Na ką, Venera dar kartą neteko pragaro statuso. Beje, kuo planeta skiriasi nuo egzoplanetos??'
Egzoplaneta - planeta skriejanti ne Saulės sistemoje.
Kaip ten bebūtų, abi planetos nuo savo saulės nutolusios atstumu, kuris patenka į vadinamąją „gyvybės zoną“ (temperatūra joje yra pakankama, jog planetų paviršiuje būtų skysto vandens)....:]
Na jei jau pastebime tokius objektus ir tokiu atstumu, tai manau "žemių" bus atrasta vis daugiau, tai tėra laiko klausimas. Juk užtrunka Žemei šiek tiek, kol apsisuka aplink Saulę. O ir ne visas žvaigždes stebime horizontaliai (planetų orbitų plokštuma).
0
Užsiregistravo: 2010-12-07, 09:37 Pranešimai: 588 Miestas: Šiauliai
Tai taip iseina, kad vis dar nera aptikta nei vienos planetos, kurioje galetu egzistuoti gyvybe, nepaisant to, kad nemazai ju patenka i gyvybes zona
Nemanau, netgi žemėje gyvybė surandama tokiuose vietose kur sąlygos atrodo visiškai netinkamos gyventi, o visatoje gali būti dar įdomiau (žiūrint iš mūsų pusės) prisitaikiusių formų.
Gyvybė nebūtinai žalias žmogeliukas kuris priims mūsų signalus ir atsakys.
Tai taip iseina, kad vis dar nera aptikta nei vienos planetos, kurioje galetu egzistuoti gyvybe, nepaisant to, kad nemazai ju patenka i gyvybes zona
Nemanau, netgi žemėje gyvybė surandama tokiuose vietose kur sąlygos atrodo visiškai netinkamos gyventi, o visatoje gali būti dar įdomiau (žiūrint iš mūsų pusės) prisitaikiusių formų. Gyvybė nebūtinai žalias žmogeliukas kuris priims mūsų signalus ir atsakys.
Aš tai manau nereikia už šviesmečių ieškoti gyvybės, visai tikėtina, kad kokiame Marse giliau pasiknisus, kokiam geoterminiam šaltinyje galima rasti bakterijų lygio gyvybės. Tiesa tinkamas vietas rasti ir tirti Marse labai sunku.
Bet kiekviena egzoplaneta rodo, kad mokslininkai tobulina naujus tyrimo būdus. Klausimas kiek egzoplanetų turėjome atradę prieš 20 metų?
Atsakymas anot Vikipedijos 0. 1992 buvo atrasta apie pulsarą planetų žymių, 1995 tik pirmosios planetos atrastos apie normalią žvaigždę. Gal po dar trupučio ieškojimo rasime ir daugiau planetų.
Atvirkščiai Venera išlieka didžiausias pragaras iš visų čia išvardytų, Veneroje temperatūra pagal nuotolį nuo Saulės yra be galo aukšta, beto apskaičiuotos egzoplanetų temperatūros tėra teorinės- atsižvelga tik į albedą(planetos paviršiaus šviesumas) be jokios atmosferos įtakos.
Ką tu skaitai pragaru- ar su labai tiršta toksiška, debesuota atmosfera Venerą, ar viso labo kažkokią karštą dykumą?
Kaip ir Žemiškos gyvybės oazės, Veneriški pragarai irgi reti, o Merkurijaus, Marso tipo "dykumų" pilna.(Uolinių planetų tarpe)
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
