Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 22 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Švietimas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-28, 22:05 
     
Apslifavus ideja nebloga, bet man idomu, kaip ji bus pritaikoma praktikoje?
Lengvai tariant, tai siuo metu mokinys turi taikytis prie sistemos, o ko pasekoje prarandamas jo tikras talentas. Manau geresni rezultata pasiektume, kai sistema taikosi prie mokinio ir leidzia jam tobuleti.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-11-23, 22:16
Pranešimai: 179
Reputacija: +8
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 00:39 
     
nesamone,tie mokiniai kurie aktyviau visokioj kulturinej ar socialinej veikloj dalyvauja ir rinksis profesijas socialiniu ar kulturiniu pagrindu kaip taisykle,o busimas technikas ar inzinierius isvis tokioj sistemoi kaip balta varna atrodys, o kur dar atskirtis tarp didesniu miestu ir rajonu lygiu, ar net tam paciam mieste ar rajone tarp skirtingu mokyklu
  • 0




Užsiregistravo: 2009-01-25, 12:02
Pranešimai: 685
Reputacija: +37
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 01:16 
     
qriuqriu rašė:
o busimas technikas ar inzinierius isvis tokioj sistemoi kaip balta varna atrodys


O būsimas technikas, inžinierius gali kaupti balus dalyvaudamas jaunųjų išradėjų konkursuose, fizikos, matematikos olimpiadose, nuotoliniu būdu mokytis specializuotose mokyklėlėse. Gali nuotoliniu būdu išsilaikyti "Solidworks" arba "Autodesk Inventor" sertifikatus. Tokiam moksleiviui niekas netrukdys kurti semestrinius mini projektėlius ir juos teikti atsiskaitymui arba už juos gauti bonusus. Pavyzdžiui moksleivis konstruoja lėktuvėlį, bet kartu veda ir viso proceso blogą, ir tiek už vieną, tiek ir už kitą veiklą gauna balus, kaip už kūrybinę ir mokslo šviečiamąją veiklą. Be to būsimas inžinierius gali savanoriauti artimiausioje gamybos įmonėje vasaros laikotarpiu kaip praktikantas ir pan. Galimybių tikrai daug, tik reikia vaikus nuo mažumės pratinti galvoti apie savo įgūdžius ir augintis vertę darbo rinkoje, o ne kambaryje užsidarius CS tratinti naktimis.

Siūloma sistema tikrai skamba daug žadančiai.
  • +1




Užsiregistravo: 2010-12-02, 01:33
Pranešimai: 853
Reputacija: +281
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 03:17 
     
shift rašė:
qriuqriu rašė:
o busimas technikas ar inzinierius isvis tokioj sistemoi kaip balta varna atrodys


O būsimas technikas, inžinierius gali kaupti balus dalyvaudamas jaunųjų išradėjų konkursuose, fizikos, matematikos olimpiadose, nuotoliniu būdu mokytis specializuotose mokyklėlėse. Gali nuotoliniu būdu išsilaikyti "Solidworks" arba "Autodesk Inventor" sertifikatus. Tokiam moksleiviui niekas netrukdys kurti semestrinius mini projektėlius ir juos teikti atsiskaitymui arba už juos gauti bonusus. Pavyzdžiui moksleivis konstruoja lėktuvėlį, bet kartu veda ir viso proceso blogą, ir tiek už vieną, tiek ir už kitą veiklą gauna balus, kaip už kūrybinę ir mokslo šviečiamąją veiklą. Be to būsimas inžinierius gali savanoriauti artimiausioje gamybos įmonėje vasaros laikotarpiu kaip praktikantas ir pan. Galimybių tikrai daug, tik reikia vaikus nuo mažumės pratinti galvoti apie savo įgūdžius ir augintis vertę darbo rinkoje, o ne kambaryje užsidarius CS tratinti naktimis.

Siūloma sistema tikrai skamba daug žadančiai.


Kazkaip skaitant sita komentara iskart sis straipsnis pries akis isdygo. Anyway, daugelis tavo aprasytu "budu" reikalauja nemazai financiniu investiciju ir laiko, ne didmiestyje gyvenantiems isvis ribotos galimybes. Ir moksleiviui savanoriauti gamybos imoneje? Tikriausiai juokauji, reta kuri imone nepilnameti pas save isileis.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-05-29, 01:28
Pranešimai: 279
Reputacija: +36
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 03:26 
     
Didesnio idiotizmo turbūt jau nesugalvos... Visų pirma, toks vertinimo būdas būtų tikrai per sudėtingas veiksmingai vykdyti bei paruošti. Taip pat per stipriai neapibrėžtas, nes sunku pasakyti kokia kompetencija turėtų būti renkama, žymima ir kaip pagal ją būtų vertinama. Be to, mokiniui save vertinti bei žymėti savo veikla pačiam būtų netikslu, nes charakteris labai stipriai įtakotų pateikiamą informaciją (savikritiško ir perdedančio žmonių kompetencijų didumas ir kokybė labai skirtųsi, nes kiekvienas kitaip vertintume tai, ką reikėtų įrašyti į kompetenciją, o ko ne), todėl reikėtų, kad kažkas kitas pildytų, vertintų ir prižiūrėtų kiekvieno mokinio pažangą labai detaliai, jis turėtų būti labai objektyvus, bet toks dalykas praktiškai neįmanomas kai nėra anonimiškumo, net ir labiausiai pasišventęs asmuo negali valdyti savo pasąmonės, kuri irgi daro įtaką mūsų sprendimams. Čia dar ne viskas, nepamirškite, koks milžiniškas kiekis skirtingų kintamųjų dalyvautų tokiame vertinime, tai smarkiai sumažintų rezultatų patikimumą ir tikslumą, be to, mūsų aktyvumas neturi įtakos mūsų sugebėjimams, ką ir turėtų vertinti egzaminai. Priedu prie to, lankyti įvairias mokyklas, būrelius, dalyvauti konkursuose ar renginiuose kainuoja laiko ir pinigų (kelionių išlaidos, mokamų pamokų kaina ir pnš.), taip pat miestiečiai turi kur kas didesnę galimybę visam tame dalyvauti dėl susisiekimo kokybės. Tokie veiksniai nesuteikia vienodų galimybių vertinime, o tai jau neetiška. Beje, nepamirškime to, kad dalyvavimas tuose renginiuose neturi tokios įtakos mūsų žinioms ir sugebėjimams, prabuvęs specialią mokyklą nebūtinai reikš, kad tu supratai, ką ten aiškino, dalyvavimas konkurse nebūtinai reikš, kad tu protingas toje srityje, be to, toks vertinimas būtų durstomas per ilgą laiką, tokiu atveju būtų vertinama ne tavo dabartinės žinios, o tavo pastangos (kurios nebūtinai ves vaisius) ir aktyvumas. Ir net neliktų aišku, kokie realios tavo žinios, nes būtų pateikiama per didelis kiekis informacijos nuspręsti, kokio tu lygio pasakyti tiksliai neišeitų dėl konkrečios informacijos trūkumo, ką ir tikrina dabartiniai egzaminai, be to, egzaminai laikomi norint nustatyti ar tu turi pakankamai žinių suprasti tai, ką studijuosi ar dirbsi, jei tuo metu tu jų neturi, įsigyk jas ir bandyk vėl, nieks per vieną naktį gi netaps Vunderkindu, ir nepamirškime, kad žinios įgyjamos pakankamai lėtai, bet nepamirštamos ir taip greitai, kad nesugebėtai jų atsiminti egzamino metu. Vadinas tavo žinios parodytos pavasarį bus panašios ir vasara bei rudenį. Galiausiai dar vienas dalykas, kurį norėčiau pabrėžti- tai, kad ne vien abiturientai laiko egzaminus, o sekant tokio vertinimo sistemos logiką būtų privaloma sekti visų žmonių veiklą, o tam nėra išteklių, nebent, kas nors sukurs pakankamai galingą dirbtinį intelektą, kuris mus ir rūšiuotų pagal tuos kriterijus. Dėkui už dėmesį.
P.S. Jei jau egzaminų nesugeba sureguliuoti tinkamai, tai kaip jie ruošiasi naują ir visai nebandytą sistemą pritaikyti ir padaryti kokybišką nepadarant žalos?
  • +1




Užsiregistravo: 2014-09-09, 20:18
Pranešimai: 5
Reputacija: +3
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 05:31 
     
X-log rašė:
Kazkaip skaitant sita komentara iskart sis straipsnis pries akis isdygo. Anyway, daugelis tavo aprasytu "budu" reikalauja nemazai financiniu investiciju ir laiko, ne didmiestyje gyvenantiems isvis ribotos galimybes. Ir moksleiviui savanoriauti gamybos imoneje? Tikriausiai juokauji, reta kuri imone nepilnameti pas save isileis.


