Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 512 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4, 5 ... 21  Kitas
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Fundamentalieji ir medžiagų mokslai (fizika, chemija, matematika ir t.t.)
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-19, 20:58 
     
huinia.huini rašė:
mmm, atsiprasau, bet toje knygeleje labai jau daug abstrakciju. toks pseudo fizikos ir filosofijos misinys. tikejaus bent jau formuliu, kuriu nesuprasciau, pamatyt. taip sakant normalus mokslas sitos knygos neakredituos. na, bet sekmes, gal kitas skyrius labiau pavykes bus.
http://www.technologijos.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=402183#p402183

Bus dar blogiau.
Ne visai tą patį, ne visais aspektais kas joje aprašyta pateiksiu dar glausčiau - tai yra kelių piešinių forma.

Taigi, gal kas šiame piešinyje konkrečiai prieštarauja esamiems fizikos dėsniams. Ir jei taip, tai gal galite paaiškinkit kuriems ir kodėl.

Paveikslėlis
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-19, 21:03 
     
As, Svety, tamstos nelabai suprantu.
Kiek teko susidurti metafizika yra isimtinai filosofijos terminas, ir ne bet kokios, o vadinamos klasikines.
Fizikoje tokio termino dar neteko girdeti.
Gaunasi pagal Jus fizikos fizika.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-11-30, 19:32
Pranešimai: 2322
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +100
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-19, 21:18 
     
Aidas rašė:
Gaunasi pagal Jus fizikos fizika.
Žiūrėkim paprasčiau. Pagal piešinį gaunasi, kad tai yra tiesiog dar bendresnė fizika, nei visa šiuolaikinė fizika.
Na, ir nebūkim godūs, palikim kažką ir ateities kartoms (gal jos dar ką nors prisijungs).
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-19, 21:25 
     
Vat sudetines dalies, judejimo fizikos, aprasymo ir truksta. O Jusu vadinamoje statikos fizikoje nera nieko statisko, apart jos desniu. Del antro mano sakinio lyg ir akademiniai fizikai neturetu gincytis.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-11-30, 19:32
Pranešimai: 2322
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +100
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-19, 21:37 
     
Cituoti:
Vat sudetines dalies, judejimo fizikos, aprasymo ir truksta.
Bus dar tų piešinukų – tame tarpe taip sako ir šis piešinys.
Cituoti:
O Jusu vadinamoje statikos fizikoje nera nieko statisko, apart jos desniu.
Na, tai pačioje fizikoje ir nėra daugiau nieko kito kaip jos dėsniai. Realūs fiziniai reiškiniai yra viena, o jų aprašymai per mūsų įsivaizdavimus (fiziką) yra visai kita.
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-20, 05:17 
     
svety, „fizikos fizika“, rimtai? „Fizika, aprašanti fiziką“? „Antrosios logikos eilės fizika“?

O gal tiksliau: „parafizika“ - „tai, kas ribojasi su fizika“? T.y, nebe fizika; teorija, nebepaaiškinama fizikos terminais ir neaprašanti fizikinių reiškinių.

O gal: „kognityvinė fizika“, „panteistinė parafizika“, ir t.t.?

Na va, ties tuo galime ir baigti.

Nors ne. Quantum Mind idėja taip pat yra parafizika. M-theory yra metafizika. O va tavo paveiksliuke Judėjimo „fizika“ kažkodėl nupiešta kaip nesusijusi su tikra fizika. Tai ką ji nagrinėja, gal rožinius vienaragius?

Tavo schemos apatinė dalis visiškai klaidinga. Turint 2 stačiakampius, trečiasis negali iš jų neišsivesti pagal pirmųjų dviejų aksiomatikas ir predikatus. Pvz., jei (bent dalinai) teisinga Newtono dinamika ir BRT, tuomet (bent dalinai) teisinga ir QM. Tik didžiausios evoliucijos istorijoje klaidos - primato Homo Sapiens - kuklioms smegenėlėms per ilgai trūko įžvalgos tai suvokti.

