Tai ar šviesos greitis nėra konstanta, ar tiesiog vakuumo apibrėžimas ne vienodai suprantamas?

O tempores, o mores...
Nebėra nieko šventa po saule - a.a. Enšteinas grabe vartosi
Jei rimtai, tai su tomis konstantomis sunkus reikalas - visi taip ir taikosi į jų nekaltybę. Ir be jokios abejonės - anksčiau ar vėliau, viename ar kitame lygmenyje tai ir atsitinka. Ilgokai mąsčiau, kodėl Enšteinui nepavyko sukurti vieningo lauko teorijos, kuri viską apibrėžtų ir paaiškintų, nuramintų ir paguostų. Ir priėjau tokios paradoksalios išvados (nuginčyti būtina) - viskas yra procese - ir gamta ir mokslas ir Dievas ir mūsų suvokimas apie visą tai. O procesas yra toks daiktas, kuris kažkur juda, todėl niekada nepavyks sukurti panašios teorijos ir pagauti katę už uodegos tamsiame kambary dėl tos priežasties, kad ji išėjo šiąnakt į medžioklę... Todėl ir Didžiojo Sprogimo (Visatos sutvėrimo) teorija buksuoja. Kaip ir kvantinis lygmuo yra neišbrendamas tamsus miškas. Manoma, kad kvantinę fiziką iki galo suvokia tik keli žmonės, bet ir tie yra iš tų, kurie ją kuria.

Kartais sveika sugretinti skirtingus šaltinius:
Technologijos.lt: "Fizikai: šviesos greitis vakuume nėra konstanta"
Phys.org: "there is a theoretical possibility that the speed of light is not fixed"

Kalbant paprastai, minėti tyrimai tėra bandymai modeliuoti ant popieriaus, kas būtų jei būtų.

Galiu paklausti jūsų, koks principas to šviesos greičio lėtėjmo? Iki 12 kl. iš fizikos pradmenų buvo matyti, kad kuo didesnis medžiagoje laužimo kampas tuo šviesa sklinda lėčiau jame. Paveiksliuko dabar nerandu, bet gerai atsimenu: buvo nupieštas spindulys einantis į medžiagą lūžtantis kampu ir baiges kelione lūžtantis vėl. Palei tai išeina, šviesa tiesiog linkusi ilgiau užsibūti toje medžiagoje, bet vistiek sklinda joje visu savo greičiu.

Dar vienas klausimas jums ar šviesos greitis yra tik išmatuota konstanta ar yra apskaičiuotas ir teoriškai?

Elektronai sugeria skriejančius fotonus, pereina į didesnės energijos lygį, išspinduliuoja fotoną ir grįžtą į prieš tai buvusį lygį. Kuo tankesnė medžiaga, tuo dažniau fotonai keliauja per elektronus ir labiau susigaišta.

Ačiū, kad nukreipėt sužinojau daug naujo.

Judantys paveiksliukai tikrai padeda suprasti kreives

Kad tavo atvirkstinis uzdavinys irgi yra apskaiciavimas, o ne teorinis isvedimas. Norint rast c reik matuoti sviesos v. Ir dar n zinot.

Sakyciau c teoriskai yra randama pagal vakuumo skvarba ir vakuumo laiduma. Tos dvi konstantos gali buti ismatuotos nenaudojant sviesos savybiu. C^2=1/(skvarba*laidumas).

Jei nori isivaizduoti, kodel sviesa lusta, tai yra toks maziausio laiko principas. Sviesa stengiasi uzgaisti kuo maziau laiko keliaujant tam tikra medziaga, todel ji keliauja ne tiesiomis linijomis, bet lusta. Be iliustraciju kiek sunkiau butu aiskinti, tai jei idomu pasiskaityk.

bet čia nėr teoriškai, gi matuoji vakuumo skvarbą ir laidumą, tai matuoji tiesiai per aplinkui

Gal ginčyti būtina, nes nuginčyti gali ir nepavykti.


Tai, kad tai nepavyksta visam akademiniam mokslui dėl vienos paprastutės priežasties, nes visa esama fizika esmėje tėra statinė fizika. Ji bet kokį dinaminį veiksmą modeliuoja tik atskirų momentų (jame veikiančių jėgų sąveikoje etc.) lygyje. T.y. „nuotraukų“ pagalba (pvz.: net greitis nėra dinaminė išraiška, nes jis formuojamas fiksuotu/statiniu atstumo ir fiksuotu/statiniu laiko santykiu).

Dabar turbūt tik „garaže“ gali gimti reali proceso fizika su visai realiomis pretenzijomis tapti metateorija (vienijanti visą moksliškai pažintą į vieną darnią funkcinę visumą)... (nes viskas yra procese)
................