Dabar forume
[ Administratorius ]
[ Moderatorius ]
|
|
Daugiau
|
|
|
|
|
| Rodyti ankstesnę temą :: Rodyti sekančią temą |
| Pranešimas |
Autorius |
 Parašytas: Antr. 06 19, 2012 13:28 Rašyti temą: |
 |
|
| Na ar statybos, ar laikraščių išnešiojimas ar dar kažkas juodo - vienas ir tas pats. Lygiai tas pats, todėl ir sakau, kad kalbi vėjus. Be abejo, būnant šalia tų specialistų, kurių darbą tu ateityje dirbsi - be abejo naudinga ir t.t. Bet tai nebėra nekvalifikuotas darbas. |
|
Arthuras
Prisijungė: 2010 08 03
Žinutės: 2190
|
|
Atgal į viršų |
 |
| Parašytas: Antr. 06 19, 2012 13:32 Rašyti temą: |
|
|
| - rašo: |
| rwc rašo: |
| Ir turbūt suvoki, kad už tokią sumą mokytis ryšis tik ypatingai motyvuoti, patys gabiausi, studentai. |
Arba turtingų tėvų atžalos. O neturtingieji negaus paskolos mokslui, nes bankai neduos. Valstybės laidavimai? Nebent bus kaip DB, kad nereiktų grąžint, jei tavo atlygis lieka mažesnis, nei kokie 22 000 Lt per metus. Ir jei atlygis per 15 - 20 metų nepakyla aukščiau šios ribos. |
Šitas labiau tinka atskiroms studijų pakraipoms - menų studijoms, teisei, tarptautiniams santykiams. Ir tik seniesiems universitetams, su labai giliomis tradicijomis. Ir tai nėra blogai, nes jiems ant turčių prabangos nusišvilpt.
Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju, kad princas Čarlzas studijuotų dalelių fiziką CERN'e. Galų gale, koks skirtumas: negabios atžalos korepetitoriams tėveliai sukiš dar keliskart daugiau pinigų, todėl iš jo vis tiek kažkas gausis.
Na, kalbu apie tikrai turtingus. Verslininkai, mokantys skaičiuoti pinigus, ko gero, blaiviausiai įvertintų situaciją.
Apie Lietuvos univerus šiuo požiūriu ypač nesidomėjau, bet žinau pavyzdžių iš KTUG, kuomet valdžiažmogiams ir oligarchams buvo tiesiog parodytos durys. Atžalėlė penkta už brūkšnio per stojamuosius? Vidurkis nesiekia 8? Iš matematikos septynetas? Ačiū, pasitempkite - bandykite kitąmet.
Dėl paskolų. Bankai labai retai žiūri pirmiausia į tėvelių turtus dalindami paskolas studijoms. Paskola tai juk duodama ne jiems, o studentui ir univerui (arba ŠMM). Jos juk nereikia grąžinti dar studijuojant. Čia grynai studento reikalas, įvertinti, kiek jam apsimoka skolintis ir kam (kodėl ne būstui, ne automobiliui?). Pasiskolinti pusę milijono dėl popierėlio privačiame univere ir paskui iki pensijos atidirbinėti? |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Antr. 06 19, 2012 14:04 Rašyti temą: |
|
|
| Arthuras rašo: |
| Na ar statybos, ar laikraščių išnešiojimas ar dar kažkas juodo - vienas ir tas pats. Lygiai tas pats, todėl ir sakau, kad kalbi vėjus. Be abejo, būnant šalia tų specialistų, kurių darbą tu ateityje dirbsi - be abejo naudinga ir t.t. Bet tai nebėra nekvalifikuotas darbas. |
Suplaki skirtingus dalykus - darbą, kad išsilaikytum studijų metu bei įgautum patirties (ieškant darbo, pasirašinėjant sutartis, prisistatant), ir darbą "šalia srities specialistų".
Šalia specialistų dirbi paskaitose, to užtenka. Dirbi dėl rekomendacijų, pažinčių ir taip toliau. Bandyti nuo pirmo kurso eiti į rimtą firmą tikintis, kad ten ir liksi - tuščias laiko švaistymas. Niekam tu ten nereikalingas, nebent, kaip pats mini, valytoju, tinkuotoju ar kurjeriu.
O tai greičiau kenkia - man lengviau įsivaizduoti, kad kolegų akyse tapsi "paspirtuku" arba geriausiu atveju "potencialiu konkurentu", nei lygiaverčiu kolega.
Vienas dalykas, kai pati įmonė pasikviečia praktikantą, norėdama jį išbandyti ir prisivilioti darbui ateityje, visai kas kita - kai sukiesi ten "nie po dielu". |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Antr. 06 19, 2012 14:32 Rašyti temą: |
|
|
Minusai, dėl paskolų grąžinimo.
Aš manau, kad kompensuoti absolvento paskolą bankui turėtų būti pačių univerų ar darbdavių prestižo reikalas (ne valstybės!), ir tik labai išimtinais atvejais. T.y., tik tuomet, kai absolventas išties to nusipelno, ir išlaidos įstaigos prestižui atsiperka.
Visais kitais atvejais galima kalbėti tik apie grąžinimo atidėjimą, ir tai tik labai griežtomis sąlygomis:
- jei absolvento bendros pajamos tais kalendoriniais metais per menkos;
- jei absolventas neturi jokių pajamų iš veiklos, susijusios su specialybe;
- jei jis aktyviai dalyvauja Valstybinėje Darbo biržoje, bet ji tuo laikotarpiu negalėjo pasiūlyti jokios pozicijos, kur reikalaujama (arba privalumas) specialybinis išsilavinimas bei siūloma alga nėra mažesnė nei kažkoks minimumas.
Jei absolventas netenkina nors vienos sąlygos, vadinasi - jis pats kaltas, kad sukišo pinigus į balą, arba galima įtarti, jog jis apgaudinėja valstybę (specialiai neieško darbo, slepia pajamas ir t.t.). |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Antr. 06 19, 2012 18:14 Rašyti temą: |
|
|
| rwc rašo: |
Minusai, dėl paskolų grąžinimo.
Aš manau, kad kompensuoti absolvento paskolą bankui turėtų būti pačių univerų ar darbdavių prestižo reikalas (ne valstybės!), ir tik labai išimtinais atvejais. T.y., tik tuomet, kai absolventas išties to nusipelno, ir išlaidos įstaigos prestižui atsiperka.
Visais kitais atvejais galima kalbėti tik apie grąžinimo atidėjimą, ir tai tik labai griežtomis sąlygomis:
- jei absolvento bendros pajamos tais kalendoriniais metais per menkos;
- jei absolventas neturi jokių pajamų iš veiklos, susijusios su specialybe;
- jei jis aktyviai dalyvauja Valstybinėje Darbo biržoje, bet ji tuo laikotarpiu negalėjo pasiūlyti jokios pozicijos, kur reikalaujama (arba privalumas) specialybinis išsilavinimas bei siūloma alga nėra mažesnė nei kažkoks minimumas.
Jei absolventas netenkina nors vienos sąlygos, vadinasi - jis pats kaltas, kad sukišo pinigus į balą, arba galima įtarti, jog jis apgaudinėja valstybę (specialiai neieško darbo, slepia pajamas ir t.t.). |
Neteisingai! Prastas požiūris dėl kompensacijos tik geriausiems studentams! O jei mažiau triukšmaujant, ar pritari tokiai minčiai, kad kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų valstybėje, kuriančių didelį BPV, tuo valstybei geriau? Antra, kas turi užtikrinti švietimo kokybę, kažkokius standartus? Tai daro paprastai valstybinės institucijos, arba, senųjų universitetų atveju, patys universitetai, nes jie nenori rizikuoti savo prestižu.
Taigi, kur garantijos, kad aš, įgijęs specialybę, išsilavinimą universitete X Nr 1 in the World, būsiu vertinamas darbo rinkoje? Kur garantijos, kad atpylęs visus kursus puikiais pažymiais, būsiu vertinamas specialistas, bus vertinamas mano suformuotas mąstymas, požiūris?
Nes juk ruošiuosi, tarkim, išleisti 500 tūkst. € tam, ir dar skolintų. Su palūkanomis.
Vadinasi, blogiausieji studentai, prasčiausiai pasirodę darbo rinkoje, turi nešti nuostolį universitetui, tam, kad kitąkart universitetai nelaikytų prastų studentų/valstybė nesuteiktų tokiems finansavimo.
