Laisvos valios dilema

[Cunami]

Kam reikalingi smegenys? Apskaičiuoti judėjimui. Medžiai smegenų neturi, tik gyvūnai. Ir tai nenuostabu, nes judėjimui paskaičiuoti reikia labai didelių pajėgumų - skaičiuojama į priekį - numatoma ateitis.
Štai ir atsakymas - jei viskas būtų iš anksto nulemta - smegenų nereikia, nes nėra ką skaičiuoti - nieko nepakeisi.
Kvantinė mechanika aiškiai parodo, kad nors galima nuspėti tendencijas (tikimybes) - neapibrėžtumo principas sako:
"Jei tiksliai apibrėžta dalelės padėtis erdvėje, tai negalima pasakyti koks jos judesio kiekis ir atvirkščiai."
Taigi fundamentaliame lygyje (žmogaus mintys būtent tas lygis) iš principo negali išmatuoti koks veiksmas kokį sukelia.
Todėl egzistuoja laisva valia.

[zamzungas]

[Borland]

[zamzungas]

[Borland]

Vat būtent, kad paprastai noras toks nekyla, kad kiltu turi kažkas atsitikti, kitaip toks noras niekaip nekils, o kai kažkas atsitiks, tu niekaip to noro nesuvaldysi, nebent tas noras bus toks silpnas, kad ji tiesiog užgoš kiti dalykai
Pvz jei dėl šio posto tu paliestum karštą keptuvę, tai tik būtu įrodymas, kad ne laisva valia ją palietei, o iš noro įrodyti. Tačiau tokiam norui sukelti neužtenka vien tokio posto, tam tu turi turėti tam tikrą patirtį.

Žmogui atrodo, kad jo mintys, filosofija yra tas dalykas, kurį jis valdo. Taip tą srautą valdo smegenys, kai jos pajaučia, kad užteks sielvartauti, nes taip gyvenimas sustoja, tada jos pakeičia mintis ir ima atrodyti, kad tai laisva valia, kad tai laisvas pasirinkimas.
Kas yra filosofija? Tai mokymosi dalis. Be filosofijos mes mažai ką išmoktume. T.y. be filosofijos mes nesugebėtume sugrupuoti kelių skirtingų patirčių. Filosofavimo metu, smegenys paima keletą įvairių patirčių ir ieško bendrų bruožų, pagal kuriuos įvykius sugrupuoja ir sujungia, todėl filosofavimo metu, mes tarsi tampame protingesniais, nors iš tiesų mes nieko naujo nesužinom. Taigi, filosofija yra sudėtingas procesas kuris apdoroja esamą patirtį, kadangi smegenys suvokia save, taip kaip suvokia puodelį iš kurio gerią arbatą, tai jos suvokia, kad šios mintys yra jų. Atsiranda iliuzija, kad šias mintis mes galime kontroliuoti nepriklausomai nuo įvykių, nuo patirties, nes mes nesuvokiame, kodėl šiuo metu mes mastom būtent tai ką mastom.


Tai sunku suprasti tik todėl, kad per daug įvykių mus supa, smegenys per daug informacijos apdoroja prieš priimdamos sprendimą. To neįmanoma suvokti tiesiog samprotavimu, tam reikia stebėjimo. Jei šias mintis turėsi omenyje, po poros metų joms pritarsi

[Borland]

Beje, pavyzdys apie ekstremalus kaip tik įrodo, kad nėra laisvos valios. Jei jis turėtų laisvą valią, jis priimtų tokį sprendimą, dėl kurio jis nesusilaužytų nei kaulų nei dar ko. Deja, jei smegenyse susijungė, kad reikia šokti, tai jis ir šoks, tu jo neatkalbėsi.

Aišku pavyzdys yra be galo diskutuotinas.

Elementarus pavyzdys yra sektos. Kuomet jos įtikina žmogų, kad yra taip, o ne kitaip. Manai žmogus laisva valia priimą sprendimą aukoti sektoms? Aukoti joms visą savo gyvenimą? Prarasti savo šeimą, užtekėti už kitos sektantės ir t.t.? Ne, tiesiog jo smegenys buvo praplautos ir jis nieko negali padaryti, jis tiesiog elgiasi taip ir ne kitaip. Būtent tuo, kad žmogus neturi laisvos valios ir naudojasi sektantai, jie žino ką pasakyti, kad žmogus darytų tai, ką jie nori, kad jis darytų.

