Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 34 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Įdomusis mokslas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-09, 01:15 
     
Toks visai neblogas filmas apie regą, bet deja tik iškarpa:
Gale visgi įdomiau rodo, kame šuo pakastas. Ogi pasirodo, jog lęšiukas ir filtruoja UV tiek IR.

rwc rašė:
Dievulis mus sukūrė taip, kad matytume dangų juodą, žolę žalią - ir ne atvirkščiai, ne vienodai ir ne dar kaip nors.
Greičiau evoliucija :) Beje, su juoda spalva dievulis nieko ir nesugalvojo, teko Vyno dėsnius atradinėti - fizika :] Šiaip tai būtų įdomiau kiekvieną dieną stebėt Paukščių Tako galaktiką nei pavienes mirguliuojančias žvaigždes :)
  • 0


_________________
Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo | Henry Ford


Moderatorius

Užsiregistravo: 2009-01-13, 02:37
Pranešimai: 12893
Miestas: Panevėžys
Reputacija: +210
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-09, 01:26 
     
Taip, kionig, būtų labai keista, jei lęšiukas nefiltruotų "nenaudingų" dažnių - visgi jie gali pažeisti tinklainę, regos nervą ar dar kažką, net ir būdami nematomi.

Yra gyvūnų, matančių ir IR (naktiniai žinduoliai?), ir UV (bitės?). Bet, matyt, jiems tai naudinga, todėl Dievulis juos sutvėrė tokius. Na gerai, evoliucija* ;]

O dieną verčiau renkuosi matyti stulpą, kurį reikia apeiti, nei dvidešimto ryškio Jupiterio palydovus.
[hr]* Tiksliau, natūralioji atranka. Mat aklam patinui sunkiau surasti patelei skanėstą, o gudri patelė pasirenka nebadauti.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-09, 11:09 
     
rwc: puikus paaiškinimas XVIIIa. žinių pagrindu. Net Dievulis įterptas :) Eee... tik apie atranką nereikėtų skubėti - vis tik XIXa., kai dar net XXI amžiuje yra polemizuojama kreacionizmas vs evoliucija tema (veikt ką neturi matyt).

O šiaip, tai gal turite minčių dėl poslinkio iš UV ir aukštesnių dažnių į regimoją spektro dalį - kodėl nekompensuoja poslinkio iš regimosios dalies į IR ir žemesnius? Gal turite žinių, informacijos, mokėtės-studijavote? Mano nuomone tai įdomi problema, ir bene vienintelis kontrargumentas paaiškinant paradoksą Doplerio efektu.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-04-20, 15:04
Pranešimai: 221
Reputacija: +5
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-09, 12:55 
     
BlueC, todėl, kad primatams matyti tolimas galaktikas neaktualu. Matyti Saulės ir Mėnulio šviesą - labai aktualu, nes ji - regos pagrindas (po žeme ar giliai po vandeniu gyvenantiems gyvūnams atrofuojasi akys); matyti ryškiausias žvaigždes ar Paukščių Taką - galbūt aktualu orientuojantis. O kokia nauda iš tolimų kvazarų arba šaltų rudųjų nykštukių?

Evoliuciją tai ne aš įpainiojau. Mano formuluotė buvo "Dievulis mus sukūrė taip, kad...".

Kodėl, dabartiniais terminais, "natūralioji atranka" labiau tinka nei "evoliucija". Evoliucija nėra kryptinga, ir jei nebūtų natūraliosios atrankos ar kitokio spaudimo, prie nieko gero nevestų. O dabar turime kone idealų prisitaikymą: veikiančias naudingiausias funkcijas ir nunykusias ne tokias naudingas.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-09, 15:09 
     
rwc rašė:
BlueC, todėl, kad primatams matyti tolimas galaktikas neaktualu. Matyti Saulės ir Mėnulio šviesą - labai aktualu, nes ji - regos pagrindas (po žeme ar giliai po vandeniu gyvenantiems gyvūnams atrofuojasi akys); matyti ryškiausias žvaigždes ar Paukščių Taką - galbūt aktualu orientuojantis. O kokia nauda iš tolimų kvazarų arba šaltų rudųjų nykštukių?