Nustebtum sužinojęs, kiek šiuolaikinės įmonės įdeda pastangų savo būsimiems darbuotojams ugdyti. Tai ne tik ekskursijos gamykloje, bet ir seminarai, karjeros dienos, simuliaciniai darbo pokalbiai ir t.t. Atsiradus tokiai vertinimo sistemai didesnės įmonės galėtų teikti nuotolinius ugdymo sprendimus.

Cituoti:
daugelis tavo aprasytu "budu" reikalauja nemazai financiniu investiciju ir laiko

Nesupratau, nori tapti specialistu, bet nesiruoši tam skirti nei laiko nei investicijų? Tai kam tu toks reikalingas? Galų gale tokia kaupiamojo balo sistema leistų sudėti aiškesnius prioritetus mokymosi srityje. Dabar tu turi kalti viską iš eilės nes reikia išlaikyti visus egzus. Aš kaip universiteto žmogus tau galiu pasakyti, kad mums daug įdomesni motyvuoti ir savo kelią žinantys studentai, nei neapsisprendėliai šimtukininkai.

Cituoti:
Didesnio idiotizmo turbūt jau nesugalvos... Visų pirma, toks vertinimo būdas būtų tikrai per sudėtingas veiksmingai vykdyti bei paruošti. Taip pat per stipriai neapibrėžtas, nes sunku pasakyti kokia kompetencija turėtų būti renkama, žymima ir kaip pagal ją būtų vertinama.

Tokia sistema yra sėkmingai taikoma skandinavijos šalyse. Suomijoje profesinis oprientavimas prasideda jau mokykloje. Universitetai prašo stojančiųjų pateikti medžiagą (portfolio) ką jie yra nuveikę toje srityje į kurią nori stoti. O stojančiuosius reitinguoja gausi komisija.

Cituoti:
Taip pat per stipriai neapibrėžtas, nes sunku pasakyti kokia kompetencija turėtų būti renkama, žymima ir kaip pagal ją būtų vertinama.


Viskas labai paprasta. Lygiai taip pat, kaip su kvalifikacijos kėlimo kursais, kuriuos sudaro tam tikras valandų skaičius. Kad pasiekti tam tikrą normatyvą nurodomas suminis valandų skaičius. Šiuo atveju galima įvesti tam tikrą kompetencijos taškų sistemą. Jei tu ruošiesi būti inžinieriumi, žiūri kokios veiklos yra siūlomos ir kiek jos taškų duoda. O tas veiklas teikiantieji yra akredituoti pagal bendrą sistemą.
Pavyzdžiui. Universitetai pertendentams į studijas gali organizuoti kursus, už kuriuos teiktų tam tikrą taškų skaičių. Arba, kokia nors stambi gamybos įmonė, kuriai reikalingi inžinieriai, gali organizuoti profesinius mokymus, o tam gaudami dotacijas iš ŠM, tai galėtų daryti nemokamai. O be to daugeliui tų balų kaupti reikėtų tik kompo namuose su internetu.

Cituoti:
ir nepamirškime, kad žinios įgyjamos pakankamai lėtai,

Žmogau, atsibusk, dabar XXi amžius, žinios buvo reikalingos anksčiau, dabar reikalingi GEBĖJIMAI. O egzaminai niekaip to neatspindi.

Cituoti:
dalyvavimas konkurse nebūtinai reikš, kad tu protingas toje srityje

Svarbu ne pats dalyvavimo konkurse faktas ar užimta vieta, bet tavo sukurtas/pateiktas sprendimas. Ateitis priklauso kūrybingiems.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-12-02, 01:33
Pranešimai: 853
Reputacija: +281
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 10:47 
     
marius.serbenta.5 rašė:
Didesnio idiotizmo turbūt jau nesugalvos... Visų pirma, toks vertinimo būdas būtų tikrai per sudėtingas veiksmingai vykdyti bei paruošti. Taip pat per stipriai neapibrėžtas, nes sunku pasakyti kokia kompetencija turėtų būti renkama, žymima ir kaip pagal ją būtų vertinama.

Per daug sudėtingai galvojate. Kažkas panašaus buvo KTU, kai jie priimdavo dalį studentų be egzaminų, o tik atsižvelgdami į jų 9-11 baigimo pažymius. Mintis buvo ta, jog tokie pažymiai tarp mokinių ir mokytojų nebuvo laikomi svarbiais, nebūdavo "pritempiami" ar pagerinami ir kur kas geriau atspindėjo moksleivio norą ir gebėjimą mokytis visą laiką. KTU šią praktiką taikė kelis metus ir buvo patenkinti įvedę šią tvarką, nes kartu su jų pagal pačių susidarytus mokyklų reitingus ir tokiu būdu patekusių ir pabaigusių statistika buvo kur kas geresnė. Studentai, kurie planavo stoti į techninius mokslus irgi buvo kur kas užtikrintesni, į egzaminus galėjo eiti atsipalaidavę ir ramūs, nes žinojo, jog paskutinio egzamino pažymiai jiems nėra tiek svarbūs. Deja, dėl kitų universitetų lobizmo ŠMM šį būda uždraudė.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-05-05, 16:52
Pranešimai: 507
Miestas: Kaunas
Reputacija: +87
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 12:12 
     
shift rašė:
Nustebtum sužinojęs, kiek šiuolaikinės įmonės įdeda pastangų savo būsimiems darbuotojams ugdyti. Tai ne tik ekskursijos gamykloje, bet ir seminarai, karjeros dienos, simuliaciniai darbo pokalbiai ir t.t. Atsiradus tokiai vertinimo sistemai didesnės įmonės galėtų teikti nuotolinius ugdymo sprendimus.


Kalba buvo ne apie seminarus ar ekskursijas, o "savanoriauti artimiausioje gamybos įmonėje vasaros laikotarpiu kaip praktikantas".

shift rašė:
Nesupratau, nori tapti specialistu, bet nesiruoši tam skirti nei laiko nei investicijų? Tai kam tu toks reikalingas? Galų gale tokia kaupiamojo balo sistema leistų sudėti aiškesnius prioritetus mokymosi srityje. Dabar tu turi kalti viską iš eilės nes reikia išlaikyti visus egzus. Aš kaip universiteto žmogus tau galiu pasakyti, kad mums daug įdomesni motyvuoti ir savo kelią žinantys studentai, nei neapsisprendėliai šimtukininkai.

Pats vaikas gali tam skirti tik laiko, lesos gulasi ant tevu/valstybes peciu. Vaikai is daugiavaikiu/ nepasiturinciu seimu praktiskai neturetu galimybiu pasireiksti.
Visu egzaminu laikyt nereik, dazniausiai uztenka 3-4 abituros egzaminu.

shift rašė:
Viskas labai paprasta. Lygiai taip pat, kaip su kvalifikacijos kėlimo kursais, kuriuos sudaro tam tikras valandų skaičius. Kad pasiekti tam tikrą normatyvą nurodomas suminis valandų skaičius. Šiuo atveju galima įvesti tam tikrą kompetencijos taškų sistemą. Jei tu ruošiesi būti inžinieriumi, žiūri kokios veiklos yra siūlomos ir kiek jos taškų duoda. O tas veiklas teikiantieji yra akredituoti pagal bendrą sistemą.
Pavyzdžiui. Universitetai pertendentams į studijas gali organizuoti kursus, už kuriuos teiktų tam tikrą taškų skaičių. Arba, kokia nors stambi gamybos įmonė, kuriai reikalingi inžinieriai, gali organizuoti profesinius mokymus, o tam gaudami dotacijas iš ŠM, tai galėtų daryti nemokamai. O be to daugeliui tų balų kaupti reikėtų tik kompo namuose su internetu.

Tavo visi pateikti variantai yra per nuotolini? Nes gyvenantiems ne Vilniuje/Kaune/Klaipedoje/Siauliuose butu totalus pravalas. O ir per nuotolini, ka daryti, jeigu namuose 5 zmones, o kompas tik vienas ar jis paprasciausiai per silpnas/ senas?
  • +1




Užsiregistravo: 2009-05-29, 01:28
Pranešimai: 279
Reputacija: +36
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 14:16 
     
Neįgyvendinama sistema. Dėl objektyvumo trūkumo. Elementariai...