Kaip ir suvokti, jog BRT tiesiogiai išplaukia iš klasikinės mechanikos. Vadinasi, jei Žemė ir obuolys traukia vienas kitą, tai teisinga bent dalis BRT ir QM postulatų.

O ką postuluoja tavo Judėjimų fizika teorija? Absoliučiai nieko.

Priežasties ir pasekmės sąryšį? Tai jau postuluota lygiai tame pačiame kontekste.

Bandai išvedinėti: ne „antis atsidūrė po medžiotojo kulka“, o „medžiotojas nušovė antį“. Koks skirtumas? Sistema surėdyta taip, kad „kai kurie medžiotojai specialiai ieško ančių, kad gautų pakankamai kalorijų ir pratęstų savo egzistenciją nepadvėsdami iš bado“.

OK, kurpi teoriją, apeidinėjančią tam tikrus tarpinius veiksmus. Puiku! Tik tuomet apibrėžk taisykles, pagal kurias veiksmus galima apeidinėti, ir pradinę aksiomatiką.

Apskritai, bent su tokiu vaikišku žaislu kaip Peano aritmetika esi susipažinęs? Siūlau prieš kuriant naujas teorijas paskaityti D.Hofstadter „Gödel, Escher, Bach. The Eternal Braid“. Nėra ten nei fizikos, nei matematikos.
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +404
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-20, 08:45 
     
rwc rašė:
O va tavo paveiksliuke Judėjimo „fizika“ kažkodėl nupiešta kaip nesusijusi su tikra fizika. Tai ką ji nagrinėja, gal rožinius vienaragius?
Na, tai yra panašu į vaikišką priekabiavimą.
-Manau būtų perkrautas piešinys, jei visur dar papildomai pridėliočiau rodyklyčių
-rodyklytės nesudėtos ir tarp mechanikų (pažiūrėjau i jų sąveikas kaip į savaime suprantama dalyką, todėl kažkiek savaime suprantamu dalyku tampa nedėjimas rodyklyčių ir aukščiau, tarp Statikos ir Judėjimo fizikų)
-vėlgi piešinyje yra aiškiai užrašyta, jog tai yra principinė (ne montažinė) schema. Tad čia ieškoti realių matmenų santykių, ar matmenų yra gan beprasmiškas reikalas.
rwc rašė:
Tavo schemos apatinė dalis visiškai klaidinga. Turint 2 stačiakampius, trečiasis negali iš jų neišsivesti pagal pirmųjų dviejų aksiomatikas ir predikatus.
Nepagavau minties ką norite tuom pasakyti.
O šiaip ten aiškiai ir nedviprasmiškai parodyta:
KM – TD = x
Klasikinė mechanika minus termodinamika lygu x (klasikinė mechanika be termodinamikos)
rwc rašė:
O ką postuluoja tavo Judėjimų fizika teorija? Absoliučiai nieko.

Atsiprašau, kad tas puslapis yra ne guminis (neištemsiu aš jo iki paklodės dydžio).
O, šiaip piešinyje yra aiškiai parašyta ir net pabraukta: šiame cikle daugiausiai bus aptariama Judėjimo fizika.

Sakyčiau visos likusios mintys yra daugiau, mažiau beletristika, nei konstruktyvi kritika.

======== =
Kol kas matau tik du galimus (bet ne visai būtinus) pataisymus piešinyje:
-gal „ciklą“ vertėtų pakeisti į „piešinių ciklas“ (Aidas)
- papildomų rodyklių klausimas (rwc)
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-22, 19:54 
     
Ką gi, įdedu antrą piešinį. Ir vėl klausimas kas čia konkrečiai gali prieštarauti esamiems fizikos dėsniams (čia galima ir pageidautina įjungti ir pirmo piešinio kontekstą).

