Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 35 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Švietimas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-17, 15:19 
     
Tie šypsenų mylėtojai mielai nosį suka nuo prasčiau apsirengusių ar žemesnės kastos tautiečių. Tuo pačiu metu vaidindami komunikabilumo ekspertus.
Ir dar kitus moko vaipymosi naudos ;-)
  • 0



  
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-17, 16:06 
     
Arthuras, SpAcE7 rašė:
Cituoti:
Tikrų draugų niekada ir nebus daugiau, nei vienos rankos pirštų. Su retomis išimtimis, be abejo. O tų pažįstamų, jei tik yra poreikis - gali pažindintis į valias.


Aš ir nesekiau, kad tikrų draugų bus daugiau, sakiau, kad jie išliks, jei jų neapleisi. O dėl pažindimosi, tai tu klysti, gyvename bendraujančioje visuomenėje, net jei ir tu nenori pažindintis, bet tai gali pareikalauti tavo darbas, kolektyvas ir t.t. (po kiek laiko jie gali tapti ir tavo draugais). Turėdamas galvoje apie naujų draugų susiradimą, taip pat noriu pridėti: o kaip mes su draugais susipažįstame/susipažinome? Juk visą laiką būna pirmas kartas, pirmas bendravimas, tai, kai lietuviai tokie uždari, sunku pritapti prie visuomenės ir turėti draugų.

Cituoti:
Ten tiesiog taip įprasta, tai yra JŲ kultūros dalis - ta šypsena. Nėra pasaulyje tautos, valstybės, kurioje gyventų TIK laimingi piliečiai - tai nėra įmanoma. Lietuvis jei ir laimingas, tai jis to neparodys. Ir geras gyvenimas lietuvio neprivers šypsotis - svarbu, kad žmogui viduje gera. Jei ko ir neliktų pagerėjus gyvenimui Lietuvoje, tai to pykčio, kuris dažnai sutinkamas ir neretai yra pagrįstas. Ir tik nereikia skiest, kad tik lietuviai nesišypso. Visos santūresnės tautos nedalija šypsenos į kairę ir į dešinę. Ir tai nėra NEI BLOGAI, NEI GERAI - taip tiesiog yra.


Taip, ten šypsena yra kultūros dalis, kaip ir sakiau. Be to nesakiau, kad TIK laimingi piliečiai, o didžioji dalis (70-80%), atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, kultūrą, šalies padėtį pasaulyje ir t.t, tai daro žmones laimingus. Todėl didžioji dalis yra laimingi, nes ten maždaug tokia dalis ir gerai gyvena, neįskaitant naujus emigrantus.
"Lietuvis yra laimingas, tai to neparodys". Apie kiek lietuvių kalbi? Pažįstų lietuvių, kurie mielai dalijasi savo laimingumu, kaip anglai sako, "if you share your happiness it multiplies". Be to kas yra laimė? Ar pinigai, ar jausmai ir t.t. Sprendžiant pagal lietuvius, tai didžiajai daliai rūpi pinigai, nes tik apie pinigus jie kalba. Galbūt jie ir yra nelaimingi.
Lietuvis nerodo, kad yra laimingas vien dėl to, kad į tave Lietuvoje žiūrės keistai, juk čia įprasta būti nelaimingu. Todėl po kiek laiko užslėpta laime gali pranykti. Tai kodėl ja nepasidalijus su kitais, o tie kiti vėl su kitais, situacija kaip mat pagerėtų. O dėl "santūresnių" tautų kurios nesišypso, tai priklauso ar jie tikrai yra laimingi ir tai parodo, o laimę galima parodyti ne tik šypsena.

Cituoti:
Jei tau šypsena = laimingas, ir laimingas = šypsena - aš daugiau ir neturiu ką pridurti. Taip, lietuvis išvažiavęs pradės šypsotis. Bet ne vien dėl to, kad taps labiau laimingas. O tik todėl, kad žmogus turi tokią savybę - prisitaikyti prie kitokios aplinkos, kultūros, žmonių. Tau tiesiog nelieka kitos išeities.


