Sveiki!



Pataisykit jei klystu, bet juk bangos ilgis kelionės metu nesikeičia. Raudonasis poslinkis rodo koks yra šviesą skleidžiančio objekto greitis stebėtojo atžvilgiu.
Žinoma, jei viskas prasidėjo didžiojo sporgimo metu viename taške tai turintys didžiausią greitį objektai bus labiausiai nutolę, bet bendru atveju, tai raudonasis poslinkis neturi nieko bendro su atstumu kurį keliauja šviesa.

_________________
---
"Vaizduotė yra svarbesnė už žinias..." (Albertas Einšteinas)

Gal kada nors jie ras ir kazka snesnio uz pacia visata ?

Raudonasis poslinkis vyksta ne tik dėl Doplerio efekto, bet ir dėl erdvės plėtimosi. Plečiantis erdvei, kuria juda fotonas, didėja jo bangos ilgis.

neras tol kol nepataisys arba nepanaikins didziojo sprogimo teorijos..

apskritai as daugeliu ju tu teoriju nepriemu rimtai, nes per daug nutole nuo experimentinio patikrinimo ir per mazai ziniu turima, kad tokius dalykus tixliai ir aiskiai nusakyti..

Hm.. Tai mes vis dar manome esą Visatos centras? Jei būtume centre, tada taip Galaktikos amžius būtų būtent toks... Bet juk naivu manyt, jog mes esame Centre. Ta galaktika nutolusi nuo musu tokiu atstumu, Bet tai nereiškia, jog jos amžius virš 13 milijardų metų.. Nejau tai tik man užkliuvo?.. Juk dažnai pažymima, jog tikėtina, kad visatos skersmuo lygus 93 milijardams šviesmečių ir nevisada išeina su tuo ginčytis... Hm... Taisykit, jei ne taip kažką supratau...

Visatos plėtimasis tai yra erdvės plėtimasis, dėl šito erdvės plėtimos ir tolsta viena nuo kitos galaktikos. Kadangi plečiasi pati erdvė tai visatos "centras" gali būti bet kuris jos taškas, jo iš esmės kaip ir nėra.

o kaip pleciasi?
nes kiek zinau viskas traukiasi i juodasias skyles.. tai biski nelogiska gaunasi..

beja, logiska kad kuo tolimesni matomi objektai tuo senesni jie.. nes mes negalim pamatyti kas pas mus vyko pries milijardus metu kai asame cia pat..
o kuo tolimesnis objektas tuo realiai jis senesnis.. o galbut jau net neegzistuojantis.. lyginti neaiskia praeiti su dabartimi yra sudetinga.. o jei jau ir pamato daug senesni nei aplinkiniai, tai dar nereiskia vis dar tebera ir kad galima tai vadinti seniausiu ar dar tai kazkokiu.. nes galbut cia pat kazkada buvo 100kartu senesniu objektu kurie jau isnyko..

Didėjant žvaigždžių skaičiui, daugėjo ir galaktikų, o tai paremia teoriją, kad galaktikų.

Kokią teoriją?

hmm.. Viskas yra galaktikose, o galaktikos tarsi milziniskos juodosios skyles.. tai kaip gali daugeti galaktiku, kai jos dar viena su kita susijunge?
na, realiai galaktika "papilneja" kai susijungia dvi i viena..
tai dar vienas irodymas kad visata traukiasi o ne pleciasi..

aisq dar yra didysis sprogimas nuo kurio viskas tolsta.. ir atsitiktinai viskas susijungia pobiski..

bet kur tie irodymai?


anyway.. jei tikit didziuoju sprogimu is niekur, tai turiu kelis klausimus..

energijos pliupsnis tampa materija?
energija dauginasi be istekliu?

