Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 86 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Įdomusis mokslas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-11, 11:13 
     
Myslius rašė:
Dar vienas reference:


Difrakcija per viengubą slitą prie tam tikro jo pločio yra žinomas reiškinys.
Mum tiesiog reiktų naudoti tokį slitų plotį, kad paėmus viengubą interferencija praktiškai nebūtų matoma.

Tu minėjai, kad pas tave kai viengubas slitas interferencijos nėra.
Jei toliau naudoji tokį pat panašiai slito plotį tai viskas ok.

Pagalvok realiai nuo Feimano ar dar nežinia kokių laikų žmonės buvo sugluminti klausimo kaip tas fotonas/kvantas
praeina per abu slitus. Jau nekalbant kaip elektronas praeina per du slitus iškart.
Ko tik nebuvo prifantazuota ( iki paralelinių visatų ;) ), bet atrodo dar nieks nepagalvojo, kad jis visai nebūtinai turi
eiti per tuos du slitus. Jam užtenka praeiti per vieną ir interferuotis dėl plokštelės nelygumų
išėjimo pusėje. Ką mes vakar turbūt beveik ir įrodėm.

Kokius žingsnius siūlai mum daryti toliau?
Visai būt gerai dar patobulinti eksperimento tikslumą ir lygiagrečiai paruošti kažkokį tekstą
kurį būtų galima kažkur patalpinti, kad ir daug kitų žmonių galėtų tikrinti šitą eksperimentą.
Pradžiai gal ir kokia Vixra būtų gerai ?

Kaip sakiau čia ne esmė ar kitos interpretacijos gali paaiškinti, čia esmė , kad
beveik turim įrodymą, jog fotonui (ar elektronui) visai nebūtina eiti per du slitus iškart,
kad gautusi interferencija dviejų slitų eksperimente.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-11, 11:51 
     
_alvydas_ rašė:
Jam užtenka praeiti per vieną ir interferuotis dėl plokštelės nelygumų
išėjimo pusėje.

O elektronas šiuo atveju į plyšį turi įeiti priekiu ar užpakaliu, kad interferuotu pats su savimi? Ką rūkai? Tu bent mokykloje fizikos mokeisi ar iškart šokai protingų straipsnių internete skaityti?
  • 0




Užsiregistravo: 2017-03-21, 14:24
Pranešimai: 34
Reputacija: +6
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-11, 12:29 
     
Kai vienas slitas tai interferencijos nera. Bet yra difraction banginis patternas JEI tenkinama Fraunhofer diffraction salyga.

Paveikslėlis

Kai naudojau vieno slito ploti 0.9mm nemaciau jokiu banginiu savybiu, matosi tik taskas.
0.9mm^2/70cm/650 nanometers = 1.97802198

Poto perejau ant dvigubo slito su vienu slitu uzdengtu kur slito plotis 0.3mm, tai buvo tenkinama Fraunhofer diffraction salyga, todel matesi bangines difraction savybes.
0.3mm^2/70cm/650 nanometers = 0.659340659

Atidengus antra slita pasimato interferencija.

Neesu tikras ar ploksteles nelygumai sukelia toki jau dideli pastebima efekta. Siaip visai gali buti kad jei ziuret i plokstele kaip ne i viena masyvu objekta kuris sukelia cunami, bet kaip i individualias daleles kurios kuria bangas tai tos bangos tarpusavyje cancel'inasi, tai gal itaka turi tik daleles slitu pakrasciuose. Ka daryt toliau tai mano manymu reikia galvot kodel negali but kad slitas turi didele itaka eksperimentams, ir prie tam tikru salygu jo itaka praeinanciu daleliu atzvilgiu didziausia. Dar del vizualizacijos tai gal itaka turi tai kad tam tikros bangos tarp ploksteliu negali susikurti ir gaunasi kazkoks Casimir effect'as.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1469
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-11, 13:25 
     
Myslius rašė:
Kai vienas slitas tai interferencijos nera. Bet yra difraction banginis patternas JEI tenkinama Fraunhofer diffraction salyga.

Paveikslėlis

Kai naudojau vieno slito ploti 0.9mm nemaciau jokiu banginiu savybiu, matosi tik taskas.
0.9mm^2/70cm/650 nanometers = 1.97802198

Poto perejau ant dvigubo slito su vienu slitu uzdengtu kur slito plotis 0.3mm, tai buvo tenkinama Fraunhofer diffraction salyga, todel matesi bangines difraction savybes.
0.3mm^2/70cm/650 nanometers = 0.659340659

Atidengus antra slita pasimato interferencija.