Kaip ir sakiau laimę galima parodyti ne tik šypsena, bet ir gerais darbais ar pan. Sakei prisitaikyti prie kitokios aplinkos, tai tada Lietuvoje taip pat turi prisitaikyti prie "kitokios" aplinkos - būti nelaimingu. Galbūt todėl ne tiek daug emigrantų mes ir sulaukiame čia. O ir eilinis lietuvis turi parodyti, kad jis yra nelaimingas. (savo bloga nuotaika, liūdnu veidu ir t.t). Bet jei žmogus toks nėra?

Cituoti:
Nelaiminga aplinka, vieta, kur visi laimingi ir draugiški...[/i] :D Ko rūkai? :D Tu paskaityk iš šalies, kiek utopiškai tai skamba dabartinių pasaulio įvykių kontekste. Aš Lietuvoje gyvendamas esu laimingas, man čia gera ir aš niekur nenoriu važiuot - nors nevaikštau išsišiepęs ir tam nematau reikalo. Laimė yra pas mane viduje ir tik maža dalimi priklauso nuo kitos dalies visuomenės.


Neiškraipyk sakinio. Įvertinus bendrą lietuvių laimingumą, kažin ar dalis laimingų nusvertų nelaimingus. Džiaugiuosi, kad esi laimingas ir nebūtinai savo laime turi rodyti šypsena, gali ir savo laimės nerodyti, bet ir nerodyti savo neigiamų jausmų, išlikti neutraliu (bet tai tikrai beveik neįmanoma,nes nesame bejausmės būtybės (kol kas)). Be to sakai, kad maža dalis tavo laimės priklauso nuo kitos dalies visuomenės. O kas yra visuomenė? Tada būtų įdomu pažiūrėti, kaip atsiskirtum nuo visuomenės, išeitum gyventi į mišką ar pan. su nieko nebendraudamas. (kai kuriems yra geriau gyventi atsiskyrūs nuo pasaulio). Juk ir tavo draugai yra visuomenė ir pats tu esi visuomenės dalis. Todėl mes gyvename dėl vienas kito net to nejausdami. Galvoji, kad uždirbi pinigus sau, bet taip pat uždirbi ir kitam, žmogus suteikia paslaugą kitam žmogui, nes jo toks darbas. Nuo pat seno žmonės stengėsi susivieninti, nes drauge lengviau gyventi.


Cituoti:
Visų pirma, norėčiau priminti, kad labai skiriasi Vakarų visuomenės sąvoka "draugas" ir tipinių lietuvių sąvoka "draugas". Man asmeniškai (kaip tam tipiniam lietuviui, šiuo klausimu) draugas yra tas, su kuriuo aš bendrauju dažnai, kuriam nebaisu pasakyti teisybę į akis (ir kuris po to nesupyks, neįsižeis), kuris pagelbės nelaimėje ir nedings, kai man sunku, patars, nebijos pasakyti teisybės. Be abejo, turi bent kažkiek sutapti požiūriai, būdas ir t.t. Vien tas tavo pasakymas "turiu daug draugų" Vakarų Europoje ir JAV - juokingai skamba. Arba tu pastoviai keliauji, arba tu tokius asmenis, kuriuos aš laikau pažįstamais - laikai draugais. Gal tuomet ir visus FB pažįstamus (kurių dabar madoje turėti šimtais, tūkstančiais) laikai draugais?.. :D


Man dėl to lietuviai nepatinka, kad jie tiesiog sako teisybę į akis, o pvz žmonės iš vakarų civilizacijos, supranta koks tai atsakingas žingsnis. Juk kaip gali tėkšti į akis tiesą, juk gali įžeisti žmogų ar pan. (manau čia jau nuo seno kultūros skirtumai, vakaruose žmonės buvo išsilavinę ir etiški, o lietuvių liaudis atviri, ir per daug net atviri, juk "liaudis") Man tai irgi nepriimtina, ta tiesa turi būti proto ribose. Bet taip, tik su "tipiniu lietuviu draugu" gali taip bendrauti. Matau, kad nesi turėjęs "tikro" draugo užsieniečio. Jis taip pat gali pagelbėti nelaimėje, gali ir patarti ir t.t, tik nesuprantu, kodėl nusistatei, kad vakaruose draugas negali pagelbėti ir t.t. Gal mažai bendravai su juo? Juk ir lietuviui su kuriuo ne daug bendrauji, nesakysi tiesą į akis. Kaip ir sakei turi sutapti požiūriai, būdas ir t.t. Tai galioja ir vakaruose. Dėl mano draugų, tai keliauju nemažai, dalis yra gerų draugų, dalis pažįstamų, kaip ir sakiau, po kiek laiko bendravimo pažįstamas gali tapti geru draugu.

