Šitame modelyje padarei prielaidą, kad objektai juda taip, kad išlaikytų minkovskinio (plokščio) erdvėlaikio intervalą konstanta. Minkovskiniame erdvėlaikyje neįmanomas erdvės plėtimasis pagal apibrėžimą, taigi jau čia yra problema. Antra problema - tavo skaičiavimai veda prie pastovaus objektų judėjimo greičio, o ne pastovaus Hablo parametro.
0
_________________ Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita
Ne judejima, o pletimasi http://www.foundalis.com/phy/4Dsphere.htm Beto space-time intervalas ir yra konstanta, nesvarbu kaip tu judi, ar c greitis ar 0, intervalas islieka tas pats (trikampio taisykle, judi greiciau t asimi - tai maziau x asimi, bet bendras vektorius visada vienodas) Ar as kazko nesupratau? Del antro taip pat.
Na ir dar toks klausimas, kokia formule paskaiciuot T_emitted (kada isspinduliuota) turint poslinki, radau vienur triju eiluciu formule (su integralais, sinh, abiem omegom ir dar bala zino kuo + parasyta kad ir tai duos paklaida), bet tai negi negalima paprasciau. Apytiksliai tai t_dabar/(z+1), kas atrodytu gana logiska, taciau taip neskaiciuoja.
0
_________________ Don't worry. Jeb taught me this.
Erdvėlaikio intervalas yra invariantas - tai reiškia, jog jis nekinta, pereinant iš vienos atskaitos sistemos į kitą. Bet atstumas tarp dviejų objektų gali kisti.
Taip pat tavo užrašytasis erdvėlaikio intervalas galioja tik Minkovskio erdvėlaikiui, kuris pagal konstrukciją yra vakuumo sprendinys. Visata nėra vakuumas, net jei atmesime tamsiosios energijos egzistavimą. FRLW erdvėlaikyje, kuriuo aprašoma mūsų Visata didžiausiais masteliais, yra papildomas a(t) koeficientas prie erdvinės dalies, kuris ir leidžia egzistuoti erdvės plėtimuisi (arba traukimuisi iš principo).
Deja, bet t_emitted apskaičiuoti analitiškai irgi neįmanoma. Nefaina, bet taip jau yra su šita mūsiške visata. t_dabar/(z+1) duoda labai apytikrę priklausomybę.
0
_________________ Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita
Na man idomiausia redshift'o priklausomybe nuo laiko ir pletimosi greitis.
Ar nori pasakyt kad sumazejus mases tankumui (del pletimosi), tai tures itakos fotono bangos ilgiui, ar pletimosi greiciui? Juk objektai nejuda erdve, o pati erdve pleciasi, kadangi pasiskirstymas daug maz tolygus tai niekas niekur nejuda, nes sakykim tolimiausia matoma objekta, lygiai taip paciai traukia is visu pusu pusiu (net ir tai ko mes nematom), o ne tai kad ji traukia tik musu matomi objektai. Taigi del greicio abejociau. Na o del bangos ilgio tai klausimas. Gravitacinis poslinkis galbut ir galetu egzistuoti. Kazkaip labai jau abejociau abieju omegu realia itaka, arba tuo kad dark energy poveikis atsiranda tik po 8 mlrd metu. Labai jau nestabilus toks dalykas, tai cia zinoma ivedama tai kad DE tankis nekinta ar kinta maziau, nes kitaip pletimosi greitis nedidetu. Isivaizduoji kaip atrodytu tai kieno energija nesikeicia kai vyksta pletimasis? Keisti man tokie isvedziojimai. Suprantu kas teigiama ir kodel, bet tai cia panasu i pritempima prie stebejimu, kazkokiu konstantu bei energiju ivedinejimas tik del to kad nesuprantama kaip ir kodel pleciasi. Vien formuliu sudetingumas daug ka pasako. Man realiausias paaiskinimas nesiplesti negali, ir nereikia tam jokiu energiju.
