Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 17 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-23, 16:25 
     
O kas būtu jei prarastumėm mėnuli ?
  • 0




Užsiregistravo: 2012-04-06, 17:54
Pranešimai: 168
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-23, 16:51 
     
Šitas komentaras taisytas, žiūrėti į kitą komentarą apačioje.

Jei nebūtu Mėnulio Žemė apie saulę skristu [s]ovalo[/s] elipsės trajektorija, o dabar skrenda lygiai nutolusi nuo saulės. Kitos planetos taip ir skrenda, dėl to jų paviršiuje būna labai dideli temperatūros svyravimai. Tiesiog Saulės sistemoje tik viena Žemė turi tokį didelį palydovą, kuris išlygina Žemės orbitą. Jei Žemė prarastu Mėnulį Žemėje esančiai gyvybei butu galas.

Dabar atrandama planetų kurios yra vadinamoje gyvybės zonoje, nei per toli, nei per arti nuo savo žvaigždės, tik deja nepasako ar jos skrenda vienodai nutolusios nuo savo žvaigždės, nes kitaip juose būtu labai dideli temperatūros svyravimai.
  • 0



Paskutinį kartą redagavo T 2013-05-24, 07:00. Iš viso redaguota 2 kartus.


Užsiregistravo: 2009-04-28, 07:49
Pranešimai: 815
Miestas: Vilnius
Reputacija: +16
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-23, 17:30 
     
T rašė:
Jei nebūtu Mėnulio Žemė apie saulę skristu ovalo trajektorija, o dabar skrenda lygiai nutolusi nuo saulės. Kitos planetos taip ir skrenda, dėl to jų paviršiuje būna labai dideli temperatūros svyravimai. Tiesiog Saulės sistemoje tik viena Žemė turi tokį didelį palydovą, kuris išlygina Žemės orbitą. Jei Žemė prarastu Mėnulį Žemėje esančiai gyvybei butu galas.

Dabar atrandama planetų kurios yra vadinamoje gyvybės zonoje, nei per toli, nei per arti nuo savo žvaigždės, tik deja nepasako ar jos skrenda vienodai nutolusios nuo savo žvaigždės, nes kitaip juose būtu labai dideli temperatūros svyravimai.


1) Visos saulės sistemos planetų orbitos yra elipsės, nepriklausomai ar jos turi palydovus ar ne. Taipogi ir žemės orbita yra elipsinė (tikiuosi turėjote omenyje jog ovalas yra elipse, nes ovalu neskrenda nei vienas objektas).

2) Mėnulis nėra pats didžiausias. Nėra net antras ar trečias sąraše didžiausiųjų palydovų.

3) Abejoju ar egzistuoja orbita tobulo apskritimo formos. Natūraliai susidarančios orbitos sakyčiau visada bus elipsinės.Tik dirbtiniu būdu galime iškelti palydovą į apskritiminę orbitą atlikus tikslius skaičiavimus.

4) Nemanau jog gyvybei kas atsitiktų jei prarastume mėnulį.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-08-03, 18:20
Pranešimai: 650
Miestas: Klaipeda
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-23, 18:02 
     
T rašė:
Jei nebūtu Mėnulio Žemė apie saulę skristu ovalo trajektorija, o dabar skrenda lygiai nutolusi nuo saulės.


Nu ne, visiskas melas ka tu cia sakai ;)

Liepa zeme nuo saules nutolusi apie 152mil km, o sausi apie 147mil km.
Informacijos nuoroda
  • 0




Užsiregistravo: 2009-09-15, 07:53
Pranešimai: 180
Reputacija: +57
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-23, 18:18 
     
T rašė:
Jei nebūtu Mėnulio Žemė apie saulę skristu ovalo trajektorija, o dabar skrenda lygiai nutolusi nuo saulės. Kitos planetos taip ir skrenda, dėl to jų paviršiuje būna labai dideli temperatūros svyravimai. Tiesiog Saulės sistemoje tik viena Žemė turi tokį didelį palydovą, kuris išlygina Žemės orbitą. Jei Žemė prarastu Mėnulį Žemėje esančiai gyvybei butu galas.