Cituoti:
Be abejo, jog lietuvių būdas yra suformuotas jos istorijos. Gyvenam tokioje vietoje, jog niekada negyvensim ramiai - mums nepasisekė. Ir globalizacija - nėra tik teigiamas procesas. Per ją kiekviena kultūra praranda daug savitumo. Ir labai tikiuosi, kad lietuviai išlaikys nors kiek savo savybių.


Visiškai pritariu.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-02-17, 02:23
Pranešimai: 44
Miestas: 01001101011000010111001001110011
Reputacija: +2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-17, 16:49 
     
Cituoti:
O dėl pažindimosi, tai tu klysti, gyvename bendraujančioje visuomenėje, net jei ir tu nenori pažindintis, bet tai gali pareikalauti tavo darbas, kolektyvas ir t.t. (po kiek laiko jie gali tapti ir tavo draugais). Turėdamas galvoje apie naujų draugų susiradimą, taip pat noriu pridėti: o kaip mes su draugais susipažįstame/susipažinome? Juk visą laiką būna pirmas kartas, pirmas bendravimas, tai, kai lietuviai tokie uždari, sunku pritapti prie visuomenės ir turėti draugų.


Kažko nesupratai. Taigi aš ir sakiau, jog pažindintis Lietuvoje niekas netrukdo. O užmegzti pažintis Lietuvoje tikrai nėra kažkaip ypatingai sunku. Na taip, niekas neprimeta tik susitikę geriausiais draugais - tai yra puiku. Man asmeniškai visiškai užtenka pasisveikinimo bei prisistatymo. Nematau poreikio matyti tą šypseną, nes ji iš esmės nieko nereiškia Vakarų kultūroje. Jei lietuvis šypsosi, juokiasi - vadinasi, tam yra maloni priežastis. O jei Vakarų kultūros asmuo šypsosi - tu tikrai nesuprasi to, apie ką jis galvoja. Jam tai yra įprasta.

Cituoti:
Taip, ten šypsena yra kultūros dalis, kaip ir sakiau. Be to nesakiau, kad TIK laimingi piliečiai, o didžioji dalis (70-80%), atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, kultūrą, šalies padėtį pasaulyje ir t.t, tai daro žmones laimingus. Todėl didžioji dalis yra laimingi, nes ten maždaug tokia dalis ir gerai gyvena, neįskaitant naujus emigrantus.


Esi girdėjęs apie valstybių laimės indeksą?.. Norvegai, švedai, suomiai ir t.t. yra vieni laimingiausių, o kur Amerika, kurioje visi turėtų būti laimingi, nes būtent joje žmonės pastebi, jog bendravimas yra pats "maloniausias" anot tavęs?.. Šiaurės valstybės yra taip pat labai santūrios. Tokie suomiai - ypatingai. Jiems tai netrukdo būt laimingesniais už amerikiečius, kurie ir praktikuoja tą nenatūralumą.

Cituoti:
"Lietuvis yra laimingas, tai to neparodys". Apie kiek lietuvių kalbi? Pažįstų lietuvių, kurie mielai dalijasi savo laimingumu, kaip anglai sako, "if you share your happiness it multiplies". Be to kas yra laimė? Ar pinigai, ar jausmai ir t.t. Sprendžiant pagal lietuvius, tai didžiajai daliai rūpi pinigai, nes tik apie pinigus jie kalba. Galbūt jie ir yra nelaimingi.