Neesu tikras ar ploksteles nelygumai sukelia toki jau dideli pastebima efekta. Siaip visai gali buti kad jei ziuret i plokstele kaip ne i viena masyvu objekta kuris sukelia cunami, bet kaip i individualias daleles kurios kuria bangas tai tos bangos tarpusavyje cancel'inasi, tai gal itaka turi tik daleles slitu pakrasciuose. Ka daryt toliau tai mano manymu reikia galvot kodel negali but kad slitas turi didele itaka eksperimentams, ir prie tam tikru salygu jo itaka praeinanciu daleliu atzvilgiu didziausia. Dar del vizualizacijos tai gal itaka turi tai kad tam tikros bangos tarp ploksteliu negali susikurti ir gaunasi kazkoks Casimir effect'as.


Gal nebūtinai pagrindinis poveikis išėjime, gal ir įėjime vyksta ne mažesnė trajektorijos korekcija.
Pagal pilot wave ir hidraulinio modelio filmuotą medžiagą nešanti banga interferuoja tiek
prieš dalelei įlekiant į slitą, tiek išlekiant kai yra labai arti plokštelės.
Ar yra kažkas reikšmingo kai ji vidui nepasakysiu, man neatrodo kol kas.

Bet matom, kad tas vienas slitas gali būti uždarytas ir vietoj jo padarytas tik griovelis ar iškilimas.

Šitie niuansai koreguotini , ta prasme kur didesnis poveikis objekto trajektorijai,
bet uždaras slitas neišvengiamai rodo, kad dalelei/fotonui užtenka vieno tikro slito
pačiai pralįsti ir pseudoslito sukurti interferencijai.
Todėl man peršasi neišvengiama išvada, kad realiam dviejų slitų eksperimente dalelė antru slitu naudojasi tik
kaip pseudo slitu, visai nebūtinai jis turi būti atviras, per jį nieks nepraeina.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-11, 18:18 
     
Niemand rašė:
Evil Goku rašė:
Toksai senarijus, kosmosu skrenda kosminis įrenginys. Jis nuo taško A tolsta pastoviu greičiu. Branduoliniame reaktoriuje gaminama energiją, šviesos pavidalu, spinduliuoja į skirtingas puses (kad atsisvertu jėgos). Kadangi aparatas išspinduliuoja energiją, tai jo masė vis mažėja, tačiau greitis lieka pastovus.

Judesio keikis kinta, nors aparato neveikia jokia išorinė jėga?


Jei tavo aparatas išspinduliuoja lygios energijos šviesą priešingomis kryptimis jis tą daro savo paties atskaitos sistemoje, kuri, savaime suprantama, nejuda jo paties atžvilgiu ir atitinkamai tavo aparato impulsas šioje atskaitos sistemoje nulinis (mv, kur v nulis). Pasikeitus masei dėl nulinio pradinio greičio impulsas kaip buvo taip ir lieka nulinis, o fotonų impulsai kompensuojasi.
Žiūrint gi iš stebėtojo atskaitos sistemos, kurios atžvilgiu tavo aparatas juda, vaizdas kitoks. Dėl doplerio efekto toks stebėtojas matys, kad aparatas išspinduliavo nevienodos energijos fotonus ir tai atitinkamai pakeitė aparato impulsą, o jo pokytis buvo kompensuotas masės sąskaita.


Bet nevienodus fotonus matys tik jei juos iš spinduliuos išilgai judėjimo krypties. Bet jei šviesą iš spinduliuotu skersai judėjimo krypčiai - į šalis?
  • 0




Užsiregistravo: 2012-09-02, 21:58
Pranešimai: 1155
Reputacija: +650
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-11, 19:20 
     
Evil Goku rašė:
Niemand rašė:
Evil Goku rašė:
Toksai senarijus, kosmosu skrenda kosminis įrenginys. Jis nuo taško A tolsta pastoviu greičiu. Branduoliniame reaktoriuje gaminama energiją, šviesos pavidalu, spinduliuoja į skirtingas puses (kad atsisvertu jėgos). Kadangi aparatas išspinduliuoja energiją, tai jo masė vis mažėja, tačiau greitis lieka pastovus.

Judesio keikis kinta, nors aparato neveikia jokia išorinė jėga?


Jei tavo aparatas išspinduliuoja lygios energijos šviesą priešingomis kryptimis jis tą daro savo paties atskaitos sistemoje, kuri, savaime suprantama, nejuda jo paties atžvilgiu ir atitinkamai tavo aparato impulsas šioje atskaitos sistemoje nulinis (mv, kur v nulis). Pasikeitus masei dėl nulinio pradinio greičio impulsas kaip buvo taip ir lieka nulinis, o fotonų impulsai kompensuojasi.
Žiūrint gi iš stebėtojo atskaitos sistemos, kurios atžvilgiu tavo aparatas juda, vaizdas kitoks. Dėl doplerio efekto toks stebėtojas matys, kad aparatas išspinduliavo nevienodos energijos fotonus ir tai atitinkamai pakeitė aparato impulsą, o jo pokytis buvo kompensuotas masės sąskaita.