Dabar atrandama planetų kurios yra vadinamoje gyvybės zonoje, nei per toli, nei per arti nuo savo žvaigždės, tik deja nepasako ar jos skrenda vienodai nutolusios nuo savo žvaigždės, nes kitaip juose būtu labai dideli temperatūros svyravimai.

Žemė (kaip ir visos planetos) ir dabar skrieja elipsinėmis orbitomis.
Dideli temperatūros svyravimai yra tose planetose, kurios neturi atmosferos.
Mėnulis nėra didžiausias palydovas. Gal nebent lyginant santykinį pagrindinės planetos ir palydovo masę.
Istorijos pradžioje Mėnulio reikšmė buvo didelė, jo keliami potvyniai milžiniški, buvo intensyviai maišomi vandenys ir daug mineralų iš žemynų patekdavo į vandenynus. Tai tikriausiai turėjo įtakos gyvybės vystymuisi. Ar Mėnulio išnykimas padarytų kokią nors įtaką dabar? Žinoma, kad padarytų, daug gyvybės formų priklauso nuo potvynių atoslūgių. Bet visos gyvybės išnykimui pavojaus neįžvelgiu. Apšviesk mus, neišmanėlius mister T :)
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4662
Miestas: Vilnius
Reputacija: +855
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-23, 19:09 
     
Nesuprantu, kaip Žemė gali stumti Mėnulį tolyn. Galbūt mėnulio orbitinis greitis didėja?
  • 0




Užsiregistravo: 2008-05-21, 17:34
Pranešimai: 1211
Miestas: Alytus
Reputacija: +2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-23, 20:58 
     
rimasD rašė:
Nesuprantu, kaip Žemė gali stumti Mėnulį tolyn. Galbūt mėnulio orbitinis greitis didėja?

Nestumia, tik silpniau traukia. Jei Mėnulis ir Žemė žiūrėtų vienas į kitą ta pačia puse, suktųsi sinchroniškai, būtų pusiausvyroje, jie vienas nuo kito nei toltų, nei artėtų. Dabar Mėnulis kasdien „aria“ Žemę, keldamas potvynius, taip stabdydamas ją ir stodamas pats.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4662
Miestas: Vilnius
Reputacija: +855
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-23, 21:37 
     
Labai atsiprašau, skubėjau ir pridariau krūvą klaidų.

Žemė skrenda elipsės trajektorija. Pažiūrėjau Wikipedia tai Žemės elipsė labai apvali, palyginus su kitų planetų elipsėmis. Na gal tai ir ne Mėnulio nuopelnas.

Citata iš knygos "Trumpa istorija beveik apie viską":

Mėnulis Žemė stabilizuoja. Be jo ši svirduliuotu kaip tolydžio lėtėjantis sukutis, ir tai turėtu nenuspėjamų pasekmių Žemės klimatui ir oro sąlygoms. Dėl pastovios Mėnulio gravitacijos Žemė sukasi tam tikru kampu ir tokiu greičiu, kuris reikalingas, kad susidarytu stabilios sąlygos ilgai ir sėkmingai gyvybės raidai.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-04-28, 07:49
Pranešimai: 815
Miestas: Vilnius
Reputacija: +16
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-24, 02:51 
     
T rašė:
Labai atsiprašau, skubėjau ir pridariau krūvą klaidų.

Žemė skrenda elipsės trajektorija. Pažiūrėjau Wikipedia tai Žemės elipsė labai apvali, palyginus su kitų planetų elipsėmis. Na gal tai ir ne Mėnulio nuopelnas.

Citata iš knygos "Trumpa istorija beveik apie viską":

Mėnulis Žemė stabilizuoja. Be jo ši svirduliuotu kaip tolydžio lėtėjantis sukutis, ir tai turėtu nenuspėjamų pasekmių Žemės klimatui ir oro sąlygoms. Dėl pastovios Mėnulio gravitacijos Žemė sukasi tam tikru kampu ir tokiu greičiu, kuris reikalingas, kad susidarytu stabilios sąlygos ilgai ir sėkmingai gyvybės raidai.