Nes universiteto atsakomybė už specialisto parengimo levelį. Studentas tinginys? Lauk. Studentas negabus? Lauk, nes yra kitų darbų, kuriems jis tikrai bus gabesnis. Darbo rinkoje yra šimtai darbų, kur reikia proto, bet nebūtinai hi-end levelio.
Geriausiems kompensacija turėtų būti prestižo reikalas. Be kalbų. Tai gali kompensuoti netgi valstybė, nes tai yra netiesioginė investicija (na, gali įpilt sąlygą, kad desėtką metų šalyje patupėtų).
Dar, dėl studento blogumo - penketukininkai irgi specialistai. Tad blogas studentas = studentas gatvėj, o geras studentas = diplomuotas asmuo. Pažymiai šiuo atveju nesvarbūs. |
|
-
Prisijungė: 2010 02 08
Žinutės: 1101
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Tr. 06 20, 2012 12:38 Rašyti temą: |
|
|
| - rašo: |
| O jei mažiau triukšmaujant, ar pritari tokiai minčiai, kad kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų valstybėje, kuriančių didelį BPV, tuo valstybei geriau? Antra, kas turi užtikrinti švietimo kokybę, kažkokius standartus? Tai daro paprastai valstybinės institucijos, arba, senųjų universitetų atveju, patys universitetai, nes jie nenori rizikuoti savo prestižu. |
Valstybei tai tiesiogiai nei šilta nei šalta, kokios kvalifikacijos specialistai kurs BVP.
Be abejo, ji gali skatinti kažkurios srities įmones ir mokyklas, bet čia jau kvepia korupcija, monopoliu, planine ekonomika.
Sutinku, kad valstybė kaip tiesioginė užsakovė, turėtų remti sritis, kurios nesukuria tiesiogiai parduodamo produkto - istorikus, filologus, policininkus, diplomatus, pedagogus, rašytojus... Tas specialybes, kurias įdarbina pati valstybė.
Taigi, valstybės, kaip darbdavio, prestižo reikalas yra juos skatinti.
Daugumoje Vakarų valstybių, pačios valstybės visiškai nesirūpina aukštųjų technologinių mokyklų vidaus reikalais, jų studijų kokybe. Gali įsteigti savo "internetinį universitetą" ir pardavinėti diplomus po 10$.
| Citata: |
| Taigi, kur garantijos, kad aš, įgijęs specialybę, išsilavinimą universitete X Nr 1 in the World, būsiu vertinamas darbo rinkoje? Kur garantijos, kad atpylęs visus kursus puikiais pažymiais, būsiu vertinamas specialistas, bus vertinamas mano suformuotas mąstymas, požiūris? |
O kas, tavo nuomone, tau turėtų suteikti garantiją? Jei studijuotum istoriją, galėtum reikalaut iš valstybės, kad suteiktų etatą archyve.
Inžinerinėse specialybėse to nesitikėk. Va, prieš kelias dienas praš*kau afigieną kontraktą. Dėl ko? Nes esu overqualified. Univeras dėl to nekaltas. Netikėtai, nepasiruošus - paėmė ir iškamantinėjo tokių dalykų kaip "kuo skiriasi 5 DB tranzakcijų izoliacijų lygiai, kurį kada rinktumeis", arba: "kaip apsuktum 100 000 000 vektorių faile aplink tašką (x,y,z)". Visa šita žinau iš univero, bet tiesiog negaliu per kelias sekundes pasakyti. Nes žinau per daug ir visko tiksliai neprisimenu. Prie tokio projekto nedirbau gal pusmetį, ir detalės išsitrynė. Dėl to univeras nekaltas. Aš pats kaltas, kad moku elgtis bent su 5 DBMS, kad žinau bent 3 būdus atlikti grafines transformacijas, bent 4 būdus apdoroti failus, netelpančius RAM'e - bet nieko neprisimenu iki paskutinio simbolio, kol neatsiverčiu atitinkamos literatūros. Rep.: univeras dėl to nekaltas.
Nekaltas ne todėl, kad nesuteikė žinių, bet kad nesugebu jų panaudoti ad-hoc (konkrečiu atveju - nepraėjau netikėto konkurso).
| Citata: |
Nes juk ruošiuosi, tarkim, išleisti 500 tūkst. € tam, ir dar skolintų. Su palūkanomis.
Vadinasi, blogiausieji studentai, prasčiausiai pasirodę darbo rinkoje, turi nešti nuostolį universitetui, tam, kad kitąkart universitetai nelaikytų prastų studentų/valstybė nesuteiktų tokiems finansavimo. |
Įdomi mintis, teisinga logika. Tačiau tegu tai būna univerų nuostoliai, o ne valstybės. Nafik jie ruošia specialistus, kurie paskui neranda darbo?
Iš principo būčiau už tokią schemą: valstybė finansuoja kiekvieno studento 50% paskolos, bet univeras bankui grąžina visus 100%, jei studentas neišgali.
| Citata: |
| Nes universiteto atsakomybė už specialisto parengimo levelį. Studentas tinginys? Lauk. Studentas negabus? Lauk, nes yra kitų darbų, kuriems jis tikrai bus gabesnis. Darbo rinkoje yra šimtai darbų, kur reikia proto, bet nebūtinai hi-end levelio. |
Tikrai taip. Tačiau, kai valstybė garantuoja - univerai nesuinteresuoti "pagaminti" gerą "resursą". Štai kodėl geriausi univerai turi kitus finansavimo šaltinius, tarp jų - ir brangias studijas.
| Citata: |
| Geriausiems kompensacija turėtų būti prestižo reikalas. Be kalbų. Tai gali kompensuoti netgi valstybė, nes tai yra netiesioginė investicija (na, gali įpilt sąlygą, kad desėtką metų šalyje patupėtų). |
Kad kompensuoti gali netgi valstybė (labai išimtiniais atvejais) - sutinku. Bet tik išimtiniais. Tegu steigia nobelius-šnobelius, kas MA ir daroma.
Riboti darbo šalį su dabartiniais tarpvalstybiniais įsipareigojimais neįmanoma, ir manau (bei pritariu), jog Strasbūras už tokio pobūdžio mintis Steponavičiui duotų į sprandą.
Čia ratas užsidaro: valstybės reikalas yra ne tik paruošti specialistą, bet ir suteikti sąlygas potencialiam jo darbdaviui. Vėlgi, ne ŠMM kaltė, jei taip nedaroma.
Taigi, kiek valstybė turėtų remti absolventų? 20% geriausiųjų ar panašiai? Manau, pakaktų 0.1%. Kitus 19.9% tegu paremia univerai ir darbdaviai - jeigu jiems rūpi įvaizdis.
| Citata: |
| Dar, dėl studento blogumo - penketukininkai irgi specialistai. Tad blogas studentas = studentas gatvėj, o geras studentas = diplomuotas asmuo. Pažymiai šiuo atveju nesvarbūs. |
Dėl to ir kalbu apie darbdavį. Valstybės funkcionieriai neturi galimybių nuspręsti, kuris penketukininkas vertas kompensacijos. Iš kitos pusės, univerų reikalas pasirūpinti, kad dešimtukininkai būtų verti tokio pažymio. |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Tr. 06 20, 2012 15:03 Rašyti temą: |
|
|
Mokslo srities, mokyklos tipo skatinimas nėra korupcija ar planinė ekonomika, nebent ta mokykla ar mokslas yra absoliučiai niekam nereikalingas, ir palaikomas tik dėl „partiečių“. Kitu atveju veikia elementarus naudos dėsnis - jei man skatinti lazerius apsimoka daugiau (didesnė grąža ilgu laikotarpiu), nei agronomų mokyklas, aš renkuosi lazerius. Tas, kas galioja versle, tas galioja ir valstybiniame sektoriuje, tik kad labiau užslėpta. Hi-tech specas užkala melejoną? Nuo jo mokesčiai didesni, nei nuo 200 agronomų po 2000. Sukuriamas produktas vertingesnis? Mokesčių daugiau. Valstybei tiesiogiai nusispjaut, kas sumoka mokesčius, bet nenusispjaut, kokio dydžio.
Garantijos savokos mano tekste nesupratai. Garantija nėra etatas, ir tai nereiškia, kad kažkas duos darbo vietą.
