau per vidurį. :)
  • 0




Užsiregistravo: 2012-09-28, 18:12
Pranešimai: 4
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-12, 14:16 
     
Ekspertai teikia rekomendacijas. Dažnai tos rekomendacijos spėja gerokai pasenti. Dar dažniau mes nesuprantame, kokiais teoriniais motyvais remiantis jos išvestos.

Pavyzdžiui, prieš keletą dienų užvirė diskusija dėl termino „žemėdreba“. Aš manau, kad jis labai gražus, reikalingas ir labiau tinkamas bendrajam vidurinės mokyklos kursui nei „seisminis aktyvumas“, „vulkanizmas“ ar kažkas panašaus. Aš, pavyzdžiui, pastoviai bandau įsiminti, kad biologijoje reiškia mejozė ir mitozė, tad numanau, jog tūlam filologijos studentui geologijos terminai irgi skamba kaip burtažodžiai.

Kokį žodį labiau norėtum matyti bendrinės kalbos žodyne: „tl;dr“ ar „žemėdreba“? Kuris reikalingesnis? Kol pripranti, abu skamba juokingai. Tik vienas skamba „kietai“, o kitas „smirda Žemaite“.

Ypač IT terminai man drasko ausis klausant teliką. Kol nepriprantu! Rodos: kokie diletantai parinko, vertė ir t.t., o paskui jie natūraliai įsilieja į bendravimą su tetule, kuriai tiesiog reikia atsidaryti nuotraukas feisbuke, ir suprantu: būtent taip ji ir supranta tą techniką.

Žmonai virtuvėje nepostringauju, kuo skiriasi bazilikas nuo rozmarino, neįdomu. Ir ji man nepudrina smegenų apie skirtumą tarp lambda ir closure. Tačiau gyvenant toje terminijoje, ji tampa natūralia profesinės kalbos dalimi su visa buityje įprasta gramatika. Gal refaktorink tuos klaužiūrus į statines liambdas, nes tranzakcijos viduj užproksinti podžiai tau permgeną užkiš? Gerai, komitink kol kas taip, paskui pažiūrėsim – užkaist kavos?“

Atkreipk dėmesį: visame monologe nė vieno angliško žodžio! Gal sysadminas ir supras, ką reiškia „tranzakcija“, bet turguje išsirinkti agurkų ji man nepadės.

Dabar įsivaizduok, kad statau serialą apie programerių gyvenimą. Arba dar blogiau: reikia duoti interviu „Panoramai“. Reportažas turi būti toks, kad žiūrovas susidomėtų, kažką suprastų ir neperjungtų kanalo. Nuo rugsėjo vėl grįžtu dėstyti praktinės informacijos teorijos.

Jei nebūtų bendrinės kalbos taisyklių – pražūčiau. Ruošdamas medžiagą, žiūriu įvairius šaltinius – net ir tą pačią techninę literatūrą stengiuosi pavartyti keliom kalbom, kad bent kiek atitrūkčiau nuo darbinių klišių. Kur intonacinę pauzę deda rusas, kur vokietis? Kaip panašų sakinį iš anekdoto apie šnipus perteikčiau lietuviams? Ar galiu derindamas linksnius ir parinkdamas įvardžiuotines formas vienu atsikvėpimu išreikšti anglišką šimtaaukštį „of,to,over,such that,former,latter,with respect to,despite,considering,innocuous,the,the,the...“? Jeigu anglas pavyzdį apie atminties praradimą iliustruoja žodžiu „shotssssssssssss“, tai kas „užkabintų“ lietuvį?

Kalbininkų leidimai ar draudimai man visai neįdomūs. Kita vertus: kodėl net ir T.lt forumas turi moderatorius? Paprasta: jei neturi, ką pasakyti, tai ir tylėk; arba laikykis protokolo, kuris priimtinas auditorijai. Jei jo laikytis nesigauna natūraliai, tai paprašyk, kad kažkas kitas prižiūrėtų ar bent patartų.

Programuotojai turi posakį, kad „kompiuteriai vykdo komandas; programas skaito žmonės“. Todėl mes naudojamės stiliaus taisyklėmis ir visokiais automatizuotais kodo kokybės įvertinimo įrankiais. Susitariame, kurių konstrukcijų nenaudojame; jei kažkuri gramatika yra perteklinė, mes tyčia paliekame neužpildytas vietas su komentaru /* jokių veiksmų */ ar panašiai. Jei man studentas ar pavaldinys atneša programos šmotą, kurio per porą minučių neišgliaudau – pasakau, kas man nepatinka, ir parodau duris. Jei sutarta, kad dalinti iš nulio negalima – tai ir nedalini. Su žodynu irgi. Jeigu mes susitarėme, kad žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, tai negali delfino vadinti žuvimi, nebent aiškiai pabrėžtum, kad tame kontekste vadovaujiesi kitokiu apibrėžimu.

Taisyklėmis daugiausia piktinasi tie, kurie nėra susidūrę su praktiniu ilgalaikiu darbu komandoje, klientui, kurie patys neturi pavaldinių. Arba tie, kuriems trūksta gebėjimų taisyklių laikytis kūrybiškai.

P.S. kurioje žodyno vietoje turiu ieškoti „tl;dr“ arba „:-)“ ?
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 10 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 33 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'