Paveikslėlis
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-22, 23:26 
     
Judejimo fizika. Idomu, idomu. Bet kas, kur, ka, kaip, kada ir kodel juda tada? As atsakysiu. Niekas niekur nejuda, turim daiktus ir erdve tarp ju, kuri pleciasi arba traukiasi. Tai tik kazkieno aiskinimas kas, kur, ka, kaip ir kada, bet kodel neatsako.
  • 0




Užsiregistravo: 2014-05-08, 13:21
Pranešimai: 113
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 11:44 
     
huinia.huini rašė:
Judejimo fizika. Idomu, idomu. Bet kas, kur, ka, kaip, kada ir kodel juda tada? As atsakysiu. Niekas niekur nejuda, turim daiktus ir erdve tarp ju, kuri pleciasi arba traukiasi. Tai tik kazkieno aiskinimas kas, kur, ka, kaip ir kada, bet kodel neatsako.

Fizikine prasme kiekvieną judančio objekto reiškinį galima skaidyti i dvi atskiras ir savistovias funkcijas: objekto funkciją ir judėjimo funkciją. Savo ruožtu atskirai paimto objekto funkciją tyrinėja šiuolaikinė (Statikos) fizika (todėl jai čia ir suteiktas toks pavadinimas). Kuri objektą, jų tarpusavio sąveikas išskaido į įvairias dedamąsias: sąveikas, jį veikiančias jėgas (stumiančias, traukiančias, slegiančias, balansuojančias ir t.t.) ir pan.

Lygiai taip pat atskirai paimta (tik paties) judėjimo funkcija irgi yra išskaidytina į dedamąsias dalis – kas šiame piešinyje ir pradėta rodyti nuo pačių bendriausių jos bruožų. Na, o, kad tuo visiškai nesidomi Statikos fizika, yra visiškai natūralu. Nes pagal jos statusą tai jai daryti ir nepriklauso – juk ji esmėje tyrinėja tik objektus ir objektų sąveikas – o pačiame judėjime nėra nei objektų, nei objektų sąveikų.
Čia gaunasi panašiai kaip pvz. su astrofizika, juk yra visiškai natūralu, jog ji netyrinėja bananų žievės (bet nuo to žievė juk netampa antgamtiniu reiškiniu).

Na, ir yra visiškai puiku, kad piešinyje pasigendate „Bet kas, kur, ka, kaip, kada ir kodel juda tada?“ To buvo ir siekta, t.y. pradėti rodyti fizikinio požiūrio kampą, kuriame galima funkcionaliai apsieiti be visų objekto ir jų sąveikų atributų.

Taigi, šio piešinio kontekste esmėje tereikia atsakyti į vieną klausimą.
Ar reiškinio „judantis objektas“ išskaidymas į dvi savistovias funkcijas (objekto funkciją ir judėjimo funkciją) prieštarauja kuriems nors šiuolaikinės fizikos dėsniams?
(ar astrofizika prieštarauja banano žievei?)

Vėlgi, šis piešinys dar nėra ciklo pabaiga, tad vėliau ir vėl bus rodomas judėjimo funkcijos tolesnis skaidymas į jos dedamąsias.
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 11:59 
     
svetys rašė:
Ar reiškinio „judantis objektas“ išskaidymas į dvi savistovias funkcijas (objekto funkciją ir judėjimo funkciją) prieštarauja kuriems nors šiuolaikinės fizikos dėsniams?
Na aš niekaip nesuprantu, ką tas išskaidymas duoda? Kodėl reikia skaidyti? Kodėl ne tris, keturias ar n f-jų? Kas iš to, kad mes vienas aibes išskaidysime į poaibius? Koks esminis to skaidymo privalumas?