Visokių lietuvių yra, kalbu apie vidutinį lietuvį ir jį lyginu, tarkim, su vidutiniu Vakarų atstovu. Lietuviams labiausiai rūpi pinigai, nes jų jiems labiausiai trūksta. Elementaru. Įkišk amerikoną į Lietuvą pagyvent taip, kaip statistinis lietuvis gyvena - dings nuo jo veido ta dirbtinė šypsena, turbūt su automatu atėjęs iššaudytų savo darbovietę :D Ironizuoju, be abejo.

Cituoti:
Kaip ir sakiau laimę galima parodyti ne tik šypsena, bet ir gerais darbais ar pan. Sakei prisitaikyti prie kitokios aplinkos, tai tada Lietuvoje taip pat turi prisitaikyti prie "kitokios" aplinkos - būti nelaimingu.


Žmogaus vidus keičiasi sunkiau, nei jo išorė. Nusišypsoti nėra sudėtinga, net jei tau to ir nesinori. Nenorėdamas išsiskirti iš minios, be abejo, šypsosiesi. O man laimingu Lietuvoje netrukdo būti tai, jog pagal tave "aplinka nelaiminga". Į mano vidų niekas neįlįs ir to nepamatys. Man šiuo atžvilgiu nereikia prisitaikyti prie minios.

Cituoti:
Džiaugiuosi, kad esi laimingas ir nebūtinai savo laime turi rodyti šypsena, gali ir savo laimės nerodyti, bet ir nerodyti savo neigiamų jausmų, išlikti neutraliu (bet tai tikrai beveik neįmanoma,nes nesame bejausmės būtybės (kol kas)).


Niekas nesako, kad jausmus reikia slėpti, jei to nesinori. Bet iš tavo ir tavo nuomonę palaikančių pusės jaučiasi požiūris, kad žmogus nori nenori turi būti "laimingas" ir tą visiems rodyti būti komunikabilus ir ekstravertas. Tipo, būkim kaip vakariečiai... Nuo šito požiūrio jau ima vimdyti.

Cituoti:
Man dėl to lietuviai nepatinka, kad jie tiesiog sako teisybę į akis, o pvz žmonės iš vakarų civilizacijos, supranta koks tai atsakingas žingsnis. Juk kaip gali tėkšti į akis tiesą, juk gali įžeisti žmogų ar pan. (manau čia jau nuo seno kultūros skirtumai, vakaruose žmonės buvo išsilavinę ir etiški, o lietuvių liaudis atviri, ir per daug net atviri, juk "liaudis") Man tai irgi nepriimtina, ta tiesa turi būti proto ribose. Bet taip, tik su "tipiniu lietuviu draugu" gali taip bendrauti. Matau, kad nesi turėjęs "tikro" draugo užsieniečio. Jis taip pat gali pagelbėti nelaimėje, gali ir patarti ir t.t, tik nesuprantu, kodėl nusistatei, kad vakaruose draugas negali pagelbėti ir t.t. Gal mažai bendravai su juo? Juk ir lietuviui su kuriuo ne daug bendrauji, nesakysi tiesą į akis. Kaip ir sakei turi sutapti požiūriai, būdas ir t.t. Tai galioja ir vakaruose. Dėl mano draugų, tai keliauju nemažai, dalis yra gerų draugų, dalis pažįstamų, kaip ir sakiau, po kiek laiko bendravimo pažįstamas gali tapti geru draugu.