Jei jau kaltas "įgimtas" aklumas, ar mūsų smegenys, kurios kažkokiais būdais klasifikuoja ir ignoruoja tolimų kvazarų šviesą :), tai tada imkime foto aparatą, kuris nėra evoliucijos paveiktas. Ar čia irgi iš serijos: foto aparatas tai fiksuoja "tolimų kvazarų šviesą", tačiau mūsų smegenys vis tiek jas atmeta ir mes jos nematome? Ar ne taip norite pasakyti?
Nors fotikas... XVIII a.? O gal kas turite paaiškinimą iš XXI a. perspektyvos?
  • 0




Užsiregistravo: 2010-04-20, 15:04
Pranešimai: 221
Reputacija: +5
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-09, 17:04 
     
Sukonstruok fotoaparatą, kuris fotografuos rentgeno spindulius, tuomet ir kvazarus pamatysi. Ir šiaip jau fotoaparatas, nesugebantis atgaminti realistiško vaizdo, netinkamai imituojantis akį, būtų prastas fotoaparatas. Pažaisk su ekspozicija - tai pamatysi, kad dangus visai ne juodas, o greičiau blyškiai melsvas. Arba sureguliuok spalvų korekciją taip, kad spalviniai komponentai atitiktų ir taško šviesumas atitiktų krentančių fotonų energiją - pamatysi, kad mūsų regimos spalvos gerokai prasilenkia su realiais spektrais.

Nežinau, ar čia tokia jau didelė naujiena, kad fotoaparatai mato kiek kitokį vaizdą nei mes.

Ir tarp kitko, žiūrint į nuotraukas, regos suvokimo psichologija taip pat niekur nedingsta. Intuityviai atmetame fonus ir triukšmus, kaip ir matydami realų vaizdą.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-09, 17:48 
     
rwc, na gerai, nesu fotografas, net mėgėjas nesu, tikrai nepasiruošęs diskutuoti fotografijos tema. Bandžiau eliminuoti sąmonės įtaką, nepataikiau su pavyzdžiu.

Aš tai siūlau grįžti prie mano klausimo: jei Olberso paradoksas paaiškinamas Doplerio efekto pagalba (regimoji šviesa pasislenka į IR ir žemesnio dažnio spektro dalį, kurios nefiksuoja mūsų akis, ir įprastiniai fotoaparatai), tai kodėl šis vadinkim praradimas, nekompensuojamas poslinkio iš aukštesnių dažnių spektro dalies į regimosios dalies sritį? Juk dėl plėtros tolsta ir UV, ir retgeną, ir alfa-gama spinduliuojantys objektai. Ar tai, kad nekompensuojama (juk matome tai juodą dangų), lemia tai kad:
1) Tų objektų nėra tiek daug, nes tai aukštos energijos spinduliuotė, kaip žinia Visata plečiasi ir vėsta, todėl jų, objektų, nėra tiek daug, kad šviestų kaip fonas, būtų matoma plika akimi?
2) Per siauras regimasis ruožas, o tai reiškia, kad "nepataiko" su poslinkiu į regimąjį ruožą (tolsta nepakankamai greitai, kad iš gama ruožo pasislinktų į regimąjį, arba UV pasislenka į IR ir taip "peršoka" regimąjį ruožą)?

O gal kompensuoja ir intensyvumas yra toks, kad tik su fotiko dideliu išlaikymu galima užfiksuoti foninį švytėjimą (jei čia ta abrakadabra kurią pasakei su ekspozicija tai ir turėtų reikšti)? Atsakymas TAIP čia mane tenkintų :)

O gal visi išvardinti faktoriai: dėl to kad 1) ir 2) gaunasi tik silpnas foninis švytėjimas, kurio akis neregistruoja, nes dėl evoliucijos (ir atrankos) toks jautrumas būtų nepraktiškas, žalingas, nefunkcionalus giminės pratęsimo prasme.

rwc, ar taip reikėtų suprasti Jūsų aiškinimą?

Dar redaguoju, nes kilo mintis (berūkant :( ):
O tas melsvas fonas fotografuojant su dideliu išlaikymu, nėra pasekmė atspindžio Žemės atmosferoje? Nakti atmosfera kaip žinia niekur nedingsta, joje yra drėgmės, miestai šviečia, laužai dega, net Antarktidoje ledas gali atspindėti kad ir tą pačią matomą žvaigždžių šviesą. Koks rezultatas būtų pvz. nufotografavus Ramiojo vandenyno viduryje, arba kur nors aukštai Anduose, kur atmosfera reta, žmogaus ir/ar gamtos sukurtų šviesos šaltinių beveik nėra, net pašvaistei susidaryti sudėtinga? Jei ne toks melsvas, ar net juodas - atsakymo neradau, jei beveik nepakitęs - patvirtintų hipotezę.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-04-20, 15:04
Pranešimai: 221
Reputacija: +5
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-09, 19:57 
     
BlueC, sąmonės įtakos atmesti visiškai negalima, nes kontrasto iliuzija yra labai didelis privalumas, pasireiškiantis ne tik gyvai stebint gamtą. Todėl net jei naktinio dangaus plotelio fotografija nėra visiškai juoda, mes ją suvokiame kaip juodą. Tarkim, kad jos nėra.

