Puikus rytas su dviem straipsniais apie šį žmogų. Galėtumėte dabar jau nuolat tokius parašyt.

pritariu HnrKS, straipsnis is ties puikus.

ta Paskalio tikimybiu piramide butu man nemazai padejus kokioj 11-12 klasej, jei buciau tada apie ja zinojes

ir dar labai ydomi viena mintis apie tikejima buvo staipsnyje, kad ir man, kaip netikinciam, bet sis loginis argumentas yra pribloskiantis. "Tai yra, jei Dievo nėra, tikintysis dėl to nedaug praras. Tačiau, jei Dievas yra, netikintysis prarastų viską."

idomus skaitalas :>



teko girdeti apie paskalio lazybas.

praras "nedaug" bet kiek jis jau prarado per visa gyvenima

"nedaug" yeah sure..

Ši vadinamoji "Paskalio dilema" tik parodo, kad ir matematikai nėra apdrausti nuo kvailysčių.
Juk mes neturime garantijos kaip dievas (jei jis yra) elgsis su tikinčiais žmonėmis. Jis gali juos apdovanoti amžinuoju gyvenimu rojuje, bet lygiai taip pat gali būti, kad įkiš juos į pragarą amžinoms kančioms ir dantų griežimui.
Taip kad tikimybė 50:50.

O čia kuriuo dievu reik tikėti? Nes pasirinkimas kone artėja į begalybę...

nesvarbu, net jei ir 50%, tai yra daugiau negu 0, remiantis sita Paskalio dilema, , turbut sutiksit su manim, jo argumentas matematiskai tikrai stiprus, o kaip praktiskai yra, tai cia jau visai kitas klausimas. cia eskaluoju sita klausima visiskai nelysdamas i tikejimo ir Dievo egzistencijos problemas, mane tik suzavejo jo matematinis pagrindimas, visa kita nera taip ydomu situ klausimu

Argumentas matematiškai ir visaip kitaip yra silpnas. Tai tik skambūs žodžiai naiviems žmonėms paveikti. Maždaug tokią retoriką naudoja visokie verbuotojai į sektas, new age judėjimus ir panašų šlamštą.

Su salyga, kad dievui rupi, kad tu tiki jo egzistavimu. Gali buti taip, kad Dievui nusvilpt i tavo isitikinimus. Jis tikriausiai uzimtas nauju pasauliu kurimu, nes yra kurejas ir jo darbas kurti, o ne savimylauti. O gal but mes esame dievo mokslinis eksperimentas, kuriame esam stebimi, norint issiaiskinti, ar ieskosime dievo paaiskinti savo paciu egzistencijai, o gal mes atmesim tokia galymybe ir viska paliksime atsitiktinumui, nes dievas ir pats svarsto, kas ji sukure ir iskur jis atsirado. Kadangi jis buvo vienas, todel tai tiesiog per maza imtis kazka galutinai nuspresti. Jam reikejo daugiau tokiu kaip jis. Stai cia esame sukuriami mes ir meginame issprest ta dievo klausima. Jeigu dievas yra, bet jis egocentriskas savimyla, kam tokio tada reikia, o jeigu jis moksliskai nusiteikes issprest savo paties egzistavima, tuomet nesvarbu, ka mes nuspresim. bet koks atsakymas tiks. DDD

Rodau ant pirštų, supaprastintai:
Yra tikimybė N, kad egzistuoja Petras, kuris, jei darysi atsispaudimus, arba duos tau litą (50% tikimybė), arba atims litą (irgi 50% tikimybė). Aišku, jei Petro nėra (tikimybė 1-N), atsispaudimus daryk nedaręs - nieko neprarasi ir neišloši.

Rezultate turime tikimybę N/2 laimėti litą, N/2 prarasti litą, ir 1-N - nelaimėti ir nepralošti. Tikimybinis išlošis, susumavus visus variantus - nulis. Kapiš?

