Moralės labirintai: sąžinei būdinga savybė „išgaruoti“?

[Mingas87]

atsakymas į paskutinį klausimą - ne. Jei paimsi 10 lt iš kasininkės per daug, vadinasi ji turės padengti parduotuvės nuostolius. Ji turbūt uždirba 50 lt per dieną, tad jai čia tikrai didelis nuostolis. Jei pats laimę patirsi iš kito nelaimės, būdamas doras žmogus niekada tuo nesidžiaugsi ir nesididžiuosi.

[Azuolas]

Įtaką turi ir suma. Cento niekas neims, bet va 10Lt paims jau daugiau žmonių. O 100Lt dar daugiau

[susiweles]

Kasininke uzdirba 50 lt i diena ? ...

[bahuriux]

Taip bukim saziningi, uz minimuma dirbanti pardaveja tures padengti ta nuostuoli is savo nedideles algos. O dar reikia padengti vagiu ir apsauginiu vagianciu cigaretes nuostuolius. Todel ir keiciasi pardavejos, kas 3-6men. Ar noretumete, kad su jumis taip pasielgtu? As anksciau viena karta esu paemes 5Lt per didele graza. Paskui supratau, kad as netapau nei turtingesnis, nei laimingesnis, del tu 5Lt. Kita karta jau suveike sazine ir nepaemiau net ir 100Lt perdideles grazos, tiesiog pagailo pardavejos ir del to nei kiek nesigailiu.

[Augink pats!]

O vat kiti žmonės tuo ir gyvena. Yra, matyt, skirtingi charakterio bruožai, kas vienam gerai, tas kitam blogai. Ir santykis (gero/blogo) pastoviai keičiasi į blogąją pusę, kadangi viską valdo pinigai. Dėl pinigų tampi egoistu ir panašiai. Bet problema ne čia, jeigu tų pinigų būtų tiek, kad nereikėtų jų skaičiuoti, nuo algos iki algos, tuomet galima būtų atlikinėti tokius tyrimus. Kol žmonija jaučia pastovų nepriteklių, egoistai sudaro didžiąją dalį visuomenės - tokie tyrimai, nieko nepadės.

[Gatsu]

Go Satan!!

[blizzard]

perskaičiau straipsnį ir prisiminiau F. Kafkos procesą kuo met žmogus buvo teisimas ne dėl jo padaryto nusikaltimo, o dėl to kaip jis regavo į tą jo nusikaltimą (jei gerai pamenu) ten keliami panašūs klausimai.

Suma turės įtakos šitame ekspermente, bet turbūt dėl to ir buvo parinktas tik 1 doleris, kad kuo objektyvesni rezultatai būtų. Aplinkinių požiūris juk ir sukuria visas moralės normas. Karo metais buvo vienokios normos, dabar kitokios..

[Pumper]

Prieš kelias savaites pirkau iš skytech 1TB HDD. Gavau siuntinuką kažkokį per didelį. Atidarau - įdėti 2 tokie pat 1TB HDD. Ir kaip manot, kaip maronės neturintis ir dievo nebijantis ateistas pasielgė?

Neteisingai - iškart susisiekė su skytech ir vieną HDD grąžino.

Ir ką pasakė pasiuntinukas, atvažiavęs to HDD? - "reikėjo pasilikti". Žmogus praktiškai tokios pat atsakomybės darbą dirba, kaip ir kolegos sandėliuose, kurie pakuoja siuntas, bet visai negalvoja, kad už nuostolius sandėlininkas ar tas pats pasiuntinukas iš savo kišenės turės atlyginti.

Kas dėl vagystės, tai nemanau kad vagis jaučia kažkokią kaltę pavogęs - gi laisvas ir apgalvotas sprendimas, kurio sąžinę turintis žmogus nebūtų net ir svarstęs. Tai kaip gali vagis jausti didesnę kaltę nei tas pasinaudojęs kito klaida?
_________________
“A foolish faith in authority is the worst enemy of truth” - Albert Einstein
pumper.lt

[Muskietininx]

Nežinau prie ko čia tas gailestis pardavėjai ar kitam žmogui iš kurio tie 10 litų būtų paimti. Gailėstis nėra labai objektyvus ir tinkamas šiai situacijai nusakyti. Įsivaizduokit. Jeigu jums tektų paimti 10 litų ne iš tos pardavėjos, o iš kokio daug turtingesnio asmens. Kuriam tai būtų juokinga suma. Ar jūs paimtumėt ? Juk gailėsčio turbūt jam kaip ir nejaustumėt. Taigi, pradėtumėt vogti ? Pati vagystė būtų padaryta, nes tas žmogus yra turtingas, jis visko daug turi ir jis galiausiai net nepastebės. Bet vėlgi, ar toks požiūris teisingas ? Aš turbūt negalėčiau paimti net tų 10 litų iš to turtuolio, mano moralė to padaryti man neleistų. Jie ne mano, aš jų neuždirbau, tai kodėl turėčiau juos pasiimti ?