Bet nevienodus fotonus matys tik jei juos iš spinduliuos išilgai judėjimo krypties. Bet jei šviesą iš spinduliuotu skersai judėjimo krypčiai - į šalis?


Ir kaipgi stebėtojas įsigudrintų pamatyti tuos skersai išspinduliuotus? :)
Doplerio efektas yra nepriklausomai nuo kampo, nuo kampo tarp šaltinio judėjimo krypties ir pamatyto fotono krypties priklauso tik efekto dydis kaip, beje, ir impulsas. Kuo didesnis kampas, tuo mažesnis doplerio efektas, bet ir stebimas impulso pokytis mažesnis. Esant 90 laipsnių kampui doplerio efektas ir stebimas impulso pokytis tampa lygus nuliui (nes pagal tą ašį pačio kūno greitis nulinis).
Pačio pateikto uždavinio pagrindinis kampas - lengva supainioti atskaitos sistemas, skirtingose atskaitos sistemose energija ir impulsas skiriasi, suplakus dvi sistemas į vieną gauni tvermės dėsnio "pažeidimą".

Tikrus fizikus dar suklaidino pats netradiciškumas, tikriausiai iš inercijos suinterpretavo uždavinį kaip dalelės skilimą, nors apie tai uždavinyje nieko nesakoma.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1948
Reputacija: +694
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-11, 21:53 
     
_alvydas_ rašė:
Difrakcija per viengubą slitą prie tam tikro jo pločio yra žinomas reiškinys.
Mum tiesiog reiktų naudoti tokį slitų plotį, kad paėmus viengubą interferencija praktiškai nebūtų matoma.


Setup'as: https://i.imgur.com/TH4yUlU.jpg


Sumazinau slitu ploti kokia 2,5 karto, D padidinau iki 3.65m. Gavosi toks 4 cm plocio grozis:
Paveikslėlis


Kairi slit'a is prie pat uzdengus gaunasi
Paveikslėlis
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1469
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-12, 10:23 
     
Myslius rašė:
Paveikslėlis


Na taip antras paveiksliukas nepatvirtina ankstesnių spėjimų su fotonais.
Įdomu ar tas spėjimas pasitvirtintų su dropletais.
Bet tai čia nieko tokio, tik kelios dienos kai pradėjau domėtis pilot wave.

Pagalvojau dabar gal aš net nelabai suprantu kaip veikia difrakcija.
Sakykim šviesa praeina šalia kūno ir užlinksta į jo pusę.
Sakykim šviesa eina iš apačios į viršų , o kūnas jam iš dešinės pusės.
Jei fotono trajektorija užlinksta trupupį į dešine (į kūno pusę)
tada pagal impulso tvermės dėsnį kūnas turi pajudėti (gauti impulsą) kairėn.
Gaunasi lyg tarp fotono ir kūno įvyktų tarpusavio traukos sąveika.
Kaip ta trauka realizuojasi fiziškai?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-12, 10:51 
     
_alvydas_ rašė:
Pagalvojau dabar gal aš net nelabai suprantu kaip veikia difrakcija.
Sakykim šviesa praeina šalia kūno ir užlinksta į jo pusę.
Sakykim šviesa eina iš apačios į viršų , o kūnas jam iš dešinės pusės.
Jei fotono trajektorija užlinksta trupupį į dešine (į kūno pusę)
tada pagal impulso tvermės dėsnį kūnas turi pajudėti (gauti impulsą) kairėn.
Gaunasi lyg tarp fotono ir kūno įvyktų tarpusavio traukos sąveika.
Kaip ta trauka realizuojasi fiziškai?


Lygiai tas pacius klausimus turejau. Siaip mano manymu pradziai reikia apsiimti pilnai perprasti difrakcija o tik tada jau bandyt interferencija nagrinet. Nera reikalo krapstyt "dviguba bangavima" jei nesupranti viengubo.

Beje, paskutiniam paveiksliuke matosi jog horizontaliai viduryje yra mazesnio intensyvumo juosta. Taip yra todel kad lazerio taskas is 4m. atstumo paciame viduryje juodas. Tikriausiai del to kad lazerio lempute lauzia sviesa.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1469
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-12, 19:24 
     
Myslius rašė:
_alvydas_ rašė:
Pagalvojau dabar gal aš net nelabai suprantu kaip veikia difrakcija.
Sakykim šviesa praeina šalia kūno ir užlinksta į jo pusę.
Sakykim šviesa eina iš apačios į viršų , o kūnas jam iš dešinės pusės.
Jei fotono trajektorija užlinksta trupupį į dešine (į kūno pusę)
tada pagal impulso tvermės dėsnį kūnas turi pajudėti (gauti impulsą) kairėn.
Gaunasi lyg tarp fotono ir kūno įvyktų tarpusavio traukos sąveika.
Kaip ta trauka realizuojasi fiziškai?