Cituoti:
O būsimas technikas, inžinierius gali kaupti balus dalyvaudamas jaunųjų išradėjų konkursuose, fizikos, matematikos olimpiadose, nuotoliniu būdu mokytis specializuotose mokyklėlėse. Gali nuotoliniu būdu išsilaikyti "Solidworks" arba "Autodesk Inventor" sertifikatus. Tokiam moksleiviui niekas netrukdys kurti semestrinius mini projektėlius ir juos teikti atsiskaitymui arba už juos gauti bonusus. Pavyzdžiui moksleivis konstruoja lėktuvėlį, bet kartu veda ir viso proceso blogą, ir tiek už vieną, tiek ir už kitą veiklą gauna balus, kaip už kūrybinę ir mokslo šviečiamąją veiklą. Be to būsimas inžinierius gali savanoriauti artimiausioje gamybos įmonėje vasaros laikotarpiu kaip praktikantas ir pan. Galimybių tikrai daug, tik reikia vaikus nuo mažumės pratinti galvoti apie savo įgūdžius ir augintis vertę darbo rinkoje, o ne kambaryje užsidarius CS tratinti naktimis.


Viskas labai gražu. Tik kaip objektyviai įvertinsi rezultatus, kuriuos pasiekė moksleivis? Olimpiados sakai? Vienintelės ko nors vertos olimpiados - respublikinės. Tuos piliečius dar būtų įmanoma objektyviai įvertinti. O visa kita - šūdas. Nes lygiai tarp miestų gali skirtis nesuvokiamai smarkiai.

Kas dėl savanoriavimo artimiausioje gamybos įmonėje... Ir vėl tu kliedi. Vilniuje, Kaune - tvarkoj, rasi gal tokių įmonių. Ką daryt visiems likusiams? Tu supranti, kad niekas neims to moksleivio, kurį toje įmonėje ne tik paleist ganytis reikės, bet jam ir vadovaut, jį prižiūrėt, nes TU UŽ JĮ ATSAKYSI. Jis neturi net fuckin 18 metų. Kas tai įmonei už tas išlaidas mokės? Čia gi ne studentas, kuris jau pilnametis ir turi daugiau proto bei kažkokių specialybinių žinių.

marius.serbenta.5 - puikūs argumentai. Pritariu.

Cituoti:
Nesupratau, nori tapti specialistu, bet nesiruoši tam skirti nei laiko nei investicijų? Tai kam tu toks reikalingas?


Kvaily, apie moksleivius dabar kalbame, o ne apie pilnamečius studentus. Leiskis ant žemės...

Cituoti:
Dabar tu turi kalti viską iš eilės nes reikia išlaikyti visus egzus. Aš kaip universiteto žmogus tau galiu pasakyti, kad mums daug įdomesni motyvuoti ir savo kelią žinantys studentai, nei neapsisprendėliai šimtukininkai.


Kokio tu universiteto (tu apskritai, supranti, kas yra tas universitetas?..) dar žmogus?! Čia kolegijos taip persivadino šiais laikais? :D Asmenys, kurie sugeba tik savo smulkią sferą nagrinėt - niekada daug nepasiekia. Kas iš to, kad žmogus nerealiai geras inžinierius/programuotojas/ekonomistas/etc., jei nei raštu, nei žodžiu nesugeba nei užsienio kalba, nei gimtąja apibūdint, ką jis ten daro ir ką supranta? Voverė rate, kuri padaro visą juodą darbą. Tuo tarpu, universitetas turi lavinti žmogų ne tik kaip savo srities specialistą, bet kaip ir asmenybę, kuri supranta kas vyksta pasaulyje ir kodėl būtent taip vyksta. Robotai reikalingi tik užduotims vykdyti.

Cituoti:
Žmogau, atsibusk, dabar XXi amžius, žinios buvo reikalingos anksčiau, dabar reikalingi GEBĖJIMAI. O egzaminai niekaip to neatspindi.


Ko neatspindi?.. Jei žmogus nesugeba elementarios lygties išspręst (ką ir tikrina egzaminai) - nu tai turim tuos gebėjimus, kokius turim.
  • +2




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 16:10 
     
X-log rašė:
Pats vaikas gali tam skirti tik laiko, lesos gulasi ant tevu/valstybes peciu. Vaikai is daugiavaikiu/ nepasiturinciu seimu praktiskai neturetu galimybiu pasireiksti.


Pradžiai reikia pripažinti, kad šiai dienai nepasiturinčių vaikai lygiai taip pat negali niekur "pasireikšti", t.y. jei jie gyvena kažkur ne pas tėvus mieste su universitetu, tai jų tėvai irgi negalės tame mieste išlaikyti, net jei mokysis idealiai.
  • +2




Užsiregistravo: 2010-04-01, 21:51
Pranešimai: 3040
Reputacija: +387
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 16:56 
     
visiškai kvaila vertinimo sistema mano manymu. jokio objektyvumo, nes vertins kaip kas nores, pagal mokytojo norus daugmaž.... egzaminai visiems vienodi butini.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-05-12, 19:34
Pranešimai: 93
Reputacija: +12
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 19:27 
     
Cituoti:
Viskas labai gražu. Tik kaip objektyviai įvertinsi rezultatus, kuriuos pasiekė moksleivis?

Klausyk, o kaip darbdavys sugeba objektyviai įvertinti būsimą darbuotoją? Kaip užsienio universitetai įvertina stojančiuosius? Pasižvalgyk toliau nei Balbieriškis.

Cituoti:
Ką daryt visiems likusiams? Tu supranti, kad niekas neims to moksleivio, kurį toje įmonėje ne tik paleist ganytis reikės, bet jam ir vadovaut, jį prižiūrėt, nes TU UŽ JĮ ATSAKYSI. Jis neturi net fuckin 18 metų. Kas tai įmonei už tas išlaidas mokės? Čia gi ne studentas, kuris jau pilnametis ir turi daugiau proto bei kažkokių specialybinių žinių.


Kalbėkim pavyzdžiais, provincijos miestuose yra didžiausias kvalifikuotų specialistų trūkumas. Kai kurios įmonės jau dabar sudarinėja sutartis su moksleiviais, finansuoja dalį studijų kainos, kad šie baigę grįžtų į gimtąjį miestą ir užimtų garantuotą darbo vietą.

Cituoti:
Jis neturi net fuckin 18 metų.

Jei 16-18 metų vis dar tebėra "kaušas", tai tokio įmonė neįsileis. Įsileis tokius, kurie žino, ko nori. O tokių tikrai netrūksta. Juos koordinuoti būtų paskirti personalo vadovai arba atstovai ryšiams su visuomene, pastarieji tikrai nepersidirba.

Cituoti:
Kvaily, apie moksleivius dabar kalbame, o ne apie pilnamečius studentus. Leiskis ant žemės...

Ir ką? Tokia sistema padėtų atskirti stabilius ir motyvuotus, nuo dinderistų. Be to, gera proga patikrinti moksleivio socialinius įgūdžius. Jei koks mėmė, tai tegul ir sėdi pas mamą iki 30 m.

Cituoti:
Kokio tu universiteto (tu apskritai, supranti, kas yra tas universitetas?..) dar žmogus?!

Nesiplėsiu, bet tu tikriausiai iš visų daugiausiai žinai kas yra universitetas? Leisk atspėsiu, baigei LT tik bakalaurą (arba iki jo dar nepriėjai), užsienyje niekur nesimokei, darbo pagal sušiktą specialybę neradai ir dabar ant visos sitemos burnoji?

Cituoti:
Tuo tarpu, universitetas turi lavinti žmogų ne tik kaip savo srities specialistą

Nusišneki. Geriausi pasaulio universitetai ruošia specialistus realiam poreikiui, į studijų kokybės kontrolę įtraukiami socialiniai partneriai iš įmonių. Poreikis gali būti iš mokslo, pramonės, socialinės sferos ir t.t. "Pasaulio supratimą" palikim savišvietai.

Cituoti:
Ko neatspindi?.. Jei žmogus nesugeba elementarios lygties išspręst (ką ir tikrina egzaminai) - nu tai turim tuos gebėjimus, kokius turim.

Lygtis yra žinios. Bet pagal lygtį sukurti mechninį mazgą ir jį sudernti su kitomis mechninėmis bei elektroninėmis istemomis jau reikalingi gebėjimai. Arba papraščiau kalbant lygtį reikia mokėti pritaikyti. MAn įdomiau ne tas fizikas, kuris gavo šimtuką, bet tas, kuris gavęs mažiau mėgaujasi tomis žiniomis ir ką nors konstruoja, užuot sausas lygtis gliaudęs.
  • -2




Užsiregistravo: 2010-12-02, 01:33
Pranešimai: 853
Reputacija: +281
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 19:50 
     
Cituoti:
Klausyk, o kaip darbdavys sugeba objektyviai įvertinti būsimą darbuotoją? Kaip užsienio universitetai įvertina stojančiuosius? Pasižvalgyk toliau nei Balbieriškis.


Ir vertina pagal pasiekimus moksle, buvusiuose darbuose. Ir tai yra objektyvu. Jei žmogus mokėsi gerai (tą rodo pažymiai, egzaminų rezultatai), buvusiuose darbuose daug ir sėkmingai nuveikė - nuveiks ir pas tave įmonėje. Užsienio universitetai vertina pagal pažymius, motyvacinį laišką, reikia kartais rekomendacijų.