0
_________________ Don't worry. Jeb taught me this.
Na man idomiausia redshift'o priklausomybe nuo laiko ir pletimosi greitis. Ar nori pasakyt kad sumazejus mases tankumui (del pletimosi), tai tures itakos fotono bangos ilgiui, ar pletimosi greiciui? Juk objektai nejuda erdve, o pati erdve pleciasi, kadangi pasiskirstymas daug maz tolygus tai niekas niekur nejuda, nes sakykim tolimiausia matoma objekta, lygiai taip paciai traukia is visu pusu pusiu (net ir tai ko mes nematom), o ne tai kad ji traukia tik musu matomi objektai. Taigi del greicio abejociau.
Konceptualiai šito, deja, nepaaiškinsiu. Manau, jog tai susiję su ribotu gravitacinės sąveikos perdavimo greičiu... Bet tiksliau nesugalvoju, kaip paaiškinti.
Cituoti:
Na o del bangos ilgio tai klausimas. Gravitacinis poslinkis galbut ir galetu egzistuoti.
Poslinkis šiuo atveju ne gravitacinis. Tiesiog plečiasi erdvė, o su ja - ir fotonų bangų ilgiai. Nes fotonai neturi (rimties) masės, taigi aplink juos esantis erdvėlaikis yra toks pat, kaip ir fotonui neegzistuojant. Todėl jei plečiasi erdvėlaikis, kartu ilgėja ir fotonų bangos.
Cituoti:
Kazkaip labai jau abejociau abieju omegu realia itaka, arba tuo kad dark energy poveikis atsiranda tik po 8 mlrd metu.
Ne "atsiranda", bet tampa dominuojantis. Taip, yra gana keista, kad mes gyvename tokiu metu, kai tamsiosios energijos ir materijos daliniai tankiai yra labai panašūs. Bet tai jau šiek tiek kitokia problema.
Cituoti:
Labai jau nestabilus toks dalykas, tai cia zinoma ivedama tai kad DE tankis nekinta ar kinta maziau, nes kitaip pletimosi greitis nedidetu.
Įmanomi ir tokie modeliai, kur tamsiosios energijos tankis taip pat kinta, tik kitaip, nei materijos ar spinduliuotės. Tik jie lyg ir nėra detaliai nagrinėjami.
Cituoti:
Isivaizduoji kaip atrodytu tai kieno energija nesikeicia kai vyksta pletimasis?
Tai reiškia, kad vienodas energijos tankis tikrojo (proper) tūrio vienete. Galima įsivaizduoti, kad tamsioji energija veikia Visatą, bet grįžtamojo ryšio nėra.
Cituoti:
Keisti man tokie isvedziojimai. Suprantu kas teigiama ir kodel, bet tai cia panasu i pritempima prie stebejimu, kazkokiu konstantu bei energiju ivedinejimas tik del to kad nesuprantama kaip ir kodel pleciasi. Vien formuliu sudetingumas daug ka pasako.
Taip, tikrai yra pritempinėjimo, nes neturime fizikinio paaiškinimo, kas per biesas ta tamsioji energija ar koks kitas, žinomas, biesas galėtų paaiškinti stebėjimus. Bet tai, žinoma, nereiškia, kad pritempinėjimai yra neteisingi. Tiesiog dar yra kur tobulėti, kas ir daroma.
Cituoti:
Man realiausias paaiskinimas nesiplesti negali, ir nereikia tam jokiu energiju.
"Nesiplėsti negali" - ne paaiškinimas, nes iškart kyla klausimas "o kodėl negali?". Į tą klausimą jau apytikriai atsakyta, tik atsakymas pažėrė naujų klausimų. Šiuo metu bandoma atsakyti į juos (kas yra tamsenergija, kaip veikia gravitacija tokiais atstumais, ir t.t.).
0
_________________ Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita
Na siaip sutinku su viskuo ka atsakei, netgi ir pataisei tiksliau interpretacijas.