Ne tiek, kiek prieštarauja, bet neįveda jokio aiškumo. Kam iš viso ta papildoma objekto f-ja? Kas tai per daiktas ir su kuo jis valgomas?
  • 0


_________________
Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo | Henry Ford


Moderatorius

Užsiregistravo: 2009-01-13, 02:37
Pranešimai: 12898
Miestas: Panevėžys
Reputacija: +210
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 13:09 
     
Cituoti:
Na aš niekaip nesuprantu, ką tas išskaidymas duoda?
Pažiūrėkim priešingai.
Pvz. kaži kaip funkcionuotų klasikinė mechanika, jei jos skaidyme būtų ignoruojama, sakykim, trinties funkcija.
Kaži į auto variklius nebepiltumėme alyvos?
Cituoti:
Kodėl reikia skaidyti?
Na, žmogus neturi kito produktyvaus pasirinkimo tik kaip kažkokiomis funkcijomis (fizikinėmis, mokslinėmis) paaiškinti jį supančios realybės veikimą.
Cituoti:
Kodėl ne tris, keturias ar n f-jų?
Na, duotu atveju (reiškinyje “judantis objektas”) pvz. aš negebu išskirti daugiau nei dvi pagrindines funkcijas...
Cituoti:
Kas iš to, kad mes vienas aibes išskaidysime į poaibius? Koks esminis to skaidymo privalumas?
Pvz. vienas esminis privalumas būtų tai, kad Judėjimo fizika duos žmogui naudos (praktinės ir teorinės*) daugiau nei davė ir duoda visa Statikos fizika per visą savo egzistavimo laiką.
Cituoti:
Kam iš viso ta papildoma objekto f-ja?
Ne. Tai yra visai ne objekto funkcija. Tai yra reiškinio „judantis objektas*” viena iš dviejų pagrindinių funkcijų…

*ir su laiku „bus tik dar blogiau“, nes lendant vis giliau i mikro lygius – visi objektai (materija) vis labiau atrodo tik kaip judėjimo/energijos sankaupos.
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 13:21 
     
na tai gerai. pakalbam apie judejima be objektu. tai va pirmyn, auksyn, zemyn, sukasi, nesisuka, ratuku. oi bet ka as cia, juk pirmyn aukstyn ir kitos kryptys nebeegzistuoja, juk nera atskaitos tasko, objektu judejime nebera. taip, kad niekur nebejudam, ar ne taip?
  • 0




Užsiregistravo: 2014-05-08, 13:21
Pranešimai: 113
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 14:26 
     
Cituoti:
tai va pirmyn, auksyn, zemyn, sukasi, nesisuka, ratuku. oi bet ka as cia, juk pirmyn aukstyn ir kitos kryptys nebeegzistuoja, juk nera atskaitos tasko, objektu judejime nebera.
Labai teisingai pastebėta. Toje funkcijoje būtent taip yra ir tik taip turi ir būti.
Ir yra „net dar baisiau”. Pasirodo ir “pats judėjimiškiausias reikalas” greitis - nėra Judėjimo fizikos dėmuo.
Cituoti:
na tai gerai. pakalbam apie judejima be objektu
2 piešinyje jau yra pradmuo, nuo kurio to detalizacija ir prasideda.
Jame jau yra įvesta sąvoka „būsenų kitimo būdai“.
Taigi, ar būsena yra tapatu objektui, ar ji tik galimai turi objekto požymių?
Sekančiuose piešiniuose bus ir stadija „kaip galutinai užmušti (panaikinti) objektą“ būsenos sąvokoje.
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 15:35 
     
Na va, kažkas panašaus į produktyvų dialogą prasideda.
Aš nelabai suprantu vis dėlto apie kokį judėjimą čia kalbama? Ir kodėl dabartinė fizika nenagrinėja judėjimo? Gal yra koks pavyzdys, kuris tai parodytų? Nes kiek įsivaizduoju tai sprendžiant įvairių sistemų dinamikos uždavinius, tarkim iš dif. lygčių, išplaukia tas judėjimas. Dar yra ir toks dalykas kaip kinematika, kuri nagrinėja judėjimo dėsningumus. Tai čia ir noris kažkokio paaiškinimo, kur dabartinė fizika neveikia.
O labiausiai sudomino šitas:
Cituoti:
Pvz. vienas esminis privalumas būtų tai, kad Judėjimo fizika duos žmogui naudos (praktinės ir teorinės*) daugiau nei davė ir duoda visa Statikos fizika per visą savo egzistavimo laiką.