Cituoti:
Kalbėkim pavyzdžiais, provincijos miestuose yra didžiausias kvalifikuotų specialistų trūkumas. Kai kurios įmonės jau dabar sudarinėja sutartis su moksleiviais, finansuoja dalį studijų kainos, kad šie baigę grįžtų į gimtąjį miestą ir užimtų garantuotą darbo vietą.


Taip, būtent. KALBĖKIM PAVYZDŽIAIS. Tai kurios įmonės sudarinėja sutartis su moksleiviais? Kuriuose provincijos miestuose čia didžiausias kvalifikuotų specialistų trūkumas (neblogai būtų darbo skelbimų pavyzdžių)? Ir kiek tiems kvalifikuotiems specialistams jie siūlo?.. Ir apskritai, apie kokius kvalifikuotus specialistus kalbi? Suvirintojus?..

Cituoti:
Jei 16-18 metų vis dar tebėra "kaušas", tai tokio įmonė neįsileis. Įsileis tokius, kurie žino, ko nori. O tokių tikrai netrūksta. Juos koordinuoti būtų paskirti personalo vadovai arba atstovai ryšiams su visuomene, pastarieji tikrai nepersidirba.


Gyveni kažkokiame fantastiniame pasaulyje. Dar kartą kartoju. Už asmenį iki 18 metų atsakys ta įmonė, kurioje tas paauglys "dirbs". Kam tai įmonei atsakomybė?.. Už asmenį, kuris neneš jokios naudos? Ir tik GALBŪT, ateityje sugalvos ten įsidarbint?..

Cituoti:
Ir ką? Tokia sistema padėtų atskirti stabilius ir motyvuotus, nuo dinderistų. Be to, gera proga patikrinti moksleivio socialinius įgūdžius. Jei koks mėmė, tai tegul ir sėdi pas mamą iki 30 m.


Čia tie motyvuoti, tai kas?.. Vienetai paauglių tiksliai žino, kuo nori būt. Ir iki tol, kol nepabaigė mokyklos - tai net nėra problema. Mokykloje ir turi sugalvoti, ką norės veikti ateinančius 15 metų. O po 15 metų gali tekt ir vėl persikvalifikuot. Todėl mokykloje ir mokinamos absoliučiai visos disciplinos. Ir mokykla neturi būti fakin profesinė mokykla. Tai yra bendrojo išsilavinimo įstaiga. Taip ir turi būt. Nebent norim turėt daug sraigtelių...

Cituoti:
Nesiplėsiu, bet tu tikriausiai iš visų daugiausiai žinai kas yra universitetas? Leisk atspėsiu, baigei LT tik bakalaurą (arba iki jo dar nepriėjai), užsienyje niekur nesimokei, darbo pagal sušiktą specialybę neradai ir dabar ant visos sitemos burnoji?


Tai pasigirk, doktorante, kokiame universitete/universitetuose mokeisi? O dėl manęs nesijaudink. Baiginėju bakalaurą, sėkmingai dirbu pagal specialybę ir jau spėjau pamatyt realią situaciją, ko iš tiesų reikia darbe.

Cituoti:
Nusišneki. Geriausi pasaulio universitetai ruošia specialistus realiam poreikiui, į studijų kokybės kontrolę įtraukiami socialiniai partneriai iš įmonių. Poreikis gali būti iš mokslo, pramonės, socialinės sferos ir t.t. "Pasaulio supratimą" palikim savišvietai.


Konkrečiai, kurie universitetai? Kuriuos Europos universitetus tu laikai gerais?

Cituoti:
Lygtis yra žinios. Bet pagal lygtį sukurti mechninį mazgą ir jį sudernti su kitomis mechninėmis bei elektroninėmis istemomis jau reikalingi gebėjimai. Arba papraščiau kalbant lygtį reikia mokėti pritaikyti. MAn įdomiau ne tas fizikas, kuris gavo šimtuką, bet tas, kuris gavęs mažiau mėgaujasi tomis žiniomis ir ką nors konstruoja, užuot sausas lygtis gliaudęs.


Neskiri teorijos nuo taikymo?.. Fizika - fundamentalus mokslas. Jei fizikas kažką mieliau konstruoja, nei gliaudo teoriją - vadinasi, jam reikėjo stot ne į fiziką, o į inžineriją (fizikos ir matematikos taikymą). Man atrodo labai paprasta ir suprantama. Tikras fizikas mėgausis ir teorinėmis žiniomis. Lygiai kaip inžinierius konstravimu...
  • +1




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-29, 19:59 
     
Cituoti:
Klausyk, o kaip darbdavys sugeba objektyviai įvertinti būsimą darbuotoją? Kaip užsienio universitetai įvertina stojančiuosius? Pasižvalgyk toliau nei Balbieriškis.

Įmonės pagal darbo pokalbį (nuo jų pačių priklauso, ar išsirenka tinkamą personalą), universitetai (rimti) stebi bendrą tos šalies mokslo lygį ir pagal tai priskiria atitinkamą konvertuojamą koeficientą.

Cituoti:
Kalbėkim pavyzdžiais, provincijos miestuose yra didžiausias kvalifikuotų specialistų trūkumas. Kai kurios įmonės jau dabar sudarinėja sutartis su moksleiviais, finansuoja dalį studijų kainos, kad šie baigę grįžtų į gimtąjį miestą ir užimtų garantuotą darbo vietą.

teorinis modelis gal ir yra, bet praktiškai nelabai girdėtas dalykas. Regionuose iš vis retas verslininkas galvoja daugiau nei diena į priekį.

Cituoti:
Jei 16-18 metų vis dar tebėra "kaušas", tai tokio įmonė neįsileis.

Niekas net vasaros darbams neskuba įdarbinti. Studentui gauti praktiką irgi vos ne įsiprašyti reikia (regionuose). Tad sek toliau pasakas, kaip moksleiviai lyg kokioj Indijoj bus pigi darbo jėga.

Cituoti:
Juos koordinuoti būtų paskirti personalo vadovai arba atstovai ryšiams su visuomene, pastarieji tikrai nepersidirba.

1) Kai kalbam apie regiono įmones, tai dažniausiai tokių -žmonių nėra.
2) Kodėl žmogus turėtu norėti nešti papildomą asmeninę atsakomybę, kuri neįeina į jo pareigybes? Juk jei jis "paaukštinamas", tai susižeidimo, vagystės ar pan atveju atsako pats pirmas, o jo buvimas toje nuolatinėje vietoje neleistu atlikti pirminių užduočių.
3) Kokia nauda iš priežiūros vadovo, kuris pats nieko neraukia? Sakykim tekinimas. Manai didelė nauda iš prievaizdo - direktoriaus asistentės?

Cituoti:
Geriausi pasaulio universitetai ruošia specialistus realiam poreikiui, į studijų kokybės kontrolę įtraukiami socialiniai partneriai iš įmonių.

Gal metas atskirti universitetus nuo proftechninių mokyklų?

Cituoti:
Poreikis gali būti iš mokslo, pramonės, socialinės sferos ir t.t. "Pasaulio supratimą" palikim savišvietai.

Kadangi apie mokslą nieko neišmanai, sunku kažką diskutuoti.

Cituoti:
Bet pagal lygtį sukurti mechninį mazgą ir jį sudernti su kitomis mechninėmis bei elektroninėmis istemomis jau reikalingi gebėjimai.

Be lygčių, tau niekas nesukurs naujų laidų, naujų medžiagų. Kitaip sakant, eilinis inžinierius tesugeba naudotis gautais įrankius. Naujus įrankius kuria mokslas. Jei žmonės vadovautusi taviškėmis idėjomis, ko gero matuotumėmės kurio akmeninis kirvukas gražiausias.

Cituoti:
MAn įdomiau ne tas fizikas, kuris gavo šimtuką, bet tas, kuris gavęs mažiau mėgaujasi tomis žiniomis ir ką nors konstruoja, užuot sausas lygtis gliaudęs.

