Ok. Mes šį darinį matome tokį, koks jis buvo po hipotetinio didžiojo sprogimo. Tuo metu visos egzistuojančios materijos kiekvienas taškas buvo žymiai arčiau nei dabar ir tuo metu šitas kvazaras taip švytėjo būdamas arti tos erdvės, kurioj dabar yra Žemė. Tai jei mes jį ir dabar matome tokį, koks jis buvo po did. sprodimo, tai ką - visata plečiasi greičiau už šviesą??? Priešingu atveju aš nesuprantu, kaip mes galime matyti santykinai šalia mūsų buvusį objektą, kuris dabar yra be galo toli. Ir matome jį ne tokį, koks jis yra, o tokį, koks buvo, kol šviesa nuo jo iki "mūsų" atkeliaudavo gerokai per trumpesnį laiką. Nesurišu aš čia kažko...

_________________
https://jugma.lt

Teisingai supratai, visata pleciasi greiciau uz sviesa, ir tas pletimasis greiteja. Kazkada issiples taip, kad nebematysim nieko, kas nera su mumis gravitaciskai susijes.

As tai nesakyciau taip isitikines, kad visata pleciasi. Kad planetos viena nuo kitos tolsta, tai mano manymu nereiskia, kad visata pleciasi.

kalba eina ne apie niekingo dydzio planetas, o apie galaktikas, galaktiku specius kurie del erdvelaikio pletimosi tolsta vieni nuo kitu.

pala pala mielieji, jau taip snekat apie judejima greiciau uz sviesa lyg tas faktas jau butu irasytas i fizikos vadovelius. ar as kazka praleidau? del visatos burbulo ar kokios ten formos bebutu, pletimosi ir nebesugrizimo arba didziojo susitraukimo yra tokio dydzio klaustukas! ir jei kas nors drebtu visa tiesa, ir sakytu va cia yra visata, ji yra cia ir cia, aplinkui vyksta tas ir tas, ir isvis jusu tos teorijos tai kaip senoveje zmones mane kad zeme drambliai nesa. sedetu visi issizioje ir sakytu: neitiketina!! klausimas ar zmogaus protas igalus islukstenti sias sudetingas mysles ir uzdavinius? jei taip tai kada tai ivyks?

jei atstumą matuosim metrais, tu teisus - atstumas pasikeitė, tačiau jei atstumą matuot laiku, kuris reikalingas kvazaro šviesai pasiekt žemę, niekas nepakito - tą atstumą (metrais), kuris prisidėjo dėl visatos plėtimosi, šviesa keliavo greičiu, didesniu už „šviesos greitį“ (vėl gi dėl to paties visatos plėtimosi), taip didesniu greičiu kompensuodama pailgėjusį kelią.
Ir prie to paties - visata nebūtinai plečiasi greičiau už šviesą, tiesiog dėl visatos plėtimosi šviesa gali keliaut greičiau už šviesą, kuri sklinda nesiplečiančioj erdvėj.