Ir tavo pavyzdys čia netikęs.
Univeras tau suteikė visas tas žinias, kaip vektorių apdorojimas, DB tranzakcijos, etc? Jos yra vertingos? Taip? Jų reikia darbo rinkoje? (Manau, kad taip, nes tavęs klausinėjo).
Ir tik tavo asmeninė bėda, kad neprisiminei laiku, vietoje.
Kokybės garantijos iliustracija mano požiūriui būtų ši:
Per pokalbį pasakęs, kad moki A, B, C, tau atsako „jė, mes to ir ieškojome, išmanančio tai/žinančio apie tai“. Nuėjus į darbą, tau duoda ne atsuktuvą, nes tavo žinios „nepritaikomos“, o kažką, kur bent kartais naudoji žinias A, B ar C.
Nes universiteto suteiktos žinios A, B ir C yra vertinamos darbo rinkoje. Šiuo atveju man nesvarbu, fundamentinės, ar kabelių litavimo. Jei gauni diplomą, tai turi būti garantas pats savaime, kad esi inžinierius, programuotojas, gydytojas, ar kas ten užrašyta, ir tu - jau specialistas. Darbinė praktika turi eiti kaip niuansų įsisavinimas, praktinių įgūdžių susiformavimas, o ne naujas persimokinimas inžinieriauti.
Dėl darbdavių rėmimo - mažiausiai, kas čia suinteresuoti remti, tai jie. Daug lengviau įdarbinti, o tegul jaunasis specialistas iš to mizerno atlygio pats ir atidavinėja skolą.
Valstybės funkcionieriai neturi galimybių nuspręsti, kuris penketukininkas vertas kompensacijos
O mano siūloma sistema geresnė, nei tavoji, bent jau keliais atvejais:
a) jei penketukininkas - specialistas, jis anksčiau ar vėliau pasieks atlygio minimumą, nuo kurio atidavinėjama skola ir ją atiduos.
b) jei penketukininkas buvo nevertas net penketo - jis nepasieks. Univerui nuostolis ir pamoka, kad tai nepasikartotų.
c) Jei penketukininkas pasieks atlyginimo minimumą, bet ne savoje srityje - koks skirtumas? Jo asmeninė bėda, kad įsigijo išsilavinimą, netinkamą jam, skolą vistiek atiduos.
d) šioje situacijoje dešimtukininkai pasieks atlygio minimumą greičiau, ir jų atlygiai bus didesni (didesnis, gilesnis žinių kiekis lemtų {nežiūrint į kitas savybes ir sąlygas} aukštesnes pareigas/atsakingesnius darbus/didesnes pajamas). Jie atiduos skolą greičiau ir lengviau. Arba už juos kompensuos darbdavys/valstybė/universitetas. |
|
-
Prisijungė: 2010 02 08
Žinutės: 1101
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Kv. 06 21, 2012 8:02 Rašyti temą: |
|
|
| - rašo: |
| Mokslo srities, mokyklos tipo skatinimas nėra korupcija ar planinė ekonomika, nebent ta mokykla ar mokslas yra absoliučiai niekam nereikalingas, ir palaikomas tik dėl „partiečių“. |
Kokie formalūs kriterijai? Gal piliečiui X atrodo, kad režisūros ar chorvedystės reikalingos "tik dėl partiečių"? Galima ekstrapoliuoti plačiau, nešnekant apie aukštąsias mokyklas: kodėl iš valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaikomos filharmonijos, muzikiniai, pantomimos ir lėlių teatrai, bibliotekos - į kuriuos pilietis X galbūt niekad ir nenueina?
Tos įstaigos pačios neišsilaiko, bet daug kam naudinga, kad jos yra - štai kodėl valstybė jas (ir atitinkamus specialistus) privalo remti. Šiuo atveju valstybė yra ir darbdavys.
| Citata: |
| Kitu atveju veikia elementarus naudos dėsnis - jei man skatinti lazerius apsimoka daugiau (didesnė grąža ilgu laikotarpiu), nei agronomų mokyklas, aš renkuosi lazerius. Tas, kas galioja versle, tas galioja ir valstybiniame sektoriuje, tik kad labiau užslėpta. Hi-tech specas užkala melejoną? Nuo jo mokesčiai didesni, nei nuo 200 agronomų po 2000. Sukuriamas produktas vertingesnis? Mokesčių daugiau. Valstybei tiesiogiai nusispjaut, kas sumoka mokesčius, bet nenusispjaut, kokio dydžio. |
Tas irgi tiesa. Bet pala, kuo piktinamės? Krepšeliais, subsidijomis, investicijomis į technologijų parkus, mokesčių lengvatomis valstybė suteikia sąlygas vykdyti atitinkamas studijų programas.
Valstybė neremia konkrečios aukštosios ar konkretaus studento, o kombinaciją: aukštąją, kurią pasirenka geriausiai egzaminus išlaikę ir pažangūs studentai.
T.y., tikimasi, jog geriausi pasirinks geriausius, ir tai bus objektyvus kriterijus skirstant paramą. Su viena sąlyga...
| Citata: |
Garantijos savokos mano tekste nesupratai. Garantija nėra etatas, ir tai nereiškia, kad kažkas duos darbo vietą.
[...]Ir tik tavo asmeninė bėda, kad neprisiminei laiku, vietoje. |
...Kad bus spaudimas univerų absolventams iš rinkos. Ne vien "etatas", bet toks etatas, kad paskolos grąžinimas nepasijustų. Jei penki metai, kaip magistras - ir vis dar ari už 1500 Lt., vadinasi: arba tu netinki tai specialybei, arba nieko neišmokai, arba tavęs mokė ne to. Vadinasi, esi kaip tik tas atvejis, kurio valstybei nedera remti.
| Citata: |
Kokybės garantijos iliustracija mano požiūriui būtų ši:
Per pokalbį pasakęs, kad moki A, B, C, tau atsako „jė, mes to ir ieškojome, išmanančio tai/žinančio apie tai“. Nuėjus į darbą, tau duoda ne atsuktuvą, nes tavo žinios „nepritaikomos“, o kažką, kur bent kartais naudoji žinias A, B ar C. |
Skirkime "underqualified" ir "overqualified". "Overqualified" magistrų be patirties, o tuo labiau bakalaurų, nebūna.
Tačiau ta riba yra labai siaura, todėl negali būti ir jokių garantijų. Blogai, kad puikiai moki specialybinius A, B ir C - nes kiekvienas kainuoja po 3000 Lt/mėn. šalia bazinės algos, o tokie pinigai eilinėje Lietuvos firmelėje nesimėto.
| Citata: |
| Nes universiteto suteiktos žinios A, B ir C yra vertinamos darbo rinkoje. Šiuo atveju man nesvarbu, fundamentinės, ar kabelių litavimo. Jei gauni diplomą, tai turi būti garantas pats savaime, kad esi inžinierius, programuotojas, gydytojas, ar kas ten užrašyta, ir tu - jau specialistas. Darbinė praktika turi eiti kaip niuansų įsisavinimas, praktinių įgūdžių susiformavimas, o ne naujas persimokinimas inžinieriauti. |
Va čia nesutinku. Jei esu tik girdėjęs apie tranzakcijų izoliacijos lygius - tai didelis privalumas, bet jei juos visus esu bandęs praktiškai - tai jau trūkumas, jei rinkai tereikia e-parduotuvių "inžinieriaus".
| Citata: |
| Dėl darbdavių rėmimo - mažiausiai, kas čia suinteresuoti remti, tai jie. Daug lengviau įdarbinti, o tegul jaunasis specialistas iš to mizerno atlygio pats ir atidavinėja skolą. |
Vėlgi, ciniškas požiūris. Ar darbdaviai taip pat turėtų nebūti suinteresuoti apmokėti sertifikacijas, kvalifikacijos kėlimą?
