Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 7 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Įdomusis mokslas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-11, 21:08 
     
Cituoti:
Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos, „tamsiojo“, vandenilio sluoksnis

Straipsnio pavadinime turi būti kablelis po „tamsiojo“, ar čia tik aš atsilikęs nuo naujausios lietuvių kalbos skyrybos taisyklių?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-05-22, 14:33
Pranešimai: 1458
Miestas: Dún Laoghaire
Reputacija: +210
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-11, 22:26 
     
Nu kad ne, kablelio po "tamsiojo" nereikia.
  • 0


_________________
If the truth can be said so as to be understood, it will be believed



Užsiregistravo: 2011-04-06, 23:37
Pranešimai: 103
Miestas: Klaipėda
Reputacija: +28
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-11, 23:53 
     
Putulis rašė:
Nu kad ne, kablelio po "tamsiojo" nereikia.

Vietoje kablelio galima brūkšnelį. Čia patikslinimas. Kablelis ir brūkšnelis šiuo atveju lygiaverčiai skyrybos ženklai.
Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos, „tamsiojo“, vandenilio sluoksnis
Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos – „tamsiojo“ – vandenilio sluoksnis
  • 0




Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39
Pranešimai: 4643
Miestas: Vilnius
Reputacija: +834
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-12, 09:27 
     
trapecijau, kablelis turi tris dažniausiai naudojamas funkcijas:

1. Sąrašas, alternatyvų išvardyjimas arba seka. „Vanduo paprastai būna dujinės, skystos, kietos būsenos“. Vietoje paskutiniojo kablelio natūraliau įrašyti jungtuką, kuris paaiškina išvardytų elementų santykį: ir/arba (jei eiliškumas nėra svarbiausia); galiausiai (jei akcentuojame eiliškumą).

Dviejų elementų sąrašas „neskamba“: jų santykį visuomet galima nusakyti jungtuku. Kablelis tokiame kontekste ritmiškai suskaido ne patį sąrašą, o visą sakinį. Beje, tolesnėse pastraipose šią nuostatą kelissyk pažeisiu.

Antraštėje nėra sąrašas. Be to, sąrašą norėtųsi išskirti papildomai.

2. Dvi nuoseklios idėjos. „Saulė virė, mėnesėlis kepė“.

Jei abi frazės lygiavertės, tuomet jas galima išskirti į du atskirus pilnus sakinius. „Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos dujų. Juose gali būti tamsiojo vandenilio sluoksnis.“

Jei antroji mintis tik papildo, paaiškina pirmąją, tuomet išreiškiame sudėtiniu sakiniu. Pagrindinis sakinys neturi prarasti prasmės, papildomą išbraukus. Ar gali dalį nuo kablelio iki taško apskliausti?

Antraštės mintis nėra: „Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos („tamsiojo“ vandenilio sluoksnis).“

3. Papildinys. Intarpas, paaiškinantis konkretų žodį ar junginį.

Tokiais atvejais papildinį galima išbraukti arba išskirti skliaustais (ar kitaip). „Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos („tamsiojo“) vandenilio sluoksnis.“ „Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos – „tamsiojo“ – vandenilio sluoksnis.“

Tai ir yra antraštės mintis.


Kitaip tariant:
– Kablelis arba brūkšnys gali atlikti numanomo praleisto žodžio funkciją. Kablelis – jungtuko: ir/arba/... . Brūkšnys – dažniausiai tarinio. Tam tikrais atvejais brūkšnys gali pats būti centrinės sąvokos branduoliu: („vairuotojas–kontrolierius“ gali būti tiek „vairuotojas, atliekantis kontrolieriaus funkcijas“, tiek „kontrolierius, vairuojantis autobusą“).

– Beveik visais kitais atvejais, skirtukai išskiria papildomą, šalutinę mintį. Atlieka šalutinio sakinio funkciją. Tuomet kablelius, brūkšnius, skliaustus reikia poruoti.

Vienintelė išimtis – kai porą sudarantis kablelis ar brūkšnys atsiduria sakinio pabaigoje ar pradžioje. Tokiu atveju sakinio prasmė nepasikeičia kablelių ar brūkšnių porą pakeitus skliaustais. „Aš nulupsiu bulves (o tu užkaisk vandenį).“


Istoriškai lietuvių kalbos rašyboje (formaliai reikėtų sakyti „skyryboje“) yra bjaurių ortografinių išimčių. Pavyzdžiui: jei keletas skirtukų atsiduria greta, kablelis visuomet eina pirmas (dėl vizualinių priežasčių).

Tokiais atvejais skaitant neįmanoma iššifruoti, kas su kuo poruojasi, kas ką panaikina ar „apskliaudžia“ niekaip kitaip, nei bandant „užrašyti“ spėjamą sakinio mintį.

Antraštė atrodo negražiai, kadangi kablelis atsiduria iškart po uždarančių kabučių. „Klasikinės“ tarybinės taisyklės lieptų jį rašyti kabučių viduje (tuomet suprasti struktūrą būtų dar sudėtingiau). Atkreipk dėmesį: kablelį visuomet paryškinu, jei jis vizualiai užbaigia paryškintą frazę (net kai jis tai frazei semantiškai nepriklauso; pvz.: kreipinys pranešimo pradžioje).

