Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 50 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Įdomusis mokslas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-03, 14:54 
     
[quote="Myslius"][/quote]

Kaip tu asmeniškai supranti/įsivaizduoji tą erdvėlaikį?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-03, 15:02 
     
punktyras rašė:
Kiek suprantu, juodosios bedugnės neturi struktūros ir joms vienodai, ką siurbti į save - medžiagą, antimedžiagą, tamsiąją medžiagą... JB sprogti negali iš esmės. Jei galėtų - nebūtų JB.


"Neturi struktūros" - diagnozė: matematikas :)
(nieko blogo nenorėjau pasakyti, tiesiog įvairių žmonių yra ir reikia)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-03, 15:16 
     
Na, jeigu cituojam Punktyrą, tai cijuojam :D

punktyras rašė:
Kiek suprantu, juodosios bedugnės neturi struktūros ir joms vienodai, ką siurbti į save - medžiagą, antimedžiagą, tamsiąją medžiagą... JB sprogti negali iš esmės. Jei galėtų - nebūtų JB.


Jeigu Hokingo spinduliavimas išties egzistuoja, tuomet JB yra skirtumas ką siurbti - medžiagą ar antimedžiagą. Hokingo spinduliavimas remiasi idėja, jog susidarius dalelės ir antidalelės porai, kartais antidalelė yra įsiurbiama, o dalelei pavyksta pabėgti. O antimaterija (antidalelė) reaguoja su materija, todėl JB masė mažėja.

Tad gal jai ir jokio nėra skirtumo, ką siurbti, tačiau materija ir antimaterija ją veikia nevienodai.
  • 0


_________________
Registracija bei taisyklės. Jei kas neaišku, rašyk moderatoriai@technologijos.lt


Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007-11-17, 17:05
Pranešimai: 1386
Reputacija: +46
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-03, 17:47 
     
_alvydas_ rašė:
Myslius rašė:


Kaip tu asmeniškai supranti/įsivaizduoji tą erdvėlaikį?


Geras klausimas, na visu pirma jis 4 dimensiju, nes pats apibrezimas tai pasako, beto jis tamposi ir lankstosi veikiamas materijos. Taigi jis kreivas. Tik mano mintis buvo ta, kad pati materija ir tempia ji tolyn. Neturiu ne zalio supratimo kaip ji isivaizduoti.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1444
Reputacija: +50
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-03, 18:07 
     
Myslius rašė:
_alvydas_ rašė:
Myslius rašė:


Kaip tu asmeniškai supranti/įsivaizduoji tą erdvėlaikį?


Geras klausimas, na visu pirma jis 4 dimensiju, nes pats apibrezimas tai pasako, beto jis tamposi ir lankstosi veikiamas materijos. Taigi jis kreivas. Tik mano mintis buvo ta, kad pati materija ir tempia ji tolyn. Neturiu ne zalio supratimo kaip ji isivaizduoti.


Ar išliktų erdvėlaikio sąvoka, jei pasitvirtintų tai ką aš manau apie šviesos greitį?
Minėjau temoj apie supertikslius laikrodžius http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... sc&start=0
[ cr = c * [ 1 - { (v/c)* sin(a) }^2 ]^(1/2) + v * cos(a) ]
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-03, 18:19 
     
parasysiu veliau, siuo metu truksta laiko gilintis.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1444
Reputacija: +50
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-03, 20:16 
     
Dvigubas nulis rašė:
Na, jeigu cituojam Punktyrą, tai cijuojam :D

punktyras rašė:
Kiek suprantu, juodosios bedugnės neturi struktūros ir joms vienodai, ką siurbti į save - medžiagą, antimedžiagą, tamsiąją medžiagą... JB sprogti negali iš esmės. Jei galėtų - nebūtų JB.


Jeigu Hokingo spinduliavimas išties egzistuoja, tuomet JB yra skirtumas ką siurbti - medžiagą ar antimedžiagą. Hokingo spinduliavimas remiasi idėja, jog susidarius dalelės ir antidalelės porai, kartais antidalelė yra įsiurbiama, o dalelei pavyksta pabėgti. O antimaterija (antidalelė) reaguoja su materija, todėl JB masė mažėja.