Lygiai tas pacius klausimus turejau. Siaip mano manymu pradziai reikia apsiimti pilnai perprasti difrakcija o tik tada jau bandyt interferencija nagrinet. Nera reikalo krapstyt "dviguba bangavima" jei nesupranti viengubo.

Beje, paskutiniam paveiksliuke matosi jog horizontaliai viduryje yra mazesnio intensyvumo juosta. Taip yra todel kad lazerio taskas is 4m. atstumo paciame viduryje juodas. Tikriausiai del to kad lazerio lempute lauzia sviesa.


Čia gaunasi gana sudėtinga sąveika, kad išlaikyti impulso tvermės dėsnį reikia , kad kūnas pradėtų judėti kairėn kai pro jį praskris fotonas,
o, kad išlaikyti energijos tvermės dėsnį reikia , kad užlinkusio fotono dažnis truputi sumažėtų, nes fotono greitis nekis,
o atsiras kūno kažkoks greitis kairėn, kuris iki sąveikos sakykim buvo lygus 0.

Dėl horizontalios linijos paveiksliuke turbūt susije su tavo lazeriuko konstrukcija ar slitų forma gal,
nes ir pirmam paveiksliuke kažkas tokio truputį matosi lyg per vidurį suspausta truputi.
Bandžiau vakar su savo lazeriuku (irgi toks senas iš kiniečių) bet nėra suspaudimo paprastoj dviejų slitų interferencijoj.
Su uždengimu nebandžiau, nors dar bala žino, jei tarpas tarp slitų būtų bangos ilgio gal ir suveitų kaip rašiau,
bet sunku pasigaminti ir tai nebeįrodytų to ką spėjau.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 00:21 
     
_alvydas_ rašė:
kad išlaikyti impulso tvermės dėsnį reikia , kad kūnas pradėtų judėti kairėn kai pro jį praskris fotonas,
o, kad išlaikyti energijos tvermės dėsnį reikia , kad užlinkusio fotono dažnis truputi sumažėtų, nes fotono greitis nekis,
o atsiras kūno kažkoks greitis kairėn, kuris iki sąveikos sakykim buvo lygus 0..


Jei nori samprotauti apie fotonus, pamiršk Niutoną. Kaip minimum reikia pereiti prie impulso 4-vektoriaus, o ir be kvantinės mechanikos neapsieisi. Reliatyvistiniai ir kvantiniai reiškiniai Niutoną klasikiniame pavidale ignoruoja.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1948
Reputacija: +694
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 11:27 
     
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
kad išlaikyti impulso tvermės dėsnį reikia , kad kūnas pradėtų judėti kairėn kai pro jį praskris fotonas,
o, kad išlaikyti energijos tvermės dėsnį reikia , kad užlinkusio fotono dažnis truputi sumažėtų, nes fotono greitis nekis,
o atsiras kūno kažkoks greitis kairėn, kuris iki sąveikos sakykim buvo lygus 0..


Jei nori samprotauti apie fotonus, pamiršk Niutoną. Kaip minimum reikia pereiti prie impulso 4-vektoriaus, o ir be kvantinės mechanikos neapsieisi. Reliatyvistiniai ir kvantiniai reiškiniai Niutoną klasikiniame pavidale ignoruoja.


Kad ignoruoti reikia parodyti, kad šitą situaciją skaičiuoja blogai.
Pagal Niutoną gaunam maždaug, kad užlinkus fotonui jo energija sumažės:
delta_E_fotono = (1/2) * E_fotono_iki_saveikos^2 * sin(užlinkimo kampas)^2 / (kūno_masė * c^2)

Čia su prielaida, kad fotonas nekeičia kūno vidinės energijos.
Jei pvz ją didina/šildo tai fotono energija sumažės dar labiau, jei šaldo kūną fotono energija sumažės mažiau.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 12:00 
     
_alvydas_ rašė:
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
kad išlaikyti impulso tvermės dėsnį reikia , kad kūnas pradėtų judėti kairėn kai pro jį praskris fotonas,
o, kad išlaikyti energijos tvermės dėsnį reikia , kad užlinkusio fotono dažnis truputi sumažėtų, nes fotono greitis nekis,
o atsiras kūno kažkoks greitis kairėn, kuris iki sąveikos sakykim buvo lygus 0..


Jei nori samprotauti apie fotonus, pamiršk Niutoną. Kaip minimum reikia pereiti prie impulso 4-vektoriaus, o ir be kvantinės mechanikos neapsieisi. Reliatyvistiniai ir kvantiniai reiškiniai Niutoną klasikiniame pavidale ignoruoja.