Aš, ko gero, rinkčiausi punktyro pasiūlytą variantą su brūkšneliais arba išvis niekaip neskirčiau. Galbūt grupuočiau taip: „Dujų gigantuose gali būti trečiosios būsenos „tamsiojo vandenilio“ sluoksnis.“ Irgi labai negražu, o dar ir mintis iškraipyta... Gal išvis braukčiau „trečiąją būseną“?
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-12, 12:55 
     
rwc rašė:
trapecijau, kablelis turi tris dažniausiai naudojamas funkcijas:

1. Sąrašas, alternatyvų išvardyjimas arba seka. „Vanduo paprastai būna dujinės, skystos, kietos būsenos“. Vietoje paskutiniojo kablelio natūraliau įrašyti jungtuką, kuris paaiškina išvardytų elementų santykį: ir/arba (jei eiliškumas nėra svarbiausia); galiausiai (jei akcentuojame eiliškumą).

Dviejų elementų sąrašas „neskamba“: jų santykį visuomet galima nusakyti jungtuku. Kablelis tokiame kontekste ritmiškai suskaido ne patį sąrašą, o visą sakinį. Beje, tolesnėse pastraipose šią nuostatą kelissyk pažeisiu.

Antraštėje nėra sąrašas. Be to, sąrašą norėtųsi išskirti papildomai.

2. Dvi nuoseklios idėjos. „Saulė virė, mėnesėlis kepė“.

Jei abi frazės lygiavertės, tuomet jas galima išskirti į du atskirus pilnus sakinius. „Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos dujų. Juose gali būti tamsiojo vandenilio sluoksnis.“

Jei antroji mintis tik papildo, paaiškina pirmąją, tuomet išreiškiame sudėtiniu sakiniu. Pagrindinis sakinys neturi prarasti prasmės, papildomą išbraukus. Ar gali dalį nuo kablelio iki taško apskliausti?

Antraštės mintis nėra: „Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos („tamsiojo“ vandenilio sluoksnis).“

3. Papildinys. Intarpas, paaiškinantis konkretų žodį ar junginį.

Tokiais atvejais papildinį galima išbraukti arba išskirti skliaustais (ar kitaip). „Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos („tamsiojo“) vandenilio sluoksnis.“ „Dujų gigantuose gali būti trečios būsenos – „tamsiojo“ – vandenilio sluoksnis.“

Tai ir yra antraštės mintis.


Kitaip tariant:
– Kablelis arba brūkšnys gali atlikti numanomo praleisto žodžio funkciją. Kablelis – jungtuko: ir/arba/... . Brūkšnys – dažniausiai tarinio. Tam tikrais atvejais brūkšnys gali pats būti centrinės sąvokos branduoliu: („vairuotojas–kontrolierius“ gali būti tiek „vairuotojas, atliekantis kontrolieriaus funkcijas“, tiek „kontrolierius, vairuojantis autobusą“).

– Beveik visais kitais atvejais, skirtukai išskiria papildomą, šalutinę mintį. Atlieka šalutinio sakinio funkciją. Tuomet kablelius, brūkšnius, skliaustus reikia poruoti.

Vienintelė išimtis – kai porą sudarantis kablelis ar brūkšnys atsiduria sakinio pabaigoje ar pradžioje. Tokiu atveju sakinio prasmė nepasikeičia kablelių ar brūkšnių porą pakeitus skliaustais. „Aš nulupsiu bulves (o tu užkaisk vandenį).“


Istoriškai lietuvių kalbos rašyboje (formaliai reikėtų sakyti „skyryboje“) yra bjaurių ortografinių išimčių. Pavyzdžiui: jei keletas skirtukų atsiduria greta, kablelis visuomet eina pirmas (dėl vizualinių priežasčių).

Tokiais atvejais skaitant neįmanoma iššifruoti, kas su kuo poruojasi, kas ką panaikina ar „apskliaudžia“ niekaip kitaip, nei bandant „užrašyti“ spėjamą sakinio mintį.

Antraštė atrodo negražiai, kadangi kablelis atsiduria iškart po uždarančių kabučių. „Klasikinės“ tarybinės taisyklės lieptų jį rašyti kabučių viduje (tuomet suprasti struktūrą būtų dar sudėtingiau). Atkreipk dėmesį: kablelį visuomet paryškinu, jei jis vizualiai užbaigia paryškintą frazę (net kai jis tai frazei semantiškai nepriklauso; pvz.: kreipinys pranešimo pradžioje).

Aš, ko gero, rinkčiausi punktyro pasiūlytą variantą su brūkšneliais arba išvis niekaip neskirčiau. Galbūt grupuočiau taip: „Dujų gigantuose gali būti trečiosios būsenos „tamsiojo vandenilio“ sluoksnis.“ Irgi labai negražu, o dar ir mintis iškraipyta... Gal išvis braukčiau „trečiąją būseną“?

tl;dr
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-05-22, 14:33
Pranešimai: 1458
Miestas: Dún Laoghaire
Reputacija: +210
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2016-07-12, 14:45 
     
Sutinku. Jeigu būtum paaiškinęs, kodėl tavo nuomone nereikia būtent to vieno kablelio, aš nebūčiau konspektavęs. punktyras atsakė, kad kablelį galima dėti, bet tu esi teisus: galima ir nedėti!

(Jei „trečia būsena“ yra veiksnys, interpretuojant: Dujų gigantuose gali būti [dalis] trečios[ios] būsenos – „tamsiojo“ vandenilio sluoksnis.)
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'