Man nereikia draugo diplomato. Gaunasi bendravimas panašus į bendravimą tarp valstybių: "Obama pareiškė gilų susirūpinimą dėl situacijos..." "Merkel ragina Rusiją bla bla". Nors visi verda pykčiu vieni ant kitų, garantuotai keikia ir keikiasi. Toks bendravimas tarp valstybių pateisinamas siekiant išvengti katastrofų, kuriuose nukentėtų žmonės - tam ir yra diplomatai. Galų gale valstybėms neišeina nebendradarbiauti, tai neįmanoma. O draugus galime rinktis, nebent jie yra kolegos ir pan. - tuomet reikalinga ta diplomatija. Bet kam man toks tikras draugas? Iš kurio nesužinosiu jo nuomonės, nes jis nori būti visuomet gerutis, švelnutis ir pūkuotas... Jau ant tiek "aukšta" kultūra, kad bendraukim tik pagal etikos protokolą... Ir tu apskritai apsispręsk, tai lietuviai uždari, ar atviri??? Va Vakarų kultūros atstovai yra uždari - iš jų niekada neišgausi teisybės. Gausi sugromuluotą diplomatinį atsakymą įvilktą į šypseną ir visus kitus atributus - tai veidmainiavimas, o iš dalies ir melas. Vimdo mane nuo tokio bendravimo, nuo to nenatūralumo. Rezultate ir gaunasi tai, apie ką aš ir kiti kalbėjo - tavęs nekenčia, tu jį erzini, bet jis tau to niekad nepasakys. Sorry, jei tau patinka gyvent kreivų veidrodžių karalystėj, tu ir gyvenk, bet nekišk tos savo "kultūros" kitiems kaip teigiamos.(nesakau, kad Vakarų kultūroje viskas neigiama). Aš niekur nesakiau, kad negali turėti tikro draugo užsieniečio, tik vis dar skiriasi mūsų sąvoka "draugas". Jei aš tam "draugui" negaliu sakyti teisybės, vadinasi jis man pažįstamas, o ne draugas. Ir tikru draugu tampama ilgainiui, o ne per mėnesį...

Ir manęs asmeniškai tikras draugas pasakęs teisybę tikrai neįžeis. Nes iš šalies kartais geriau atrodo, todėl tikro draugo pareiga ir yra pasakyti taip, kaip atrodo iš šalies.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-17, 19:17 
     
Man sita jusu diskusija primine filma American Beauty.Jei nematet-paziurekit.
  • 0




Užsiregistravo: 2013-11-16, 03:14
Pranešimai: 18
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-17, 19:28 
     
Cituoti:
Kažko nesupratai. Taigi aš ir sakiau, jog pažindintis Lietuvoje niekas netrukdo. O užmegzti pažintis Lietuvoje tikrai nėra kažkaip ypatingai sunku. Na taip, niekas neprimeta tik susitikę geriausiais draugais - tai yra puiku. Man asmeniškai visiškai užtenka pasisveikinimo bei prisistatymo. Nematau poreikio matyti tą šypseną, nes ji iš esmės nieko nereiškia Vakarų kultūroje. Jei lietuvis šypsosi, juokiasi - vadinasi, tam yra maloni priežastis. O jei Vakarų kultūros asmuo šypsosi - tu tikrai nesuprasi to, apie ką jis galvoja. Jam tai yra įprasta.


Kai lietuvis be šypsenos, sustingusiu veidu, tai kaip tik pašnekovas nežino ką apie jį galvoti, kas dedasi jo galvoje. O kai žmogus šypsosi, bent žinoma, kad jis stengiasi bendrauti ir būti malonus.

Cituoti:
Esi girdėjęs apie valstybių laimės indeksą?.. Norvegai, švedai, suomiai ir t.t. yra vieni laimingiausių, o kur Amerika, kurioje visi turėtų būti laimingi, nes būtent joje žmonės pastebi, jog bendravimas yra pats "maloniausias" anot tavęs?.. Šiaurės valstybės yra taip pat labai santūrios. Tokie suomiai - ypatingai. Jiems tai netrukdo būt laimingesniais už amerikiečius, kurie ir praktikuoja tą nenatūralumą.


Kiekvieno žmogaus laimingumas priklauso nuo jo pačio, Šiaurės Europoje vien dėl nuostabios gamtos gali būti laimingas. Šiauriečiai labiau panašūs į vakariečius, nors jie ir mažiau šypsosi, bet matosi, kad jie yra laimingi ir malonu su jais bendrauti. Šios šalys laimingesnės todėl, kad jos viską turi, ko reikia šalies piliečiams: nuostabi gamta, stipri ekonomika, dauguma žmonių malonūs ir t.t, o JAV nori turėti visą pasaulį.