[Borland]

Kitas pavyzdys yra mokytojai. Dažnai mokytojai, nesuprasdami, kad žmogus neturi laisvos valios, iš vaikų reikalauja, kad jie tiesiog imtu ir pradėtų elgtis kitaip. Kad jie tiesiog akimirksniu pradėtų klausyti, nustotų triukšmauti ir panašiai. Tačiau kad ir kiek mokytojas iš jo to reikalautų, jis vistiek elgiasi taip pat, nes jis negali elgtis kitaip, nuo mokytojo pabarimų, žmogaus smegenys nepradės veikti kitaip. Tam reikia laiko, tam reikia kitokios patirties ir t.t. Dažnai žmogus užaugęs sako, ech... galėjau vaikystėje elgtis kitaip. Jei jis būtų turėjęs laisvą valią, jis ir būtų elgesis kitaip, nes jam būtų užtekę paaiškinimo, kad jei elgsiesi taip, turėsi tą, jei elgsiesi taip turėsi kitką, bet to neužtenka. Žmogus negali tiesiog laisva valia imti ir pasikeisti, kad žmogus pasikeistų, jam reikia kažko iš šalies, kažkokio stimulo, gavęs tą stimulą, jis pasikeis tik per ilgą laiko tarpą. Būtent todėl žmogaus pasiekimai labai priklauso nuo vaiko pirmųjų gyvenimo metų. Panašiai kaip labirinte, jei pradžioje pasuksi netinkamu keliu, tai kad ir kur beeisi, niekad neišeisi. Kaip žmogus apdoros naują informaciją priklauso nuo jo turimos patirties. Juk vieni tam tikrą sakinį vienaip supranta, kiti kitaip. Vieni sakiniui pritaria, kiti nepritaria. Vieni sako, kad tai kvaila, kiti sako kad tai protinga. Kaip vaikas būdamas 2 metų, interpretuos gaunamą informaciją priklauso nuo to, ką patyrė būdamas 1 metų, kaip jis interpretuos gaunamą informaciją būdamas 3 metų, priklauso nuo iki tol gautos patirties. Dėl to ir gaunam, kad vieni būdami 20 metų elgiasi protingai, kiti kvailai.

[Cunami]

Tu Borland šneki kaip religinis fanatikas. Be Dievo valios nei plaukas nuo galvos nenukris, taip?
Jeigu taip būtų, nereiktų smegenų kaip sakiau.
Deja pasaulis pilnas neapibrėžtumų ir atsitiktininumų, ir todėl niekas niekada neapskaičiuos ateities.
Galima bandyti numatyti kai kurias tendencijas, bet dažniausiai ir tai pasmerkta žlugti.
Pažiūrėk 30 metų senumo fantastinius filmus - interneto niekas nenuspėjo.
Juostiniai kompiuteriai tarpžvaigždiniuose kosminiuose laivuose.
Ar nejuokinga?

[Borland]

Cunamis, nesuprantu prie ko čia dievas. Nė viename sakinyje apie jį nekalbėjau. Kažkaip pastebėjau, kad tu mano mintis interpretuoji visiškai savaip Ir religija prie ko čia? Tu man paaiškink iš kur tą trauki.

Interneto niekas nenuspėjo? Pasiskaityk straipsni, kur prieš 50 metų, berods lietuvis mokslininkas puikiai nusakė, kad kiekvienas turės daiktą iš kurio galės gauti norimą informaciją, tiek vaizdinę tiek tekstinę. Šį straipsnį čia ikelė prieš pora dienų gal. Kalbi beleką. Iš vieno filmo sprendi apie visus žmones. Kad viename filme kažko nenumatė, tai matai visi likę milijardai žmonių to nenumatė. Ne visi numato vienodai, ne visi numato teisingai, nes visų patirtis skirtinga.

Nesuprantu prie ko čia dievas ir žmogaus patirtis.

Nėra niekas nei nulemta nei dar kaip. Kažkodėl man atrodo, kad tavo šeima tikinti, arba yra artimų žmonių kurie yra tikintys. Dėlto ir painioji mano mintis su lemtimi. Tai nėra lemtis. Tai per daug painu, kad būtu lemtis. Nors geriau pagalvojus, iš principo tai būtų galima pavadinti lemtimi. Visad galime apskaičiuoti kaip nukris duonos riekė ant grindų, kokiu kampu ir t.t. Duonai tai yra lemtis. Tai lemtis, kad paleidus ją vienaip ar kitaip ji nukris būtent taip. Bet pačią savoką lemtis žmogus gan neigiamai suvokia, neva egzistuoja kažkoks dievas kuris viską lemią.