Gal čia kokį pavyzdį galima, nes tada susidarytų kažkoks vaizdas, ką šita teorija turi daryti?
  • 0




Užsiregistravo: 2013-08-16, 08:33
Pranešimai: 222
Reputacija: +75
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 18:21 
     
jonas112 rašė:
Na va, kažkas panašaus į produktyvų dialogą prasideda.
Ir man tai malonu, nors kiek ir netikėta.
jonas112 rašė:
O labiausiai sudomino šitas:
Cituoti:
Pvz. vienas esminis privalumas būtų tai, kad Judėjimo fizika duos žmogui naudos (praktinės ir teorinės*) daugiau nei davė ir duoda visa Statikos fizika per visą savo egzistavimo laiką.

Gal čia kokį pavyzdį galima, nes tada susidarytų kažkoks vaizdas, ką šita teorija turi daryti?
Tai pažiūrim ką čia dar (esmėse) galima „išlankstyti“ iš pirmų dviejų piešinių:
Kai Judėjimo fizikoje nėra objektų, tai joje nėra ir jų dydžių sąvokos, atstumų sąvokos tarp objektų ir pan. O tai esmėje reiškia, kad Judėjimo fizikai yra visiškai nesvarbu, ar jos tyrinėjamas reiškinys yra Planko ilgio dydžio, ar Visatos dydžio. Tokia Judėjimo fizikos (JF) savybė yra unikali ir tokia galimybė Statikos fizikai (SF) yra nepasiekiama svajonė.
Toliau seka tokia techninė procedūra: imam švarų JF produktą ->konvertuojam jį į SF kalbą -> siunčiam į SF -> adaptuojam ir gaunam švarų SF produktą. Žinoma realybėje viskas būtų sudėtingiau, gali tekti kažkiek kartų „suvaikščioti pirmyn atgal“, pirma konvertuoti į Metafizikas lygmenį, o tik tada į SF, ar JF ir t.t.
O vaizdžiai tai gali atrodyti, kad ir taip: pasididinam vėžinę ląstelę iki futbolo aikštės dydžio (ar bet kokio kito) paieškom ko reikia ir tai konvertuojam į SF ir t.t.

Tai tokių esminių taikomųjų aspektų yra ne vienas ir ne du.

Vėlgi istoriškai SF ir JF nesivystė kartu (nors techninių kliūčių, kad taip nevyktų lyg ir nebuvo). Tad dabar yra susikaupusi galybė SF informacijos, kuri gali būti konvertuota į JF, ten apdirbta ir gražinta atgal.
jonas112 rašė:
Ir kodėl dabartinė fizika nenagrinėja judėjimo? Gal yra koks pavyzdys, kuris tai parodytų? Nes kiek įsivaizduoju tai sprendžiant įvairių sistemų dinamikos uždavinius, tarkim iš dif. lygčių, išplaukia tas judėjimas. Dar yra ir toks dalykas kaip kinematika, kuri nagrinėja judėjimo dėsningumus. Tai čia ir noris kažkokio paaiškinimo, kur dabartinė fizika neveikia.
Sakyčiau tai yra jau vidutinis lygmuo. Visgi, pirma siūlyčiau „prasibėgti miško paviršiumi“, o jau tada palengva apžiūrinėti „atskirus medžius“ (nors tai yra subjektyvu dėl to kas kam geriau – galiu ir klysti)...
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 18:35 
     
cia rimtai? issisukineji nuo tiesaus klausimo? nes pats nlb zinai apie ka kalbi? zdz riskit sita tema :D
  • 0




Užsiregistravo: 2014-05-08, 13:21
Pranešimai: 113
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-23, 19:02 
     
Man niekaip nedaeina, kaip galima tirti judejima be jo objektu. Net isivaizduoti neiseina.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-11-30, 19:32
Pranešimai: 2322
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +100
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-24, 02:09 
     
Aidas rašė:
Man niekaip nedaeina, kaip galima tirti judejima be jo objektu. Net isivaizduoti neiseina.