Cituoti:
Visokių lietuvių yra, kalbu apie vidutinį lietuvį ir jį lyginu, tarkim, su vidutiniu Vakarų atstovu. Lietuviams labiausiai rūpi pinigai, nes jų jiems labiausiai trūksta. Elementaru. Įkišk amerikoną į Lietuvą pagyvent taip, kaip statistinis lietuvis gyvena - dings nuo jo veido ta dirbtinė šypsena, turbūt su automatu atėjęs iššaudytų savo darbovietę :D Ironizuoju, be abejo.


Tiesos yra, bet užtat jav pilietis kovotų, o ne kaip lietuvis tylėtų, kentėtų ir bijotų ką nors pakeisti.

Cituoti:
Niekas nesako, kad jausmus reikia slėpti, jei to nesinori. Bet iš tavo ir tavo nuomonę palaikančių pusės jaučiasi požiūris, kad žmogus nori nenori turi būti "laimingas" ir tą visiems rodyti būti komunikabilus ir ekstravertas. Tipo, būkim kaip vakariečiai... Nuo šito požiūrio jau ima vimdyti.


Nebūtinai reikia būti labai bendraujančiu, bet kai žmogus užkalbina kitą, o šis galvoja, ko jis iš manęs nori, kad tik kuo greičiau atstotų nuo manęs, tai ar dar galima galvoti apie stabilią ir susivienijusią Lietuvos visuomenę.

Cituoti:
Man nereikia draugo diplomato. Gaunasi bendravimas panašus į bendravimą tarp valstybių: "Obama pareiškė gilų susirūpinimą dėl situacijos..." "Merkel ragina Rusiją bla bla". Nors visi verda pykčiu vieni ant kitų, garantuotai keikia ir keikiasi. Toks bendravimas tarp valstybių pateisinamas siekiant išvengti katastrofų, kuriuose nukentėtų žmonės - tam ir yra diplomatai. Galų gale valstybėms neišeina nebendradarbiauti, tai neįmanoma. O draugus galime rinktis, nebent jie yra kolegos ir pan. - tuomet reikalinga ta diplomatija. Bet kam man toks tikras draugas? Iš kurio nesužinosiu jo nuomonės, nes jis nori būti visuomet gerutis, švelnutis ir pūkuotas... Jau ant tiek "aukšta" kultūra, kad bendraukim tik pagal etikos protokolą... Ir tu apskritai apsispręsk, tai lietuviai uždari, ar atviri??? Va Vakarų kultūros atstovai yra uždari - iš jų niekada neišgausi teisybės. Gausi sugromuluotą diplomatinį atsakymą įvilktą į šypseną ir visus kitus atributus - tai veidmainiavimas, o iš dalies ir melas. Vimdo mane nuo tokio bendravimo, nuo to nenatūralumo. Rezultate ir gaunasi tai, apie ką aš ir kiti kalbėjo - tavęs nekenčia, tu jį erzini, bet jis tau to niekad nepasakys. Sorry, jei tau patinka gyvent kreivų veidrodžių karalystėj, tu ir gyvenk, bet nekišk tos savo "kultūros" kitiems kaip teigiamos.(nesakau, kad Vakarų kultūroje viskas neigiama). Aš niekur nesakiau, kad negali turėti tikro draugo užsieniečio, tik vis dar skiriasi mūsų sąvoka "draugas". Jei aš tam "draugui" negaliu sakyti teisybės, vadinasi jis man pažįstamas, o ne draugas. Ir tikru draugu tampama ilgainiui, o ne per mėnesį...

Ir manęs asmeniškai tikras draugas pasakęs teisybę tikrai neįžeis. Nes iš šalies kartais geriau atrodo, todėl tikro draugo pareiga ir yra pasakyti taip, kaip atrodo iš šalies.