Kad ignoruoti reikia parodyti, kad šitą situaciją skaičiuoja blogai.
Pagal Niutoną gaunam maždaug, kad užlinkus fotonui jo energija sumažės:
delta_E_fotono = (1/2) * E_fotono_iki_saveikos^2 * sin(užlinkimo kampas)^2 / (kūno_masė * c^2)

Čia su prielaida, kad fotonas nekeičia kūno vidinės energijos.
Jei pvz ją didina/šildo tai fotono energija sumažės dar labiau, jei šaldo kūną fotono energija sumažės mažiau.


a) fotonas nelinksta, tik gali būti sugeriamas ir vėl išspinduliuojamas, t.y. atspindimas; ir net jei linktų, kaip, pvz., elektronas statiniame elektros lauke, energijos užlinkimas savaime niekaip nepakeistų, t.y. pasikeistų impulso vektorius, bet ne impulso modulis;
b) fotono energija NIEKADA nesikeičia ir lygi hf;
c) difrakcija ir interferencija būtų iš vis negalima, jei fotonas būtų klasikinė dalelė, tik aprašant fotoną kaip bangą gauname teisingą fotono elgsenos matematinį modelį.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1948
Reputacija: +694
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 15:21 
     
Niemand rašė:

a) fotonas nelinksta, tik gali būti sugeriamas ir vėl išspinduliuojamas, t.y. atspindimas; ir net jei linktų, kaip, pvz., elektronas statiniame elektros lauke, energijos užlinkimas savaime niekaip nepakeistų, t.y. pasikeistų impulso vektorius, bet ne impulso modulis;
b) fotono energija NIEKADA nesikeičia ir lygi hf;
c) difrakcija ir interferencija būtų iš vis negalima, jei fotonas būtų klasikinė dalelė, tik aprašant fotoną kaip bangą gauname teisingą fotono elgsenos matematinį modelį.


a) Šiuo atveju sunku kūnui perspinduliuoti į savo pusę, pats kūnas savim užstoja tą kryptį kur reikia perspinduliuoti.
Na, bet jei paviršiaus nelygumai veikia kaip retransliacijos / perspinduliavimo bokštai tai irgi gerai,
energijos ir impulso tvermės dėsniam nesvarbu kaip tiksliai procesas vyko.

b) Bent jau perspinduliuojant tai tikrai gali keistis :
pvz atsitrenkus į judantį greičiu v veidrodį (c-v)/(c+v) karto sumažėja, jei vejasi veidrodį,
(c+v)/(c-v) karto padidėja jei susiduria priešpriešais.

c) Nieks nedraudžia įsivaizduoti fotoną kaip enegetinį/banginį kirminą,
kuris pats sau tiesia tunelį, tarsi judėtų šviesolaidžiu. Matomai vakuumo/terpės savybės tokios, kad jis negali
išsiskleisti kaip vandens banga į visas puses, nors vistiek lieka banga, bet turi dalelių savybių nes juda savo sukurtu siauru tuneliu.

D) Jei čia nebūtų galima taikyt klasikinių energijos ir impulso tvermės dėsnių tai nieks nežiūrėtų į EmDrive kaip į kažką labai abejotino.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 17:30 
     
_alvydas_ rašė:
a) Šiuo atveju sunku kūnui perspinduliuoti į savo pusę, pats kūnas savim užstoja tą kryptį kur reikia perspinduliuoti.


Kaip tik todėl difrakcija negalima, jei fotonas elgtųsi (tik) kaip dalelė. O kadangi galima, reiškia fotonas nesielgia (tik) kaip dalelė.

_alvydas_ rašė:
Bent jau perspinduliuojant tai tikrai gali keistis :


Gali, priklausomai nuo atspindinčios medžiagos savybių.

_alvydas_ rašė:
pvz atsitrenkus į judantį greičiu v veidrodį (c-v)/(c+v) karto sumažėja, jei vejasi veidrodį,
(c+v)/(c-v) karto padidėja jei susiduria priešpriešais.


Šiuo atveju ne, nesikeičia. Jei ką, Doplerio efektas nekeičia fotonų energijos, o tik "konvertuoja" tą pačią energiją į kitą atskaitos sistemą. Energija (tiek fotono, tiek bet kokio kito objekto) nėra invariantas keičiant atskaitos sistemas ir skiriasi priklausomai nuo pasirinktos atskaitos sistemos.

_alvydas_ rašė:
c) Nieks nedraudžia įsivaizduoti fotoną kaip enegetinį/banginį kirminą,
kuris pats sau tiesia tunelį, tarsi judėtų šviesolaidžiu. Matomai vakuumo/terpės savybės tokios, kad jis negali
išsiskleisti kaip vandens banga į visas puses, nors vistiek lieka banga, bet turi dalelių savybių nes juda savo sukurtu siauru tuneliu.


Fantazuoti tikrai niekas nedraudžia, bet fizikoje fantazuojama formulėmis ir gautas rezultatas lyginamas su kitomis, anksčiau patikrintomis, formulėmis bei eksperimentų rezultatais.

_alvydas_ rašė:
D) Jei čia nebūtų galima taikyt klasikinių energijos ir impulso tvermės dėsnių tai nieks nežiūrėtų į EmDrive kaip į kažką labai abejotino.