Matai, Hmz, patys atsispaudimai yra gėris.

kaip tu cia taip nesamoningai skaicuoji, tu pamirsti, kad sitoj lygciu sistemoj dar yra mano draugas Jonas, kuris atsisako daryt atsispaudimus ir pasiduoda likimui, arba atims lita, arba negaus nieko.

pritaitant Paskalio pvz :

jeigu tu tiki, tai nesekmes atveju, tu pralosi tik savo tikejima, jei islosi gausi sansa i roju 50 ant 50, bet jei netiki tu gausi 0 ant 100, arba tiesiog nieko nebus, ta ir turejo omeny Paskalis, supraprastinta versija
Dievas yra
tiki :
50% i roju
50% i pragara

netiki
100% i pragara

Dievo nera

Tiki :
nieko

netiki :
nieko

Jei Dievas yra tikintysis turi 50%, netikintysis isvis nieko, jei Dievo nera nieko nevyksta.

tarkim isskaidom viska i procentus ir gaunam, kad tikintysis turi 75%, netikintysis 50%. nesutinkat kolega?

Aš nesutinku. Nes nenurodytą į kurį dievą reik tikėti..? Čia pateiktas tik labai jau supaprastintas ir idealistinis variantas.. Tinkantis bet kokiems tikintiesiems įrodinėti savo tiesą... Na bet jei priimsim sąlygą, kad dievas gali būti tik vienas ir jį pasirenkam 100% teisingai, tuomet teigtas teiginys teisingas, bet ir tai ginčytina priklausomao kaip suprasi dievo rašto darbus... Berots rašo kitur, kad užtenka būti tik geriems (nepaaiškina kas yra būti geru), o kitur, kad ir koks geras būsi, bet jei netikėjai pragaras.., o jei apskutinę minutę atsiverti tai ir Hitleriu ar Stalinu būdamas pateksi į rojų.. Visa šita litanija turiu omenį, kad sakant tą teiginį nebuvo nei kiek atsižvelgta į kitas aplinkybes, kurios tikrai svarios.

tai as jau pradzioj rasiau, kad sita ideja ydomi tik tada jei atmeti visus religijos ideologinius klausimus, jei pradedant kapstyt giliau tai pasidaro nebeydomu, taciau jei i religija ziuret taip kaip i ja buvo ziurima 17 amziaus vakaru europoje, tai viskas atsistoja i savo vezias ir isgirst tu laiku toky matematini pasvarstyma tampa gan ydomu

Va čia ir klaida. Tu negali žinoti, ką dievas daro netikintiems (tikintiems - taip pat). Susirašome visų variantų tikimybes:
N/4 - Petras yra, darai atsispaudimus, gauni litą
N/4 - Petras yra, darai atsispaudimus, atima litą
N/4 - Petras yra, atsispaudimų nedarai, gauni litą
N/4 - Petras yra, atsispaudimų nedarai, atima litą
1-N - Petro nėra išvis (negauni ir neprarandi nieko)

Suminis tikimybinis išlošis - nulis.


Taip ir maniau, kad kuris nors filologas nepraleis progos parašyti beprasmį komentarą.

Mokslas autoritetais nesivadovauja, o tik pasinaudoja naudingais atradimais. Tai, kad pačiuožęs stogas dėl religijos kažkam buvo niekam neįdomu.

jei lygciu sistema, kur prielaidu skaicius arteja i begalybe, sita musu tikimybiu teorija netenka prasmes, cia imta tik prielaida tiki = rojus;pragaras, netiki = pragaras, kaip jau minejau kelis kart auksciau, sita ideja ydomi tik jei nesigilini i visas ideologines subtilybes. atmetus jas, Paskalio teorija teisinga, itraukus jas gaunam, kad prielaidu skaicius arteja i begalybe, tada tikymybe arteja i nuli

tavo salyga
N/4 - Petras yra, atsispaudimų nedarai, gauni litą,

visiskai be prasmes pagal mane, jei imti krikscionybe apie kuria kalba Paskalis, tai sita salyga niekaip negali but tenkinama, kitu atveju, tikejimas tada netenka prasmes kaip ir visa sita diskusija

Šiaip, net ir paskalio logikoje, ne iš tikimybių pusės yra šiokių tokių klaidų.

Jei tiki, ir dievas yra, tuomet laimi. Jei tiki, bet dievo nėra, tada nieko neprarandi? Su tuo nesutikčiau. Prarandi labai daug laiko eidamas į bažnyčią, melsdamasis, prarandi finansus aukodamas mišioms, prarandi tam tikrų veiksmų laisvę, prarandi teisę į asmeninę nuomonę.