Lietuviai buvo atviri netolimoje senovėje, kai jie buvo daug labiau susivieniję, kovojo dėl laisvės ir pan. O dabar lietuvis yra uždaras kitam lietuviui, jei jį mažai pažįsta. Lietuvis gali būti atviras tik geram pažįstamam draugui lietuviui. Vakaruose, kaip ir sakiau, tarp labai pažįstamų, geriausių draugų visada gausi tiesą, gal ir šiek tiek pasaldintą. Be to nesakiau, kad tampama tikru draugu per mėnesį - tai beveik neįmanoma. Tikru draugu tampama po ilgo bendravimo arba gyvenimo įvykių, kurie juos suvienijo. Net nesvarbu kokios tautybės tavo tikras draugas yra, jis vistiek bus tikras. Tai galioja visiems, todėl sakau, kad ir vakaruose iš tikro draugo sulauksi tiesos, palaikymo ir t.t. Kalbant tiesiog apie draugus-pažįstamus vakaruose, tai jie tikrai nenorės tavęs įžeisti, bendraus atsargiau, bet po ilgesnio bendravimo (NE MĖNESIO), jis gal ir ne taps tikru draugu, bet taps draugu, kuris atsitikus bėdai galėtų pagelbėti ar patarti.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-02-17, 02:23
Pranešimai: 44
Miestas: 01001101011000010111001001110011
Reputacija: +2
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-17, 19:51 
     
Cituoti:
Kai lietuvis be šypsenos, sustingusiu veidu, tai kaip tik pašnekovas nežino ką apie jį galvoti, kas dedasi jo galvoje. O kai žmogus šypsosi, bent žinoma, kad jis stengiasi bendrauti ir būti malonus.


Dar kartą pasikartosiu - jei lietuvis šypsosi, tai vadinasi, jam tikrai malonu. Jei jis be emocijų - vadinasi, be emocijų. Jei iš veido gali suprasti, kad jam nemalonu - vadinasi, nemalonu. Kai į tave asmuo žiūri su pastoviai su šypsena, man asmeniškai, tai nieko teigiamo nesako. Nei teigiamo, nei neigiamo. Ir visai kas kita, jei žmogus tau nusišypso, kai tam yra priežastis - tuomet yra malonu. O ta dirbtinė šypsena, kaip pakabą į dantis įsistačius - formalumas.

Cituoti:
Kiekvieno žmogaus laimingumas priklauso nuo jo pačio, Šiaurės Europoje vien dėl nuostabios gamtos gali būti laimingas. Šiauriečiai labiau panašūs į vakariečius, nors jie ir mažiau šypsosi, bet matosi, kad jie yra laimingi ir malonu su jais bendrauti. Šios šalys laimingesnės todėl, kad jos viską turi, ko reikia šalies piliečiams: nuostabi gamta, stipri ekonomika, dauguma žmonių malonūs ir t.t, o JAV nori turėti visą pasaulį.


Su kokiais lietuviais tu bendrauji, kad tau jie šitaip nelaimingi?..

Aš tau tuo pavyzdžiu norėjau pasakyti tik tai, jog nebūtina būti dirbtinai maloniam, kad būti laimingu. To pavyzdys ir yra Šiaurės šalys. Ir atvirkštinis pavyzdys - JAV. Kad ir kiek jie būtų landūs ir dirbtinai kultūringi, mandagūs ir besišypsantys, tačiau jie savęs laimingais nelaiko. Net į dešimtuką nepapuola... Tai galbūt laimės paslaptis - ne ten?..

Kai lietuviai prasigyvens visomis prasmėmis(moraline prasme taip pat), manau dings visos tos esančios dabartinės problemos - agresija, pyktis dėl smulkmenų, baisus įžeidumas, noras visus apgauti ir t.t. Tačiau nematau reikalo lietuviams skiepyti tą veidmainiškumą. Užteks, jei būsim ramūs iš vidaus ir laimingi, kaip Šiaurės šalys.

Cituoti:
Tiesos yra, bet užtat jav pilietis kovotų, o ne kaip lietuvis tylėtų, kentėtų ir bijotų ką nors pakeisti.


Keisti reikia protingai - ne naikinant, kaip įprasta JAV kultūroje, o kuriant.

Cituoti:
Nebūtinai reikia būti labai bendraujančiu, bet kai žmogus užkalbina kitą, o šis galvoja, ko jis iš manęs nori, kad tik kuo greičiau atstotų nuo manęs, tai ar dar galima galvoti apie stabilią ir susivienijusią Lietuvos visuomenę.