Cituoti:
Poslinkis šiuo atveju ne gravitacinis. Tiesiog plečiasi erdvė, o su ja - ir fotonų bangų ilgiai. Nes fotonai neturi (rimties) masės, taigi aplink juos esantis erdvėlaikis yra toks pat, kaip ir fotonui neegzistuojant. Todėl jei plečiasi erdvėlaikis, kartu ilgėja ir fotonų bangos.
Sita siek tiek placiau paaiskinsiu. Taip, fotono bangos ilgis padideja lygiai per tiek kiek pasikeicia scale faktorius, labai logiskas paaiskinimas, t.y. pati banga yra scale'inta kartu su visa erdve, per tiek pat per kiek pasikeicia scale faktorius nuo tada kada fotonas buvo isspinduliuotas iki tada kai pasiekia mus. Taciau turiu omeny kita efekta, isivaizduok itin jauna del to tankia visata, fotonui islipus is tokio gravitacinio lauko jo bangos ilgis padideja, kadangi kai pasiekia mus, erdves kreivumas yra mazesnis. Man klausimas ar sitas efektas veikia ar ne? Manau turetu.
Cituoti:
"Nesiplėsti negali" - ne paaiškinimas, nes iškart kyla klausimas "o kodėl negali?". Į tą klausimą jau apytikriai atsakyta, tik atsakymas pažėrė naujų klausimų. Šiuo metu bandoma atsakyti į juos (kas yra tamsenergija, kaip veikia gravitacija tokiais atstumais, ir t.t.).
As tiesiog manau jog pletimasi apraso butent visatos forma (geometrija), o ne energijos. Nauju fundamentaliu jegu pridejimas labai jau drasus (galbut sakyciau paprastas) sprendimas, net ir tas pats Okamo skustuvo principas pirma atmestu tokias interpretacijas (DE egzotiskuma pats isivaizduoji). Pilnai suprantu kad siuo metu aiskinama per energijas, taciau sios energijos neturi eksperimentinio pagrindimo, taigi kolkas yra tik interpretacijos. Tiesiog subjektyvi mano nuomone, butu irodymu, tai nebutu problemos. Galeciau paskaiciuot seniau mano aprasytos versijos redshift priklausomybe nuo laiko, jei butu idomu, plokscios geometrijos zinoma daug paprasciau, bet imanoma paskaiciuoti ir kreivos taip pat, tik tam reiktu daugiau laiko. Beto manau kad plokscia cia ir netiktu nes nepaaiskintu tolimu objektu poslinkio.
Na ka dar galima pamineti, kaip paminejai jog bandoma suprast kaip gravitacija veikia per didelius atstumus, tai primine modifikuota Niutono dinamika, kurioje gravitacija dideliais atstumais veikia kitaip. Na irgi gali but vienas is variantu. MOND kiek zinau paaiskina iki tam tikro tikslumo sukimosi kreives, bet nepaaiskina sviesos uzlinkimo ties paciais objektais, gal ir daugiau problemu yra, DM problema irgi yra.
Siaip pagrinde yra 3 problemos, DE, DM na ir dar prideciau infliacija, nes jos energija irgi nera uzfiksuota, taigi labai jau teoretine. Tikiuosiu problemos bus issprestos, tai neliks klaustuku dideliais atstumais.
0
_________________ Don't worry. Jeb taught me this.
Na siaip sutinku su viskuo ka atsakei, netgi ir pataisei tiksliau interpretacijas.
Nu žiūrėk tu man, netgi bendrą kalbą atradome
Cituoti:
Taciau turiu omeny kita efekta, isivaizduok itin jauna del to tankia visata, fotonui islipus is tokio gravitacinio lauko jo bangos ilgis padideja, kadangi kai pasiekia mus, erdves kreivumas yra mazesnis. Man klausimas ar sitas efektas veikia ar ne? Manau turetu.
Turbūt kad turėtų. Atsimenu, kažkas manęs jau apie tai klausinėjo (gal tu, gal Alvydas) kažkurio straipsnio komentaruose. Tiesą sakant, nežinau ar galima Visatoje įvardinti gravitacinį potencialą, taigi negaliu ir atsakyti dėl to poslinkio. Gali būti, kad tai tėra tik kitaip įvardintas tas pats kosmologinis pokytis.