Žiūrėtų ir žiūri, nes EM drive neįsipiešia ir į neklasikinius (kvantinės mechanikos ir reliatyvistinius) tvermės dėsnius.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1948
Reputacija: +694
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 18:03 
     
Niemand rašė:

Šiuo atveju ne, nesikeičia. Jei ką, Doplerio efektas nekeičia fotonų energijos, o tik "konvertuoja" tą pačią energiją į kitą atskaitos sistemą. Energija (tiek fotono, tiek bet kokio kito objekto) nėra invariantas keičiant atskaitos sistemas ir skiriasi priklausomai nuo pasirinktos atskaitos sistemos.


Šiuo atveju būtent taip ;)
https://en.wikipedia.org/wiki/Doppler_radar#cite_note-2
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 18:59 
     
_alvydas_ rašė:
Niemand rašė:

Šiuo atveju ne, nesikeičia. Jei ką, Doplerio efektas nekeičia fotonų energijos, o tik "konvertuoja" tą pačią energiją į kitą atskaitos sistemą. Energija (tiek fotono, tiek bet kokio kito objekto) nėra invariantas keičiant atskaitos sistemas ir skiriasi priklausomai nuo pasirinktos atskaitos sistemos.


Šiuo atveju būtent taip ;)
https://en.wikipedia.org/wiki/Doppler_radar#cite_note-2


Doplerio efektas nekeičia energijos, tai viso labo energijos (dažnio, bangos ilgio) transformacija dėl pasikeitusios atskaitos sistemos. To pačio dažnio spinduliuotė skirtingose atskaitos sistemose yra skirtingo dažnio. Jei žinai, koks dažnis turėjo būti šaltinio sistemoje, ir žinai gautą dažnį, gali apskaičiuoti greitį.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1948
Reputacija: +694
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 19:43 
     
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
Niemand rašė:

Šiuo atveju ne, nesikeičia. Jei ką, Doplerio efektas nekeičia fotonų energijos, o tik "konvertuoja" tą pačią energiją į kitą atskaitos sistemą. Energija (tiek fotono, tiek bet kokio kito objekto) nėra invariantas keičiant atskaitos sistemas ir skiriasi priklausomai nuo pasirinktos atskaitos sistemos.


Šiuo atveju būtent taip ;)
https://en.wikipedia.org/wiki/Doppler_radar#cite_note-2


Doplerio efektas nekeičia energijos, tai viso labo energijos (dažnio, bangos ilgio) transformacija dėl pasikeitusios atskaitos sistemos. To pačio dažnio spinduliuotė skirtingose atskaitos sistemose yra skirtingo dažnio. Jei žinai, koks dažnis turėjo būti šaltinio sistemoje, ir žinai gautą dažnį, gali apskaičiuoti greitį.


Kokios čia atskaitos sistemos , viena atskaitos sistema tarkim žemė .
Jos atžvilgiu vaziuoja keliu auto su dvipusiu veidrodziu.
Dar turim du stovinčius žmones ant žemės su lazeriukais abu šviečia į automobilio veidrodį ,
vienas iš priekio , kitas iš nugaros pusės.
Vienas gauna atspindį su padidėjusiu dažniu ir fotono energija, kitas su sumažėjusiu dažniu ir energija.
Abu stebėtojai yra žemės atžvilgiu nejudantys, taigi čia ta pati atskaitos sistema, tarp jų pačių nėra jokio doplerio.
Gautą nuo auto atšvaitą jie gali veidrodžiu nusiųsti viens kitam be jokių dažnio pokyčių palyginimui
(arba lyginti savo išspinduliuotą dažnį su atsispindėjusiu nuo judančio veidrodžio).
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-13, 19:53 
     
_alvydas_ rašė:
Kokios čia atskaitos sistemos , viena atskaitos sistema tarkim žemė .
Jos atžvilgiu vaziuoja keliu auto su dvipusiu veidrodziu.
Dar turim du stovinčius žmones ant žemės su lazeriukais abu šviečia į automobilio veidrodį ,
vienas iš priekio , kitas iš nugaros pusės.
Vienas gauna atspindį su padidėjusiu dažniu ir fotono energija, kitas su sumažėjusiu dažniu ir energija.
Abu stebėtojai yra žemės atžvilgiu nejudantys, taigi čia ta pati atskaitos sistema, tarp jų pačių nėra jokio doplerio.
Gautą nuo auto atšvaitą jie gali veidrodžiu nusiųsti viens kitam be jokių dažnio pokyčių palyginimui
(arba lyginti savo išspinduliuotą dažnį su atsispindėjusiu nuo judančio veidrodžio).


