Kopėčios į dausas. Kuo matuojami astronominiai atstumai

[bla0]

Ačiū už gerą straipsnį. Žavu kaip matuojami tokie nepasiekiami atstumai. Perskaičius, atrodo, akivaizdžiais ir paprastais būdais.

[boom]

"Beje, įdomus dalykas – jei gyventume Saturne, mūsų šviesmetis ir parsekas būtų beveik vienodo dydžio, abu beveik dešimt kartų ilgesni už žemietišką parseką."

Ar dėl skirtingo šviesmečio nėra klaidos?

[Myslius]

[Laiqualasse]

[boom]

[Myslius]

As taip pat ipratau zemeje gyventi Nepagalvojau jog laiko matavimas gali skirtis priklausomai nuo planetos, kadangi siuo atveju matuojama butent metais.
_________________
* . * . . * . * * . *.. * .* . . *
. * * . * You are here. * *. .
* . * . . * . * . . * . * . .* . *

[Swift RR]

Jei mokslininkai nori gauti tikslų atstumą, ko gero, jiems teks naudoti liniuotę. Kiek atsimenu, išmatuotas žvaigždžių paralaksas dabartine technika yra netikslus, matuodami atstumus 1000 šviesmečių spinduliu gausime 100 % paklaidą.
Įdomu koks kitų metodų tikslumas?
_________________
Jokie išvedžiojmai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti // R. Rolanas

[Myslius]

[Laiqualasse]

[Laiqualasse]

[Myslius]

[Laiqualasse]

Hablo formulė (d = cz/H) tinka tada, kai Hablo parametras yra konstanta visada. Bet jis nėra konstanta, taigi ir formulę reikia papildyti. Vikipedijoje yra pateiktos formulės; deja, Lambda-CDM kosmologijoje jose esantys integralai neturi analitinių išraiškų.
_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita

[punktyras]

[Laiqualasse]

ačiū, suveikė
_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita

[Myslius]

Hubblo konstanta tampa parametru Zinau as ta parametra Pasigilinsiu artimiausiu metu.
_________________
* . * . . * . * * . *.. * .* . . *
. * * . * You are here. * *. .
* . * . . * . * . . * . * . .* . *

[Myslius]

I toki paprasta paveiksliuka sudejau praktiskai visa savo kvaila supratima


Dabar siek tiek paaiskinsiu ka cia turiu omeny, kaireje turim mazesne visata, desineje didesne (r 2 kartus didesnis). Langelio plotis/aukstis atitinka MPC, nors is esmes nera didelio skirtumo.
Pletimosi greitis visada buvo c, is pradziu vienas nuo kito objektai tolo itin dideliais greiciais, kadangi H0 buvo itin didelis. Si staigu pletimasi ir "vadina" infliacija nors bendras greitis visada buvo vienodas, stai tau paaiskinimas kodel CMBR toks vienodas O kam ta infliacija? Jos sugalvojimo priezastis ir buvo vienodiskumo paaiskinimas, bent jau viena is pagrindiniu Visi objektai (musu observable universe) buvo visada matomi, ir visada bus. Butu keista jei staiga negaletai matyti praeities. Mes ir po tiek laiko matome CMBR tiesa? Galima pamatyti kaip H kinta nuo laiko, t.y. kaip kinta lokalus pletimosi greitis.
Del pacio pletimosi, kaip ir kas pleciasi, tai pleciasi arba tik erdve, arba laikas ir erdve, kuris variantas is tikruju sunku pasakyti. Man tai keista kaip siuolaikiniuose modeliuose pleciasi tik erdve, jei lenki, tempi ar kitaip veiki erdve, net kad ir judi, tai kinta ir laikas ir mases ir visa kita kas priklauso kist pagal reliatyvuma.
Redshif'as tai butu proporcija r dydzio kai buvo isspinduliotas fotonas iki stebetojo, praktiskai skale.

Beto, kokia realiausia forma butu? 4D sferos besisukancios aplink laiko asi (pastoviu greiciu) 3D projekcija? Jei pavyzdziui greitis kistu tai kistu ir pletimosi greitis? Pasikeistu pletimosi greitis, tai turetu pasikeist pats c. Arba jei pavyzdziui suktusi ne tiksliai apie t asi , tai kistu t greitis besipleciant.Ar cia nereiketu 5D nes kitaip nepaaiskini kodel nera centro? Sunku tokius dalykus isivaizduot, ne nenutuokiu, siaip klausiu.