[bahuriux]

[Borland]

bahuriux, nesumaišiau. Esu matęs daug "stiprios valios" žmonių kurie elgiasi kvailai.

Kas yra pasirinkimas? Kas tai per stebuklingas dalykas? Kaip jis smegenyse realizuojamas? Kodėl gali rinktis ar bėgti, ar lipti į medį, bet negali rinktis sustoti? Kodėl galiausiai pasirenki bėgti arba lipti? Kaip pasikeis tavo sprendimas sužinojus, kad plėšrūnas tave greit pavys, tačiau jis nemoka laipioti medžiais ir kaip pasikeis sprendimas sužinojus, kad plėšrūnas tavęs nepavys, tačiau jis moka laipioti medžiais. Ar vis dar toks pat požiūris bus į gebėjimą rinktis tarp lipimo į medį ir bėgimo toliau?

Atsakydamas pamiršk viską ką esi skaitęs ar girdėjęs. Remkis savo patirtimi. Bet kokia knyga bando tave įtikinti, kad yra būtent taip, net jei ji tave įtikino, dar nereiškia kad viskas yra taip. Kad perskaitei apie laisvės laipsnį, dar nereiškia, kad jis yra.

[vyge]

Šiaip atsakymas į klausimą "ar turime laisvą valią" iš pirmo žvilgsnio, atrodo gana aiškus - "ne". Na bet jei jau "netgi krikščionybėje sakoma, kad "dievas davė žmogui laisvą valią" , tai tada viskas apsiverčia aukštyn kojomis - mes turime tą laisvę!

[Cunami]

Vaikystėje esu perskaitęs begalę fantastikos. Niekas Interneto nenuspėjo. Kažkas kažką pasakė prieš 50 metų ir dabar tai pateikia kaip nuspėjimą. Reikėjo idėją plėtoti, populiarinti, vystyti - kaip R. Kurzweil populiarina Singularity. Knygas rašyti, kurti filmus.
Labai sunku nuspėti tai, ko nėra ir nebuvo.
Čia ir pasireiškia žmogaus genialumas ir unikalumas lyginant su visais kitais gyvūnais.
Žmogui nieko nėra neįmanomo.
Galvoju pradėti naują temą apie Nemirtingumą, kas bus vienas iš didžiausių Žmonijos atradimų.
Kitas super įvykis bus dirbtinio intelekto sukūrimas.
O žinai Borland, kodėl kompai neturi intelekto ir nemąsto?
Todėl kad jie neturi laisvos valios - jie užprogramuoti, ir negali nukrypti nuo programos.
Savo laiku bandžiau sukurti programėlę turinčią dirbtinio intelekto užuomazgas, todėl stipriai gilinausi į šį klausimą.
Kompas (softwaras ir hardwaras) negali daryti klaidų. Pas jį viskas konkretu.
Žmogus gi mąsto abstrakciai, pasaulį suvokia konceptualiai, jam šuo - ne konkretus aprašytas parametrais, o abstraktus. Tiek bėgantis buldogas, tiek gulintis pudelis yra šuo.
Kaip kompui paaiškinti skirtumus? Čia visi ir užstrigo. O suprogramuoti emocijas? Teoriškai paprasta, o praktiškai niekam net arti nepavyksta. Nes įvykių, sukeliančių pav. džiaugsmą, yra begalybė.
Vienam tai nematytas drugelis, kitam kepsnys.

[Borland]

Cunami, po 20 metų bus tas tavo dirbtinis intelektas ir kalbėsi vėl kitaip. Skaitai fantastines knygas? Tai mažiau skaityk. Manai jei žmogus sugebėjo numatyti kas bus po 50 metų tai jis būtinai turi apie tai knygas rašyti? Filmus kurti? Rašo ir kuria tie, kurie nori rašyti ir kurti ir nebūtinai jis išmano tai ką daro.

Iš kur žinai kad nemirtingumas bus didžiausias žmonijos atradimas? Juk ką tik sakei, kad nuspėti neįmanoma, o dabar ėmei ir nuspėjai. Visuose postuose prieštarauji pats sau.

Vienur rašai, kad negalima suprogramuoti dirbtinio intelekto, kitur rašai, kad tai bus super įvykis.