Tai yra trys skirtingos atskaitos sistemos (pirmo stebėtojo, antro stebėto ir automobilio) ir keturi fotonų šaltiniai. Veidrodis sugeria fotoną, o tada išspinduliuoja atgal, t.y. toks pats šaltinis kaip lazeris.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1948
Reputacija: +694
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-14, 13:54 
     
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
c) Nieks nedraudžia įsivaizduoti fotoną kaip enegetinį/banginį kirminą,
kuris pats sau tiesia tunelį, tarsi judėtų šviesolaidžiu. Matomai vakuumo/terpės savybės tokios, kad jis negali
išsiskleisti kaip vandens banga į visas puses, nors vistiek lieka banga, bet turi dalelių savybių nes juda savo sukurtu siauru tuneliu.


Fantazuoti tikrai niekas nedraudžia, bet fizikoje fantazuojama formulėmis ir gautas rezultatas lyginamas su kitomis, anksčiau patikrintomis, formulėmis bei eksperimentų rezultatais.


Na gerai, aš kažkaip truputį "atsikandau" pilot wave idėjos.
Kas jei labiau panagrinėti minėtą "tunelio" modelį.
Tikrai kodėl tikima, kad banga tai kažkas būtinai plintančio į visas puses ar dideliu kampu erdvėje.
Jei eteris turi kiek kitokias sąvybes nei vanduo (kas yra visai natūralu) ir neduoda bangai skleistis.
Tarkim viskuom kitkuom ta banga kaip ir klasikinė tik negali išsiskleisti erdvėje.
Kad skrenda porcijom tai natūralu, nes jų šaltinis turi/gali išmesti tik ribotą porciją energijos.

Klausimas koks (esamas/žinomas, būsimas) eksperimentas tai galėtų paneigti?

Šiaip tada ir dalelė gautusi to pačio modelio modifikacija:
su fotonu energijos nutekėjimas uždarytas į šonus , o dalelei energijos nutekėjimas uždarytas visom kryptym.
Turim savotišką stovinčią bangą.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-14, 16:57 
     
_alvydas_ rašė:
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
c) Nieks nedraudžia įsivaizduoti fotoną kaip enegetinį/banginį kirminą,
kuris pats sau tiesia tunelį, tarsi judėtų šviesolaidžiu. Matomai vakuumo/terpės savybės tokios, kad jis negali
išsiskleisti kaip vandens banga į visas puses, nors vistiek lieka banga, bet turi dalelių savybių nes juda savo sukurtu siauru tuneliu.


Fantazuoti tikrai niekas nedraudžia, bet fizikoje fantazuojama formulėmis ir gautas rezultatas lyginamas su kitomis, anksčiau patikrintomis, formulėmis bei eksperimentų rezultatais.


Na gerai, aš kažkaip truputį "atsikandau" pilot wave idėjos.
Kas jei labiau panagrinėti minėtą "tunelio" modelį.
Tikrai kodėl tikima, kad banga tai kažkas būtinai plintančio į visas puses ar dideliu kampu erdvėje.
Jei eteris turi kiek kitokias sąvybes nei vanduo (kas yra visai natūralu) ir neduoda bangai skleistis.
Tarkim viskuom kitkuom ta banga kaip ir klasikinė tik negali išsiskleisti erdvėje.
Kad skrenda porcijom tai natūralu, nes jų šaltinis turi/gali išmesti tik ribotą porciją energijos.

Klausimas koks (esamas/žinomas, būsimas) eksperimentas tai galėtų paneigti?

Šiaip tada ir dalelė gautusi to pačio modelio modifikacija:
su fotonu energijos nutekėjimas uždarytas į šonus , o dalelei energijos nutekėjimas uždarytas visom kryptym.
Turim savotišką stovinčią bangą.


Na tai duok savo modelio matematiką. Tada bus galima palyginti su standartiniu ir aiškiai nustatyti skirtumus.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1948
Reputacija: +694
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-15, 11:03 
     
Myslius rašė:
...Fotono energija tokia maža palyginus su energija kurią laiko pats double slit'as. Įsivaizduok kad double slitas sudarytas iš įkalintų fotonų kurių bangos ilgiai daug mažesni bei kurių skaičius yra lygus atomų skaičiui double slit'o. Paimk vieno fotono energiją ir ją padalink iš energijos kurią turi duoble slit'as. kiek eilių dydžių santykį gausi? Ką gali tokia musė kaip vienas fotonas padaryti palyginus su double slit'u? Manau kad pačio double slito egzistavimas jau sukuria bangas, nepriklausomai nuo ar praeina fotonas ar ne, o galutinė fotono trajektorija apsprendžiama kombinacija sukuriamo"bangavimo" efekto tarp double slito ir pavienio fotono. Praktiškai eksperimento rezultatai priklauso nuo tai kokį tu eksperimentą su'setup'inai: jei susetupinai kad bus banga ir gauni bangą. Jei susetupinai kad ne banga tai ir gauni ne bangą, vat toks mano to mistinio stebėtojo paaiškinimas.