Žinau ne vieną įmonę, kuri būtent taip ir prisivilioja studentus. Tu tik mokykis bei gerai dirbk - o mes apmokėsim, jei būsi lojalus.
| Citata: |
| O mano siūloma sistema geresnė, nei tavoji, bent jau keliais atvejais: |
Kol kas nematau sistemos.
| Citata: |
| a) jei penketukininkas - specialistas, jis anksčiau ar vėliau pasieks atlygio minimumą, nuo kurio atidavinėjama skola ir ją atiduos. |
Ne. Jei jis tikrai objektyviai penketukininkas, tai greičiau pasieks minimumą plytas nešiodamas, įsteigęs savo įmonėlę ar gavęs bobutės palikimą, nei pagal specialybę. Jei valstybė jį rems - tuomet paskui jį eis vis daugiau penketukininkų (kas dabar ir vyksta).
| Citata: |
| b) jei penketukininkas buvo nevertas net penketo - jis nepasieks. Univerui nuostolis ir pamoka, kad tai nepasikartotų. |
Kaip juos atskirti, kai vienintelis kriterijus - pažymys? Yra lodarių, visąlaik gaunančių padidintas stipendijas, ir talentų, vos išlipančių į penketą. Remti visus?
Dabar, paimkime skirtingas specialybes. Informatikui ir penketas gerai, vadybininkės dėl aštuoneto venas pjaustosi. Nors tas informatikas - genijus, dar magistrantūroje susiradęs darbą svajonių firmoje, o toji vadybininkė - tiesiog višta, temokanti iškalti konspektą ir pameilikauti katedros vedėjui.
| Citata: |
| c) Jei penketukininkas pasieks atlyginimo minimumą, bet ne savoje srityje - koks skirtumas? Jo asmeninė bėda, kad įsigijo išsilavinimą, netinkamą jam, skolą vistiek atiduos. |
Ar jį reikia remti? Kodėl? Tegu jis būna gyvas pavyzdys kitiems, ko ir kaip neverta studijuoti.
| Citata: |
| d) šioje situacijoje dešimtukininkai pasieks atlygio minimumą greičiau, ir jų atlygiai bus didesni (didesnis, gilesnis žinių kiekis lemtų {nežiūrint į kitas savybes ir sąlygas} aukštesnes pareigas/atsakingesnius darbus/didesnes pajamas). Jie atiduos skolą greičiau ir lengviau. Arba už juos kompensuos darbdavys/valstybė/universitetas. |
Gal ir taip, tipišku atveju greičiausiai taip ir atsitiks.
Bet kaip tą užtikrinti? Ir va, pats pasiekei išvadą, kad būtent geriausiems studentams mažiausiai reikia valstybės paramos.
Būtent todėl ir sakau, kad nuo paskolos atleisti reikia tik pačius pačius geriausius - ne todėl, kad jiems sunku, bet kad būtų pavyzdys, motyvacija kitiems.
Nemaišykime dviejų skirtingų dalykų: viduriniojo lavinimo, kur valstybės interesas, kad visi mokėtų perskaityti, po kuo pasirašinėja, apskaičiuoti mokesčius ir nenusisuktų sprando gyvenime, bei apskritai - kad visi turėtų daugmaž vienodą išsilavinimą, su aukštuoju mokslu, kuris iš esmės yra individų konkurencija dėl būsimos vietos darbo rinkoje. Pirmuoju atveju, valstybė turėtų remti visus besąlygiškai, antruoju - ne.
Čia nekalbu apie atvejus, kai pagrindinis potencialus darbdavys ir yra valstybė. Pavyzdžiui, fizikų ar aktorių atveju taip dažniausiai ir yra. Dirbi KVDT - vadinasi, Kultūros ministerija turi mokėti tiek, kad paskolos padengimas nebūtų skausmingas.
Ei, o gal ir neblogas būtų modelis? Lėšas, dabar skiriamas krepšeliams, paskirstyti per kitų valstybinių įstaigų etatus? Tegu už aktoriaus mokslus sumoka Kultūros ministerija ar Savivaldybės kultūros skyrius, prie ko čia ŠMM?
Paskutinį kart redagavo rwc, Kv. 06 21, 2012 8:22. Redaguota (1) kartų |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Kv. 06 21, 2012 8:12 Rašyti temą: |
|
|
"jaunimo bukumas" - mokytojo senatvės požymis  |
|
Valdas8
Prisijungė: 2011 08 02
Žinutės: 94
Miestas: Vilnius
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Kv. 06 21, 2012 12:08 Rašyti temą: |
|
|
| Valdas8 rašo: |
| "jaunimo bukumas" - mokytojo senatvės požymis :) |
Na na... Kažkaip negirdėjau, kad mus, pabaigusius prieš dvidešimtmetį, kas nors vadintų bukais, nors beveik visi mano tėvai, seneliai, dėdės, uošviai vienaip ar kitaip susiję su pedagogika ir akademine veikla. Be problemų šnekamės apie viską - įskaitant ir jų specialybes. Savo moksleivių/studentų, baigusių iki kokių 2004 metų, taip pat nevadiname bukesniais. Bet, štai, su vėlesniais nebesusišnekame. Daugumai niekas neįdomu, knygų neskaito, kryžiažodžių neišspręstų, per teliką žiūri tik popsą...
Kai man pačiam buvo 15-20 metų, puikiai rasdavau kalbą su dvigubai vyresniais. Su dauguma dabartinių jaunuolių - tik "mašinos, mergos, mobiliakai". O apie mokslus jau sakiau - nors mokiausi seniai seniai, bet jaunimo specialybinius dalykus išmanau vos ne geriau nei jie patys. Kaip dar apibrėžti bukumą? |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Kv. 06 21, 2012 12:55 Rašyti temą: |
|
|
rwc, kalbant apie mokamus mokslus, viskas bet kokiu atveju būtų gerai, bet kaip užtikrinti tokio mokslo prieinamumą socialiai nepasiturinčiam asmeniui?
Reikalavimas atiduoti bet kokiu atveju paskolą reikštų, jog socialiai nepasiturintys asmenys vengtų aukštojo mokslo, nepriklausomai nuo jų gabumų, nes, įgijus aukštąjį mokslą, nieks nesuteiks vistiek garantijų, kad bus įmanoma atiduoti paskolą už mokslą.
Imkim vidutinį atvejį - 7-8-ukininkas. Ne geriausias, bet ir ne blogiausias. Praktiškai per vidurį. Valstybė/univeras nekompensuoja, darbdaviai irgi, nes ne toks ir jau geras yra (yra geresnių). |
|
-
Prisijungė: 2010 02 08
Žinutės: 1101
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Kv. 06 21, 2012 13:06 Rašyti temą: |
|
|
| Citata: |
| Kai man pačiam buvo 15-20 metų, puikiai rasdavau kalbą su dvigubai vyresniais. Su dauguma dabartinių jaunuolių - tik "mašinos, mergos, mobiliakai". |
Nedrįsčiau teigti, jog DAUGUMA yra tokie. Taip, yra ir tokių. Bet nepasakyčiau, kad iš mano aplinkos 30-60 metų žmonės yra kažkokie intelektualai. Dauguma jų - vidutinybės, kurios taip pat kryžiažodžių neišspręstų...
Ir pasakyk, kas čia blogo, kad jaunimas domisi priešinga lytimi, automobiliais, ar susisiekimo priemonėmis? Visais laikais vyrai didžiavosi savo arkliais ir kabino panas. Kas čia nenormalaus? Arklių nebeturim, turim automobilius. Na ir?
Sakyčiau tavo požiūris iškreiptas vien dėl to, kad tau tenka susidurti su įvairiu jaunimu, o "senimas", su kuriuo tu bendrauji - vien tik intelektualai. Todėl tavo požiūris neteisingas. |
|
Arthuras
Prisijungė: 2010 08 03
Žinutės: 2190
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 22, 2012 18:24 Rašyti temą: |
|
|
| - rašo: |
| rwc, kalbant apie mokamus mokslus, viskas bet kokiu atveju būtų gerai, bet kaip užtikrinti tokio mokslo prieinamumą socialiai nepasiturinčiam asmeniui? |
Valstybės garantuota paskola, kuri patiems geriausiems padengiama, o kitiems atidedama tol, kol nėra sąlygų grąžinti. Kas čia neprieinamo?