Jei vien pirmi 2 pieš. padėjo užfiksuoti mintį, jog objektus galima atskirti nuo judėjimo - yra daugiau negu gerai. Šių piešinių tokia paskirtis ir yra, t.y. suprasti „KAD tas, tas ir anas yra“. O „KAIP veikia to konkretus mechanizmas“ bus vėlesniuose piešiniuose.

O dėl įsivaizdavimo, tai čia yra/bus daugiau tik įpročio reikalas. Panašiai kaip persiorientuoti nuo litų prie eurų (sako latviai vis dar verčia mintyse eurus į latus). Tam reikia tik laiko, o ne kažkokių išskirtinių pastangų.
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-24, 10:31 
     
svetys rašė:
O vaizdžiai tai gali atrodyti, kad ir taip: pasididinam vėžinę ląstelę iki futbolo aikštės dydžio (ar bet kokio kito) paieškom ko reikia ir tai konvertuojam į SF ir t.t.

Kaip tavo JF padidins ląstelę iki futbolo aikštės dydžio? Būtų neblogai, nes daugybė procesų yra per spartūs ir per mažuose mastuose, kad būtų galima efektyviai tyrinėti.
  • 0


_________________
Aš už laisvą Lietuvą Rusijos sudėtyje!
I support Putin and green peasants!
Karbauskis rules again! I am with him too!



Užsiregistravo: 2010-02-08, 03:13
Pranešimai: 2791
Reputacija: +612
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-24, 12:01 
     
- rašė:
svetys rašė:
O vaizdžiai tai gali atrodyti, kad ir taip: pasididinam vėžinę ląstelę iki futbolo aikštės dydžio (ar bet kokio kito) paieškom ko reikia ir tai konvertuojam į SF ir t.t.

Kaip tavo JF padidins ląstelę iki futbolo aikštės dydžio? Būtų neblogai, nes daugybė procesų yra per spartūs ir per mažuose mastuose, kad būtų galima efektyviai tyrinėti.
Na, tai JF neturi savyje atstumo/dydžio sąvokos (pvz. panašiai kaip funkcija „skanu“). Tai lieka žaisti konvertacijomis „iš SF į JF“ ir „iš JF į SF“. O norimam dydžiui pasiekti naudotinos vienos išeities pozicijos SF ir atitinkamos pozicijos iš „horizontalaus skaidymo“ JF pozicijoje.
O kitame pjūvyje tai atrodytų maždaug taip: imama ląstelė (bet kokio dydžio objektas) -> iš jos šalinamas objekto dėmuo -> likęs judėjimas analizuojamas ne dydžio sąvokose -> į gautą rezultatą vėl įdedamas objekto dėmuo, kuris jau gali būti futbolo aikštės dydžio. Na, ir žinoma tai nebūtų optiškai padidinto vaizdo atitikmuo (nors gal kažkada ir tai bus pasiekta per papildomas transformacijas).
(+ man čia reikia stengtis, nuoseklumo dėlei, neišlysti iš 2 pieš. konteksto)

Vėlgi, nereiktų čia skubėti. Juk šioje temoje dar nėra apibrėžti „visi heliocentrinės sistemos pagrindai“, o jūs jau aiškinatės „gps signalo plonybes aname navigacijos prietaise“.
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-25, 10:16 
     
Trečias piešinys.

Šiame jau bus apie pagrindinį matavimo vienetą Judėjimo fizikoje (JF).
Tai jau bus nebe apie litus SF, o apie eurą JF”.
Ir vėl tradicinis klausimas: gal kas šiame piešinyje konkrečiai prieštarauja esamiems fizikos dėsniams?