Cituoti:
As tiesiog manau jog pletimasi apraso butent visatos forma (geometrija), o ne energijos.
Vienas iš greitėjančio plėtimosi paaiškinimų yra toks, kad kosmologinė konstanta yra tiesiog fundamentali Visatos konstanta, panašiai kaip gravitacinė konstanta ar šviesos greitis, ir jokių energijų nėra. Nežinau, kiek toks modelis labiau/mažiau pagrįstas, nei kiti, bet įtariu, kad panašiai.
Cituoti:
Nauju fundamentaliu jegu pridejimas labai jau drasus (galbut sakyciau paprastas) sprendimas, net ir tas pats Okamo skustuvo principas pirma atmestu tokias interpretacijas (DE egzotiskuma pats isivaizduoji). Pilnai suprantu kad siuo metu aiskinama per energijas, taciau sios energijos neturi eksperimentinio pagrindimo, taigi kolkas yra tik interpretacijos. Tiesiog subjektyvi mano nuomone, butu irodymu, tai nebutu problemos.
Taip, toks dalykas yra drąsus. Dėl to ir yra tiriami įvairūs modeliai, keliamos hipotezės, ir kol kas nėra atmesti visi variantai, išskyrus vieną. Net ir tas pats terminas "tamsioji energija" po sparnu slepia ne vieną modelį.
Cituoti:
Galeciau paskaiciuot seniau mano aprasytos versijos redshift priklausomybe nuo laiko, jei butu idomu, plokscios geometrijos zinoma daug paprasciau, bet imanoma paskaiciuoti ir kreivos taip pat, tik tam reiktu daugiau laiko. Beto manau kad plokscia cia ir netiktu nes nepaaiskintu tolimu objektu poslinkio.
Erdvės plokštumas patvirtinamas kitokiais stebėjimais - foninės spinduliuotės variacijų ir panašiai. Taigi jei norėtum paversti Visatą ne plokščia, reikėtų kažkaip labai kitaip aiškinti ir tuos dalykus.
Cituoti:
Na ka dar galima pamineti, kaip paminejai jog bandoma suprast kaip gravitacija veikia per didelius atstumus, tai primine modifikuota Niutono dinamika, kurioje gravitacija dideliais atstumais veikia kitaip. Na irgi gali but vienas is variantu. MOND kiek zinau paaiskina iki tam tikro tikslumo sukimosi kreives, bet nepaaiskina sviesos uzlinkimo ties paciais objektais, gal ir daugiau problemu yra, DM problema irgi yra.
Daugmaž teisingai apibūdinai. Nemanau, kad MOND kažką labai išspręstų, bet kokios nors kitokios alternatyvos gal ir pasitarnautų.
Cituoti:
Siaip pagrinde yra 3 problemos, DE, DM na ir dar prideciau infliacija, nes jos energija irgi nera uzfiksuota, taigi labai jau teoretine. Tikiuosiu problemos bus issprestos, tai neliks klaustuku dideliais atstumais.
Infliacija - taip, dar viena problema. Gerai, kad irgi sprendžiama
42 Neseniai maciau Brian Cox idomiai uzrasyta pletimosi greiti 42 (miles/s)/3 Mly, atsakymas i visus klausimus Veliau perskaitysiu straipsni, tai butinai duosiu atsakyma i 42.
0
_________________ Don't worry. Jeb taught me this.
Na gerai perskaiciau, visviena nesuprantu tokios logikos. Na paprastumo delei nupaisiau grafikeli (siek tiek padidinta efektai vaizdumo delei):
Dabar loginis teiginys:
Taigi tas pats raudonasis poslinkis greitėjančiai besiplečiančioje Visatoje atitinka didesnį atstumą, nei lėtėjančiai besiplečiančioje.
Teisingas ar ne?