Tad gal jai ir jokio nėra skirtumo, ką siurbti, tačiau materija ir antimaterija ją veikia nevienodai.


Nėra skirtumo, dalelė ar antidalelė nukrenta ant JB. Tiesiog JB taip netenka energijos, tuo pačiu ir masės.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4612
Miestas: Vilnius
Reputacija: +819
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-03, 20:48 
     
Būtų gerai atskirti du dalykus:
kas sukelia gravitaciją ir
kuris matematinis modelis šiuo metu populiariausias.

Negaliu be analogijų. Vėl truputį grįšiu prie idealių dujų pavyzdžio.
Nors pačios formulės gerai aprašo išretintų dujų elgseną,
bet nieko nesako apie tos elgsenos priežastis.
Reikėjo daug laiko kol buvo labiau suprasta tų dujų struktūra
ir tuo remiantis galima buvo išvesti tikslesnes priklausomybes.
Kurios beje ribiniais atvejais duoda visai kitokius dėsningumus.

Kaip ir ankščiau taip ir dabar tebemanau, kad erdves kreivinimas
yra tik matematinis modelis nieko nesakantis apie priežastis.
Kvantinio vakuumo koncepcija gali supratimui duoti daug daugiau.
Tik pats žodis vakuumas šitam žodžių junginyje yra kiek klaidinantis.
Greičiau reiktų sakyti kvantinė pilnuma/plenumas.
Kai pradeda žmonės kalbėti apie didelius atstumus ir objektus
tarsi vėl pamiršta tą kvantinį vakuumą/plenumą.
Ir vėl viskas iš naujo apie kreivas erdves,
lyg tokia sąvoka nors kiek pridėtų aiškumo/supratimo apie realias priežastis.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-04, 00:12 
     
Visatoje gali slypeti dalykai, kurie paneigtu visas teorijas.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-07-17, 01:51
Pranešimai: 197
Miestas: Klaipėda
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-04, 07:34 
     
_alvydas_ rašė:
Myslius rašė:
_alvydas_ rašė:
Myslius rašė:


Kaip tu asmeniškai supranti/įsivaizduoji tą erdvėlaikį?


Geras klausimas, na visu pirma jis 4 dimensiju, nes pats apibrezimas tai pasako, beto jis tamposi ir lankstosi veikiamas materijos. Taigi jis kreivas. Tik mano mintis buvo ta, kad pati materija ir tempia ji tolyn. Neturiu ne zalio supratimo kaip ji isivaizduoti.


Ar išliktų erdvėlaikio sąvoka, jei pasitvirtintų tai ką aš manau apie šviesos greitį?
Minėjau temoj apie supertikslius laikrodžius http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... sc&start=0
[ cr = c * [ 1 - { (v/c)* sin(a) }^2 ]^(1/2) + v * cos(a) ]


Taip isliktu. Erdvelaikio savoka, bei reliatyvumas, nusako desnius, bei sarysius neatsizvelgiant i erdvelaikio judejima/tempimasi. Kaip egzistuoja niutoniniai desniai, taip egzistuos ir reliatyvumas, nors ir bus atrasta nauji desniai bei paaiskinti nauji reiskiniai. Savo framework'e jie viekia puikiai.