Na nežinau, tarp jaunimo, net ir intravertų tokių nepastebėjau. Tarp vyresnio amžiaus žmonių tokių yra, tačiau tai ne rodiklis - jie jau nepasikeis.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-17, 19:58 
     
Daug dabar amerikonų norėtų gyventi taip kaip statistinis lietuvis - skola virš galvos 100k dolerių ir daugiau nekabo. Dirbti tik po 40h, o ne po 80h per savaitę. Medicinos išlaidos padengiamos, o ne su sulaužyta ranka ir pagaliukais parišta į darbą trauki.
  • 0


_________________
Surinkai -10 takšų? Tavo komentarų nebematau ir nebeskaitau. Sėkmės savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.



Užsiregistravo: 2009-04-04, 03:11
Pranešimai: 14372
Miestas: Vilnius-Klaipeda
Reputacija: +2275
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-17, 23:38 
     
Statistinis amerikonas po 80h per savaitę nedirba tikrai. :)
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-18, 08:58 
     
- Esu daug bendravęs su rusais, jeigu bendravimą lyginti su kelione, tai ją įpusėjus rusas ima nesuprasti ką kalba lietuvis. Tuo ir baigiasi draugystė.

p.s.
.. straipsnio "tadžiko" nuotrauka iš tiesų yra ruso, jie ten dažnai neskiria pilietybės nuo tautybės.


:(
  • 0


_________________
Kaunas.


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-02-13, 11:57
Pranešimai: 666
Miestas: Kaunas.
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2014-08-18, 11:36 
     
Arthuras rašė:
Mane asmeniškai parduotuvių, bankų, kitų viešųjų įstaigų darbuotojai, kurie lenda į šikną - erzina ir suveikia atvirkščias efektas, nei jie tikisi. Parduotuvėje nereikia man lįsti į akis dešimt kart atsiklausiant, ar tikrai nereikia pagalbos - jei reiks, aš pats prieisiu. Nereikia man ir tų dirbtinių šypsenų, kurias darbuotojai po pilnos nuovargio dienos tiesiog "spaudžia". Man pilnai užtenka, kad aptarnaujantis personalas būtų visiškai neutralus, arba būtų savimi. Labai aiškiai matosi tas nenatūralumas. Ir be abejo, žinau daug žmonių, kurie to nenatūralumo nepastebi ir įsivaizduoja, jog kiekvienas jam nusišypsojęs ir draugišką primetantis - iš tikrųjų draugas.


Man irgi panašiai. Kartą netgi buvo tokia situacija, jog paskambino pasakyt, jog įvyko klaida, bus brangesnis prekės pristatymas, buvo maždaug toks pokalbis:

Cituoti:
Pardavėjas: Prekės pristatymas vietoj 10 litų kainuos 15 litų. Ar vistiek perkate?
Aš: Taip.
P: O gal norite nuolaidų kortelės? Pristatymas nemokamas, kortelė 10 litų?
Aš: Man reikia tik prekės A.
P: O gal tada pirksite dar 2 prekes po 2 litus, nes perkant 3 arba daugiau prekių pristatymas nemokamas?
Aš: Man reikia tik prekės A.


Balso tonas toks dirbtinis, net vemt verčia, kad geriau daugiau sumokėt, nei atlikt kažkokius derinimus dėl nuolaidų. Parduotuvėse, kai pamatau, jog dalina nemokamą maistą, visada apsisuku, ieškau kito kelio, nes irgi negaliu tokių pakęst.

O jei grįžtant tiesiogiai prie temos, tai įdomu, kodėl jis neišmoko lietuviškai? Vykdant prekyba turėtų praverst laisvas bendravimas vietine kalba.
Pažįstamas panašaus amžiaus buvo išvykęs į Ispaniją 5 metams, angliškai vos kelis žodžius temokėjo, o dabar laisvai tiek angliškai, tiek ispaniškai.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-10-19, 23:45
Pranešimai: 2217
Miestas: Anykščiai
Reputacija: +316
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 35 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'