Nes kaip jau išsiaiškinome, apie mokslą nerauki nieko, tad nesuvoki, kad būtent pirmasis turėtu eiti į universistetą įgyti dar daugiau teorinių žinių ir jas išmokti panaudoti sprendžiant problemas. Kai antrasis turi eiti į proftechnines, kur išmokys kaip jam mechaniškai tą patį darbą atlikti iki kas pasakys jog tos žinios paseno.
  • 0


_________________
Žmonės, kurie neapkenčia tiesos, nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. Fransua Fenelonas


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-01-09, 12:50
Pranešimai: 6318
Reputacija: +153
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-30, 01:22 
     
Cituoti:
Ir vertina pagal pasiekimus moksle, buvusiuose darbuose. Ir tai yra objektyvu. Jei žmogus mokėsi gerai (tą rodo pažymiai, egzaminų rezultatai), buvusiuose darbuose daug ir sėkmingai nuveikė - nuveiks ir pas tave įmonėje. Užsienio universitetai vertina pagal pažymius, motyvacinį laišką, reikia kartais rekomendacijų


Tai kame problema? Jei pagal analogiškus kriterijus bus vertinamas moksleivis tai jau bus neobjektyvu? Man pavyzdžiui įdomu ne tik valstybinio egzamino rezultatas (o juk po kiekvienų egzaminų spaudoje pilasi ašarų pakalnės dėl "neteisingų" egzaminų užuočių), bet ir tai kaip žmogus mokėsi konkrečius dalykus paskutiniuosius kelis mokslo metus. Taipogi man įdomu ar būsimas studentas paskutinę naktį sugalvojo stoti ar dėsningai tam ruošėsi iš anksčiau. Pavyzdžiui kaip "objektyviai" atsirinkti studentą mechatronikos, robotronikos arba gamybos inžinerijos studijoms vien tik pagal egzamino pažymį? Mechatronikoje teikčiau privalumą tiems žmonėms, kurie lankė lėktuvėlių konstravimo būrelius, klubus, turi šioje sferoje pasiekimų. Arba stojančiam į robotroniką mielai duočiau bonusą jei jis baigęs kokią nors robotikos akademiją. Tokį žmogų priėmus į studijas būtų aišku, kad jis nepabėgs po pirmo semestro kur nors į LEU filologiją. Dabar tie trys egzaminai nieko per daug nepasako apie būsimą studentą. O jei dar kalbėti apie menų specialybes - architektūra, dizainas, kūrybinės industrijos, tai mokykloje net nėra disciplinų, kurios reprezentuotų tų sričių gebėjimus.

Cituoti:
Tai kurios įmonės sudarinėja sutartis su moksleiviais?

Šituos atvejus žinau iš pokalbių su mūsų socialiniais partneriais, t.y. įmonių atstovais. Be jų sutikimo firmų pavadinimais nesimėtysiu. Bet kalba eina apie LT žinomas įmones, kurios yra Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, ir keliuose Vakarų Lietuvos miestuose.

Cituoti:
Už asmenį iki 18 metų atsakys ta įmonė, kurioje tas paauglys "dirbs".

O kas už asmenį atsako kai jis savanoriauja viešuose renginiuose? Beje kalba eina ne apie "darbą" įmonėje, bet labiau apie įmonės veiklos stebėjimą. Moksleivis iš ugdymo įstaigos gautų tipinį klausimyną, kurį jis turėtų užpildyti stebėdamas pasirinktos įmonės/organizacijos veiklą. Visa tai aprašyti referate ar mokyklos tinklalapio straipsnyje. Manau, kad tokia užduotis moksleiviui daug įdomesnė nei sėdėti klasėje ir graužti vadovėlį?

Cituoti:
Vienetai paauglių tiksliai žino, kuo nori būt. Ir iki tol, kol nepabaigė mokyklos - tai net nėra problema. Mokykloje ir turi sugalvoti, ką norės veikti ateinančius 15 metų.

Yra toks terminas kaip "karjeros planavimas" ir kiekvienas moskleivis turi kuo anksčiau pradėti ieškoti sau aktualių veiklos sričių bei karjeros krypčių. Vakaruose tai praktikuojama, tad joks čia baubas.

Cituoti:
O po 15 metų gali tekt ir vėl persikvalifikuot.

Lietuva įstojusi į ES įgyvendina mokymosi visą gyvenimą programą. Vakarų visuomenėse net senukai nebijo persikvalifikuoti, nes prie kintančių aplinkybių visada reikia mokėti prisitaikyti.

Cituoti:
Tai pasigirk, doktorante, kokiame universitete/universitetuose mokeisi?

Doktorantūrą jau senokai baigiau. O dirbu technologinių mokslų srityje. Turbūt nedaug universitetų šią sritį kultivuoja Lietuvoje.

Cituoti:
Konkrečiai, kurie universitetai? Kuriuos Europos universitetus tu laikai gerais?

Tuos, pagal kuriuos SKVC formuoja studijų kokybės kriterijus. O vienas iš pagrindinių studijų programos kokybės ir sėkmingumo kriterijų yra reali/tiesioginė nauda šalies ūkiui ar konkrečiai veiklos šakai. Kitaip tariant akredituojant studijų programą svarbu tarptautinių ekspertų komisijai įrodyti, kad konkreti specialybė yra reikalinga ir duoda reikiamus gebėjimus turinčius specialistus. Tam į posėdžius su ekspertais yra kviečiami ir įmonių atstovai.

Cituoti:
Niekas net vasaros darbams neskuba įdarbinti. Studentui gauti praktiką irgi vos ne įsiprašyti reikia (regionuose). Tad sek toliau pasakas, kaip moksleiviai lyg kokioj Indijoj bus pigi darbo jėga.

Kalba eina ne apie profesinę praktiką, o apie pažintinę, kai moksleivis susipažįsta su tos srities virtuve, paprasčiausiai stebėdamas įmonės darbą. Tokiu būdu jis gali įsitikinti, ar jo išsvajota specialybė atitinka išankstinį jo susikurtą vaizdinį. Šiandien yra tokia problema, kad daugelis jaunų žmonių renkasi specialybes net nežinodami, kaip toje srityje vyksta darbo procesas, kokia yra kasdienė virtuvė būnant inžinieriumi ar programuotoju.

Cituoti:
Gal metas atskirti universitetus nuo proftechninių mokyklų?

Proftechninės mokyklos ruošia darbo jėgą darbams, kuriems reikalingi amato įgūdžiai. Universitetai siekia/privalo siekti, kad jų absolventas ne tik išmanytų savo pasirinktą sritį (turėtų žinių), bet ir GEBĖTŲ SPRĘSTI PROBLEMAS. Todėl įmonės daugiausiai moka ne tiems darbuotojams, kurie pagal komandą plaktuku daužo, bet tiems kurie sprendžia įmonės veiklos problemas, turi galvą ant pečių ir priima sprendimus, o kartais net rizikingus.

Tarptautinėje mokslo terminijoje yra toks terminas - "PROBLEM BASED LEARNING". Kai tu mokaisi iš vadovėlio, tu gauni tik žinias, bet kai tu mokaisi iš probleminių situacijų, tu įgyji gebėjimų.

Cituoti:
Kadangi apie mokslą nieko neišmanai, sunku kažką diskutuoti.

Žinoma, tu čia apie mokslą išmanai daugiausiai. Net nekyla abejonių.

Cituoti:
Be lygčių, tau niekas nesukurs naujų laidų, naujų medžiagų. Kitaip sakant, eilinis inžinierius tesugeba naudotis gautais įrankius. Naujus įrankius kuria mokslas. Jei žmonės vadovautusi taviškėmis idėjomis, ko gero matuotumėmės kurio akmeninis kirvukas gražiausias.


Jei nebūtų inžinierių, tavieji mokslininkai, kaip kokie "pitagorai", formules kreidele vis dar rašytų ant molinės trobelės sienų. Nes nebūtų, kas tas formules paverstų produktais. Bet mes gi ne apie tai....

Cituoti:
būtent pirmasis turėtu eiti į universistetą įgyti dar daugiau teorinių žinių ir jas išmokti panaudoti sprendžiant problemas. Kai antrasis turi eiti į proftechnines, kur išmokys kaip jam mechaniškai tą patį darbą atlikti iki kas pasakys jog tos žinios paseno.


Dėl pirmojo tu teisus, galbūt jis eis į Fundamentinius mokslus ir studijuos gryną fiziką. Bet antrąjį aš matau, kaip mechanikos, biomechanikos, mechatronikos specialsitą. Kuris PROJEKTUOS produktus apjungdamas daugelį sričių. Gal jis nebus tobulas fizikas, bet gal jis turės pakankamai vaizduotės, kad projektuotų pvz. elektromobilius, dronus, robotus ir t.t. Na o praktika rodo, kad realioje pramonėje labiau vertinami kūrybingi ir gerus socialinius įgūdžius turintys specialistai, nei kokie nors intravertai vienos siauros srities (dar/nepripažintiu) genijai.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-12-02, 01:33
Pranešimai: 853
Reputacija: +281
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-30, 19:01 
     
Cituoti:
Jei pagal analogiškus kriterijus bus vertinamas moksleivis tai jau bus neobjektyvu? Man pavyzdžiui įdomu ne tik valstybinio egzamino rezultatas

Tau kiek, 100 metų? Apsilankyk LAMABPO svetainėj ir pasižiūrėk, kad yra vertinami ir metiniai pažymiai. Kiekvienas universitetas pats gali nusistatyti papildomus bonusus už "įvairius pasiekimus ar mokyklėles.
Bėda tik tame, kad egzaminas aprodo gana nemažai, juk ir universitetuose reiks kažkaip parodyti jog per metus kažką išmokai. Neteko girdėti, kad kuri šalis ar universitetas visiškai atsisakė bendro žinių patikrinimo.