Ir netradicinis klausimas. Sakykim, šis piešinys (o ir ankstesni) nelabai pasiduoda analizei per tiesiogines šiuolaikinės fizikos (SF) sampratas.
Taigi, žiūrint per kokias universalijas galima „prisikabinti“ prie panašių pozicijų konstruktyvios analizės?

Paveikslėlis
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-27, 11:33 
     
Nieko nesuprantu.
Pirmiausia kelia abejoniu vadinama momentine busena. Ar tai yra belaike busena? Tokiu atveju abejoju, kad gamtoje is vis butu momentiniu/belaikiu busenu. Jei tai laikine/momentine busena, tai koks jos laikas/momentas?
Del Marito. Tai trukme tarp busenu. Tai kodel Maritas, o ne laikas?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-11-30, 19:32
Pranešimai: 2322
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +100
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-27, 13:02 
     
Aidas rašė:
Pirmiausia kelia abejoniu vadinama momentine busena. Ar tai yra belaike busena? Tokiu atveju abejoju, kad gamtoje is vis butu momentiniu/belaikiu busenu. Jei tai laikine/momentine busena, tai koks jos laikas/momentas?
Teisinga ir konstruktyvia linkme žiūrite ir klausimai racionalūs, geri.
Būtent to paaiškinimai ir bus sekančiame piešinyje. Nes tai paaiškina dar vieną svarbią poziciją JF (be kurios būtų sunkiai įsivaizduojamas visų JF pagrindų pristatymas).
Cituoti:
Del Marito. Tai trukme tarp busenu. Tai kodel Maritas, o ne laikas?
Ne. Tai ne trukmė tarp būsenų, o procedūra „kaip vyksta perėjimas iš vienos būsenos į kitą“.
(3 piešinyje parašyta: Maritas yra procesų matavimo vienetas, lygus vienos momentines būsenos perėjimui į kitą momentinę būseną.)

Tai yra maritas savyje įtalpina absoliučiai visus (esamus, empiriškai pastebimus, teorinius ir t.t. būsenų kitimo būdus.
T.y. maritas yra mažiausias įmanomas proceso dydis į kurį galima įtalpinti bet kurią būsenų kitimo būdų variaciją.

Vėlgi, marite nėra ir įprastinių šiuolaikinei fizikai (SF) laiko matų. Išskyrus tai kas įtelpa į momentinės būsenos sampratą, o tai aiškiau bus pateikta sekančiame piešinyje (tad čia kol kas nesiplėsiu į tą pusę).
  • +1


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-02-27, 15:59 
     
svetys rašė:
Pažiūrėkim priešingai. Pvz. kaži kaip funkcionuotų klasikinė mechanika, jei jos skaidyme būtų ignoruojama, sakykim, trinties funkcija. Kaži į auto variklius nebepiltumėme alyvos?

Na, žmogus neturi kito produktyvaus pasirinkimo tik kaip kažkokiomis funkcijomis (fizikinėmis, mokslinėmis) paaiškinti jį supančios realybės veikimą.
Aš neturėjau tos minties, kad ignoruotume dedamuosius fizinės sistemos poveikius, nes be jų mes neaprašytume lygčių sistemos ir dažnai skaičiavimai būtų klaidingi. Nors iš esmės bet kada galima tą dalyką išmesti, kurio mums nereikia, kai mes laikome, kad trinties jėga yra nykstamai maža arba bet kuri kita, tada mes jos paprasčiausiai nevertiname ir priligyname nuliui. Tą mes darome, kai mums svarbus sistemos kiekybinis pokytis, o kai mums svarbu tiksliai suskaičiuoti, kad ir 10 reikšminių skaičių tikslumu, vertiname viską. Todėl priklausomai nuo sistemos vertinimo mes galime pilti alyvą arba ne - pasirinktinai.