energija yra viskas. turek energijos ir gausi bet ka..
tad viskas plestis ir daugintis gali tik energijai didejant is niekur.. jei energija atsiranda is niekur, kaip ir didziojo sprogimo energija, tai viskas ciki.. begalinis ciklas..
istisai viskas sprogineja ir tolsta vieni nuo kitu.. toldami kaikurie del gravitacijos susijungia.. ir viskas vyksta nuo begalo mazu iki begalo dideliu mastu ir dydziu.. bei kuo mazesnis objektas tuo trumpesnis gyvenimo laikotarpis didesnio objekto atzvilgiu, todel viskas yra nepastebima.. nes per mazas objektas uzgimsta ir uzgesta pernelyg greitai kad pamatyti, o per didelis tarsi sustinges kaip uola..


kaip sakant per daug visko kad imtu ir kas nors paaiskintu.. tad ir pasakoja kas ka nori ir kaip nori.. per didelis chaosas ir per trumpas zemes gyvybes laikotarpis kad isvis ka nors susigaudytume.. tai ir interpretuoja visi pagal menkavertes musu teorijas, kurios yra trapios..

kaip sakant buk geras matematikas, turek daug ziniu ir fantazijos.. tada gali bandyt irodyti net tai kad cia tik musu akys iskraipo visa vaizda ir planetos net nera apvalios, bet tiesiog del musu visu vaizdu iskraipymo gaunasi kad mums planetos tampa apvaliomis kokias ir matome. kaip sakant teleskopai apvalus, akys apvalios.. tai dar neaisku ar tavo monitorius tikrai staciakampis..
zinoma tai padaryti reiketu daug teoriju pataisyti.. : )

o man tai kazkodel atrodo, kad kai turesim toliausiai matanti teleskopa ir zvilgtelesim tolyn, gilyn i visata tai pati toliausia objekta kuri mes pamatysime busime mes patys, musu paciu saules sistema, na mazdaug suprantat idejos esme?

as ir daznai apie tai pagalvoju.. kad tiesiog visa musu tiese tera isgaubta.. gal panasi i kirmgrauza biski.. arba eina ratu arba elipse..
pas mus viskas kazkaip susiveda i rutulius.. molekule, planetos, zvaigzdes, galaktikos ir t.t.
ir kas idomiausia kad viskas vyksta idealia linkme.. kad ir ka darytum vistiek viskas idealiai tvarkosi.. mes judame aplink juodasias skyles milziniskais greiciais bet mes to nejauciame ir nematome.. jei butume didesni uz galaktika (tarkim ji mums kaip pirsto nagas) mes butume pakraupe nes turetume daug daugiau energijos ir mums laikas eitu zveriskai letai.. tad atrodytu kad juodoji skyle juda kaip tornadas.. nes energijos turetume daug daug daugiau, todel vienas mirktelejimas galaktikoje reikstu milijardus metu.. isivaizduokit kad molekule sudaro milijardai kitu daleliu.. ir ismeskite sauja zemiu ar kitos medziagos i ora ir pagalvokite, ar tai imanoma tokiomis salygomis? visgi sauja medziagos turi labai mazai energijos, tad jai laikas bega daugybe kartu greiciau nei mums, tad gyvybe gali uzgimt ir mirt nespejus mirkteleti.. : )

turbut matet ta filmuka kur lektuvas leidziasi palei zeme kurorte.. pernelyg zemai nusileides.. didelis daigtas net vizualiai atrodo letesnis.. o paprasciausia kamuoliuka nusviedus tokiu pat greiciu atrodytu kad jis zveriskai greitai juda.. arba ismeti teniso kamuoliuka i virsu,, atrodo krinta daug greiciau nei krepsinio kamuolys, iki tos akimirkos kai priarteja tam tikra atstuma prie taves..
vargiai ar realiatyvuma pritaikytume plikai akiai matomam skirtumui.. jei ji istiesu teisingai suprasta..

turim svarbia savybe kad isliktume, tai smalsumas.. : )
is esmes visata mums yra kaip filosofija kol ziniu tiek mazai.. : )
bet perspektyvu turime lygiai tiek pat kazka atrasti ar israsti kaip ir garsiausi pasaulio zmones, kaip ensteinas.. nes visata vis dar pazymeta kaip xn