{(v/c)^2 * cos(a)} linkimo kampas. Linkimo kampas priklauso nuo mases, sioje formuleje to nera, todel toks eterio judejimo aprasymas teigia, jog eteris judo tiesiai link mases centro, tai yra tas pats kaip eteriu aiskinti gravitacija (o kaip aiskintut kad greitis dideja kunui krentant i gravitacini lauka?), taciau jei eteris juda tiesiai link mases centro tada, butu matomas c greicio skirtumas kunui judant erdve. Zinau kad sita aiskinat tuo, jog eterio daleles tempiasi kartu su kunu, taciau kaip jos tempiasi, jeigu eteris juda link mases centro? Beje kur dingsta tos eterio daleles? Vis kaupiasi? Judejima tiesiai link mases centro puikiai apraso eisteino desniai aiskindami tai erdves islinkimu.
Negaliu isivaizduoti kaip eterio judejimas dalelei riboja greiti. Paleidus dalele is bent kokio tasko bent kuria kryptimi, jos greitis bus vienodas. Eterio judejimas visiskai neriboja daleles greicio, nebent eteris is visu pusiu judetu link visu tasku kas nera labai logiska.

Vienintelis eterio judejimas, kuris atitiktu stebejimus, butu erdves pletimasis, tai ne kunai tolsta vienas nuo kito, o erdve pleciasi, arba galima sakyt tai eteris juos nesa. Siuo atveju galima izvelgti kaip daleliu judejimas erdve yra ribojamas pletimosi, bei kaip daleles yra nesamos viena nuo kitos tolyn. Kosmine spinduliuote yra big bango palikta relikvija, pagal ja galima nustatyti kaip kunas juda erdve, nors reliatyvumas sako jog neimanoma nustatyti kunas juda nuo taves ar tu link jo, taciau jo teorijoje visai nera eterio ir neatsizvelgiama i erdves pletimasi. Tai labiau konceptinis modelis kuriame nera erdves judejimo. Eteri isivaizduoju kaip daleliu sriuba, tai arba tos daleles atsiranda is niekur ir juda i visas puses is kiekvieno tasko, kas lemia tolygu pletimasi, arba tu daleliu dydis dideja, taciau man asmeniskai labai paprasta tai suprasti mastant apie erdves tempimasi, o ne eteri.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1444
Reputacija: +50
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-04, 07:50 
     
MNM rašė:
Visatoje gali slypeti dalykai, kurie paneigtu visas teorijas.


Teorijos ir kuriamos tam kad jas paneigti, o desniai nuolat tikslinami, bet ne nubraukiami.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1444
Reputacija: +50
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-04, 09:43 
     
[quote="Myslius"][/quote]

Na tam naujam reliatyvumui be c constant gal ir aš pritarsiu :)

Kažkaip eterio kritika susiveda į stabilios dujinės terpės kritiką.
Virtualių dalelių terpė turėtų turėti visai kitokias savybes.
Tose savybėse ir reiktų ieškoti atsakymų į visus klausimus.
Manau stabilios dalelės tą terpę įtakoja tik tiek, kad yra kliūtis kitoms virtualioms
ir dar neatrastoms dalelėms jų judėjimo kelyje.
Pastarosios susidūrusios su stabiliam gali keisti savo struktūra ar judėjimo ypatumus.
Manau tokiu principu susiformuoja visos mums žinomos sąveikos.
(priklausomai kurios vakuumo dalelės praskrenda ir į ką transformuojasi sąveikos metu)

Kvanto užlinkimas gerai išsiskaičiuoja vien remiantis greičio formule ir prielaida,
kad eteris krinta į masę. Iš tikro ne krinta jis bet masė blokuoja tam tikros krypties „gravitonu“
judėjimą. Tai ir gaunasi lyg krinta. Šešėlio efektas.

Verdanti vakuumo „sriuba“ dar tik pradeda atskleisti savo savybes,
bet esu įsitikinęs kad joje ir slypį visi atsakymai.
Ir jau jokiu būdu masė nekuria erdvės, kaip žuvis nekuria jūros.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-05, 08:10 
     
Myslius rašė:
MNM rašė:
Visatoje gali slypeti dalykai, kurie paneigtu visas teorijas.


Teorijos ir kuriamos tam kad jas paneigti, o desniai nuolat tikslinami, bet ne nubraukiami.


Pabandysiu sukonkretinti atsakymą į tavo klausimus/teiginius.