Gal blogai išversta? Pagal vieną teoriją didelis kosminis kūnas susidūrė su žeme ir šio susidūrimo metu gimė mėnulis. Taipogi susidūrimas pakreipė žemės sukimosi ašį ir mėnulis per ilgą laiką ją stabilizavo. Taigi, gal turėtų būti stabilizavo, o ne stabilizuoja? Šaltinio nuoroda
  • 0




Užsiregistravo: 2011-08-03, 18:20
Pranešimai: 650
Miestas: Klaipeda
Reputacija: +1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-24, 13:35 
     
- Mėnulis sukasi apie bendrą Žemės-Mėnulio masių centrą (baricentrą).

[align=center]Paveikslėlis[/align]

- Mėnulio orbita su Žemės orbita sudaro kampą. Beveik visos Saulės sistemos planetos "guli" vienoje plokštumoje (iskyrus Plutoną), taigi šis kampas "rodo" Mėnulio atklydimą iš svetur.

[align=center]Paveikslėlis[/align]

:???:
  • 0


_________________
(c) by "vvv2".


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-03-15, 11:54
Pranešimai: 3365
Miestas: Kaunas city
Reputacija: +21
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-24, 14:58 
     
vvv2 rašė:

- Mėnulio orbita su Žemės orbita sudaro kampą. Beveik visos Saulės sistemos planetos "guli" vienoje plokštumoje (iskyrus Plutoną), taigi šis kampas "rodo" Mėnulio atklydimą iš svetur.


Nė velnio, vėl susimaišei.
Beveik neabejotina kad Žemė ir Mėnulis susiformavo kartu (Žemės ir Mėnulio uolienų izotopų santykiai yra tokie patys, o kituose Saulės sistemos kūnuose - skirtingi).
O dėl kampo, tai nagrinėji ne tą kampą. Pagavimo hipotezę patvirtintų kampas tarp Mėnulio orbitos plokštumos ir ŽEMĖS PUSIAUJO plokštumos (o ne Žemės orbitos plokštumos kaip čia rodai). Be to. palydovo orbita per ilgą laiko tarpą po truputį keičiasi.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-09-22, 13:41
Pranešimai: 1101
Reputacija: +30
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-24, 15:41 
     
Skeleton rašė:
Beveik neabejotina kad Žemė ir Mėnulis susiformavo kartu (Žemės ir Mėnulio uolienų izotopų santykiai yra tokie patys, o kituose Saulės sistemos kūnuose - skirtingi).

- Tai tik dar kartą patvirtina hipotezę, kad Mėnulis yra "išmuštas" iš Žemės (kaip pats sakai, sutampa uolienos).

Cituoti:
O dėl kampo, tai nagrinėji ne tą kampą. Pagavimo hipotezę patvirtintų kampas tarp Mėnulio orbitos plokštumos ir ŽEMĖS PUSIAUJO plokštumos.

- Nesutinku, koks skirtumas kokia Žemės pusiaujo plokštuma? O Mėnulio orbitos plokštuma aplink Žemę rodo jo "atvykimo" kampą, nors sutinku, kad kampas galėjo kisti dėl gravitacinės sąveikos su Žemės sukimusi.

[align=center]Paveikslėlis[/align]

.. čia tikslūs kampai, o ten tik idėjai parodyti buvo.

:???:
  • 0


_________________
(c) by "vvv2".


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-03-15, 11:54
Pranešimai: 3365
Miestas: Kaunas city
Reputacija: +21
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-24, 16:17 
     
Mėnulio praradimas stipriai pakeistų mūsų planetą, bet gyvybė nuo to neišnyktų. Keistųsi oro masių judėjimas, vandenynų srovės, išnyktų potvyniai ir atoslūgiai beveik, o su jais ir daug gyvūnų rūšių priklausomų nuo potvynių. Greičiausiai keistųsi kur dykumos yra, o kur drėgna, dėl oro masių judėjimo. Dėl pokyčiu gravitacijos sąveikose - gali padaugėti stiprių žemės drebėjimų dėl destabilizacijos.
  • 0


_________________
Surinkai -10 takšų? Tavo komentarų nebematau ir nebeskaitau. Sėkmės savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.