Pažiūrėkim iš kitos pusės: kodėl grąžinti privalo niekad nesimokę ir nesimokantys, įgiję išsilavinimą kitoje santvarkoje su kitomis taisyklėmis, neturintys sąlygų mokytis? Juk jiems tai niekas nekompensuoja, kad jie moka brangiai už išsimokslinusio paslaugas. Jeigu nevaikštau į teatrą - kodėl iš mano mokesčių remiami aktorių mokslai? Jei mano programeris nebaigęs informatikos - kodėl iš mano mokesčių remiama ta specialybė?
| Citata: |
| Reikalavimas atiduoti bet kokiu atveju paskolą reikštų, jog socialiai nepasiturintys asmenys vengtų aukštojo mokslo, nepriklausomai nuo jų gabumų, nes, įgijus aukštąjį mokslą, nieks nesuteiks vistiek garantijų, kad bus įmanoma atiduoti paskolą už mokslą. |
Kaip tai nesuteiks? Neturi sąlygų atidavinėti - tai ir neatidavinėji. Būk iš latrų šeimos - jei baigei gerą ir paklausią specialybę, turėsi iš ko atiduoti. Būk iš bajorų - prašklenkinęs neturėsi.
Daugumos lietuvaičių, studijuojančių privačiuose užsienio univeruose, tėvai tokių pinigų akyse nėra matę ir tikriausiai nepamatys, bet jų atžalos studijuoja ten užuot studijavę dykai.
| Citata: |
| Imkim vidutinį atvejį - 7-8-ukininkas. Ne geriausias, bet ir ne blogiausias. Praktiškai per vidurį. Valstybė/univeras nekompensuoja, darbdaviai irgi, nes ne toks ir jau geras yra (yra geresnių). |
Na ir puiku. Uždirbtų be diplomo 1000, uždirba 1500, iš kurių kokius 200 grąžina bankui. Kame šaknys?
O jei jis diplomuotas gauna tiek pat, tai čia jau ne valstybės bėdos. Man Omnitelis irgi nekompensuotų barakudų kirkinimo, jei jos nuplauktų. |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 22, 2012 18:41 Rašyti temą: |
|
|
| Arthuras rašo: |
| Nedrįsčiau teigti, jog DAUGUMA yra tokie. Taip, yra ir tokių. Bet nepasakyčiau, kad iš mano aplinkos 30-60 metų žmonės yra kažkokie intelektualai. Dauguma jų - vidutinybės, kurios taip pat kryžiažodžių neišspręstų... |
Nereikia lygiuotis į blogiausius. Imu bendrą imtį: su kiek 50-mečių randu bendrą kalbą, ir su kiek 20-mečių. Vien kultūriniam kontekstui ir gyvenimiškai patirčiai skirtumo nurašyti, nepyk, neišeina.
| Citata: |
| Ir pasakyk, kas čia blogo, kad jaunimas domisi priešinga lytimi, automobiliais, ar susisiekimo priemonėmis? Visais laikais vyrai didžiavosi savo arkliais ir kabino panas. Kas čia nenormalaus? Arklių nebeturim, turim automobilius. Na ir? |
Nieko čia blogo. Bet yra ir daugiau temų. Pavyzdžiui, elementarūs testai - kas dabar Druskininkų meras. Kas "Lietryčio" treneris? Žais Valančiūnas rinktinėje, ar ne?
| Citata: |
| Sakyčiau tavo požiūris iškreiptas vien dėl to, kad tau tenka susidurti su įvairiu jaunimu, o "senimas", su kuriuo tu bendrauji - vien tik intelektualai. Todėl tavo požiūris neteisingas. |
Univere ir darbe bendrauju daugiausia su jaunesniais už save, todėl lyginu pagal kontingentą, sutinkamą miegamojo rajono kaboke. Ar ten renkasi tik vyresnio amžiaus intelektualai? O kaip 30-mečiai, kodėl jie atrodo žymiai labiau išsilavinę už 25-mečius?
Galų gale, turiu kontrolinių grupių kitose valstybėse, dažnai bendrauju su internais užsieniečiais. Nematau ten tokių kontrastų, kaip tarp mūsiškių 30- ir 20-mečių. |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 22, 2012 19:41 Rašyti temą: |
|
|
| Citata: |
| Nereikia lygiuotis į blogiausius. Imu bendrą imtį: su kiek 50-mečių randu bendrą kalbą, ir su kiek 20-mečių. Vien kultūriniam kontekstui ir gyvenimiškai patirčiai skirtumo nurašyti, nepyk, neišeina. |
Su kokiais 50 - mečiais bendrauji? Pabendrauk su eiliniu statybininku, automechaniku ar kitu juodą ar paprastą darbą dirbančiu(o tokių tikrai yra dauguma) - netikiu, kad anie spręs kryžiažodžius ir pan. Ir tas tavo "labiau išsilavinę", labai jau subjektyvus. Išsilavinimas gali būt labai įvairus.
| Citata: |
| Nieko čia blogo. Bet yra ir daugiau temų. Pavyzdžiui, elementarūs testai - kas dabar Druskininkų meras. Kas "Lietryčio" treneris? Žais Valančiūnas rinktinėje, ar ne? |
O tai ką, reikia žinoti kiekvieno kaimo merą?  Čia kokiu tikslu?
| Citata: |
| O kaip 30-mečiai, kodėl jie atrodo žymiai labiau išsilavinę už 25-mečius? |
Na, pragyvenę 5 metais daugiau, plius, dar nenusenę. |
|
Arthuras
Prisijungė: 2010 08 03
Žinutės: 2190
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 22, 2012 20:45 Rašyti temą: |
|
|
| Arthuras rašo: |
| Su kokiais 50 - mečiais bendrauji? Pabendrauk su eiliniu statybininku, automechaniku ar kitu juodą ar paprastą darbą dirbančiu(o tokių tikrai yra dauguma) - netikiu, kad anie spręs kryžiažodžius ir pan. Ir tas tavo "labiau išsilavinę", labai jau subjektyvus. Išsilavinimas gali būt labai įvairus. |
Su dauguma tokių ir bendrauju (kaip minėjau, turiu omeny kaboko, o ne univero kontingentą). Gal jie ir nesprendžia kryžiažodžių, bet "Meistrą ir Margaritą" dauguma skaitę, dauguma žino kas tas Armstrongas ar Tereškova. Kiek šiuolaikinio jaunimėlio žino Vonnegutą ar Hawkingą?
| Citata: |
| O tai ką, reikia žinoti kiekvieno kaimo merą? :D Čia kokiu tikslu? |
O tai Malinausko nežinai? Gal ir Grūto parko negirdėjai?
| Citata: |
| Citata: |
| O kaip 30-mečiai, kodėl jie atrodo žymiai labiau išsilavinę už 25-mečius? |
Na, pragyvenę 5 metais daugiau, plius, dar nenusenę. :) |
Tai va, gal jie tuos 5 metus mokėsi XXa. geopolitiką, gal knygas skaitė? Manrods, jie labiau rūpinosi vaikininkyste ir karjera, nei savišvieta. |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 22, 2012 21:36 Rašyti temą: |
|
|
| Citata: |
| Gal jie ir nesprendžia kryžiažodžių, bet "Meistrą ir Margaritą" dauguma skaitę, dauguma žino kas tas Armstrongas ar Tereškova. Kiek šiuolaikinio jaunimėlio žino Vonnegutą ar Hawkingą? |
Jie savo gyvenamojo laiko atžvilgiu gal ir labiau apsišvietę(tavo atžvilgiu irgi). Na ir? Nelygink Hawking'o ir Armstrongo. Apie pastarojo pasiekimus tikrai smegenys liaudžiai buvo labiau plaunamos. Tiesiog šiais laikais kitokios vertybės.
| Citata: |
| O tai Malinausko nežinai? |
Ne, nežinau, o kodėl turėčiau? Kaip jis paveikė mano gyvenimą, kad apie jį turėčiau žinot? |
|
Arthuras
Prisijungė: 2010 08 03
Žinutės: 2190
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 22, 2012 23:35 Rašyti temą: |
|
|
| Arthuras rašo: |
| Jie savo gyvenamojo laiko atžvilgiu gal ir labiau apsišvietę(tavo atžvilgiu irgi). Na ir? Nelygink Hawking'o ir Armstrongo. Apie pastarojo pasiekimus tikrai smegenys liaudžiai buvo labiau plaunamos. Tiesiog šiais laikais kitokios vertybės. |
Kokios? Anuomet politika, dabar chupa-chups?
| Citata: |
| Citata: |
| O tai Malinausko nežinai? |
Ne, nežinau, o kodėl turėčiau? Kaip jis paveikė mano gyvenimą, kad apie jį turėčiau žinot? |
Tai pagal ką balsuoji rinkimuose? Juk net nežinai, kas sąrašuose. Galbūt ir man verta pagalvoti apie emigraciją... Kur?
