Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 7 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Įdomusis mokslas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2016-06-27, 12:59 
     
Jei tokios kokybės foto paviešino, tai nieko keista, kad patikėjo ir apsigavo
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-22, 17:45
Pranešimai: 734
Reputacija: +104
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-06-27, 14:02 
     
na tau originalą http://24.com.eg/arab-world/1337484.html
  • 0




Užsiregistravo: 2015-12-10, 14:40
Pranešimai: 46
Reputacija: +8
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-06-27, 14:13 
     
Kas jum su ta kokybe blogai...
  • 0




Užsiregistravo: 2015-09-20, 18:51
Pranešimai: 149
Reputacija: +16
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-06-27, 14:16 
     
PG13 rašė:
Kas jum su ta kokybe blogai...

Sugadinus keletą pikselių, sumažinus dar rezoliuciją, padarius tada skaitmeninį priartinimą ir tu jau šioje nuotraukoje matytumei ką nors mistiško (kaip būna Jėzaus portretai ar pnš).
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-22, 17:45
Pranešimai: 734
Reputacija: +104
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-06-27, 18:55 
     
Matomai man kažkas nesmarkiai gerai su makaule. Kad ir kaip bandžiau įsivaizduoti betono sieną, nors kryžiaus galą kąsk, matau kažką panašaus į ežerą... Būna, matomai...
  • 0




Užsiregistravo: 2015-09-25, 16:50
Pranešimai: 9
Reputacija: +4
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-06-27, 19:13 
     
Lizunas kaltina visą svietą, kad niekas jam naujų VR akinių nenuperka. Baisi liga, kai Mona Lizoj negali per musės kakutį Džokondos įžiūrėti. Dar baisiau pagalvojus, kas nutiks, kai Pixarai išmoks realybę renderinti panašią į tą, kokią normalūs žmonės mato. Vargšeliai geimeriai pasiklys tarp pikselių nuosavam tulike.

O straipsnis tai grynas clickbait. Eilinė nuotrauka, kurioje trys objektai nufotografuoti be aiškaus konteksto. Atsitiktinai pataikytas rakursas, kuris implikuoja visai kitą kontekstą.

cvekai: būtent tau viskas tvarkoj su makaule. Matydamas kalnus nuotraukos fone, tikiesi, kad pirmame plane bus užfiksuota kažkas gražaus ir reikšmingo. Uždenk apatinę pusę ir duok 100 žmonių pabaigti vaizdą iš fantazijos. Dauguma ten nupieš kažką idiliško: namukus, turistų stovyklą, mišką, ežerą ar dar kažką, bet tik ne betoninę tvorą su įtemptu dratu virš jos. Tokios kelionių nuotraukos į feisbuką nedėtum (nebent tvorą iškirpęs).

Antra, jei šį vaizdą matytum gyvai ir nesi žvairas (t.y., nežiūri per daug 3D kino ir nežaidi FPS), tai iškart justum, jog tas „ežeras su pakrante“ yra per porą metrų nuo tavęs. Vos tvora papuls į tavo žvilgsnį, akių obuoliai nevalingai „susikryžiuos“ taip, kad ryškiai matytum detalę esančią būtent tokiu atstumu, o ne už kilometro ar ant nosies.

Nuotraukos vaizdas fokusuojasi keliasdešimt cm atstumu – ekrano plokštumoje. Ką ten visokie plizūnai besvaigtų, smegenų taip paprastai neapgausi. Jos iš patirties žino, kad tokiu atstumu negali būti nieko, kas atitinka matomus pikselius. Nėra tokios šiuolaikinės technologijos, kuri sukurtų realistišką vaizdą!

Taigi, smegenys, aptikusios apgaulę, bando iš užuominų suvokti, ką tas pikselių kratinys primena. Aha, spalvotais plotais užpildytas stačiakampis, apie kurį kalba straipsnis. Reklama? Nepanašu, ji šiame portale nebūtų centre bei būtų žymiai kontrastingesnė ir arba su tekstu, arba judėtų... Iliustracija? Gal... piešinukas? Ne, nes piešinuke nebūtų išplaukusių kontūrų ir pastelinių spalvų chaotiškų perėjimų. Panašu į nuotrauką.

