Dabar forume
[ Administratorius ]
[ Moderatorius ]
|
|
Daugiau
|
|
|
|
|
| Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
| Pranešimas |
Autorius |
 Parašytas: Antr. 02 22, 2011 23:12 Rašyti temą: |
 |
|
| mnv rašo: |
| Gera buti skeptiku. |
Nieko čia gero. Geriau tikėti kažkuo. Netikiu skeptikais.
| Citata: |
| Bet vistiek, mano nuomone, skaiciai ir mastai yra akivaizdziai gyvybes "placiu mastu" puseje :D |
Rodo? Ką rodo? Kad 2+2 daugiau nei 3? Nieko jie nerodo, gali nulių prirašinėt prie kokio nori skaičiaus. Saulės sistemoje yra dešimtys tūkstančių kūnų, kuriems viena vienintelė kliūtis netrukdo užauginti gyvybę. Deja, juose nėra ne tik gyvybės, bet ir vandens - kriterijaus, pagal kurį šita galimybė skaičiuojama.
Jei viskas būtų taip paprasta, tai prieš 3 milijardus metų jau būtume susirašinėję su inoplanetianais iš asteroidų.
| Citata: |
| O jei zeme vienintele apgyvendinta musu galaktikoje ar net visatoje, tai kaip kazkas pasake... "koks didelis erdves neisnaudojimas" or smth :D |
Who cares? Kreacionizmas ir tiek.
Apskritai - su tokiais matavimais, tai dešimt nulių į kairę ar į dešinę mažas skirtumas. Vienas suras argumentų, kad su 1-10^-10 yra nežemiškos civilizacijos, kitas - kad su 10^-10. Ir abu bus teisūs, kol nebus rasta nors viena arba nebus išžvalgyta kiekviena dulkė galaktikoje.
Skaičiukai, skaičiukai... Ajajai...
Įsivaizduokime, kad Visatoje yra, pvz., 10^10 civilizacijų, o galaktikų 10^20. Vadinasi, tik vienoje iš dešimties milijardų atsitiktinai parinktų galaktikų gali tikėtis rasti civilizaciją.
Mano teiginys nėra "wishful thinking". Jis gali reikšti, kad koks tūkstantis civilizacijų yra kelių tūkstančių šviesmečių spinduliu, bet taip pat gali reikšti, kad nėra nė vienos per milijardus šviesmečių. Skaičiuojantiems tikimybes siūlyčiau nusipiešti logaritminę skalę (log x->log y) arba dar geriau - log(log x)->log(log y^3). Paskui pakeisti log(3log y) į log(3 log 500000y). Nelabai skirtųsi. Šalia to asimptotę log log 3y=log log x (t.y., tikimybė sutikti tokią civilizaciją). Aiškiai matosi, kad didžiausia tikimybė arba būti jau susitikus, arba nuliai prie koeficientų reiškia labai mažai - net jei asimptotė x=y. T.y., prielaida, kad už 10 šviesmečių yra gyvybė, beveik tokia pat tvirta, kaip kad už trilijono. Išvada: gyvybė gali būti labai arti, arba nepasiekiamai toli, nepriklausomai nuo Dreiko lygties koeficientų; jei ji būtų labai arti, mes ją būtume pastebėję, priešingu atveju ji greičiausiai tiek toli, kad nerasime. |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4930
|
|
Atgal į viršų |
 |
| Parašytas: Tr. 02 23, 2011 1:11 Rašyti temą: |
|
|
| rwc: apie saules sistema tai daug mas aisku, kad joje nebus gyvybes tinkancios planetos, nes kitoms planetoms tiesiog yra nepalanku, jos savyje neturi tokio klimato kaip zeme ir t.t. apskritai cia ta musu saules sistema yra juokas palyginus su paukscio tako galaktika ir joje esamciomis kitomis sistemomis, nekalbant apie kitas galaktikas kurios yra dar masyvesnes uz pauksciu tako. bet tu teisingai pastebejai, sita jog mus kogero skiria didelis atstumas, tarp zvaigzdziu, ar egzistuojanciu civilizaciju. manau panasiu sistemu i saules visgi turetu buti, jei ne musu galaktikoje tai kitose... tik vargu ar tai kada nors suzinosim, nes jos yra per toli, bent jau kolkas, na o kita vertus tobuleti ribu nera, mokslas dideliais zingsniais juda i prieki. |
|
PovilasIT
Prisijungė: 2011 02 22
Žinutės: 19
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Tr. 02 23, 2011 1:30 Rašyti temą: |
|
|
Povilai: visgi turėtų būti (bet neprivalo, ir lygiai taip pat vieną dieną galbūt sakysim "neturėtų"). Ir teisingai: jei ne PT, tai kitoje galaktikoje. Arba dar kitoje. Arba už mūsų regimos Visatos... Kažkur.
