kadangi visatos centro nerandam, galbut bigbangas nevyko is 1 tasko? Galbut musu visata tai didesnes energetines vertes visatos kondensacijos produktas. Na kaip garai vesdami ima kondensuotis i vandeni, kaip vanduo kondensuojasi i leda isskirdamas energija , taip ir musu visata tera daug didesnes energijos visatos kondensavimasis i zemesnes energijos visata, visatai keiciant busena issiskiria energija, kaip ir ledui salant issikiria energija, ir tai mes matom kaip pvz kvazarus- tai tiesiog daugybiniai vestancios visatos kristalizacijos centrai isspinduliuojantys fazines busenos keitimosi metu pasaline energija. Ledas inde irgi stingsta daugybiniais ploteliais- galima sakyt kad ledo visata pleciasi i visas puses, bet singuliarinio tasko niekur nera ir niekada nebuvo.

Visatos centro nerasi. Sprogo ne kazkur, o sprogo visur.

visatos centro net nieks neiesko nes jo nera.

Įdomus straipsnis, klaiki rašyba:
"...atmetami, kaip idealizuotas ir idealiai simetriškas situacijas, kurios vargu..."
"...plėstis, vista atsidūrė..."
"...pėdsakai galėtų būti po kosmosą, kaip ..."
"tokiusratilus"
"į rodymai"
"bepratiška"
"nepastebėjoo"
"nusteikę"
"erikšmė"
"vystyną"
"irbe"
"optiėn"
"[asiekimų"
"palapčių"
"naudoingi"
"ksip"
"kavntinė"
Beje, pradžioje tas pats tekstas du kartus kartojasi. 18 klaidų??
Akivaizdu, kad teksto rašytojas visai negerbia savo skaitytojo ir net nesiteikia perskaityti, ką pats parašė. Nes tokios bukos klaidos kyla tik iš absoliutaus abejingumo.
Dar vienas puikus straipsnis, sugadintas rašybos.

Dėkoju už aktyvų dalyvavimą straipsnių kokybės gerinime (y).

Esu pažiūrėjes, bent 10 skirtingų interviu su Penrousu, kur jis kalba apie ta patį. Ir tik po kokio 10 ar 15 karto pradėjau suprast kaip jis mąsto ir kuo grindžia savo idėjas. Tikrai nelengva lengvai suprast ką jis turi galvoje. Teisybės dėlei, šis tekstas, tikrai neįneša nei lašelio aiškumo, tad rekomenduočiau, kam įdomu pažiūrėt interviu su juo.

Penrose garseja savo populiariojo mokslo knygose nevengdamas pakankamai sudetingu matematiniu, fizikiniu formuliu ir aiskinimu, todel jis nerai lengvai suprantamas daugumai placiosios visuomenes Teko skaityti jo Emperors new mind keleta skyriu idomesniu.

nevisai i tema, bet mes net nezinom koks sviesos greitis yra is tikro. mes tik zinom kad sviesai nuskrist pirmyn ir grizt atgal reikia t.t. laiko tarpo. visi tyrimai juk susije su sviesos nuskridimu ir sugrizimu atgal. bet gal sviesa vienokiu greiciu sklinda viena kryptim , o grizta kitu greiciu... Jei taip yra tai gal galetume nustatyt ar mes esam visatos centre ar sone. jei sviesa abiem (visom) kryptim juda vienodu greiciu gal mes esam centre, bet jei sviesos greitis priesingom kryptim skirtingas tai mes esam visatos pakrasty...

Persiveritasinai
Čia labiau panašu į filosofinę problemą, kylančią iš to, kad sunku įrodyti neegzistavimą.
Visata centro neturi pagal apibrėžimą.
Žiūrėdamas tą filmuką, aišku, susimąsčiau, kaip galima būtų patikrinti šviesos greitį. Manau, galima būtų pasitelkti kvantinį susietumą ir „spooky action at a distance“. Šviesos spindulys suardytų toli esančios dalelės superpoziciją, ir tuo pačiu – spindulio starto vietoje esančios dalelės superpoziciją. Tada žinotume, kokiu greičiu šviesa iki jos nulėkė.