1. Sakai erdvėlaikis yra ir bus, net jei pasitvirtins mano šviesos greičio formulė.

Abejoju. Ar žinai kodėl iš vis tas erdvėlaikis atsirado?
Kai teorijos autorius pamatė,
kad remiantis jo prielaida apie šviesos greitį laikas ir ilgis taps priklausomi nuo stebėtojo
reikėjo surasti kažką kas išlieka pastovus.
Taip buvo sugalvotas matematinis modelis – erdvėlaikis.
Tačiau esant kintamam šviesos greičiui nelieka ir priklausomybės tarp stebėtojo ir kūno ilgio ar laiko tėkmės greičio.
Nors ilgis ar pvz. atominio laikrodžio greitis gali keistis. Bet tą pokyti visi stebėtojai matys vienodai.
Todėl nėra jokio tikslo beįvedinėti papildomas matematines konstrukcijas kaip erdvėlaikis.

Taigi, galima sakyti įrodyta, kad be c constant erdvėlaikis muilo burbulas.

2. Sakai kaip gali eteris tuo pačiu metu būti velkamas ir kristi į masę.

Na taip, keistoka jei mąstyti stabilių kūnų patirtim. Tačiau persikelkim į kvantini dalelių pasaulį.
Atskiros jų rūšys sukelia skirtingas stabilių kūnų sąveikas. Todėl galima apytiksliai teigti, kad yra skirtingi eteriai kiekvienai sąveikos rūšiai. Bet tuo pačiu jie nėra visai nepriklausomi kaip Photoshopo sluoksniai.
Jie tarp savęs sąveikauja, galimai patiria virsmus iš vieno į kitą.
Tarkim masė yra tarsi užtvara gravitonams (gravitoniniam eteriui). Todėl jų judėjimas šalia masės nebus simetriškas visom kryptim.
Tarkim dalis gravitonu atsitrenkusiu į masyvų kūną virsta elektromagnetinio eterio virtualiom dalelėm.
Arba tiesiog kažkaip kitaip įtakoja elektromagnetinio eterio virtualių dalelių gimimo parametrus, tokius kaip greitį ir krytį. Taip gali susidaryti velkamas ir tuo pat metu krintantis link masės elekromagnetinis eteris.
Viskas priklauso tik nuo to kokius pradutinius parametrus įgaus naujai gimusios virtualios elektromagnetinės sąveikos dalelės.
Tačiau tos virtualios dalelės niekur nenukrenta ir niekur nesikaupia, kadangi jų gyvavimo laikas labai trumpas. Jos greitai vėl transformuojasi į kažką kitką.

3. Kaip gali eteris riboti kūno greitį?
Gal gali pasakyti kaip stebėtojas gali riboti kūno ar šviesos greitį :)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-05, 12:12 
     
Pagal sia teorija, vienoje zemes puseje (judejimas link didesnio intensyvumo eterio judejimo) ir kitoje puseje (link mazesnio) turi efekta, kada gravitacijos dydziai skiriasi. Sutinkate su manimi?

Jei gravitacija vien tik eterio pasekme, tada kunai linke stabilizuotis eteryje, kadangi juos veikia skirtingos isorines jegos. Del stabilizavimosi kaip jau minejau, galaktika sukristu i savo juodaja skyle akimirksniu. Kaip sita interpretuotumete?
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1444
Reputacija: +50
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-05, 13:40 
     
Myslius rašė:
Pagal sia teorija, vienoje zemes puseje (judejimas link didesnio intensyvumo eterio judejimo) ir kitoje puseje (link mazesnio) turi efekta, kada gravitacijos dydziai skiriasi. Sutinkate su manimi?

Jei gravitacija vien tik eterio pasekme, tada kunai linke stabilizuotis eteryje, kadangi juos veikia skirtingos isorines jegos. Del stabilizavimosi kaip jau minejau, galaktika sukristu i savo juodaja skyle akimirksniu. Kaip sita interpretuotumete?