Iš esmės lošimas yra toks: tikintysis dievu stato viską ant galimybės, jog jis egzistuoja, ir taip paaukoja šiapusinį gyvenimą. Netikintysis stato viską ant šio gyvenimo, ir taip, jei dievas egzistuoja, pralaimi anapusinį gyvenimą.

Tačiau, taip yra iki tol, kol mes kaip faktą priimame, jog dievo buvimo atveju visi tikintieji pateks į dangų, o visi netikintieji - į pragarą. Remiantis logika, kad taip yra nebūtinai, ir, kad "Dievo keliai nežinomi" - statant viską ant netikėjimo apsimoka dar ir žymiai labiau

nu cia reiktu priimt tokia prielaida, kad mirus musu laukia amzinasis gyvenimas, kuris yra begalo daug kartu svarbesnis ir ilgesnis uz dabartini, ta turbut turejo omeny Paskalis sakydamas "netikintysis pralos viska"

- O dabar pamastyk racionaliai nesileidziant y emocijas.
1. Emocijos mums sako, kad 50% yra daugiau nei 0 (tai realus, akivaizdus kontaktas);
2. Bet protas rodo, kad 50/50 yra apvalus nulis, t.y. arba TAIP arba NE. Zodziu ne vienu atveju neprarandi daugiau, t.y. arba nieko, arba viska;
3. Paskalio teorijoje truksta logikos, t.y. tikejimas betkuo pats savaime yra prasmingas, kadangi tai vercia veikti, jeigu ne praktiskai, tai dvasiskai.

- Zodziu mintys apie Dieva yra neisbaigta teorema. Kazko jis dar nepasake, o jis nepasake del to, kad norejosi tiketi kazkuo anapus, nes jau nebebuvo daugiau kuo tiketi. Tikejimas - tai emodinis reiskinys, kai zmogu "apleidzia" racionalus mastymas.

_________________
Padėk Dieve varguoliams.

Šiaip jau vienareikšmiškai laimi ateistai. Biblija sako, kad netikintys tirti galimybę atgailauti ir priimti dievą. Taigi po mirties paaiškėjus, kad visgi dievas yra, pradedi atgailaut ir viskas ok.

_________________
https://jugma.lt

_________________
A still more glorious dawn awaits
Not a sunrise, but a galaxy rise
A morning filled with 400 billion suns
The rising of the milky way.

Šiaip tai straipsnis apie biografiją. Apie Paskaliną, laikrodžio projektą ir t.t. nieko nenorėtumėt padiskutuot? Bet va - kokia sensacija dar vienas religingas viduramžių filosofas!

Kad jau apie tai kalba, tai Pascalio argumentui pritariu, grynai iš žaidimų teorijos pusės:

- laimėti gali tik tuomet, kai Dievas (nesvarbu, koks Jo vardas ir kokioje knygoje paminėtas) yra, ir juo tiki

- pralaimėti gali tik tuomet, jei Dievas yra, o netiki

- kiti atvejai, kai Dievo nėra - neutralūs.

Nešo pusiausvyra: tikėti. Šiaip Hmz šneka protingai, bet čia jo ateistinis fanatizmas ir neapykanta bet kokioms religijos užtemdė sveiką protą ir pasitikėjimą matematika.

Tai jau tikrai.
Tikimybių teorijos pagalba nustatyti Dievo buvimą/nebuvimą yra išminties viršūnė.

OK, apibendrinam: jei tiki krikščionių mokymu, apsimoka tikėti dievą, jei ne tai ne


Pabaksnok pirštu, kurioje vietoje aš " teorijos pagalba nustatinėjau Dievo buvimą/nebuvimą"? Kalba, jei ką, ėjo apie statistinį išlošį, o ne dievo egzistavimą.
Jei turi teksto suvokimo problemų - marš atgal į filologyną.


Greičiau ne matematika, bet pradinėmis prielaidomis. Matematika šiuo atveju tik instrumentas teiginiams transformuoti.

Upd: Problema slypi tame, kad tu (kaip ir Paskalis) a priori įsivaizduoji dievą kaip pakankamai antropomorfišką būtybę, kuri mėgsta, kai ja tiki, klauso jos pamokymų, ir apdovanoja už tai, o ne atvirkščiai. Kažką panašaus į dvarponį, kuris duoda auksinį mužikui, atėjusiam pasveikinti su gimtadieniu.