Cituoti:
Na, duotu atveju (reiškinyje “judantis objektas”) pvz. aš negebu išskirti daugiau nei dvi pagrindines funkcijas...
Per daug plati sąvoka, kuriai dar reikia kitų paaiškinimų. Trumpiau tariant mes aiškinamės išaiškinimus, kuriems reikia dar kitų išaiškinimų. O pvz aš ir bet kas kitas galėtų prigalvoti daugiau funkcijų, kurios nei bus pagrindinės nei nepagrindinės. Judėti gali tiesiaeigiai, tolygiai, netolygiai, kreivai, bet kaip, greitėjančiai, lėtėjančiai. Pats objektas gali būti dalelė, fotonas, banga etc. Taip pat objektas gali turėti pradines koordinates, laiką kiek jau juda. Galima tęsti be galo be krašto. Tik visas tas mūsų išskaidymas priklausys nuo to, kokią mes sistemą nagrinėjame.

Cituoti:
Pvz. vienas esminis privalumas būtų tai, kad Judėjimo fizika duos žmogui naudos (praktinės ir teorinės*) daugiau nei davė ir duoda visa Statikos fizika per visą savo egzistavimo laiką.
Atsiprašau, svety, bet be statinės fizikos kaip jau kažkas minėjo yra ir kinematika - apie kūnų judėjimą. Ir savaime suprantame, kad statikos dinaminiams reiškiniams mums neužteks. Mes operuojame ir tuo, ir anuo, kad galėtume įvertinti tai, kas mums reikalinga.

Cituoti:
Cituoti:
Kam iš viso ta papildoma objekto f-ja?
Ne. Tai yra visai ne objekto funkcija. Tai yra reiškinio „judantis objektas*” viena iš dviejų pagrindinių funkcijų…
Užtat visų tų sąvokų įvedinėjimas, papildomas aiškinimas ar jų kitoks interpretavimas tiesiogiai klaidina bei man, asmeniškai, nesuteikia jokio aiškumo. Galbūt nuo pripratimo čia? Man reikėtų visus metus gyventi vien "judėjimo fizika", kad eitų ką nors iš jos išpešti.

Cituoti:
*ir su laiku „bus tik dar blogiau“, nes lendant vis giliau i mikro lygius – visi objektai (materija) vis labiau atrodo tik kaip judėjimo/energijos sankaupos.
Realiai taip, kadangi judėjimas tiesiogiai susijęs su kinetine energija. Kas čia aukščiau paminėta, neįžiūriu, jog turėtų naudos lendant giliau.

svetys rašė:
Šiame jau bus apie pagrindinį matavimo vienetą Judėjimo fizikoje (JF). Ir vėl tradicinis klausimas: gal kas šiame piešinyje konkrečiai prieštarauja esamiems fizikos dėsniams? Taigi, žiūrint per kokias universalijas galima „prisikabinti“ prie panašių pozicijų konstruktyvios analizės?
Aš mėginčiau prisikabinti prie "marito". Teigiama, kad jis įvyksta per laiko tarpą. Kokį laiko tarpą? Trumpą, ilgą etc.

Jeigu teigiama, kad 'maritas' nusako pokytį, tai kam tą pokytį reikia charakterizuoti dviejomis būsenomis. Jeigu jau įvyko pokytis, tai mes matysime, kad arba kažkas padidėjo arba sumažėjo, o gal ir iš viso nepakito. Taigi jeigu koks greitis padidėjo, tai atitinkamai mums nereikia sudėtingų sąvokų nusakyti pokyčiui. Sakykime, kad sistemoje pakeitėme vieną kintamąjį, bet pakito visi 5 kintamieji. Tai kiek būsenų čia galima įvardyti? Praktiškai tiek, kiek kintamųjų.

Tad ir trečias paveikslėlis kol kas man miglotai suprantamas.
  • 0


_________________
Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo | Henry Ford


Moderatorius

Užsiregistravo: 2009-01-13, 02:37
Pranešimai: 12898
Miestas: Panevėžys
Reputacija: +210
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 512 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4, 5 ... 21  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'