Jei manai, kad šitą kryptį lengva paneigti, kodėl ji vystoma bent jau nuo 1690 metų.
http://en.wikipedia.org/wiki/Le_Sage%27 ... ravitation pažiūrėk pavardes.

Konkrečiai į klausimą: gal galėtum konkrečiau apibrėžti experimentą kuriuo tikėtumeisi paneigti tokią gravitacijos priežąsties galimybę.

Bet turėk omenyje, kad dalelių savybių teoriskai gali būti įvairių. Pvz galbūt yra burbulo/gryno vakuumo dalelių, su kuriom susidūrus masė galėtų įgauti pagreitį priešingą nei susidūrus su mase.
Arba kombinuotų porų masė-burbulas. Sakysi tokios neturėtų būti stabilios net trumpa laiką. Na ir atomas neturėtų būti stabilus pagal paprastą elektrodinamiką.

Taigi pabandyk suformuluoti konkretų eksperimentą, tokie kontraargumentai padeda tobulėt :)

Nors mano domėjimosi srytys gamtos pažinime labiau apsiriboja kvanto savybėmis ir common sense reabilitavimu. Gravitacija tik tiek, kiek to reikalauja pirmosios dvi.
Sąmoningai parašiau gamtos pažinimas , o ne fizika. Fizika - tai žmonių sukaupta patirtis, ją svarbu žinoti, bet studijuoti reikia gamtą, ne fiziką. Nes yra nusišnekama iki tokio lygio, kad gamta gyvena pagal fizikos dėsnius. Irgi matai Dievo bendraautoriai :D
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-06, 11:19 
     
Vis tik įdomus straipsnis, sukelia klausimų ir minčių.
Rašoma:
"Antruoju termodinamikos dėsniu postuluojama, jog reiškinių negrįžtamumas (entropija) turėtų nuolatos augti.”

Kokių pagrindu jie čia taiko termodinamikos dėsnius virtualių dalelių pasauliui?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-07, 17:33 
     
Myslius rašė:
Pagal sia teorija, vienoje zemes puseje (judejimas link didesnio intensyvumo eterio judejimo) ir kitoje puseje (link mazesnio) turi efekta, kada gravitacijos dydziai skiriasi. Sutinkate su manimi?


Čia dar viena galima priežastis/analogija kodėl greitesnis vėjas (eterio pvz) nebūtinai stipriau pučia:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Heizenberg ... _principas
"Pagal Heizenbergo principą, kuo dalelė juda lėčiau tuo jos matmenis didesni, tuom paaiškinama tai, kad lėtieji neutronai geriau skaldo uraną, nes yra didesnių matmenų ir geriau pataiko."
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-10, 00:16 
     
_alvydas_ rašė:
Myslius rašė:
Pagal sia teorija, vienoje zemes puseje (judejimas link didesnio intensyvumo eterio judejimo) ir kitoje puseje (link mazesnio) turi efekta, kada gravitacijos dydziai skiriasi. Sutinkate su manimi?


Čia dar viena galima priežastis/analogija kodėl greitesnis vėjas (eterio pvz) nebūtinai stipriau pučia:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Heizenberg ... _principas
"Pagal Heizenbergo principą, kuo dalelė juda lėčiau tuo jos matmenis didesni, tuom paaiškinama tai, kad lėtieji neutronai geriau skaldo uraną, nes yra didesnių matmenų ir geriau pataiko."


Siaip as interpretuociau atvirksciai, kuo dalele greiciau juda tuo jos matmenys mazesni. Reliatyvumas teigia jog dalele sumazeja judejimo kryptimi, taciau nieko nepasako apie plocio sumazejima (Sioks toks nesutapimas?)

Neesu tikras kaip tai galetu buti pritaikoma eteriui, jei daleles dydis (bangos ilgis) mazesnis, tai ja maziau veiks abieju priesingu krypciu eteris. Taigi skirtumas visviena islieka. Na o del pagreicio igijimo tai gana keistai atrodo daleles prigimtis. Igyjamas toks pagreitis - lyg tos daleles ir is viso nebutu.