O kol kas tikimybė kažką sutikti yra panaši, kaip niekad nesutikti. Nei vienas, nei nulis - ir tikriausiai ne lygiai 0,5 ;]
Ne tiek apie straipsnį, kiek apie komentarus: ar tų "žemiškų" egzoplanetų PT bus viena, ar trilijonas, tai beveik nekeičia tikimybės tokią aptikti ir su ja susišnekėti. Galit būti ramūs - iki pensijos nesulauksit (su 99,999...% tikimybe) ;] |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4930
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Tr. 02 23, 2011 18:38 Rašyti temą: |
|
|
"Po šio klausimo neišvengiamai seka ir kitas: kodėl jos iki šiol mūsų neaplankė?"
Gal dėl tos pačios priežasties, kaip ir mūsų atveju - kol kas neturi atatinkamų technologijų. (hmz) |
|
Bedantė Fėja
Prisijungė: 2010 08 15
Žinutės: 19
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Tr. 02 23, 2011 20:45 Rašyti temą: |
|
|
| bla bla bla |
|
arungest
Prisijungė: 2010 01 27
Žinutės: 10
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Tr. 02 23, 2011 21:11 Rašyti temą: |
|
|
| Info ne tiksli. Tik 5 iš tų, kur gyvybės zonoj yra "superžemės" ... kitos yra dujinės (greičiausiai) |
|
CHICO
Prisijungė: 2011 02 20
Žinutės: 2
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Kv. 02 24, 2011 13:09 Rašyti temą: |
|
|
| rwc rašo: |
Tik keli Dreiko lygties dėmenys, ir tai - mažiausiai esminiai, patikslinti, ir kiek neabejojančių. Nulis kart šimtas vis tiek yra nulis. Nulis kart milijardas - irgi nulis.
Gali būti tų planetų būti kad ir trilijonas, o SETI milijardus metų ieškotų civilizacijų ir nerastų.
Tai, kad planeta yra "gyvybei tinkamoje zonoje" - tereiškia, kad joje gali būti tinkamos sąlygos būti skysto vandens. Saulės sistemoje į ją papuola Mėnulis, Venera, Marsas su palydovais, dešimtys tūkstančių asteroidų - ir nė viename nėra to vandens.
Net jei ir būtų, tokia planeta greičiausiai liktų negyva arba gyva per trumpai, kad galėtume ten rasti ko nors daugiau nei organinių molekulių. Žemėje reikėjo milijardo metų tinkamo klimato, gerai atitaikyto magnetinio lauko, Mėnulio ir kitų neįtikėtinai palankių aplinkybių, kad susiformuotų pačios paprasčiausios bakterijos. Saulės padėtis irgi labai gerai atitaikyta - ji yra ne per tankioje zonoje, kad planetos būtų tąsomos keistomis orbitomis, bet ir pakankamai arti kitų žvaigždžių, kas lėmė, kad ji netaptų per sunki, bet iš aplinkos (aknsčiau sprogusios milžinės liekanų) pritrauktų pakankamai sunkiųjų elementų, kurie joje nesiformuoja. Kaimynystėje neturime "tiksinčių bombų" - supernovų, kurios sprogdamos ištaškytų atmosferą arba gama spinduliais sterilizuotų gyvybę.
Jei planetų tokioje zonoje yra tik pusė milijardo, tai labai įmanoma, kad potencialių gyvybės užuomazgų iš jų tėra keliuose tūkstančiuose, bent bakterijų - vienetuose. Pridėkime dar nežinomus faktorius, stambių planetų palydos (kaip Europa, Titanas), kitokias gyvybės formas - ir tai, tikimybė, kad bus sąlygos susiformuoti kam nors daugiau nei bakterijos, jose nykstamai maža. Galbūt galaktikoje dabar yra kokios penkios civilizacijos, pirmus signalus paskleidusios seniai seniai - kad jie iki mūsų būtų spėję atkeliauti.
Žodžiu - yra ta gyvybė ar nėra, bet jau leisti kažkokius fejerverkus, pamačius vieną (ne tokį jau didelį) skaičių, nėra prasmės. |
Vis del to sutinku. Uztenka paziuret kodel zemeje sekmingai issivyste sudetinga gyvybe - saule yra kaip tik tinkamo dydzio (dega ne per trumpai) gyvybei spet issivystyt, isoreje yra jupiteris, kuris apsaugo planeta nuo asteroidu, zeme turi labai dideli naturalu palydova menuli, kuris yra gyvybiskai svarbus apsisaugant nuo saules vejo, saule nera per arti galaktikos centro ir gali apsaugoti nuo kitu zvaigzdziu spinduliuojamos radiacijos. Nesistebeciau, jog zalioji zona egzistuoja ne tik aplink zvaigzde, bet ir aplink galaktikos centra. |
|
Indigo89
Prisijungė: 2008 11 17
Žinutės: 1280
|
|
Atgal į viršų |
|
|
|
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų šiame forume
Jūs negalite atsakinti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
