Požiūris: vedybų karas

[punktyras]

[Merkurijaus siela]

[ENORCA]

Aš kaip heteroseksuali moteris labai nemėgstu vyrų homofobų. Kodėl? Todėl, kad gi man užtektų susirgti kokia gimdos mioma ir ate-ate gimda, gimdos kaklelio vėžio ir ate-ate gimda su makštim. Insultas smegenyse, skydliaukės, antinksčių ar kiaušidžių ligos ir ate-ate tai, ką vadiname moteriška mąstysena ar elgesiu. Kadangi vyro šalia pirmiausiai noriu kaip partnerio, o ne kaip vaikščiojančio vibratoriaus, tai nematau jokios problemos tame, kad galbūt kitos moterys nori kitos moters šalia, o vyrai vyro. O jeigu kažkam norisi tos pačios lyties asmens tik dėl fizinių sumetimų, hey, pilna tokių heteroseksualių asmenų tarpe, nors kažkaip mes, kaip visuomenė, juos smerkiame net mažiau, nes matai jie gali susilaukti vaikų, nors jiems nebūtina jų mylėti, jais rūpintis - užtenka, kad yra "produktyvūs". O kaip su nevaisingomis poromis? kaip su žmonėmis, kurie gimsta neturėdami lyties organų ar su jų defektais - juk tai ne kokia įgimta širdies yda, su ja galima gyventi ir lengva nuslėpti. Kaip su žmonėmis, kurie yra visiškai sveiki ir turi super gerus genus, kurie galėtų susilaukti daug fiziškai ir protiškai sveikų vaikų, bet tokią galimybę iškeičia į karjerą ar religiją, kodėl nesmerkiame jų?

Iš kitos pusės homofobo nenorėčiau dėl to, jog juos dažnai veda ne baimė (tokiu atveju jie tiesiog bėgtų nuo gėjų), bet pyktis. Pyktis yra ta emocija, kuri kyla, kai atsiranda jausmas, kad su mumis yra neteisingai pasielgta. (Žmogus turi >300 skirtingų emocijų, bet dabar kalbu tik apie pyktį, kaip jį apibrėžia klinikiniai psichologai). Dažnas homofobų argumentas prieš gėjus yra tas, kad jeigu jiems leisi reikštis, tai jų daugės dėl kažkokios tai neva propagandos. Sveikas protas sako, kad taip būti negali, bet jeigu žmogus užaugo į heteroseksualią asmenybę todėl, kad taip "reikėjo", žinoma, kad jam atrodo, kad ir kiti užauga kažkaip nes "taip reikia". Ir nesvarbu, kad 90% procentų tikimybė, kad net jeigu jam visi būtų ūžę galvą apie tuos gėjus, jis vis tiek būtų buvęs heteroseksualus, esmė yra tame, kad žmogus neturėjo pasirinkimo pats - už jį nusprendė tėvai, religija, "gamta" kas tik nori, tik ne jis pats, o mintis apie tai, kad šį pasirinkimą turėjo kiti, labai siutina. Ir dėl to aš irgi nenorėčiau šalia homofobo, nes jis niekaip negali užaugti į brandžią asmenybę, kuri supranta, kad tik ji pati sprendžia kas ji yra.

Ligoninėje, kurioje mokausi, prieš pusę metų mačiau super gražią porą - vienai moteriai ~60, kitai ~70m. Kai pirmoji buvo 20-ies patyrė stuburo traumą ir liko prikaustyta lovoje su labai ribotais rankų ir krūtinės judesiais. Jos mergina liko ir visą laiką ją prižiūrėjo, nors kartais tą būdavo labai sunku padaryti, nes, kaip nesutuoktinė ir ne giminė ji neturėjo dalies teisių, ypač medicininių sprendimų srityje.
_________________
Si hoc legere scis nimium eruditiones habes

[Hmz]

Mantasm, jei tu taip rimtai cituoji anoniminius sveikata.info straipsnius, tai pasiskaityk ir daugiau tame šūdportalyje - pvz, "Mielės - nuodai", "AIDS/ŽIV - stambiausia medicininė XX amžiaus afera" ir pan.

Negali būti taip, kad realiai egzistuojantis dalykas "nebeatitinka Gamtos dėsnių". Jei kažkas neatitinka mums žinomų dėsnių, tai reiškia, kad mūsų išvesti dėsniai yra klaidingi arba nepilni. Pvz, anksčiau žmonės tikėjo, kad visi paukščiai skraido. Atradus pingvinus "dėsniai" buvo priderinti prie realybės, o ne priešingai. O gal vertėjo rašyti straipsnius tipo "Pingvinai pažeidžia Gamtos tvarką"?

[vvv2]

- labai sunku, kai žmonės nemoka nei kalbėti nei skaityti:

1. gėjai/lesbijietės nenori pamėgdžioti šeimos ir į ją nesikesina, jiems tereikia juridinės (vedybinės?) sutarties.