Nesuprantu kodel? Per visa grafika t perejus (nuo 0 iki t, cia turiu omeny objekta uzfiksuota prie z = 1, kol atkeliauja sviesa iki musu, 0 - objektas prie z=1, Time - kur mes esam siuo metu.), atstumas bus visiskai vienodas, scale faktorius pasikeites visiskai vienodai, sviesio atstumas visiskai vienodas, ir poslinkis visiskai vienodas.
Klausimas, kaip atskirt?
As nieko pries pries greitejancia visata, tegul greiteja asmeniskai irgi noreciau kad greitetu o ne letetu. Bet tai kur logika? Galbut nepakankamai isigilinau, ar kazko nesuprantu. Taip visdar ir nesupratau Na as dar pagalvosiu, perskaitysiu antra karta, gal suprasiu, kur klaida darau.
Beto antras grafikelis ir logiskesnis atrodo, kadangi artimu objektu (aplink mus) greiciai vienodi, o pirmajame siuo metu dideja, tai ir fiksuotum artimu objektu poslinkius, pasiteisinai praeita karta jog pasimeta triuksme, bet as galiu pasakyt tiek objektu judanciu prie kokia 0.3z triuksmai mazai itakoja, kadangi ju judejimo erdve greiciai yra niekiniai palyginus su pletimosi greiciu.
Na ir siaip, kazkada skaiciavau, tai sviesio atstumas prie z = 1 fiksuojamas ne 21 Gly kaip numato teorija, o 23 ar tai 24, cia siaip bendram suvokimui.
0
_________________ Don't worry. Jeb taught me this.
Na nera ko cia skubet, laiko yra, o atsakymu geriau neskubinti. Tik noretusi logisko atsakymo, o ne numarinti klausima. Paciam matau irgi tai aktualu/idomu. Dar taip ir nesupratau ar jau issprendei si klausima, ar padarei logine klaida. Na, asmeniskai dar pasilaikysiu skepticizma, ir nurasysiu kaip vienpuse interpretacija, pamirstant jog gali but kitaip, nebent man bus irodyta priesingai.
0
_________________ Don't worry. Jeb taught me this.
Supratau, istiesu greiteja. Palyginimas su tiesiniu pletimusi padejo suprasti.
Cituoti:
Taigi tas pats raudonasis poslinkis greitėjančiai besiplečiančioje Visatoje atitinka didesnį atstumą, nei lėtėjančiai besiplečiančioje
Visiskai teisingai. Vienu klaustuku maziau. Pagrinde skirtumas tas kad distance_emitted skiriasi (scale faktorius ir redshiftas vienodi). Taigi istiesu atkeliauja sviesa is toliau greitejanciam modely kai redshift'as vienodas, o letejanciam is arciau.
Dabar reiktu suprasti koks greitejimas, tai yra kaip kinta pagreitis, ar dideja, ar mazeja, ar pastovus. Idomu ar arteja link konstantos greicio ar ne, Bei ar yra galimybe jog pagreitis taps neigiamas. Kokios idejos?
0
_________________ Don't worry. Jeb taught me this.
Pagal dabartinį modelį Hablo parametras artėja prie konstantos. Jei H tampa konstanta, tai plėtimosi greitis yra tiesiog proporcingas mastelio faktoriui. Tokiu atveju ir mastelio faktorius, ir jo išvestinė pagal laiką (plėtimosi greitis), ir visos tolesnės laiko išvestinės, didėja eksponentiškai.
Neigiamas pagreitis reikštų lėtėjantį Visatos plėtimąsi. Taip buvo manoma iki 1997-ųjų metų. Iš principo tai nėra neįmanoma, bet dabartiniai stebėjimai rodo, jog taip greičiausiai neatsitiks.
0
_________________ Nai i cala Eruo siluva tielyasse
Konstanta-42 - atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Na as dar pagalvosiu, perskaitysiu antra karta, gal suprasiu, kur klaida darau.
Supratau, istiesu greiteja. Palyginimas su tiesiniu pletimusi padejo suprasti.
Vienu klaustuku maziau.