Kažkaip ta pilot wave pradėjo kelt didelių abejonių bandant taikyti ją fotonui.
Kažkaip fiziškai realistiškiau atrodo vaizdinys, kad fotonas yra banginis procesas skrendantis
labai siauru tuneliu.
Bet tada kur jis interferuoja double slit eksperimente?
Iškart už slitų? Tai , kad nelabai, atstumas tarp slitų gali būti, kad ir 1000 kartų didesnis už bangos ilgį, kažkaip nerealistiškai atrodo.
Jei tarti, kad interferuoja galutiniam taške ant ekrano irgi nerealu, kad 2 siauri tuneliai pataikytų į vieną atomą. Plius tai nesiderina su eksperimentais kur naudojami pavieniai fotonai.
Kažkaip vistik fotonas turėtų nesiskaidyti , bet būti nukreipiamas.
Iš Kazimiero efekto kaip ir numanom, kad erdvėj yra daug stovinčių bangų, gal jos tiesiog jau
laukia atskrendančio fotono, o fotonas pats būdamas siaura banga rezonuoja su tom kurios
atitinka jo dažnį arba yra kartotinės.
Tarsi miške jei medžiai susodinti kažkiek periodiškai galima pamatyti tarsi prošvaiščių kur/kokia kryptim būtų lengviau praeiti.
Tada topt mintis, kažkur tai jau girdėta, ogi Myslius (!) apie tai rašė visai nesenai,
bet aš kažkaip neatkreipiau dėmesio / neįsigilinau.

Spėju tai gal galėtų paaiškinti netgi susietumą be abra kadabrų. Reiks pabandyti pasigilinti.

Čia dar šiaip kaip ir įliustracija kai reiškiniai yra nors kiek ne atsitiktiniai jie pradeda duoti
tarsi interferencinį piešinį:
https://www.random.org/analysis/#visual
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-16, 21:20 
     
_alvydas_ rašė:

Interferencija arba bangavimas nevyksta pries slit'a. Paimk lazeri is sviesk pries double slit'a i ji sakykim metro atstumu. Interferencijos paternas nesusiformuoja ant pacios gardeles, bet sviesa praejusi uz gardeles 1 metro atstumu suformuos interference pattern'a. Taip kad galima atmest kazkiek tais turimu ideju. Nemanau kad fotona galima isivaizduot kaip kazkokio riboto dydzio objekta (ypac jo bangos ilgio). Labiau jis smoothed erdveje atrodo nei kad koks clumpsy chunk of matter.

Na jei dar nori palauzyt galva tai man kartais artodo kad bangos ilgis rodo kaip greitai pilot wave propaguoja erdve.
Cia pvz kaip radio wave's sugeba apeiti kalna (neskaitaint atmosferos scatering'o)
https://www.electronics-notes.com/image ... ion-01.svg
Kuo bangos ilgis didesnis tuo sugeba daugiau (greiciau) nueit. Visible bangos ilgiai labai mazi, tai praktiskai visai nedefractina (boksto uz kalno nesimato) :) Cia tam difraction nereikia ne slito. Is vienos puses vyksta. Kazin jei idetai radio wave scattering'a i young'o formule ar panasius kampus prognozuotu? nors ten tiesa yra slit'o plotis minimas, cia nera. Bet visviena siuliau prastint duoble slit i vienguba slita, tai dabar siulau suprastint iki puses slito kad perprast light nature.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.


Paskutinį kartą redagavo Myslius 2017-10-16, 22:22. Iš viso redaguota 1 kartą.


Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1469
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-16, 21:57 
     
No frickin way, that's not possible. HOW? WHY?

Pabandyk sita eksperimenta, puse lazerio sviesos uzdengia puse popieriaus.
https://i.imgur.com/2G7VirM.png
Kaip manai ka turetu grazint?
Man grazina suknista fringe pattern'a? WUT??? reiks padandyt su razor blade'u Neimanoma kad jis butu?! Kokio velnio? Razor blade astriausias ir tikriausiai lygiausias dalykas namuose.

Pabandziau su razor blade'u. Tai irgi grazina fringe. Tiesa mano lazeris ties paciu viduriu biski streikuoja. Idomu kaip su geru lazeriu tai atrodo. Kolkas panasu kad fringe yra is diffraction puses, ne interferencijos, nors negaliu tiksliai atskirt del prasto lazerio. Diffraction fringe tai gal logiska, interference jau butu keista. Bet ir siaip keista kai matosi juodos horizontalios linijos kuriose sviesa nepatenka ir tuo paciu matosi zemiau(?)/auksciau(?) ju sviesa kuri patenka. Hm. Tavo lazeris geresnis, pabandyk.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1469
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-10-17, 00:40 
     
Kas del bangu ilgiu tai taip, keista. Beveik "zmoniski". Surask eksperimenta kuriame buvo su zema temperatura atlikta single arba half slit difraction. Arba siulyk kur skysto azoto gaut :D
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1469
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 86 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'