O kuo jusu siulomas sviesos matavimas su atominiais laikrodziais skiriasi nuo Michelson Morley eksperimento? Kokios priezastys gauti kitokius rezultatus? Siuo metu ismatuotas sviesos greitis jei neklystu turi tiksluma 1 m/s, o vien aplink saule judame 30 km/s.

Taip pat jusu teorija neinterpretuoja (bent jau as nezinau) ervelaikio - gravitacinio poslinkio, mases padidejimo, skirtingo laiko tekmes.

O kaip paneigti teorija jog gali egzistuoti erdves atskaitos taskas, bei reliatyvistiniai efektai priklauso ne nuo stebetojo o nuo atskaitos tasko? Taip pat transformacijos tarp skirtingu stebetoju galimos taciau kiekvienas zino koks jo greitis erdves atzvilgiu bei kokie jo reliatyvistiniai efektai. Tokiu budu nelieka priklausomybes nuo stebetojo, reliatyviu masiu, bei reliatyvios laiko tekmes.
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1444
Reputacija: +50
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-10, 09:12 
     
[quote="Myslius"][/quote]

Lėtųjų neutronų efektas egzistuoja. Taip pat šviesa atskirais atvejais gali traukti, ne stumti.
Net ir besisukantis sraigtas pralekiantis pro skylę gali tos skylės šonus veikti priešinga kryptimi.
Čia tiesiog analogijos, kad panašūs efektai galimi.
Dar patariu pažiūrėti šitą filmuką

ir atkreipti dėmesį į veiksmą 4 minutę 30 sekundę.
Vakuumo dalelės bombarduoja masę iš visų pusių, bet jos nestabdo, o būtent ir sukuria tą masės savybę.
Todėl tikėtina, kad jos pačios net neturi tokios savybės.
O svarbiausia: pagal tave tie bazonai turėtų stabdyti greitai judančią masę,
(bazonų vėjas iš vienos pusės didesnis) bet nestabdo.
Na ir nematau čia jokios problemos, tiesiog turim vakuumo daleles su kiek kitokiom savybem nei įprasta ir tiek.

Dėl įnercinės ir gravitacinės masės panašumo manau labai tikėtina, kad tie bazonai yra tuo pačiu ir gravitonai. Čia tik prielaida. Bet visai įmanoma užduotis bandyti nuspėti tų dalelių savybes, kad jomis būtų galima paaiškinti gravitacinę sąveiką.

Dėl Maikelsono eksperimento, jis rodys nulinį rezultatą ir kitais atvejai, pvz:

Jei kieti kūnai trumpėja (Lorencas detaliai aprašė kaip/kodėl tai gali atsitikti).
Aš tokios galimybės neatmetu, tiesiog savo versiją laikau labiau tikėtina.

Jei elektromagnetinė eterio komponentė yra velkama didelių masių.
Šita pozicija buvo kritikuojama dėl sunkumų paaiškinti žvaigždžių šviesos aberaciją.
Tačiau tai nesunku priėmus mano šviesos sklidimo hipotezę,
kad pastovaus dydžio eterio vėjas neįtakoja šviesos judėjimo krypties,
tik keičia jos dydį/modulį pagal jau minėtą formulę.

Tai galima įsivaizduoti kaip analogiją plaukiko kuris kirsdamas sraunią upę pasisuka link srovės ir taip išsaugo judėjimo kryptį kranto atžvilgiu. Tai yra kvantas tos terpės atžvilgiu realiai vistiek juda greičiu c, bet nesileidžia būti nunešamas į šoną (dėl impulso tvermės dėsnio).