Kompas (softwaras ir hardwaras) veikia taip kaip suprogramuoji, jei suprogramuosi taip kaip veikia smegenys, tai jos taip ir veiks ir bus dirbtinis intelektas. Matyt pritrūkai gabumu ir kažkodėl nusprendei, kad jei tu nesugebi, tai tiesiog neįmanoma.

Šuo yra konkrečių dalykų visuma. Ausys, kojos ir t.t. Nupjauk viską, nudirk kailį, atimk lojimą ir žmogus jo neatpažins. Ir nelabai aišku, kodėl tie dalykai turėtu kisti šuniui pakeitus veiksmus. Ką jis bėgdamas pametė kojas kad kompas jo nebegalėtu atpažinti?

"Nes įvykių, sukeliančių pav. džiaugsmą, yra begalybė.
Vienam tai nematytas drugelis, kitam kepsnys."

Kad ir kiek jų būtų, jie visi sugrupuojami į tam tikras grupes.

Aš kaip suprantu, tavo dirbtinis intelektas turėjo iškarto būti protingas? Pats savaime? Iškarto atskirti kur šuo, kur katę, o kur mažas vaikas? Taip kaip tavo laisvoji valia ir abstraktus mastymas tą padaro? Tokį dirbtini intelektą įsivaizduoji?

[zamzungas]

Kitas dalykas, matau, kad neverta su tavim diskutuoti, nes mes tuos pačius dalykus suprantame kitaip, man atrodo, kad šokti nuo uolos su parašiutu niekam to nežinant yra laisvos valios įrodymas, tu sakai, kad tau smegenys turi būti tai nurodžiusios, bet juk tai ir yra tavo laisva valia, viskas ką rodo tavo smegenys yra tavo valia nes tu ir esi tavo smegenys, nelaisva valia yra tada, kai tau yra prisakyta ką nors padaryta, arba tu jauti pareigą ką nors padaryti dėl kitų ir t.t. Pvz, jeigu aš jau anksčiau esu tyčia trumpam pridėjęs pirštą prie keptuvės, vien lydimas smalsumo, tai negi aš tai padariau ne laisva valia? Nori pasakyti, jog man tai padaryti įsakė smegenys? Bet juk aš ir esu tos smegenis

Žmogui atrodo, kad jo mintys, filosofija yra tas dalykas, kurį jis valdo. Taip tą srautą valdo smegenys, kai jos pajaučia, kad užteks sielvartauti, nes taip gyvenimas sustoja, tada jos pakeičia mintis ir ima atrodyti, kad tai laisva valia, kad tai laisvas pasirinkimas.
Tu rimtai per daug atskiri smegenis nuo žmogaus Mano nuomone jeigų ką nors pakeičia smegenys tai reiškia jog tai pakeitė pats žmogus.
_________________
Aš esu papirktas naftininkų ir žydų, priklausau slaptai masonų brolijai, padedu NASA'i išlaikyti paslaptis, bei dangstau didžiules koorporacijas tad nepykit dėl ištrintų komentarų.

[Borland]

zamzungas, aš tikiu, kad mes mastom panašiai

Bet tokiu atveju mes galime ginčytis ar pats teiginys laisvoji valia yra teisingas. Nes susidaro įspūdis, kad vaikas neruošia pamokų, nes jis tingi, t.y. neturi valios prisiversti. Bet kažkodėl kaliniai turi valios per dienas po kelias valandas sportuoti, kad užsiaugintų raumenis. Tačiau niekaip nesuranda valios susilaikyti neužvožus kai jam pasako ką nors ne taip. Iš tiesų vaikas nei tingi, nei netingi, jis tiesiog neturi noro, neturi tokio poreikio. Tėvai to nesuprasdami, vietoj to, kad sukeltų jam tą poreikį, jį verčia. Jei neklauso, jį barą. Aišku jis prie akių visad mokysis. Bet kai vaikas taps savarankiškas, visas mokymosi procesas baigsis, nes poreikis taip ir nebus atsiradęs, o buvęs stimulas (barimas), bus pasibaigęs. Retesniais atvejais vaikas besimokydamas gaus tą stimulą iš knygų ar kitų pavyzdžių (pvz kaimynų).