Pats mokykis, kad idiokratija neateitų. Sužinok, kas tas Malinauskas, Gentvilas, Kupčinskas, Zuokas, Bogušis, Matuzas, Matulas, Šimonytė, Steponavičius, Kubilius.
Ar vėl, už tave valstybė turi nuspręsti? |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Št. 06 23, 2012 0:51 Rašyti temą: |
|
|
| rwc rašo: |
| Kokios? Anuomet politika, dabar chupa-chups? |
Dabar kiek per savaitgalį kas išgėrė, prisigėrė ir viso to nuotykiai. Net penktokai apie tai jau kalba.
| Citata: |
| Tai pagal ką balsuoji rinkimuose? Juk net nežinai, kas sąrašuose. |
Aišku, čia didelis OT, bet kas iš to, jei žinosi kas sąruoše. Partijos leidžia šimtus tūkst. litų savo politinei kampanijai skleisti. Net ir milijonus sukišk, bet žmonių pasitikėjimo taip paprastai nenupirksi. Ir partijoje ten iki 100 narių.[Daugiau, vadinasi geriau?] Visų savo reklaminiame laikraštyje neatspausdina, o ir nieko gero ten neparašo išrinktųjų biografijose, taip pat ir savo "vizijose". Kam visa tai? Viskas gražu, tiesiog idealu, gražaus rytojaus idealogija, o kai reikia dirbti - šnipštas. Tai ir jaunimas(žinoma, ne visi) tame nemato kažko kabinančio, verčiančio domėtis.
Seniau gavęs laišką su 2% skyrimų TS-LKD partijai laišką, iškart net neatplėšęs tiesiu taikymu pasiunčiau į konteinerį. Ir tai padariau du kartus Manyčiau ir be manęs daugelis tą padarė.
Tai, jaunimas kaip buvo apolitiškas taip ir liko. Pilietinio ugdymo pamokos? Hmm, net aš jas pamiršau ir ką mes per jas veikėmė Aj, matyt, tik atsėdėjom, dėl vaizdo.
| Citata: |
| Galbūt ir man verta pagalvoti apie emigraciją... Kur? |
Galbūt, tai daugiau asmeniškumas, bet nesupyk už tokį klausimą: visgi emigravęs buvai? T.y. lyg užsienio kompanijoje dirbai, kažkur Šveicarijoje.
| Citata: |
Pats mokykis, kad idiokratija neateitų. Sužinok, kas tas Malinauskas, Gentvilas, Kupčinskas, Zuokas, Bogušis, Matuzas, Matulas, Šimonytė, Steponavičius, Kubilius.
Ar vėl, už tave valstybė turi nuspręsti? |
Realiai ir aš sergu ta apolitiškumo liga. Ir manau, kad vien žinoti neužtenka, kas jie tokie.
Man atrodo vilniečiai pasigailės už zuokulos išsirinkimą ir visuomeninio transporto reorganizavimą. Taksi varaituojai zuokula irgi nepasitiki labai. Matuzas irgi ne šventas, iškrutins jį iš ten.
Taip pat svarbus dalykas, kad valždia!=valstybė. Ar ne taip?
Vat ką pamenu, kai istorijos mokytojas sakė, kad tu gali nesidomėti valdžia, bet valdžia tavimi pasidomės Taip pat, juk valdžia sprendžia kiek skolintis iš tarptautinių bankų ir jei iš tikrųjų turėtų būti įdomu, kiek gi čia yra gebančių atidavinėti skolas, o ne klipatų  Taip, kad valdžia tikrai sprendžia. Kaip nekeistra nusprendė seime ir dėl VAE koncesijos sutarties, o kur referendumas?
_________________
Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo | Henry Ford |
|
kionig
Moderatorius
Prisijungė: 2009 01 13
Žinutės: 10501
Miestas: Panevėžys
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Št. 06 23, 2012 2:27 Rašyti temą: |
|
|
| kionig rašo: |
| Partijos leidžia šimtus tūkst. litų savo politinei kampanijai skleisti. Net ir milijonus sukišk, bet žmonių pasitikėjimo taip paprastai nenupirksi. Ir partijoje ten iki 100 narių.[Daugiau, vadinasi geriau?] |
Rinkimų sąraše, o ne partijoje. Nėra sunku "prasukti" jų biografijas, išsirinkti, kas tiktų reitingavimui, pasidomėti jų biografijomis ir reitinguoti 5. Kiek pamenu, būtent 5 ir reitinguojami? Taip sunku?
| Citata: |
| Visų savo reklaminiame laikraštyje neatspausdina, o ir nieko gero ten neparašo išrinktųjų biografijose, taip pat ir savo "vizijose". Kam visa tai? |
Kam tau visų? Iš pirmų 20 išsirink, susirask pažįstamas pavardes iš toliau.
| Citata: |
| Viskas gražu, tiesiog idealu, gražaus rytojaus idealogija, o kai reikia dirbti - šnipštas. Tai ir jaunimas(žinoma, ne visi) tame nemato kažko kabinančio, verčiančio domėtis. |
Tai ir turi, ką mes jiems išrenkame. Kol kas savo balsu nesigailėjau, jei kažkas nebalsavo - jų bėdos.
| Citata: |
| Seniau gavęs laišką su 2% skyrimų TS-LKD partijai laišką, iškart net neatplėšęs tiesiu taikymu pasiunčiau į konteinerį. Ir tai padariau du kartus :) Manyčiau ir be manęs daugelis tą padarė. |
Taip, yra kam geriau skirti 2%. Tačiau, jei šalia visų kitų VšĮ dar būtų lengvata partijoms - kodėl gi ne? Gal ir skirčiau kokiai TS-LKD ar LDDP. O ką - jeigu įsimylėjau Juknevičienę?
| Citata: |
| Tai, jaunimas kaip buvo apolitiškas taip ir liko. Pilietinio ugdymo pamokos? Hmm, net aš jas pamiršau ir ką mes per jas veikėmė :D Aj, matyt, tik atsėdėjom, dėl vaizdo. |
Tai ir klausiu: nafik tas mokomųjų dalykų "socializavimas"? Mes nesimokėme jokių pilietinių ugdymų, užtat treniravomės su dujokaukėmis. kas mums nepadeda balsuoti, bet einame ir balsuojame - ir žinodami, už ką.
| Citata: |
| Galbūt, tai daugiau asmeniškumas, bet nesupyk už tokį klausimą: visgi emigravęs buvai? T.y. lyg užsienio kompanijoje dirbai, kažkur Šveicarijoje. |
Ir dabar nežinau, gal vadinti save emigrantu? Kam tik nedirbau - ir norvams, ir anglams, ir korėjiečiams. Turbūt esu šengenietis, praleidžiu čia gal 200 dienų metuose. Ir ką?
Žinau ne vienos valstybės parlamento struktūrą, sudėti, partijų lyderius. Bet "Panoramą" žiūriu lietuvišką, nusukdamas tik kedofiliją. Taigi, aš žinau: kas per gaidys Gražulis, kas per narkomanas Matulas, kas per prostitutė Vėsaitė, kas per prodažna škūra Mazuronis. Man nereiktų jų nė asmeniškai pažinoti, kad žinočiau apie juos tiek, kiek reikia rinkimams.