Taip pat tarkim, kad Visata nesiplečia ir nėra jokio Doplerio efekto, o tolimus dangaus kūnus matome tokio paties kosmologinio amžiaus kaip ir mes patys (t.y., visur susiformavusios galaktikos, jokio kosminio mikrobangų fono) - taip, kaip buvo įsivaizduojama prieš 300 metų. Vis tiek dangus nebūtų akinančiai baltas!

Kaip minėjau, Visatoje yra stambių neskaidrių objektų kaip dulkių debesys, todėl tolimesni objektai statistiškai turėtų būti tamsesni. Atsižvelkime dar į šviesos sklaidą - ir tolimų objektų šviesa turėtų būtų statistiškai tamsesnė proporcingai atstumui iki jų. Nesunku paskaičiuoti, koks turėtų būti bendras dangaus šviesumas, lyginant su N ryškiausių objektų danguje.

Jeigu šviesūs objektai pilnai užpildytų visą regimąjį plotą, tuomet teoriškai su begaline ekspozicija gautume visiškai baltą dangų. Be taip nėra. Švytinti materija pasiskirsčiusi labai netolygiai - žvaigždės tėra mažyčiai taškeliai galaktikose, galaktikos - mažyčiai taškeliai tarpgalaktinėje erdvėje, dar ir susibūrusios į spiečius, kurie jungiasi plonomis medžiagos gijomis... Kuo labiau "išdidinsi" vaizdą, daugumoje dangaus sričių rasi vis daugiau tamsių plotų. Pažiūrėk kad ir Hubble teleskopo nuotraukas: nors fotografuojamos labai tankios ir šviesios sritys, bet tarp galaktikų pilna tarpų (neskaitant ūkų). Todėl net ir idealaus jautrumo nuotraukos, turint begalinio tankio taškų tinklelį, nebus visai baltos, nes juodų taškų ten bus daugiau nei baltų. Tokią idėją galėjo kas nors sugalvoti ir prieš 300 metų.

Iš esmės, patvirtinau abi tavo įvardytas priežastis, tik kiek kitaip motyvuodamas (pagal ano meto žinias).

Kodėl UV, rentgenas ir t.t. nesikompensuoja? Kadangi kuo aukštesnės energijos fotonas, tuo jų mažiau (eksponentiškai?). Pirma, aukštesnės energijos fotonams sukurti reikia žymiai galingesnių procesų. IR bei šviesos bangas gali sukelti paprasčiausios cheminės reakcijos (degimas ir pan.), mechaniniai procesai (dulkių debesų susidūrimai) ir t.t.. Karštesniems fotonams reikia branduolinių reakcijų arba siaubingais greičiais judančios medžiagos - pvz., krentančios į juodąją skylę. Antra, aukštesnės energijos fotonai "mieliau" tranko viską savo kelyje, todėl praranda energiją, kuri paskui išspinduliuojama dideliais kiekiais šaltesnių fotonų. Kuo fotonas šaltesnis, tuo sunkiau jis ką nors skaldo ir tuo lengviau apeina stambias kliūtis, todėl yra skvarbesnis. Pvz., Saulės viduriuose temperatūra (ir atitinkamai fotonai) siekia milijonus laipsnių, o paviršiuje - "tik" tūkstančius.

Kosminių spindulių skaičiaus priklausomybė nuo ilgio: http://www.physics.utah.edu/~whanlon/spectrum1Small.png (atkreipk dėmesį, dešinėje pusėje jau skaičiuojamos atskiros dalelės į kvadratinį metrą per metus). Žemės dangaus spektras: http://en.wikipedia.org/w/index.php?tit ... ue_sky.svg .

Melsvas dangaus fonas - daugiausia išsklaidyta Saulės šviesa. Atmosfera tiesiog labiausiai išsklaido mėlyną spalvą.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2012-10-10, 10:24 
     
rwc, na išsamiau turbūt nebūtų galima paaiškinti. Tai išvada: vien Doplerio efektu paradokso paaiškinti negalima, nors didžiausią įtaką vis tik daro poslinkis į IR ir žemesnius dažnius dėl Visatos plėtros (vien BB foninis švytėjimas ką reiškia). Visi kiti faktoriai prisideda, kai kurie (kaip dulkės ir tarpžvaigždinė materija) net žymiai, o gal ir tiek pat kiek Doplerio efektas.

Puiku. Pasaulio pažinime vieną klausimą išsprendžiau. Pagarba rwc, ir portalui padėka.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-04-20, 15:04
Pranešimai: 221
Reputacija: +5
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 34 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'