“Šalutitis” šitos hipotezės efektas – galima tiksliai paaiškinti gravitacinį lencingą,
jei daleisti, kad eteris krinta žemyn. (jau minėjau kaip tai gali nutikti su virtualiom dalelėm).
Gravitacinis šviesos užlinkimas gaunasi dėl to, kad kvantas kerta eterio greičių gradientą.
Naudojant mano formulę gaunasi tokie pat kampai kaip iš bedrosios reliatyvumo teorijos.
Taip pat tiksliai aprašo Shapiro sulėtėjimą http://en.wikipedia.org/wiki/Shapiro_delay
Nors šitas reiškinys traktuojamas kitaip nei bendrojoj reliatyvumo teorijoj.
Ten kvanto uždelsimas artėjant prie saulės ir tolstant nuo jos yra vienodi/simetriški.
Mano versijoj reiškinys yra asimetriškas. Artėjant prie saulės šviesa sugaišta mažiau laiko,
o tolstant daugiau.
Bet žiūrint iš toli laiko suma gaunasi tokia pat kaip ir bendrosios reliatyvumo teorijos atveju.

Dėl kitų klausimų: apie masę, laiką aš dabar nepateiksiu alternatyvaus išvedimo.
Bet tai nėra principiniai neišsprendžiami klausimai. Manau greit atsirastų daugybė versijų vos tik pasitvirtinus šviesos greičio hipotezei. O ji nesuderinama su tavo minėtom reliatyvumo modifikacijom.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-10, 22:14 
     
mobilunkas rašė:
musu visata galbut yra kazkokios aukstesnes strukturos dalis , na kaip failas kompiutery, faila galim sukurt koki nori ir su kokiom norim savybem, bet tos savybes pasireiskia tik po to kai ta faila sukuriam ir paleidziam veikti, o iki to jokie failo bitu tvermes desniai neegzistuoja, o poto failas elgiasi tiksliai pagal musu numatytus desnius. na o stebuklas visatoj, kai mes isikisam i failo struktura is auksciau, kazka paredaguojam ir failas ima stebuklingai keistai elgtis, arba net isvis gali isnykt. bet kaip ta aukstesne struktura rast tai klausimas, kazkaip reikia sugebet iseit is apibrezto failo ribu ir rasti taip vadinama dieva- struktura, kurioje veikia musu visata

man patiko, panašiai galvoju, tarkim DNR, realiai tai kaip ZIP ar RAR supresuotas failiukas savaime išsiskleidžiantis į didelę savarankišką programą, bet skirtumas tas, kad ji reaguoja į išorinius veiksnius ir gali keistis, tam tikrose ribose, jug nuo dnr priklauso, koks žmogus bus, organizmas, tai ląstelių simbiozė, kurios turi tą patį DNR softą, sąmonė, tai valdantysis mechanizmas, turintis užtikrint visos konkrečios DNR grupės gerovę, dauginimasis, tai DNR pratęsimas, ne sąmomonės ar individo, o DNR nauja kombinacija, moters ir vyro, tikslas geriau prisitaikyt išlikimui, nes palikuonim perduodama 50/50 procentų vyro ir moters genetinės info, kuri yra kažkiek pakitus-mutavus, su tikslu palikuonims prisiderint prie naujų sąlygų, čia galima šnekėt iki nusišnekėjimo, bet įdomu, koks tikslas gyvybės, kur nueisim, realiai išgyvena tik DNR kombinuota, besijungiangianti su kitais, o kaip su individo sąmone ? mirus sąmonė kaip ir prapuola, niekas nežino kur, o lieka tik zip failiukas, vaikų pavidalu, kuris tobulėja ir eina toliau, dėl ko męs gyvenam ?
  • 0




Užsiregistravo: 2011-08-10, 21:44
Pranešimai: 5
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-12, 18:46 
     
Visatos tankis plečiantis mažėja?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-06-12, 15:41
Pranešimai: 523
Reputacija: +4
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-12, 23:11 
     
pašildžius orą jo tankis sumažėja aplinkos atžvilgiu, o visata? kios aplinkos atžvilgiu, kame ji plečiasi ?su kuo paalygint :-(
  • 0




Užsiregistravo: 2011-08-10, 21:44
Pranešimai: 5
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-16, 16:46 
     
visata atvirksciai, vesta bet pleciasi
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1444
Reputacija: +50
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-16, 17:24 
     
_alvydas_ as neneigiu kad letuju neutronu efektas neegzistuoja.