Kas tie politikieriai, visur vienodi. Bet va eiliniai žmonės mane po truputį vimdo. Viskas jiems negerai: investuoji - negerai (atimi darbuotojus iš konkurentų), remi renginį - negerai (girdai liaudį), priimi vaiką iš globos namų - negerai (atimi vaiką iš alkoholikų šeimos), paleidi lietuvišką palydovą - negerai (nes per prastas).
| Citata: |
| Man atrodo vilniečiai pasigailės už zuokulos išsirinkimą ir visuomeninio transporto reorganizavimą. Taksi varaituojai zuokula irgi nepasitiki labai. Matuzas irgi ne šventas, iškrutins jį iš ten. |
Džiaugiuosi, kad Vilniuje turiu mažiau reikalų nei kokiam Kvala Lumpūre, bet "zuokula" ir Gentvilas... Na, jie rūpinasi savo valdomis kitų sąskaita. Ar vilniečiai apmoka dangoraižius? Ogi ne: jei paskaičiuosi, kiek tipiškas kaunietis sumoka, ir kiek gauna viešųjų paslaugų - tai greičiau jam "zuokula" turėtų padus laižyti. Patinka ar ne, bet "zuokula" - labai geras meras (nepavydžiu būsiančiam po jo).
| Citata: |
| Taip pat svarbus dalykas, kad valždia!=valstybė. Ar ne taip? |
Mes=valstybė. Ar ne taip?
| Citata: |
| Taip pat, juk valdžia sprendžia kiek skolintis iš tarptautinių bankų ir jei iš tikrųjų turėtų būti įdomu, kiek gi čia yra gebančių atidavinėti skolas, o ne klipatų :-? |
Na jau nevaryk. Nėra mūsų valstybės skola taip didelė. Kiekvieną kartą, reikalaudamas lengvatų, didesnių pensijų, nemokamo mokslo - prisimink tai. Kažkodėl pasakomis gyvenusi svajonių Airija bankrutuoja, o ne mes. Dirbau ir gyvenau ten - turint eilinį darbą, Vilkaviškyje lengviau nei Dubline.
Bedarbiui, be abejo, geriau Dubline. Patys kalti, kad nelabai ten kas dirbti nori. Pas mus net pirmakursiai Arthurai darbų ieškosi - džiaukimės tuo.
| Citata: |
| Taip, kad valdžia tikrai sprendžia. Kaip nekeistra nusprendė seime ir dėl VAE koncesijos sutarties, o kur referendumas? |
Ir ką tu nuspręsi? TAIP arba NE? Va, kur buvo ta kalašnikovais ginkluota kedofilų gauja, kai Šimėnas "derėjosi" dėl IAE pratęsimo Bruxelėje? Šaukštai po pietų: mažiau liaudis domėtųsi vėmaluose paskendusio nepilnametės tvirkintojo violetine maike byla ir jo giminaite teisėja, kuri kompromituoja visą teisėsaugą nevykdydama savo pačios darbovietės įsakymų - gal ir VAE reikalams sutvarkyti rėksnių atsirastų. Yra kaip yra.
Kiek bebūtų off-topic, bet va jums ir atsakymas, kodėl mums reikia universaliai išsilavinusios visuomenės, o ne "kas ko nori". |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Št. 06 23, 2012 13:45 Rašyti temą: |
|
|
| rwc rašo: |
| Tai ir klausiu: nafik tas mokomųjų dalykų "socializavimas"? |
O, iš kur aš galėjau žinoti kam jis, jei juk čia ŠMM išmįslas man pasiekiant dar 10-ąją klasę reikėjo sudėlioti prioritetus likusiems metams. Dabar neprisimenu kokios ten proporcijos buvo galimos tiksliems ir humanitariniams dalykams.
Net jei ir būtų kažkokie tai privalomi dalykai iki paskutiniųjų klasių, tai visgi jau nebe vaikai buvome galėjome su mokytojais tartis ir susitardavome, kad mes atliekame vieną kitą darbelį, išsivedam trimestrus ir visi savo keliais. O, čia jau jokia sistema šito dalyko neišraus.
| Citata: |
| Kiek bebūtų off-topic, bet va jums ir atsakymas, kodėl mums reikia universaliai išsilavinusios visuomenės, o ne "kas ko nori". |
Kitas dalykas. Kaip tą universalumą pasiekti? Kaip per prievartą sukiši, tai ko žmogus nenori? Su diržu stovėsi? Ar tiesiog grasinsi išmetimais? Tai bus dar blogiau, nei jis natūraliai jo atsisakys, bet su sąlyga, jog jis supranta to atsakymo pasėkmes ir po to atsakys savo savo sąskaita.
Ne visi baigė KTUG, kur radikaliai skiriasi nuo vidurinių ar tapusiomis gimnazijomis, todėl ir pas kiekvieną motyvacija radikaliai skirtinga bei imli viskam.
_________________
Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo | Henry Ford |
|
kionig
Moderatorius
Prisijungė: 2009 01 13
Žinutės: 10501
Miestas: Panevėžys
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Št. 06 23, 2012 20:10 Rašyti temą: |
|
|
| Citata: |
Tai pagal ką balsuoji rinkimuose? Juk net nežinai, kas sąrašuose. Galbūt ir man verta pagalvoti apie emigraciją... Kur?
Pats mokykis, kad idiokratija neateitų. Sužinok, kas tas Malinauskas, Gentvilas, Kupčinskas, Zuokas, Bogušis, Matuzas, Matulas, Šimonytė, Steponavičius, Kubilius. |
Tai kad dar neteko balsuot. Daugumą iš jų žinau. Na ir kas? Visi jie tenais vienodi. Jau nebekalbant, kad renkant partiją, ją atstovauja labai skirtingų pažiūrų žmonės. Plaukioja politikai po partijas ne pagal ideologijas, o pagal patogumą.
| Citata: |
| Kažkodėl pasakomis gyvenusi svajonių Airija bankrutuoja, o ne mes. Dirbau ir gyvenau ten - turint eilinį darbą, Vilkaviškyje lengviau nei Dubline. |
O čia jau melas. Vilkaviškyje uždirbant vidutinį Vilkaviškio atlyginimą ir Dublinę Dublino atlyginimą pragyvenimas ryškiai skirsis. Net neverta diskutuot. |
|
Arthuras
Prisijungė: 2010 08 03
Žinutės: 2190
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 29, 2012 12:22 Rašyti temą: |
|
|
kionig, pabaigęs 12, dar realiai nemoki nei gramatikos, nei matematikos, nei fizikos, nei kalbų - nieko. Turi tik pačius bazinius pagrindus.
Mažytis klausimėlis: kodėl į universitetus stojame ne po 10 klasių? Arba, kodėl aukštesniąsias mokyklas vadiname "profkėmis"? Nes po 10 klasių išsilavinimas dar per menkas univerui, va kodėl. Jis pakankamas tik amatui mokytis - obliuoti, frezuoti, batus klijuoti.
Kam čia dar neaišku, kodėl reikia mokytis visų dalykų iki 12 - paklauskit dėstytojų. Paklauskit kolegijose, kam maisto technologui integralai. Ogi tam, kad aukštasis išsilavinimas teikiamas su viltimi, kad absolventas nesėdės iki pensijos cecho kampe. Gal reikės daryti rinkos analizę, gal sertifikuoti gaminius, gal optimizuoti tiekimo linijas...
Net prie ruso studentai iki pat diplomo gavimo nežinodavo, kur bus paskirti - šiais laikais tuo labiau.
Na ir kaip sukontroliuoti? Ogi kaip iki šiol būdavo kontroliuojama? Visiems vienodi 4 pagrindiniai egzaminai, ir tiek, plius dar kažkiek pasirenkamų. Niekas neklausdavo Marytės iš Balbieriškio, ar jai patinka matematika. Gavai penkiabalėje sistemoje iš matiekos 4 - ir gali būti ramus, kad tau pusės fakultetų durys užtrenktos. Jokių kvailų aritmetikų, koeficientų, alternatyvių eilių, išlyginamųjų kursų. Arba esi vertas, arba ne - ir jei esi vertas, tai eini ten, kur tau labiausiai patinka, gali fizikon, gali filologijon.
Arthurai, čia biškį off-topic, bet esu dirbęs už kiek didesnį nei vidutinį inžinieriaus atlyginimą Utenoje, Dubline ir dar daug kur, tad galiu lyginti. Utenoje po buto nuomos, transporto išlaidų ir taip toliau dar likdavo lėšų kasdien pietauti ir vakarieniauti kavinėse ar bent valgyklose. Dubline sau tokio malonumo negalėdavau leisti: vien būstas ir transportas surydavo virš pusės algos, pietus gamindavausi namie ir šildydavau kontoros mikrobangėje, arba rydavau hamburgerius.
Vienam išgyventi - patikėk, Lietuvoje lengviau. Va, jei turi žmoną, sėdinčią namuose, lakstančią per akcijas ir šrotus, dar vaikų, už kuriuos gauni pašalpas - tada, aišku, Dubline lengviau.