Iš patirties žinome, kad nuotraukoje vienas objektas yra centrinis ir pirmiausia reikia nustatyti, kur vaizduotės erdvėje jį pozicionuoti. Matome žydrą plotą su balkšvais kleckais. Iš trilijonų panašių vaizdų, esančių mūsų atminties archyve, smegenis pasirenka milijardą panašiausių, kuriuose žydras plotas su kleckais reiškia dangų. Dangus visuomet yra pats tolimiausias sluoksnis – „kokie penki kilometrai, ne mažiau“. Mes natūraliai sugebame „išmatuoti“ paralaksą objektams, tarkime, poros km atstumu: rūkydamas balkone ir vaikštinėdamas, aš matau, kad namo už poros kvartalų vaizdas slankiojasi tolesnių namų ir dangaus fone.

Vadinasi, mums reikia vaizduotėje užpildyti tuos „kokius penkis kilometrus“, ir čia mes atpažįstame, kad horizontą užstoja kažkokie pilkšvi užapvalinti trikampiai, kurių spalvų perėjimai primena į piramides, tetraedrus ar kūgius su šešėliais. Milijonas požymių mums sako, kad tai greičiausiai yra kalnai, panašūs į tuos, kuriuos užvakar matėm per teliką. Kokiu atstumu juos „padėti vaizduotės pasaulyje“? Iš patirties žinome, kad nuotraukos apžiūrinėjimas skirtingais kampais neturi prasmės, todėl smegenys pradeda ieškoti konteksto tarp pikselių: antrinių požymių pačioje nuotraukoje. Aha: dangus giedras, matomumas geras. Geltoni šviesūs plotai greičiausiai reiškia saulės šviesą. Šešėliai krinta taip, lyg saulė šviestų mums per dešinį petį truputį arčiau horizonto nei zenito, kokiais 60 laipsnių „į vakarus“. Pagal spalvas ir keterų šešėlius, nustatome apytikslį kalnų aukštį (tarkim: 100-1000m), atstumą (hm, giedras oras – tad dangus gal „šiek tiek toliau nei penki km“). Pastebime, kad kalnų viršūnes matyti mums netrukdo atmosferiniai reiškiniai (labai svarbus artefaktas, kurį Avataro dailininkai pamiršo surenderinti). Vadinasi, mes esame arba pačiame kalnų masyve, arba priekalnėse, o tarp mūsų ir artimiausio kalno yra slėnis, besitęsiantis keletą km..

Ir taip toliau, ir taip toliau...

Tvora, kuri šiuo atveju užstoja slėnį, ir yra visiškai ne vietoje, tiesiog sutrikdo tolimų objektų analizės procesą. Ji matoma per ryškiai. Pagal akies optinę sandarą, ji, jei būtų arti, mes žiūrėdami į kalnus ją matytume išplaukusią. Analogiškai, žiūrint į tvorą abiem akimis, mums kalnai turėtų optiškai dvejintis (fotokamera turi vieną objektyvą, todėl nesidvejina).

Kadangi pagal jokią fizikinę optiką tvoros negali būti ten, kur ji matoma nuotraukoje, tai kas tada ten? Arba: jei čia tikrai tvora, tai kodėl kalnų pikseliai yra ne už N km, o visai už tvoros?

Taigi, smegenys išsprendžia uždavinį savaip: pilkšvas plotas, nuo kurio atsispindi saulė ir šviesus dryžis, optiškai besiribojantis su kalnais... Į ką panašu? Perpurtom trilijoną idiliškų kažkada įsimintų vaizdų ir štai: tuose vaizduose dažniausiai būna ežeras slenyje; ežero pakraštyje dažnai būna smėlėta pakrantė.

Kodėl sunku atsipurtyti pradinės iliuzijos? Nes tiek laiko treniruotos ir nepriekaištingai veikusios smegenys negali lengvai pripažinti klaidos, kuri reikštų, kad blemba, mes visą gyvenimą mokėmės pasaulį suvokti neteisingai.

Rezultatas: smegenys, įsitikinusios iliuzijos apgaule, nuotrauką priima kaip du skirtingus vaizdus, suklijuotus vieną ant kito. Arba tu matai tvorą ir atmeti kalnus kaip nereikšmingą wallpaperį, arba tu matai kalnus ir atmeti tvorą kaip kliūtį, tarsi nuotrauka baigtųsi ne ties kadro kraštu, o ties jos kontūru.

Smegenys kiekviename realaus vaizdo kadre atmeta daugybę triukšmų, atspindžių, tinklainę skrodusių kosminių gama fotonų, į suvokiamą vaizdą įsiterpusių prisiminimų... O čia kažkokiam pizunui mat trukdo JPEG artefaktas...
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'