Cituoti:
O jei dar kalbėti apie menų specialybes - architektūra, dizainas, kūrybinės industrijos, tai mokykloje net nėra disciplinų, kurios reprezentuotų tų sričių gebėjimus.

Jei nežinojai, į tas sritis yra atskiri stojamieji, kada žmogus turi asmeniškai pasirodyti komisijai sudarytai iš tos srities universiteto dėstytojų.

Cituoti:
Šituos atvejus žinau iš pokalbių su mūsų socialiniais partneriais, t.y. įmonių atstovais

Ir kiek tavo žinomi žmonės pajėgūs įdarbinti? 100 moksleivių? Kai Lietuvoje kasmet virš 40 tūkst abiturientų.

Cituoti:
O kas už asmenį atsako kai jis savanoriauja viešuose renginiuose?

Jei nepilnametis, atstovas turi būti. Jei nėra, pranešk policijai, jiems bus labai įdomu.

Cituoti:
Beje kalba eina ne apie "darbą" įmonėje, bet labiau apie įmonės veiklos stebėjimą.

Tai pala, kur tavo visas novatoriškumas? Sutinku, stebėti konditerijas, gyvūnėlių priežiūras ir pan įdomu. Ką stebėtum logistikoje, lentpjūvėje ar panašiose įmonėse?

Cituoti:
Manau, kad tokia užduotis moksleiviui daug įdomesnė nei sėdėti klasėje ir graužti vadovėlį?

Naudos 0, praleistų pamokų daug, žinių 0, organizacinis darbas astronominis, jei per metus kiekvienas mokinys bent kelias įmones aplankytu (o išleisti tektu visą mokyklą, kas maždaug apie 1000 žmonių)

Cituoti:
Yra toks terminas kaip "karjeros planavimas" ir kiekvienas moskleivis turi kuo anksčiau pradėti ieškoti sau aktualių veiklos sričių bei karjeros krypčių. Vakaruose tai praktikuojama, tad joks čia baubas.

Tik ne tokiais stebėjimais. Pavežiok mažus vaikus, pamatęs gaisrininkus norės jais tapti, pamačius kuo dirba tėtis, irgi užsigeis... Pakankamai retai vaikystės norai kardinaliai nesikeičia beaugant.

Cituoti:
O vienas iš pagrindinių studijų programos kokybės ir sėkmingumo kriterijų yra reali/tiesioginė nauda šalies ūkiui ar konkrečiai veiklos šakai.

Tokie dalykai gali būti tik tada kai žmogus pats nemoka už savo mokslą. jei aš moku, koks tau reikalas ką studijuosiu?
Galų gale, ES kiek žinau vienintelė Graikija taip planuoja, bet ji įsipareigoja ir įdarbinti universitetus pabaigusius (nes ne kasmet formuojamos tam tikrų mokslų grupės).

Cituoti:
Kitaip tariant akredituojant studijų programą svarbu tarptautinių ekspertų komisijai įrodyti, kad konkreti specialybė yra reikalinga ir duoda reikiamus gebėjimus turinčius specialistus.

Gražu, vaizdinga ir solidu. Bėda tik kad tie užsienio ekspertai neišmano apie vietinės rinkos tendencijas, dar menkiau gilinasi į valstybės ir verslo strateginius planus artimiausiam dešimtmečiui. Ką jie gali patarti? Nieko. Kad tokie ekspertai atvyktu į baigiamųjų darbų gynymusis, galima bent jau bandyti išpešti kur novatariškumas, kur užsienio šaltiniai...

Cituoti:
Tokiu būdu jis gali įsitikinti, ar jo išsvajota specialybė atitinka išankstinį jo susikurtą vaizdinį. Šiandien yra tokia problema, kad daugelis jaunų žmonių renkasi specialybes net nežinodami, kaip toje srityje vyksta darbo procesas, kokia yra kasdienė virtuvė būnant inžinieriumi ar programuotoju.

Akivaizdžiai nesi susidūręs su panašiu organizavimu. Vienam vaikui padaryti staigmeną gal ir pusė bėdos, bet kai reikia suderinti visai klasei, visoms grupės, atskirai pagal kiekvieno vaiko norus. Juos turi lydėti atsakingas asmuo...

Cituoti:
Universitetai siekia/privalo siekti, kad jų absolventas ne tik išmanytų savo pasirinktą sritį (turėtų žinių), bet ir GEBĖTŲ SPRĘSTI PROBLEMAS.

Akivaizdžiai nesugebi įsisavinti žodžio "GEBĖTI". Protiniame darbe - tai suvokti, fiziniame - tai atlikti. Būtent todėl universiteto inžinierius kur kas lėčiau tau surinks nuotekų vamzdyną nei proftechnikas, bet naujus metodus įsisavins atvirkščiai. O tu nori kažkokio mikso, kad universitetai taptu proftechninėmis, kad vien tik dirbtu, o mažiau studijuotu.
  • -2


_________________
Žmonės, kurie neapkenčia tiesos, nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. Fransua Fenelonas


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-01-09, 12:50
Pranešimai: 6318
Reputacija: +153
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-30, 20:05 
     
Cituoti:
Bėda tik tame, kad egzaminas aprodo gana nemažai, juk ir universitetuose reiks kažkaip parodyti jog per metus kažką išmokai.


Universitetuose yra kursiniai projektai, tų projektų gynimai, analitiniai darbai, o skirtingų dalykų svoris kreditais skiriasi. Taip diferencijuojami prioritetai ir studento laikas.

Cituoti:
Jei nežinojai, į tas sritis yra atskiri stojamieji, kada žmogus turi asmeniškai pasirodyti komisijai sudarytai iš tos srities universiteto dėstytojų.


Stojamieji į menus tik sprendžia problemą iš dalies, nes gerai pasiruošti stojamiesiems dar nelygu gerai mokėti piešti. Stojamieji labiau tikrina techniką, bet ne vaizduotę ar motyvaciją.

Cituoti:
Ir kiek tavo žinomi žmonės pajėgūs įdarbinti? 100 moksleivių? Kai Lietuvoje kasmet virš 40 tūkst abiturientų.

Tu kaip užsuktas vėl "įdarbinti". Nu neįdarbinti, o leisti apsilankyti, apžiūrėti.

Cituoti:
Tai pala, kur tavo visas novatoriškumas? Sutinku, stebėti konditerijas, gyvūnėlių priežiūras ir pan įdomu. Ką stebėtum logistikoje, lentpjūvėje ar panašiose įmonėse?

Logistikoje yra labai daug ką stebėti, neveltui yra atskira specialybė - logistikos vadyba. Lentpjūvėje inžinieriaus nereikia, ten pakanka ir profesinį išsilavinimą turinčių žmonių. Tad keistus čia pavyzdžius pateiki.

Cituoti:
Naudos 0, praleistų pamokų daug, žinių 0, organizacinis darbas astronominis, jei per metus kiekvienas mokinys bent kelias įmones aplankytu

Skaitau ir juokiuosi. Pažangios mokyklos, licėjai jau dabar skatina moksleivius vykdyti individualius projektus, organizuoti apklausas, atlikti stebėjimus, - t.y. dirbti su realaus pasaulio duomeninis, ugdyti socialinius įgūdžisu, o ne užsidarius kambaryje vien tik zubrinti knygą, kurią po trijų dienų užmiršti. Pasaulis modernėja, o bambekliai ir lieka bambėti.
Cituoti:
Pavežiok mažus vaikus, pamatęs gaisrininkus norės jais tapti

Vėl pievas rašai, straipsnis apie pakaitalą egzaminams, o tu apie mažus vaikus čia rypauji. Švietimo teoretikai linksta prie nuomonės, kad kiekvienas moksleivis bent 3 val. per savaitę paskirtų laiko savo būsimos profesijos paieškai. Čia ne aš sugalvojau, tad savo ašarų man neadresuok.

Cituoti:
Tokie dalykai gali būti tik tada kai žmogus pats nemoka už savo mokslą. jei aš moku, koks tau reikalas ką studijuosiu?