Na ka cia dar galima pridurti, kai Einsteinas sukure reliatyvuma, buvo atrasta laiko dimensija. Taciau 4D objekto projekcija tikriausiai turi dideti? Taigi statiskumo nera. Kad ir kaip jis to norejo. Pletimasis c greiciu yra erdvelaikio savybe.

Suprantu, kad cia nera standartines interpretacijos. Zinoma tikriausiai esu neteisus, bet pataisyk jei kur klystu.

Na tolesnis tekstas labai jau teorinis, skystas, jokiu irodymu, siaip pezalai
Big bango priezastis - energija/materija praktiskai buvo sudraskyta i gabaliukus butent erdvelaikio savybes plestis. Kaip atsirado visa tai? Na kaip ir maziausios virtualios daleles, "poping out to the existence", angliskai gerai skamba, ne nezinau kaip isverst. Kaip dalele-visata vos tik atsiradus is karto ir visada turi apibrezta sukimasi? Taip paciai kaip ir spinai. Tiesiog savybe. Zvelgiant dar placiau, manau fraktalai vienintelis logiskas paaiskinimas. O stringu teorijai truksta n dimensiju. Beto jos realistiskumas labai... abejotinas. Nes ji apraso viena atveji is begalybes. Kadangi dimensiju variaciju gali but labai ivairiu, pvz, space+space+space+time+space+time (taip dvi laiko) ir taip toliau, jau nekalbant kad neaisku kokiu tipu tu dimensiju is vis yra. Pavyzdziui ar negali dimensija but kad ir "pasirinkimas/atsitiktinumas", is dalies bandant paaiskinti, kate dezeje, ar tikimybiska daleliu elgesi.
_________________
* . * . . * . * * . *.. * .* . . *
. * * . * You are here. * *. .
* . * . . * . * . . * . * . .* . *

[Laiqualasse]

Kol kas atsakysiu ne į viską, bet pasistengsiu per artimiausias keletą dienų parašyti ir plačiau.

[Myslius]

[Laiqualasse]

[Myslius]

[Laiqualasse]

[Myslius]

Tamsioji energija egzistuoja tik del kreivo modelio, ir nesupratimo kaip vyksta pletimasis. Visa tai galima issprest matematiskai, ir labai elegantiskai pamatysi, laikas parodys.
_________________
* . * . . * . * * . *.. * .* . . *
. * * . * You are here. * *. .
* . * . . * . * . . * . * . .* . *

[Laiqualasse]

"Kreivas modelis" mums parodo, kad Visata plečiasi spartėdama. Kaip interpretuosime, kas tą spartėjimą sukelia - jau kita problema ir interpretacijos reikalas. Bet faktas egzistuoja
_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita

[Myslius]

d^2=x^2 + y^2 + z^2 - c^2 * t^2;
x^2 + y^2 + z^2 = R^2 = d^2 + c^2 * t^2

R = sqrt(d^2 + c^2 * t^2)
Kaip r priklauso nuo laiko, d - 4 dimensiju atstumas, kuris yra konstanta, ka zinome is spec. reliatyvumo.

ir gauname stai toki pletimosi grafika:


Atsiimu zodzius del to kad infliacija nevyko (galbut ir ivyko)

Kas matosi grafike, o gi tai kad is kart po big bang vos tik t atsirado R=d=1 (intepretacija - infliacija), matosi teigiamas greicio didejimas (interpretacija - dark energy)
sqrt(d^2 + c^2 * t^2) visas sitas dalykas arteja link to kad R = c*t, hublo konstanta dabar nors ir nera tiksliai amziaus nustatymas, bet kuo toliau tuo labiau link to arteja. Pletimosi greitis arteja link konstantos c.

Infliacija taip pat keturiu dimensiju savybe gali but, kaip ir pats pletimasis, nereikia nei jokiu dark energy nei negative vacuum energy, kitoks pletimasis ir nera imanomas 4D objekto su tokiais parametrais. Vat tau matematinis sprendimas. Vienas is galimu, bet sitas man patinka aiskus, paprastas, is zinomu desniu isvestas ir be jokiu mistiniu energiju Dark energy grafika paziurek gausi labai panasu "greicio padidejima", kaip ir sitam modeli. + Dar ant d galima pazaist kad atitiktu stebejimus, kadangi jis nera zinomas, o mistinemis energijomis tai nepatikesiu, reiskinys yra taip, bet sprendimas manau bus matematinis.
_________________
* . * . . * . * * . *.. * .* . . *
. * * . * You are here. * *. .
* . * . . * . * . . * . * . .* . *