Tačiau visada yra koks nors kabliukas, už kurio net man tektų užsikabinti. Jeigu aš žinočiau, kaip tas žmogus uždirbo savo pinigus mano sprendimas galėtų ir pasikeisti. Jeigu jis juos "užkalė" sukčiaudamas ir vogdamas, tai mano vagystė būtų lyg ir mažiau bloga. Tačiau kyla klausimas , kaip turėčiau panaudoti pavogtus pinigus (jie bet kokiu atveju yra pavogti, nes jie paimami sukčiaujant ir nežinant savininkui). Juk bandant išleisti "purvinus" pinigus taip pat susidurtumėme su problemomis. Aš tuos pinigus pervogiau, todėl lyg ir perėmiau kito vagies nusikaltimą. Taigi aš ir vėl vagis. Bet pavogtus pinigus galiu panaudoti kokiai nors naudingai veiklai. Investuoti ar paaukoti. Taip galėčiau juos paversti švariais. Bet tada juos prarasčiau, pats nieko praktiškai negaučiau ir likčiau ant ledo. Taigi, kaip man elgtis ? Vogti ar ne ? Juk sąžinė mane graužtų bet kokiu atvėju, nes aš būčiau arba stebėtojas, arba nusikaltimo dalyvis. Sąmoningai nesutrukdęs nusikaltimo virsčiau to vagies bendrininku, nes nešiočiau jo paslaptį.

[cia.]

reikejo pasilikt ....

[Sloth]

Į temą siūlyčiau pasidomėti Lucifer efektu ( nors tai kas kita ), yra youtubėj video, kuriame vienas JAV profesorius apie tai veda paskaitą

Dar į temą rekomenduoju informacijos nuoroda

[Ispanas19]

As asmeniškai visiškai nejausčiau sąžinės graužaties, pati kalta ta pardavėja, jog atidesnė nebuvo. Kaip gamtoje taip ir šiuolaikiniame pasaulyje – stipresni visada laimi (kaip anglai sako "Survival of the fittest").
Tiesa pasakius aš net pats būdamas pardavėjas jau geriau 1 kartą gyvenime prarasčiau tuos 10 litų, bet užtat visą likusį gyvenimą būčiau pastabesnis ir atidesnis. Manau kaip už tokią pamoką, būtų verta sumokėti varganus 10 litų.

[faktas]

Pirmame kurse teko padirbėti pardavėju puikiai žinomame prekybos centre. Žinokit, žiauru. Neįsivaizduoju, kaip žmonės ten ištveria daugiau nei 3 mėn. Beje, per darbo dieną (11 val. + 1 pietūs) (prieš 5 metus) mano alga buvo 44 Lt. neatskaičius mokesčių... Siaubas! Bet apsimokėjo dirbti dėl maisto, nes viską nusipirkdavau už pusę kainos. Bent tiek buvo gerai
Na o pats blogiausias dalykas yra ne alga, o pirkėjai. Tokių lunatikų būna, kad nežinau kaip žodžiais išreikšti. Ir jie nėra reti. Gal vienas iš 10 turi psichinių problemų ir iškart puola pardavėjus, jei parduotuvėj neranda tokių dalykų kaip: vokiška guminė šluota, nešiojamas kompiuteris!, kažkokios specifinės Audi dalys ir kt. Kad ir kaip dabar būtų juokinga, tą darbo patirtį aš vertinu labai gerai, nes per kelis mėnesius įgijau imunitetą stresui. (-: Praverčia iki šiol.
_________________

[RiMuSaS]

[RiMuSaS]

[kionig]

Buvo toks atvejis kaidaise, tai pasirinkau pirmąjį variantą Aišku antrojo varianto nebuvo
_________________
Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo | Henry Ford