Mes visiškai ne apie tai kalbam. Ne apie studijų programų kvotas, o apie kiekvienos konkrečios programos gebėjimą atliepti realius poreikius (suformuotų įgūdžių prasme). T.y. jei baigei vadybą, tu privalai turėti kuo daugiau realiam vadybininko darbui reikalingų įgūdžių. Tu galbūt mintinai mokėsi visus ekoniminius vadovėlius, bet paprasčiausiai neturėsi gebėjimo bendrauti su klientais, artikuliuotai demonstruoti kompetencijos, planuoti laiko, dirbti su komanda ir t.t. Vadinasi tavo mintinai iškalti vadovėliai niekam neįdomūs darbo rinkoje, kol negali pademonstruoti realių gebėjimų.

Cituoti:
Bėda tik kad tie užsienio ekspertai neišmano apie vietinės rinkos tendencijas, dar menkiau gilinasi į valstybės ir verslo strateginius planus artimiausiam dešimtmečiui.

Jau pievas vėl pili. Ar bent žinai kas įeina į tą komisiją? Ar žinai kokių duomenų jie reikalauja? Kokiu tikslu jie kviečiasi verslo įmones, kad išsakytų nuomonę apie studijų programą? Vėl gi mes kalbam, ne apie studentų kiekius, o apie studijų kokybinę naudą pagal suformuojamus įgūdžius.

Cituoti:
Akivaizdžiai nesi susidūręs su panašiu organizavimu. Vienam vaikui padaryti staigmeną gal ir pusė bėdos, bet kai reikia suderinti visai klasei, visoms grupės, atskirai pagal kiekvieno vaiko norus.

Ne kiekvienai specialybei to reikia. Bet apie karjeros planavimą jau rašiau anksčiau.

Cituoti:
Akivaizdžiai nesugebi įsisavinti žodžio "GEBĖTI". Protiniame darbe - tai suvokti, fiziniame - tai atlikti. Būtent todėl universiteto inžinierius kur kas lėčiau tau surinks nuotekų vamzdyną nei proftechnikas, bet naujus metodus įsisavins atvirkščiai. O tu nori kažkokio mikso, kad universitetai taptu proftechninėmis, kad vien tik dirbtu, o mažiau studijuotu.


Linksma man tave Arns skaityti. Čia ne aš taip sugalvojau, čia verslo sektorius pastaruosius 10 metų rėkia pilna gerkle, kad yra atotrūkis tarp teorinių žinių ir realaus darbo įmonėje. Kad reikia ieškoti sąlyčio taškų, tam kad darbuotojas kuo greičiau įsijungtų į įmonės veiklą ir nereikėtų jai pusę metų vesti apmokymus elementariems dalykams. Ateina žalias bakalauras ir jis neturi supratimo kaip spręsti įmonės kasdienes problemas, kaip dirbti su įmonės ištekliais, kaip valdyti jam patikėtą personalą. Teoriškai žino, nes atėjo su dešimtukais, bet asmeninių savybių neišsiugdė. Nemoka bendrauti, nemoka pristatinėti ataskaitų, nemoka derėtis su tiekėjais, nesupranta vidinės komunikacijos principų, nes niekad nematė kaip tai realiai vyksta. Ir kiekviena specialybė turi savų niuansų, todėl reali patirtis privalo būti kuo labiau priartinama prie studijų. O grįžtant prie diskusijos temos - realios patirties perteikimas turi prasidėti dar prieš universitetines studijas.
  • -1




Užsiregistravo: 2010-12-02, 01:33
Pranešimai: 853
Reputacija: +281
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-11-30, 22:12 
     
Cituoti:
Tai kame problema? Jei pagal analogiškus kriterijus bus vertinamas moksleivis tai jau bus neobjektyvu?


Seniai naudojamas objektyvesni būdas - tad kam grįžti prie subjektyvaus? Šiaip jau, rimtos kompanijos, duoda dar ir testus išsilaikyt. Kam? Tam kad būtų kiek įmanomai išvengta subjektyvumo.

Cituoti:
Man pavyzdžiui įdomu ne tik valstybinio egzamino rezultatas (o juk po kiekvienų egzaminų spaudoje pilasi ašarų pakalnės dėl "neteisingų" egzaminų užuočių), bet ir tai kaip žmogus mokėsi konkrečius dalykus paskutiniuosius kelis mokslo metus.


Ašaros pilasi iš nevykėlių, kurie arba nieko nemoka, arba nesusitvarko su įtampa. Žinai, būdamas darbdavys, nenorėčiau tokio darbuotojų. Kaip mokėsi - visai neblogai atsispindi egzaminuose. Atestate ir pažymys yra su nurodytu lygiu. Kur čia bėdos?

Cituoti:
. Pavyzdžiui kaip "objektyviai" atsirinkti studentą mechatronikos, robotronikos arba gamybos inžinerijos studijoms vien tik pagal egzamino pažymį? Mechatronikoje teikčiau privalumą tiems žmonėms, kurie lankė lėktuvėlių konstravimo būrelius, klubus, turi šioje sferoje pasiekimų. Arba stojančiam į robotroniką mielai duočiau bonusą jei jis baigęs kokią nors robotikos akademiją.


Tai kokios problemos surengti stojamuosius ar motyvacinius pokalbius?.. Čia jau universitetų reikalas. Nesunkiai tai galima padaryt. Ne mokyklos kiškis, škias. ;)

Cituoti:
Šituos atvejus žinau iš pokalbių su mūsų socialiniais partneriais, t.y. įmonių atstovais. Be jų sutikimo firmų pavadinimais nesimėtysiu.


Kokio dydžio tai įmonės? Ką jos siūlo jauniems darbuotojams? Kokias perspektyvas? Kiek moksleivių galėtų priimt?

Cituoti:
Beje kalba eina ne apie "darbą" įmonėje, bet labiau apie įmonės veiklos stebėjimą. Moksleivis iš ugdymo įstaigos gautų tipinį klausimyną, kurį jis turėtų užpildyti stebėdamas pasirinktos įmonės/organizacijos veiklą. Visa tai aprašyti referate ar mokyklos tinklalapio straipsnyje. Manau, kad tokia užduotis moksleiviui daug įdomesnė nei sėdėti klasėje ir graužti vadovėlį?


Kad tokia užduotis būtų įdomi, tai be abejo. Bet ji negali pakeisti to vadovėlio graužimo. Tai gali būti tik kaip priedas. Tada pritarčiau tokiai veiklai.

Cituoti:
Yra toks terminas kaip "karjeros planavimas" ir kiekvienas moskleivis turi kuo anksčiau pradėti ieškoti sau aktualių veiklos sričių bei karjeros krypčių. Vakaruose tai praktikuojama, tad joks čia baubas.


Tas profiliavimo skatinimas, visko skubinimas lemia tik tai, kad turėsim daug neišprususių asmenų, kurie gal ir bus neblogi savo dalyko specialistai. Bet žinai, vargu, ar pasirinkta kryptis aštuntoje klasėje pomėgiu išliks iki studijų baigimo. Aš asmeniškai per paskutinius metus pakeičiau specialybę, į kurią norėjau stot. Tai nebuvo kardinalus pokytis - nepersimečiau nuo tiksliųjų į menus, ar socialinius. Bet visgi pokytis. Ir dėl to NEI KIEK NESIGAILIU. Ir nematau anei jokios problemos.

Cituoti:
Lietuva įstojusi į ES įgyvendina mokymosi visą gyvenimą programą. Vakarų visuomenėse net senukai nebijo persikvalifikuoti, nes prie kintančių aplinkybių visada reikia mokėti prisitaikyti.


Būtent. O kada lengviau persikvalifikuot?.. Kai yra neblogas bendras išsilavinimas ir išprusimas. Kitokiu atveju pakeisti kryptį labai sudėtinga.

Cituoti:
Tuos, pagal kuriuos SKVC formuoja studijų kokybės kriterijus.


Konkrečiai pavadinimais?

Cituoti:
O vienas iš pagrindinių studijų programos kokybės ir sėkmingumo kriterijų yra reali/tiesioginė nauda šalies ūkiui ar konkrečiai veiklos šakai. Kitaip tariant akredituojant studijų programą svarbu tarptautinių ekspertų komisijai įrodyti, kad konkreti specialybė yra reikalinga ir duoda reikiamus gebėjimus turinčius specialistus. Tam į posėdžius su ekspertais yra kviečiami ir įmonių atstovai.


Tu nesuvoki, kad tai nėra vienintelis kelias į universiteto apibrėžimą - man tas SKVC anei joks ne autoritetas(greičiau priešingai). Turim trijų lygių įstaigas Lietuvoje - profesines mokyklas, kolegijas, universitetus. Profesinėm palikim suvirintojo, santechniko, siuvėjos ir t.t. specialybes, kolegijom palikim ugdyti specialistus - praktikus, o universitetam - platų išsilavinimą turinčius teoretikus.