Šokti su parašiutu niekam nežinant ar kažką daryti kai tave priverčia yra lygiai tas pats, t.y. smegenys šiuos dalykus apdoroja vienodai, jos abu dalykus supranta kaip savo pasirinkimą. Tiesiog kai tave priverčia, tu aiškiau žinai kodėl dabar taip elgiesi. Tačiau kas tave verčia šokti su parašiutu tu gali nesuprasti. Bet tai nereiškia, kad tam nėra priežasties, konkrečios priežasties, tiksliau kelių priežasčių.

Įsivaizduok, kad esi lapas. Ne šiaip sau lapas, bet toks, kuris sugeba suprasti savo padėtį. Kai tu skrisi pučiamas vėjo, tu manysi, kad tu skrendi savo noru, nors apie dabartinę būseną visada sužinosi vėliau nei ji pasikeis. T.y. pirma pradėsi skristi, o tik po to pajusi, kad skrendi. Taip gali skraidyti nors ir 20 metų ir visad galvosi, kad tas skrydis yra tavo laisvos valios pasirinkimas, nuo nieko nepriklauso, nes apie vėją tu nenutuoksi. Tačiau kai tik sužinosi apie vėją, iškarto suprasi pagrindinę priežastį kodėl skrendi. Suprasi, jog iš tiesų savo veiksmo skristi negali įtakoti, gali apie jį tik žinoti.

[zamzungas]

Kaip suprantu tu nori pasakyti, kad mes viską darome,nes mus kas nors tai verčia daryti, pavyzdžiai aplinka, įvykiai smegenys?
Aš sutinku, kad mūsų gyvenime, daug ką darome ne laisvąja valia, BET laisvoji valia vis tik egzistuoja (pačia sąvoka gal reiktų kiek tiksliau apibrėžt, bet palik tai kitam kartui)
Pavyzdžiui kaip tu vertini tokį atvejį: vaiką kaip ir visus kitus tėvai vertė ruošti namų darbus (aišku nebuvo jokios laisvos valios) tačiau paaugus vaikas užsinorėjo kurti lėktuvus (ne dėl to jog nori turėti gerai mokamą darbą ir t.t. o todėl, kad nori sukurti geriausią lėktuvą už ką jam papildomai nebus atlyginta) ir dėl to smarkiai kibo į mokslus.

Aš sakyčiau, kad vaikas viską daro laisva valia, vaikas nori pasiekti savo svajonę, jos ir siekią, niekas juk jam nenurodo to daryti, niekas ant jo nepyks jeigu jis vietoj to bandytų tapti dailininkų ar panašiai.
Manau, kad svajonių siekimas yra laisvoji valia, juolab, kad pastarosios kyla be jokios apčiupiamos priežasties.
_________________
Aš esu papirktas naftininkų ir žydų, priklausau slaptai masonų brolijai, padedu NASA'i išlaikyti paslaptis, bei dangstau didžiules koorporacijas tad nepykit dėl ištrintų komentarų.

[Borland]

zamzungas, priežastis yra ir čia, tik jos taip akivaizdžiai nesimato.

Jei lapui pradursi skylę, jis ims skraidyti lėčiau, kuo toliau, tuo ta skylė vėjo draskoma didės, po 10 metų, kai jis lėtai beskraidys, jis manys, kad jis tiesiog nebenori taip greit skirsti, dėl to ir neskrenda, nors iš tiesų, taip bus dėl to, kad prieš dešimt metų kažkas pradūrė jam skylę.

Ar žmogus užsinorės kurti lėktuvą ar ne, bus ne tik dabartinės aplinkos įtaka, bet viso gyvenimo įtaka. Jei žmogus būdamas 20 nė iš šio nė iš to pradėjo kurti lėktuvą, vadinasi jis visad kažko norėjo ir rado save. Vadinasi tėvai jį netinkamai auklėjo, kad jis nepradėjo kurti dar būdamas 10 metų ir panašiai. Šitas noras turėjo atsirasti tarkim pamačius per televizorių ir t.t. Tam norui atsirasti reikalingas erdvinis mastymas (čia daugiau genai), vadinasi vaikas turėjo vaikystėje kažką dėlioti ir t.t. Jis dar vaikystėje turėjo pajusti, kaip gera pradžiuginti kitus savo kūriniu iš čia ir noras vėl džiuginti. Jei jis žinos, kad už tai nebus atlygintina, vadinasi jį skatina kiti dalykai, skatina tiesiog dėmesys, o dėmesio jis dar daugiau susilauks jei ir kiti sužinos, kad nebus atlygintina, tada jis net gi specialiai atsisakys atlygio, nes pasijaus dar ypatingesnis. Jei ne dėmesys, tai žinojimas, kad išmokus vėliau to sulauks, vėliau sulauks atlygio ir t.t. Dėl geresnio erdvinio mastymo, smegenys automatiškai viską apdoroja erdviškai, žmogaus smegenys automatiškai mintyse sujunginėja du dalykus, kad sukurtu trečia ir t.t., bet čia genai, kiek ta sritis bus lavinama priklauso nuo tėvų ir kitos aplinkos, o nuo to priklauso ir visa žmogaus ateitis bei jo tolimesni norai.