Žinom. Du atominiai laikrodžiai, dvi pozicijos. Sinchronizuotas šviesos paleidimas ir fiksavimas.
Ai, net ir tiek nereikia. Seniai žinotum iš optiniam kabely atsirandančio duomenų peradavimo niuansų.

Mobilunkas, mes žinom koks yra šviesos greitis yra vakuume - 299 792 458 m/s. Nesuprantu tavo nuomonės apie krypties, juk nėra jokio skirtumo kuria kryptimi vakuume šviesa judės.

_________________
rasizmas eina koja kojon su kvailumu ir nežinojimu

Kad jau yra sukurtų kamerų kurios fiksuoja šviesos sklidimą, tai greitį išmatuot vieni juokai šiuolaukinėm technologijoj. Ir beje šviesos greitis "išplaukė" iš J.K. Maxvelo elektromagnetizmo lygčių. Esmė, kad greitis pirma buvo apskaičiuotas, o vėliau, patvirtintas ekpermentais. Bene suprantamiausiai iš mano matytų youtuberiu apie tai kalba Arvin ASH why is the speed of ligh what it is.

Berods eksperimentais patvirtintas šviesos greitis abejomis kryptimis (pirmyn ir atgal), bet nėra patvirtinta ar tas greitis visomis kryptimis vienodas. Atominiai laikrodžiai šiuo atveju nėra viškai patikimi, nes du laikrodžiai taškuose a ir b turi būti visiškai suderinti, tačiau nėra galimybės to pasaryti. Tam reikalingas signalas, kuris negali skrieti greičiau už šviesą, taigi gali turėti skirtingą greitį skirtingom kryptimis. Dar galima laikrodžius suderinti šalia vienas kito, bet tuomet jie išsiderina dėl reliatyvumo judant vienas nuo kito.

Visatoje nėra jokių absoliučių krypčių. Nėra jokio aukštyn žemyn, į kairę ir į dešinę. Galima apsibrėžti kryptį tik pagal pasirinktą atskaitos tašką, todėl šviesos greitis vakuume yra tiesiog vienodas. Jei vabalas ropoja balionu, kuris yra viskas kas egzistuoja, o už jo ribų niekas neegzistuoja, jokia erdvė ir materija, tai nėra jokių krypčių kuriomis jis eina.

Sutinku, kad absoliučių krypčių nėra. Komentaras buvo apie šviesos greitį taškų a ir b atžvilgiu. Kaip teisingai pastebėjo mobilunkas mes žinome tik laiką per kurį šviesą nukeliauja nuo taško a iki b IR atgal ir pagal tai išmatuojame jos greitį. Bet teoriškai tai gali būti tik vidutinis šviesos greitis, nes nėra įrodyta ar šviesa nuo taško a iki b nukeliauja tokiu pačiu greičiu kaip nuo taško b iki a. Net jei neturime jokių priežasčių manyti, kad tas greitis abejomis kryptimis nėra vienodas.

Čia panašiai kaip su šifravimo technologijom. Jos ilgą laiką nebuvo laikomos visiškai saugiomis (gal ir dabar nėra laikomos), ne dėl to, kad šifruotus duomenis kas nors kada nots būtų atkodavęs be rakto, o dėl to, kad moksliškai neįrodyta, jog nėra metodo juos be rakto dešifruoti.

isivaizduokim kad sviesos greitis pirmyn ir atgal skiriasi kokiu 0,01 procento. ismatuot taip paprastai nepavyksta, bet jei zinai kad greitis skirtingom kryptim tiek skiriasi visatos sandara automatiskai yra visiskai kitokia nei mes dabar isivaizduojam. ir praktiskai visos teorijos apie visatos pradzia ir dabarti keiciasi... atsiranda kazkokia kita mums
nezinoma atskaitos sistema, kurios atzvilgiu viskas juda...

ir taip lauzau galva ir anaip, ir vistiek nesuprantu is kur jus sugalvojot, kad sviesos greitis gali skirtis priklausomai nuo krypties. Nesu fizikas, bet pastaruoju metu kiek perklauses nemazai knygu ir podcastu astrofizikos tema ir niekur nepamenu, kad apie tai kalbeta. Tai ar jus cia patys apie tai sugalvojot ar kur nors esat girdeje? pasidalinkit prasau saltiniu, nes idomu tikrai is kur tai traukiat.

