As tai nesupratau kubitu skaiciavimo esmes, nu ir kas, kad jis gali uzimti betkokia sukinio reiksme (neapibrezta), kaip tas didina skaiciavimo greiti, jei ivestis ir isvestis yra ne kvantine, o iprasta. Nu ir kas jei turesim rele (on/off logini jungikli) galincia dirbti begaliniu greiciu, jei ji bus pajungta su makro pasaulio laidais/sviesolaidziais ir jais tekes elektronai, ar fotonai ne greiciau uz sviesa ir ne begaliniais dazniais.
0
_________________ Jei abejoji nedaryk, jei darai neabejok.
As tai nesupratau kubitu skaiciavimo esmes, nu ir kas, kad jis gali uzimti betkokia sukinio reiksme (neapibrezta), kaip tas didina skaiciavimo greiti, jei ivestis ir isvestis yra ne kvantine, o iprasta. Nu ir kas jei turesim rele (on/off logini jungikli) galincia dirbti begaliniu greiciu, jei ji bus pajungta su makro pasaulio laidais/sviesolaidziais ir jais tekes elektronai, ar fotonai ne greiciau uz sviesa ir ne begaliniais dazniais.
Ar kur nors kas nors sako, kad kvantiniai kompiuteriai veikia ar kada nors veiks begaliniu greičiu? Daugiausiai laiko užima informacijos įvedimas ir išvedimas. Tas pats tinka kalbant tiek apie įprastinius, tiek apie kvantinius įrenginius. Tačiau jeigu įvedimo ir išvedimo greičiai vienodi (čia labai daug forų duodu įprastiniams kompiuteriams), lieka skaičiavimų atlikimo sparta. Ir kvantinių kompiuterius įprastiniais čia aplenkti neįmanoma, nes kvantinių skaičiavimų trukmė praktiškai lygi nuliui.
(Tin)+(Tproc)+(Tout) >> (Tin)+0+(Tout)
0
Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39 Pranešimai: 5012 Miestas: Vilnius
Ir kvantinių kompiuterius įprastiniais čia aplenkti neįmanoma, nes kvantinių skaičiavimų trukmė praktiškai lygi nuliui.
Kvantinių skaičiavimų trukmė toli gražu nelygi nuliui. Dabartinėje technologinėje būsenoje ji, ko gero, stipria viršija klasikinių kompų iteracijos trukmę. Kvantinio kompo greitis atsiranda dėl "įgimtos paralelizacijos". Klasikiniam kompui perrinkti 10 bitų ilgio visus galimus variantus reikia 2^10 operacijų, o kvantiniam su 10 qbitų atmintimi - 1 operacijos.
Siaip keista kai Kvantine superpozicija vadina kazkuo mistisku,tai paprasciausiai nestabilios busenos dalele, nepilnai perejus i suzadinta busena, todel jis nestabilus, gali bet kuriuo momentu pakeisti busena, bet neaisku i kuria pereis, tai daugiau atsitiktinumas, bet jei turesim mikroschema is tokiu atomu, tai akivaizdu kad uzduoti jis isspres akimirksniu, Superpozicijoje esantys elektronai kaip ir susieti kvantiniais rysiais,taigi pakeitus vieno pozicija atitinkamai is karto pasikeicia visu susietu elektronu pozicijos,ir tam nereikia papildomos energijos, Logiskai galvojant daleles gali ir prarasti superpozicija bet kuriuo metu, reiketu uztikrinti greita superpozicijos atstatyma bet kuriuo momentu. Citata is wikipedia:"Tarkime, turime vandenilio atomą, kuris yra žemiausioje energijos būsenoje. Tada jį apspinduliavus tam tikro dažnio elektromagnetine banga (kvantu), atomas pereina į aukštesnę energijos būseną per tam tikrą periodą. Per pusę periodo atomas bus superpozicijoje tarp žemiausios energijos būsenos ir tarp aukštesnės energijos būsenos"
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