Jei tu neturėsi erdvinio mastymo tau nebus noro kurti lėktuvus. Tada kodėl būtent lėktuvus, matyt jie tau su kažkuo asocijuojasi, čia reikia klausti kiekvieno žmogaus. Žmogus visada nori kurti arba dėl kitų, arba dėl savęs ir niekada tik šiaip sau Tas šiaip sau visada turi priežastį. Pvz aš žaidžiu būtent poola, nes tai pigus ir lengvas būdas išnaudoti savo gebėjimus ir gauti pasitenkinimą. Jei kartingai būtu pigesnis dalykas, eičiau lakstyti kartingais.

Tą puikiai žino psichologai, kiekvieno paklausk jis tą patį pasakys. Visi psichologai bandydami pagerinti žmogaus gyvenimą lenda į vaikystę, sprendžia ne dabartines jo bėdas, bet nagrinėja vaikystės įvykius, kai juos išnagrinėja, pasikeičia ir suaugusiojo elgesys bei nuotaika ir norai Aišku kalbu apie tikrą, savo darbą išmanantį psichologą. Pas tokį yra buvę artimų žmonių, todėl žinau

[Cunami]

Borland rašinėja niekus, nes vaikystėje jį vertė valgyti neskanią košę.
Mes, laisvos valios žmonės, užjaučiam. Sunku gyventi kai pats nieko negali spręsti. Viskas tavo gyvenime atsitiks taip, kaip buvo išsidėstę žvaigždės gimimo metu.
Oj ne!
Didžiojo sprogimo metu !! Tada jau buvo paskaičiuotas visas tavo gyvenimas.

[Borland]

Cunami

Supratus kodėl viskas yra būtent taip, gyventi visad yra lengviau nei nesusipratus, supratus visad žinai kaip tą pakeisti, o nesupratus, nieko niekad nepakeisi, dėl to gali užjausti nebent pats save, nes taip ir nesuprasi gyvenime kodėl žmonės su tavim elgiasi taip ar anaip, kodėl viskas vyksta taip ir ne kitaip, kodėl vieniem sekasi kitiem nesiseka.

[Cunami]

Tai ką dabar man daryti?
Žinau - ką bedaryčiau, tu sakysi kad viskas buvo iš anksto nuspręsta.
Suvalgiau meliono gabalą - buvo nuspręsta.
Pašokinėjau ant kairės kojos - tai ne aš sugalvojau, žvaigždės lėmė.
Koks keistas žodis "lėmė". Kas jį nulėmė?

[Borland]

Cunami, deja taip. Tačiau, tai kad mes dabar kalbam, keičia mūsų abiejų ateitį. Ne tik musų, bet ir musų artimųjų ir visų žmonių su kuriais bendrausim. Ir ne tik jų, bet ir tų likusių, su kuriais bendraus tie, prie kurių ateities mes prisidėjome. Kitaip tariant, už savo pasiekimus mes galime dėkoti tik dviem dalykams: genam ir aplinkai.

To niekas nenulėmė, taip tiesiog vyksta.

[bahuriux]

[blizzard]

[Cunami]

Žmogus turi nerealų potencialą. Ne visiems tai patinka, todėl įkyriai kišamos tokios "idėjos" kad žmogus yra niekas, tik mažas sraigtelis, kad viskas nulemta ir nieko nepakeisi.
Tai - ta pati religija, tik įvilkta į pseudo mokslo rėmus (psichologas pasakė).
Tikslas senas - dirbk, mokėk duoklę (dabar vadinama mokesčiais) ir nieko nesistenk pakeisti, nes nieko pakeisti neįmanoma. Faraonus ir karalius paskyrė Dievas.
Kas skleidžia tokius marazmus - manau aiškinti nereikia. Gaila, kai tuo patiki kai kurie žaliasnapiai ir dar bando kitus atvesti į "tikėjimą"