Lengviau, kai gyveni su lietuvišku mentalitetu. Gali nieko nedirbti ir jokių pašalpų negauti, tik po šrotus varinėt ir siųst į Lietuvą dešimtkart brangiau, o maitintis tuo, ką prekybcentriai išmeta darbo gale, o namuką nuomotis kelioms šeimoms. Bet jei čia skaitosi "orus gyvenimas", ir jei dar tikiesi dirbti normaliame darbe normalią darbo dieną... Na, tai tikrai - nusiimk rožinius akinius, tokį "orumą" gali ir Balbierišky pasiekti.
Kad politikieriai plaukioja pagal patogumą, tai faktas. Man ir neplaukiojantys ne visi patinka. Pavyzdžiui, už Matulą, Vėsaitę, Mazuronį, Uspaskį ar Veselką vienmandatėj niekad nebalsuočiau (nebent konkurentai būtų dar "geresni"). Vat ir išvardijau visus nors kiek į partijas panašius sambūrius. Tfu tfu tfu, mano apylinkėj bent jau būna vertų dėmesio kandidatų, tokie nesibalotiruoja. |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 29, 2012 15:34 Rašyti temą: |
|
|
| Citata: |
| kionig, pabaigęs 12, dar realiai nemoki nei gramatikos, nei matematikos, nei fizikos, nei kalbų - nieko. Turi tik pačius bazinius pagrindus. |
Dėl matematikos, fizikos, užsienio kalbų - sutinku. Tačiau lietuvių kalbos gramatikos per 12 metų gauname tiek, kiek tik gali prireikti apskritai gyvenime. Tik kitas dalykas, kiek mes iš duotų dalykų pasiimame.
| Citata: |
| Arthurai, čia biškį off-topic, bet esu dirbęs už kiek didesnį nei vidutinį inžinieriaus atlyginimą Utenoje, Dubline ir dar daug kur, tad galiu lyginti. Utenoje po buto nuomos, transporto išlaidų ir taip toliau dar likdavo lėšų kasdien pietauti ir vakarieniauti kavinėse ar bent valgyklose. Dubline sau tokio malonumo negalėdavau leisti: vien būstas ir transportas surydavo virš pusės algos, pietus gamindavausi namie ir šildydavau kontoros mikrobangėje, arba rydavau hamburgerius. |
Paimkime Vilnių. Vidutinis atlyginimas 1800lt į rankas. Buto, kuriame galėtum padoriai gyvent nuoma mėnesiui - 500lt. Vidutiniškai ant komunalinių su šildymu, internetu, telefonu išleisi 400lt. Maistas dabartinėmis kainomis, viską gaminant pačiam - 300-400lt. Mėnesinis transporto bilietas 110, berods. Lieka 400lt. O kur drabužiai, pramogos, sporto klubas, kiti dalykai(apie automobilį net nekalbu)?
Paimkime Dubliną. Vidutinis atlygis (turintiems stažo iki 4 metų) yra 2000-2500 eurų. Buto nuoma 600-700 eurų, tik nežinau kiek komunaliniai, bet tikrai ne ką brangiau, nei LT. Viešasis transportas 120 eurų(autobusas). Maisto kainos - beveik kaip LT, todėl gal 150eurų gaminant pačiam. Jauti, kiek lieka? Net jei ir liks tie patys 400 eurų, tu už juos gali nupirkt daugiau "tarptautinių"(turiu omeny tas, kurios visose valstybėse kainuoja vienodai - elektronika ir t.t.) prekių, nei už 400lt.
Tai apie ką kalbam? |
|
Arthuras
Prisijungė: 2010 08 03
Žinutės: 2190
|
|
Atgal į viršų |
|
| Parašytas: Pen. 06 29, 2012 16:28 Rašyti temą: |
|
|
| Arthuras rašo: |
| Dėl matematikos, fizikos, užsienio kalbų - sutinku. Tačiau lietuvių kalbos gramatikos per 12 metų gauname tiek, kiek tik gali prireikti apskritai gyvenime. Tik kitas dalykas, kiek mes iš duotų dalykų pasiimame. |
Tikrai manai, kad gramatikos gauni pakankamai? Tiek, kiek reikia parašyti kursinį, kiek reikia teisės, politologijos, žurnalistikos studentui?
Atleisk, bet labai mažai matau studentų, sugebančių bent patenkinamai surašyti ataskaitą. Kartais tiesiog tenka nepriimti, nes neįmanoma suprasti.
Man, pavyzdžiui, nesuprantama, kaip žmogus, neskiriantis veiksnio ir tarinio, nesuvokiantis šalutinių sakinių, gali gerai išmokti užsienio kalbą. Arba, kaip visiškai nesigaudant sakinio struktūroje, įmanoma užrašyti sudėtingesnį algoritmą kuria nors programavimo kalba. Beje šįryt, užuot normaliai dirbęs, turėjau aiškinti vienam "programeriui" su 6 metų patirtimi elementarų dalyką, kodėl taip, kaip jis užrašė, neturi, ir negali veikti. Kur prasideda jo vienas sakinys, ir kur kitas, kokiu eiliškumu kas vyksta, kodėl ten, kur jis deda kabliataškį, tiktų kablelis, bet tik ne kabliataškis.
| Citata: |
| Paimkime Vilnių. Vidutinis atlyginimas 1800lt į rankas. Buto, kuriame galėtum padoriai gyvent nuoma mėnesiui - 500lt. Vidutiniškai ant komunalinių su šildymu, internetu, telefonu išleisi 400lt. Maistas dabartinėmis kainomis, viską gaminant pačiam - 300-400lt. Mėnesinis transporto bilietas 110, berods. Lieka 400lt. O kur drabužiai, pramogos, sporto klubas, kiti dalykai(apie automobilį net nekalbu)? |
Na, čia numažinai. Mano pirma alga pabaigus bakalaurą Kaune buvo 2000 Lt., po 3 mėnesių - 2500. Dešimt metų kaip magistras ir projektų vadovas, sertifikuotas, - Dubline 3200 Eur į rankas. Lietuvoje būtų kokie 1800-2000 Eur.
| Citata: |
| Paimkime Dubliną. Vidutinis atlygis (turintiems stažo iki 4 metų) yra 2000-2500 eurų. Buto nuoma 600-700 eurų, tik nežinau kiek komunaliniai, bet tikrai ne ką brangiau, nei LT. Viešasis transportas 120 eurų(autobusas). Maisto kainos - beveik kaip LT, todėl gal 150eurų gaminant pačiam. Jauti, kiek lieka? Net jei ir liks tie patys 400 eurų, tu už juos gali nupirkt daugiau "tarptautinių"(turiu omeny tas, kurios visose valstybėse kainuoja vienodai - elektronika ir t.t.) prekių, nei už 400lt. |
Per pusę metų nesugebėjau rasti padoraus buto pigiau nei 800 Eur (nebent studija), mokesčiai žiemą dar 200 Eur, viešąjį transportą nežinau, kur matei 120 Eur. Jei su savaitgaliais - tai ne mažiau nei 160 Eur (gal studentams pigiau, nežinau).
Maisto kainos, jei perki eilinėje parduotuvėje nenukainotas prekes ir ne Mega Packais - gali drąsiai nubraukti litus ir prirašyti Eur. Tiesiog neturėdavau laiko - baigiu darbą šeštą, parvažiuoju 18:45, tai dar 15 minučių pakeliui apsipirkti (tame priemiesty parduotuvytė dirba iki 7).
Vienintelis dalykas, kas tikrai skiriasi - tai jei pavyksta kažką sutaupyti, tai panašus skaičius, tik ne litais, o eurais.
Tarp kitko, palygink būsto kainas: už tuos 12 mėnesių, kol Dubline nuomojausi būstą, Vilkaviškyje būčiau galėjęs nusipirkti.
| Citata: |
| Tai apie ką kalbam? |
Taip, tai apie ką kalbam? Kad vienodai ardamas ir vienodai taupydamas, greičiau susitaupysi naujam aifonui? Knygos, pramogos, kultūra, restoranai - ten tikrai brangesni. Dėl ko tikrai mažiau skaudės galvą - tai tik dėl aprangos ir buitinių prekių. Gali Lietuvoje pirkti kinietišką maksiminį šlamštą, ten už padorią kainą nusipirksi ir kai ką padoraus. |
|
rwc
Prisijungė: 2008 10 12
Žinutės: 4927
|
|
Atgal į viršų |
|
|
|
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų šiame forume
Jūs negalite atsakinti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