Užsiregistravo: 2009-04-04, 03:11
Pranešimai: 14291
Miestas: Vilnius-Klaipeda
Reputacija: +2235
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-24, 20:21 
     
Citata iš knygos Trumpa istorija beveik apie viską:

Ilgą laiką astronomai manė, kad arba Mėnulis ir Žemė susiformavo kartu, arba Žemė Mėnulį pasičiupo, kai šis skriejo pro šalį. Dabar jau tikima, kad maždaug prieš 4,4 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė Marso dydžio objektas, kuris į erdvę išmušė tiek medžiagos, kad tų nuolaužų pakako Mėnuliui susidaryti.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-04-28, 07:49
Pranešimai: 815
Miestas: Vilnius
Reputacija: +16
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-24, 23:03 
     
vvv2 rašė:

Skeleton rašė:
O dėl kampo, tai nagrinėji ne tą kampą. Pagavimo hipotezę patvirtintų kampas tarp Mėnulio orbitos plokštumos ir ŽEMĖS PUSIAUJO plokštumos.

- Nesutinku, koks skirtumas kokia Žemės pusiaujo plokštuma?


Kažkaip painiojiesi pats. Jeigu Mėnulis sudarytas iš Žemės tipo uolienų, reiškia jis garantuotai NEBUVO pagautas, bet susiformavo kartu su Žeme.

Koks skirtumas kokia Žemės pusiaujo plokštuma?
Jeigu palydovai formuojasi kartu su centriniu kūnu, tai formuojasi iš besisukančio disko, taigi pradinė visų palydovų orbitos plokštuma automatiškai sutampa su centrinio kūno pusiaujo plokštuma.
Toks pavyzdys yra pati Saulės sistema. Visų planetų orbitos yra beveik tiksliai Saulės pusiaujo plokštumoje.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-09-22, 13:41
Pranešimai: 1101
Reputacija: +30
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2013-05-25, 00:07 
     
Viskas seniai žinoma: Mėnulis ne didžiausias palydovas Saulės sistemoje, bet masių santykis 1/81 yra gana didelis, kad beveik galima žemę ir Mėnulį laikyti dviejų planetų sistema. Mėnulis sukelia okeanų potvynius. Jeigu Žemė suktųsi apie savo ašį tuo pačiu greičiu, kaip Mėnulis, tai didžiausias potvynio bangos aukštis būtų tiesiai po Mėnuliu. Tačiau Žemė sukasi maždaug 28 k. greičiau, su visais žemynais ir vandenynais, todėl, kadangi Žemė ir Mėnulis sukasi ta pačia kryptim, žemynai atsitrenkia į potvynio bangas, ir stabdo Žemės sukimąsi. Tačiau, sukimosi impulso pastovumo dėsnis verčia Mėnulį suktis greičiau, todėl Mėnulis tolsta, nes banga yra prieš liniją Žemė- Mėnulis. Visas šis procesas pasibaigs, kai Žemės, ir Mėnulio apsisukimo greičiai susilygins, tada Mėnulis kabos virš vieno Žemės taško. Mėnulis,kaip mažesnės masės, jau atsisukęs į Žemę viena puse, o Žemę dar ilgai reikės stabdyti.
Mėnulio potvyniai buvo labai svarbūs gyvybės atsiradimui, kadangi vertė jūros organizmus, nuslūgus potvyniui, taikytis prie atmosferos oro, bet jei dabar Mėnulis nutoltų, arba dingtų, nebėra svarbus.
Sistema Plutonas- Charonas jau yra pasiekus tokią būseną.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-05-21, 17:34
Pranešimai: 1211
Miestas: Alytus
Reputacija: +2
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 17 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'