2. lytiniai iškrypimai paplitę mažgaug vienoda dalimi tiek tarp "normalių" tiek tarp homoseksualų, tačiau "normalūs" bei religingi daug labiau slepiasi.

3. sutuoktiniai dar nėra šeima, šeima jie tampa sulaukę palikuonių, įsivaikinimas daugeliu atvejį pripažįstamas kaip šeima.


_________________
(c) by "vvv2".

[Gnostic]

Komentaras ištrintas.
Priežastis: diskriminacija.
Redagavo: Dvigubas nulis
_________________
"Happiness in intelligent people is the rarest thing I know." Ernest Hemingway

[Pumper]

[Hmz]

[azotas]

[vvv2]

[Pumper]

[vvv2]

[Hmz]

[vvv2]

[ENORCA]

[Gnostic]

Visa sio balagano santrauka:
Indijoj jei du draugai eina kartu tai jiems normalu laikytis uz ranku, bet tai nereiskia, kad jie uzsiimineja slyksciais dalykais ir propaguoja tai daryti vaikams. Taciau visokie liberalai hipsteriai nori kazkodel toleruot visokias kaprofilu atmainas ir netgi irodyneti visam pasauliui jog tai normalu. Tai nera normalu ir niekada nebus, nes amziu patikrintos tradicijos yra evoliucijos faktorius, o ne kvailu madu vaikymasis.
_________________
"Happiness in intelligent people is the rarest thing I know." Ernest Hemingway

[Sleepo]

[rwc]

Kaži, kada tolerantiškasis Obama nustos diskriminuoti mormonus ir leis turėti keletą žmonų, visoms joms suteikiant lygias teises globoti viena kitos vaikus.

Arba, kada mūsų tolerastai legalizuos musulmoniškus haremus?

O kaip pas mus interpretuojamos indiškos santuokos su kalnu ar šunimi?

Taigi, kad šeimos/santuokos prasmė yra grynai kultūrinė/tradicinė, ji apskritai turėtų neturėti civilinės prasmės, kai tai nebūtina (paveldėjimas, pilietybė, pavardė).

Kadangi jau prie to priėjau, tai pirmiausia norėčiau atskirti dažnai maišomas sąvokas. Tradicine lietuvių šeima vadinama vieną ūkį vedantys žmonės - seneliai, anūkai, tetos, globėjai. Su santuoka čia mažai bendro - gali būti šeima be santuokos ir santuoka be šeimos (kai sutuoktiniai gyvena atskirus gyvenimus, kai nenori dalintis vienas kito turtu ir pajamomis, etc.).

Civilinė santuoka yra tėra tik trišalė sutartis tarp dviejų asmenų ir valstybės. Valstybės interesas - kad būtų gimdoma ir išauginama jauna darbinga piliečių karta. Belieka apsispręsti, kuris interesas valstybei svarbesnis. Jeigu ugdymas, priežiūra - tuomet legalizuokime bet kokias santuokos formas, bet panaikinkime motinystės pašalpas. Skirkime pašalpas vaikams, o ne jų tėvams/globėjams - nepriklausomai nuo šeimos pajamų, šeimos narių skaičiaus ir t.t..

Tokią civilinę santuokos sutartį valstybės vardu praktiškai galėtų pasirašyti notaras.

Katalikiškos tradicijos santuoka - kur kas plačiau, nes ji - keturšalė sutartis tarp vyro ir moters, valstybės ir Bažnyčios. Čia kertinė frazė - "kol mirtis mus išskirs". Moralinis santykių pagrindas yra šeimos pamatas: visiškas atsidavimas, ištikimybė, pasiaukojimas, galutinis tikslas - gausi šeima (meilė nėra pilnavertė, jei iš jos neužsimezga gyvybė, nebent tam yra objektyvios priežastys).

Iš to plaukia, kad skyrybos ir abortai (nebent kraštutiniais atvejais), seksualinė laisvė bažnytinėje santuokoje draudžiami.

Kurio iš šių trijų skirtingų modelių homoseksualai nori? Tikrai ne trečio - Bažnyčia tokių santuokų neturėtų registruoti matydama, kad nebus išpildytos keliamos sąlygos. Konkrečiai - kad arba nebus palikuonių, arba jie bus ne iš meilės.

Tikriausiai ir ne pirmo ("šeimos"), nes gyventi šeimoje ir taip galima be jokių formalumų.

Lieka antras - civilinė santuoka, arba, kitaip tariant, partnerystė. Na, o šitą galima pasiekti be jokių kontraversijų. Užtenka tik baigti reglamentuoti formalumus.

Tiesą sakant, išvis nesuprantu - kur problema? Kam čia tiek triukšmo ir populizmo, seniai nusistovėjusių sąvokų redefinicijų?

[kionig]

[ENORCA]

[vvv2]

[ENORCA]

[vvv2]

[ENORCA]