Cituoti:
Šiandien yra tokia problema, kad daugelis jaunų žmonių renkasi specialybes net nežinodami, kaip toje srityje vyksta darbo procesas, kokia yra kasdienė virtuvė būnant inžinieriumi ar programuotoju


Ir tu niekaip nesužinosi, kas yra dirbti inžinieriu ar programuotoju, kol pats nepabandysi. Gali susidaryti visiškai klaidingą įspūdį. Na atvesk tu tą jaunuolį pas programuotojus. Aš net neįsivaizduoju, kaip reikėtų jam parodyti tą kasdienybę. Nes šiaip iš išorės ta kasdienybė labai nuobodi - sėdi dėdės sukritę į kėdes ir barškina klaviatūrą. Pasikeikia ir vėl barškina. Rodysi darbo rezultatą? Jis gal ir žavi. Bet retas sužinojęs, kaip tas rezultatas gaunamas, norės to siekt.

Cituoti:
Na o praktika rodo, kad realioje pramonėje labiau vertinami kūrybingi ir gerus socialinius įgūdžius turintys specialistai, nei kokie nors intravertai vienos siauros srities (dar/nepripažintiu) genijai.


Bullshit. Ta tavo praktika, tai turbūt labai jau ribota. Priklausomai nuo to, kokį darbą dirba - labiau tinka ekstravertai arba intravertai. Jei būdamas technologinio verslo valdytojas susirinktum vien tik ekstravertus - tiesus kelias į mažą kolektyvo efektyvumą ir savaime suprantama - bankrotą.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-12-01, 00:41 
     
Cituoti:
Seniai naudojamas objektyvesni būdas - tad kam grįžti prie subjektyvaus? Šiaip jau, rimtos kompanijos, duoda dar ir testus išsilaikyt. Kam? Tam kad būtų kiek įmanomai išvengta subjektyvumo.


O darbo pokalbis yra subjektyvus ar objektyvus būdas įvertinti pretendentą? :)

Cituoti:
Kaip mokėsi - visai neblogai atsispindi egzaminuose. Atestate ir pažymys yra su nurodytu lygiu. Kur čia bėdos?

Dar kartą kartoju, įmonei reikalingi ne tie kurie "gerai mokėsi", o tie, kurie gerai IŠMOKO. Ar jauti tose sąvokose skirtumą? :)

Cituoti:
Kokio dydžio tai įmonės? Ką jos siūlo jauniems darbuotojams? Kokias perspektyvas? Kiek moksleivių galėtų priimt?

Įmonės įvairios, nuo 10 iki 500 žmonių. Siūlo įvairias pozicijas skirtingose inžinerinėse sferos: projektuotojai, technlologai, 3D modeliuotojai, automatizuotų sistemų projektuotojai, elektroinžinieriai ir t.t.

Cituoti:
Tu nesuvoki, kad tai nėra vienintelis kelias į universiteto apibrėžimą - man tas SKVC anei joks ne autoritetas(greičiau priešingai).

SKVC yra vienos didelės tarptautinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos dalis. Visi universitetati turi tenkinti tuos pačius reikalavimus.

Cituoti:
Turim trijų lygių įstaigas Lietuvoje - profesines mokyklas, kolegijas, universitetus. Profesinėm palikim suvirintojo, santechniko, siuvėjos ir t.t. specialybes, kolegijom palikim ugdyti specialistus - praktikus, o universitetam - platų išsilavinimą turinčius teoretikus.


Tu teisus, bet nesupranti, ką aš noriu pasakyti. Kodėl čia įpainioji visokius amatus? Aš visokeriopai už platų išsilavinimą, tik tas pločio intervalas turi perdengti darbo rinkai reikalingas kompetencijas. Dirbant įmonėje tikrai reikia daug žinių ir gebėjimų, kurie net gerokai peržengia specialybines žinias.
Apie darbo rinkos poreikius galima pacituoti Pramonininkų konfederacijos prezidentą R. Dargį:

"Neseniai buvo atlikta apklausa, kiek darbdaviui yra svarbus diplomas. Paaiškėjo, kad lemiamas veiksnys yra įgūdžiai ir gebėjimai. Sėkmingai įsidarbinti būtinas ne tik išsilavinimas, kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai, papildomos kompetencijos. Darbdaviui jau šiandien labai svarbu, kad jo darbuotojas būtų technologiškai išprusęs, norintis ir gebantis kurti, mokytis ir tobulėti, kad galėtų būti universalus ir prisitaikantis".
R. Dargis, 2015
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ko ... 500-514757

...
Kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio universitetai? Mūsų šalyje vis dar vadovaujamasi į žinių perteikimo ir atkartojimo strategiją, o užsienyje dėmesys kreipiamas į situacijų sprendimą. Kitaip tariant, žinios yra pagrindas, bet tai dar ne viskas. Juk ir gyvenime mes neturime išankstinio recepto, kaip ir ką spręsti. Nežinome, kas bus rytoj. Taigi pagal turimas žinias, kompetencijas ir patirtį priimame vienus ar kitus sprendimus, taip ir karjeroje.

R. Dargis, 2015-11-19
http://www.vdu.lt/lt/robertas-dargis-ve ... a-seimoje/


Susitikime dalyvaujantis Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad trūksta kūrybingų ir gebančių priimti sprendimus žmonių.

„Mano galva, yra skirtumas tarp to, ko mokoma universitetuose, ir to, ko reikia. Šiandien gera proga apie tai pasikalbėti ir su valstybės vadove. Trūksta žmonių, kurie gebėtų priimti sprendimus, reikalingus besikeičiančioje aplinkoje, kurie būtų kūrybingi, inovatyvūs. Man atrodo, šiandien svarbiausia valstybės užduotis – kaip išugdyti tuos talentus“, – sako R. Dargis.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... kia/136813
  • -1




Užsiregistravo: 2010-12-02, 01:33
Pranešimai: 853
Reputacija: +281
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-12-01, 00:56 
     
Eik pailsėti shift, nes paprastai "išmoko" reiškia baigtinį ko nors rezultatą. Egzaminas ir yra baigtinis, o mokslo metų metu gauti įvertinimai tik tarpiniai, neparodantys ar žmogus įsisavino medžiagą ar tiesiog iškelė kai žinojo konkrečią siaurą vietą, kuri bus tikrinama.

Dargis daug šneka, bet mažai ką siūlo. Turim ir kitą nuolatinį "ekspertą" Avulį, kuris irgi šneka apie viską per žinias, deja jis pats asmeniškai nesivadovauja tuom kuo šneka.

P.S http://www.delfi.lt/verslas/verslas/ver ... d=69466718 duok lengvatų ir nė penkių klasių nebaigęs afganas bus įdarbintas. Tiesiog trykšta "greitų sprendimų, efektyvaus mąstymo" ar dar kokio briedo minčių poreikis. Kita auditorija, kita ir plokštelė :)
  • +1


_________________
Žmonės, kurie neapkenčia tiesos, nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. Fransua Fenelonas


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-01-09, 12:50
Pranešimai: 6318
Reputacija: +153
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2015-12-01, 01:14 
     
Shift, o tu nesupranti, ką aš noriu pasakyti - ne verslas turi nurodinėti, ką ir kaip turi mokyti universitetuose ar juolab mokyklose. Pradėkim nuo paprastų dalykų - kam kuriamas verslas? Kad generuotų pelną. Vienintelis verslo tikslas ir yra būtent toks. Automatiškai - kokio darbuotojo nori verslas? Jau paruošto. Kad mokyti darbo vietoje reikėtų kuo mažiau, kad iškart mokėtų naudotis reikalingomis technologijomis ir t.t. Ir verslui visai nesvarbu, jei pats žmogus bus siauro mąstymo ir supras tik vieną sritį - bus niekinis pilietis. Ir turbūt prastas specialistas, nes net nesupras, kaip veikia tai, kuo jis naudojasi kiekvieną dieną darbe.

Todėl NIEKADA nereikia klausyti, ką visokie Dargiai blevyzgoja. Jie mato savo sąskaitų skaičiukus - kuo didesni, tuo geriau. Jie visuomenės bendra gerove nėra susirūpinę.

Pasakysiu iš savo pusės - verslas gal norėtų, kad universitete pvz. būtų mokoma programavimo kalbų ir šviežiausių technologijų, aktualių problemų sprendimo būdų. Bet universiteto paskirtis yra visiškai ne tokia. Universitete turėtų būti supažindinama iš teorinės pusės. Praktika ateina dirbant. O jei verslas nenori investuoti - tai čia fakin verslo problema. Normalūs darbdaviai investuoja į jaunimą ir supranta gaunamą grąžą.

O kas dėl sunkiai apčiuopiamo kūrybiškumo... To nelabai išugdys jokia mokymo įstaiga. Čia jau žmogaus asmeninėmis pastangomis turėtų būti tai lavinama.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 22 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'