Šviesos greitis tai nėra tai, ką mes įsivaizduojam išgirdę sąvoka "greitis", kad tiesiog "užspaudi pedalą" ir tik žžžžž pasieki ~300000 km/s ir bam - daugiau negali gazuoti, nes visatos policija apriboja, kad negalėtum greičiau lėkti šis "greitis" yra kaip fizikinė sąvoka, o ne kaip greičio matas. Ir tai nėra tik "šviesos greitis" taip juda ne tik fotonai, o visa galybė dalelių/bangų. Tavo idėją apie nevienodą greitį įvairiom kryptim yra neteisinga pati savaime, nes čia į tokias sąvokas kaip erdvė (atstumas) ir laikas reikia visiškai kitaip žvelgti, nei matuojant trasoje atvažiuojančią ir nuvažiuojančią mašiną.
Tokiems noobams, kaip tu ar aš, kurie netyrinėja kvantinės fizikos sunku labai suprasti, nes nemažai dalykų veikia kitaip, nei mes pratę intuityviai matuoti pagal tai, kokioje aplinkoje susiformavo mūsų supratimas. Jei domina, lietuvių kalba rekomenduočiau podcastą su dviem lietuviais fizikais, įvesk į youtube paiešką Mokslo sriubos klausimų atsakymų maratonas apie CERN (ar paspausk ant šios nuorodos) ten atsako į tokius paprastų žmonių klausimus, vienoje laidoje (nepamenu kurioje) ir apie šviesos greitį papasakojo.

Viskas juda sviesos greiciu, tiek sviesa tiek materija. Tai kad tavo kede nelekia nuo taves sviesos greiciu reiskia kad tavo ir jos judejimo kryptis erdvelaikyje yra ta pati, nors abu judat sviesos greiciu



Kiekvienas stebetojas savo atzvilgiu mato jog sviesa juda c greiciu visomis kryptimis jei greitis tarp sviesos saltinio ir stebetojo lygus 0, del kitu variantu neesu tikras.


Visatos centras yra praeities taskas kurio laikas t=0, xyz irgi galima (0,0,0) taska priskirt.


Absoliuti kryptis yra. CMB rest frame. Mes judame 370 km/s ta kryptimi. Del to patiriam laiko suletima ir musu laiko greitis teka 99.99993% greiciu o ne maksimaliu 100%.

_________________
Don't worry. Jeb taught me this.

Viskas juda sviesos greiciu, tiek sviesa tiek materija. Tai kad tavo kede nelekia nuo taves sviesos greiciu reiskia kad tavo ir jos judejimo kryptis erdvelaikyje yra ta pati, nors abu judat sviesos greiciu

WTF kas cia per naujienos? turi galvoj, kad erdvelaikis juda sviesos greiciu? galima saltini pamatyt? tikrai nepainioji su cosmic expansion?

Turejau omenu kad materija juda sviesos greiciu visada. Na materija tai yra stovinti banga erdvelaikyje, bet siaip pastebejimas teisingas, erdve irgi juda sviesos greiciu hypererdvelaikyje, tik skirtingos erdves vietos juda skirtingomis kryptimis. Del to pati erdve pleciasi. Jei erdve judetu ta pacia kryptimi, tai ji nesiplestu. Erdves judejimas c greiciu ir pletimasis yra vienas ir tas pats.

_________________
Don't worry. Jeb taught me this.

ne, ne tas pats ir erdve nesiplecia sviesos greiciu. yra hubble constant sitam reiskiniui. ir kai pradedi kalbet apie hipererdves, tai yra labai spekuliatyvu ir hipotetiska. visgi noreciau pamatyti saltinius is kuriu semiesi siu ideju. as tikrai open minded siom temom, bet pripazinsiu per si laika, kai domiuosi astrofizika, tavo mintys man nlb girdetos.

CMB rest frame fizikoje niekuo nesiskiria nuo Mano Troba rest frame

Skiriasi tuo kad laikas joje eina greiciau, laikas ne absoliutus,

_________________
Don't worry. Jeb taught me this.