Turiu programą, Celestia. Pagal ją, tai palydovo tokio artimo, kaip, kad mūsiškiai hagelano debesys, neturi...Nors šiaip, tai ko gero astronomų duomenys teisingesni...

Įdomu, ar toji galaktika tokia panaši, kad atsirastų gyvybė... O galaktikos dydis ar turi labai didelę įtaką gyvybei? Ar apsiribojama žvaigždės charakteristikų įtaka? Gal kas žinot?

Yra toks dalykas, vadinamas "galaktine gyvybės zona". Idėja yra tokia, kad galaktikose matomas metalingumo gradientas, t.y. arčiau centro esančios žvaigždės yra metalingesnės, nes ten žvaigždėdara vyksta greičiau, taigi ir tarpžvaigždinė erdvė greičiau papildoma sunkiais elementais, o jie reikalingi kietoms planetoms susiformuoti. Iš kitos pusės, kuo arčiau centro, tuo daugiau rentgeno ir pan. spinduliuotės iš centrinio telkinio ir juodosios skylės, taip pat dažnesni netolimi pražūtingi supernovų sprogimai (dėl didesnio žvaigždžių tankio). Taigi pabandžius įvertinti šių reiškinių įtakas lyg ir randama, kad Paukščių Take į mus panaši gyvybė galėtų egzistuoti tik maždaug tarp 6 ir 10 kiloparsekų atstumu nuo centro (Saulė yra 8 kpc atstumu). Bet čia viskas gana smarkiai "šakėmis ant vandens rašyta".

_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita

Aš vis dar nesuprantu, kaip mokslininkai gali žinoti mūsų galaktikos formą kai ją tik iš šono galima stebėti. Kad spiralinė galaktika tai dar galima nustatyti, bet kiek ji turi "rankų" - niekaip - grynas spėjimas.

Apskritai, tai daug daugiau spėlionių negu faktų.

Greičiau ne spėjimas, o prielaida - daug aplinkinių galaktikų yra spiralinės. O jos išvaizdą ir vijas ne taip sunku apskaičiuoti. Pasidedi lapo viduryje tašką - galaktikos centrą. Pažymi savo buvimo vietą centro atžvilgiu. Išmatuoji atstumą iki žvaigždės ir viskas, toliau elementariausia trigonometrija - žinant dvi kraštines (galaktikos centras-Žemė ir Žemė-matuojama žvaigždė) bei kampą tarp jų, galima paskaičiuoti žvaigždės vietą lape. Tą patį atlikus su daug žvaigždžių, išryškėja tendencijos. Galima paimti ne mūsų galaktikos atramos taškus, o tarkim, tolimus kvazarus ar panašiai, kaip nejudančius orientyrus.

Radijo bangų stebėjimais galima nustatyti dujinių debesų išsidėstymą. O debesys "žymi" spiralines vijas.

Ne tik radijo. Dažnai dujų debesys aptinkami infraraudonųjų spindulių teleskopais. Iš radijo bangų yra naudojama beveik vien tik 21 cm vandenilio hipersmulkiosios tranzicijos linija.

_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita

man visad buvo ydomu pamatyti kurioi pauksciu tako galaktikos vietoje yra musu saules sistema? na ysivaizduokit pavaizduota musu galaktikos atvaizda ir ,,x,, pazymeta kur esame mes.

http://lmgtfy.com/?q=%3Aimages+milky+way+sun