Beto kaip eteris gali iskreipti fotono krypti bei tuo paciu jam nesuteikti mases?

Visada idomu isgirsti alternatyviu ideju. Gana idomi mintis viska aiskinti vien tik daleliu saveikomis. Reliatyvumas labai paprastai ir elegantiskai paaiskina daugybe fenomenu. Reliatyvume erdvelaiki suprantu kaip membrana kuri linksta, o daleles tiesiog tos membranos virpesiai (nieko fiziskai apciuopiamo). Islinkus membranai islinksta/issikreipia ir daleles (ju trajektorijos bei savybes)

Paaiskint reliatyvuma vien tik daleliu savybemis ir taip sujungti kvantine fizika su reliatyvumu yra tikrai... nelegvas darbas, tai padarius bus ne tik sampano bet ir vyno :) Jei tik teorija tures matematini grozi. As abejoju ar kada nors isviso bus teorija apjungianti viska. Manau mes "flat lander'iai" dar daug ko nezinom :) Cia filosofinis klausimas, bet nesistengt vien del to kad teorija bus neisbaigta pagal mano filosofija negalima. Mane asmeniskai labai zavi Feymann filosofija. Jo paprastumas bei vaikiskas noras pazinti pasauli.

Manau raktas i geros teorijos sukurima yra butent darbas su matematika. Zinoma svarbu ir fundamentaliuju jegu vienijimas bei klausimu gamtai uzdavimas - "o kaip gi is tikruju yra".
  • 0


_________________
Don't worry. Jeb taught me this.



Užsiregistravo: 2010-04-01, 17:53
Pranešimai: 1444
Reputacija: +50
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2011-08-16, 20:07 
     
[quote="Myslius"][/quote]Šviesos užlinkimas yra ne kvanto masės, o Shapiro sulėtėjimo pasekmė.
(tarkim pro Saulę praeinantis kvantas užtrunka ilgiau)
Reliatyvumas jį skaičiuoja taip :
http://www.relativity.li/en/epstein2/read/i0_en/i3_en/

Tą patį galima gauti pritaikius mano šviesos greičio formulę.
Bet tik tuo atveju, jei šviesos šaltinis ir imtuvas yra toli nuo Saulės.
Kas ir atitinka realių eksperimentų sąlygas.

Dabar šviesos užlinkimas.
Imam du lygiagrečius tarkim 1m atstumu sklindančius spindulius.
Paskaičiuojam kiek skirsis abiejų spindulių Shapiro sulėtėjimas ir taip surandam bangos fronto užlinkimą.
Na panašiai kaip skaičiuojam šviesos užlinkimą einant per prizmę.
Reliatyvume tai daroma taip:
http://www.relativity.li/en/epstein2/read/i0_en/i2_en/

Bet čia nei skaičiuoti nėra prasmės.
Jei Shapiro sulėtėjimas gaunasi analogiškas reliatyvumui,
tai ir užlikimas bus toks pat, nes yra tiesioginė jo pasekmė.

Bet yra niuansų: jei stebėtojas būtų šalia Saulės reikėtų minusuoti
automatinį kvanto pasisukimą kuris yra minimas kvanto sklidimo hipotezėje.
Seniau to neįskaičiavęs buvau padaręs klaidingas išvadas apie kvanto trajektoriją
šalia Žemės. Minėjau kažkurioj temoj.

Dėl tikslų: manai neužtektų man to alaus įrodžius,
kad šviesa sklinda taip kaip aprašiau arba,
kad kvantas gali turėti dvigubą poliarizaciją ir nėra jokios mistikos
kvantinio trintuko eksperimente.

Pirmas sukeltų revoliuciją( tik :) ), antras sugrąžintų pasitikėjimą comon sence.
Maža nepasirodytų :)

Prie ko čia tavo minimas matematinis grožis?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1798
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 50 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'