Tačiau, kaip paaiškinti priklausomybę psichodeliniams narkotikams, tokiems kaip LSD ar psilocibinas
PS.Autorius konkretus imbicilas LSD yra haliucogenas ,o ne joks siaubas/baubas narkotikas apgailetina rastleva.

itariu tik ta sakini perskaitei, ir parasei sita nesamone. Ka tu tuom norejai pasakyt visiskai nesupratau, o straipsnis puikus ir protingas.

Visiškas briedas. Žmonės vartoja svaigalus, narkotikus ir visą kitą ššššš tam , kad pakeistu savo būseną, nes tikrasis AŠ niekam nepatinka, o kaip aš prisilupu degtinės ar uzrūkau žolės tampu ne savimi ir tada man būna labai gera. Nieks nenori dirbti su savo vidiniais demonais, su savo emocijom, energijom, papraščiau pasiteisinti, kad kaltas tas, anas , trečias tik ne AŠ ir prisiliuobti degtinėles taip pakeičiant savo būsena. Pagrindinis dalykas yra būsena kaip tu jautiesi.Nieks nenori palikti "KOMFORTO ZONOS" kurioje dabar yra ir kazką keisti, daug dirbti su savimo ir tobulėti, geriau permesti atsakomybę kitiems pasiteisinant blogu oru, piktu darbdaviu, spūstimis, didelėmis kainomis ir visa aplinka, ar ne taip yra. Žmonės yra didziausi tinginai. Va visa paslaptis.

Atskalūnas gana teisus, žmonėm realus pasaulis neįdomus. Jei ne narkotikai ar alkoholis tai bent jau kompiuteriai ir virtualus pasaulis

Eikit po markę suvalgykit, o tada dar kartą pagalvokit, ką norėjot pasakyt.

Jeigu tamstai net haliucinogenai nesiskaito psichodelikais, mažu vertėtų mažinti dozes?

Svaigintis patinka visiems žinduoliams, ypač jaunikliams.

O klausimą, kodėl būtent žmonės tampa nuo svaiginimosi priklausomi, aš interpretuočiau kaip būtinybę socialinės grupės individams (kurie turi stipriai išvystytą analitinę logiką ir šiaip elgtųsi visiškai pragmatiškai) kartais elgtis iracionaliai. Populiacija, kuri visuomet priima tik pragmatiškus sprendimus, ilgainiui pralošia prieš subalansuotą pragmatizmo, altruizmo ir rizikos kombinaciją.

Spėčiau, kad tikėjimas aukštesniais tikslais, menai, kitos socializacijos priemonės tam tikrais žmogaus vystymosi etapais tapo pakankamai reikšmingu privalumu, kad evoliuciniu spaudimu nukonkuruotų ne tik griežtai analitinį protą, bet ir potraukį nuo jo atsiriboti pavertė būtina sveiko individo savybe. T.y., populiacija gali išnaudoti logikos genijaus sugebėjimus, tačiau jiems leidusi išvešėti kaip normai ilgainiui susinaikintų – todėl stiprėja populiacijos, kurios sugeba palikti analitikus ties tolerancijos riba („dėl kvapo“). Atoveiksmis: iš genijų išlieka tik tie, kurie sugeba kartais išjungti racionalų protą. „Analizės genas“ turi didesnės reprodukcines galimybes tandeme su „neracionalios fantazijos“, „intuicijos“, „empatijos“ genais.

Ar gali racionalus deterministinis mechanizmas suteikti lygias teises „fantazijai“? Ne, nebent tik priimant akivaizdžiai nereikšmingus sprendimus, arba kai logika pripažįsta pralaimėjimą – t.y., kai ji „apskaičiuoja“, jog bet koks jos sprendimas nėra geresnis už loteriją – t.y., praktiškai niekada (pavyzdys: joks žmogus negali apsimesti net pačiu trivialiausiu atsitiktinių skaičių generatoriumi be išorinio entropijos šaltinio). Taigi, racionalų protą privalo valdyti dar viršesnis, jam nepaklusnus mechanizmas: ir štai turime priklausomybę nuo svaigalų. Tokią stiprią, kad racionalus protas negali iškelti imperatyvo „svarbiau nemirti badu nei likti nepasisvaiginus“.

Nujaučiu, kad tuoj atsiras protingučių, aiškinsiančių, kad jie neturi jokių priklausomybių, jas įveikia ar viską sprendžia geležine logika. Tai neįmanoma. Jei būtumėte tikrai informacijos teorijos genijai, nesunkiai tą išskaičiuotumėte. Jeigu smegenų loginis aparatas neturėtų išorinių saugiklių, jis kaipmat perkaistų užšokęs ant paprasčiausio sustojimo uždavinio. O elementarus klausimas, „kada jau reikia stabdyti skaičiavimą, kad neperkaisčiau“, ir yra viena iš šio uždavinio variacijų.

Todėl anksčiau ar vėliau pajuntame, kad logikos grandinė tampa isteriška, tarsi trūktų oro. Alkoholikas pajunta fizinio troškulio simptomus, asketas refleksyviai ieško sąlygų medituoti, tikintysis viliasi, jog aukštesnysis protas pasiūlys sprendimą.

Toliau įsijungia sąlyginiai refleksai. Kol nežinai, kad neskanią sriubą galima pasūdyti, iš alkio suvalgysi ir tokią. Žinodamas, ieškosi druskos. Atlygio grandinė smegenyse alkstant „trumpinasi“ ties druskos vaizdiniu. Kai nesusitvarkome su mintimis ar emocijomis – ties malda, sportu ar LSD.

Kdel zmones naudoja
Sakot kad zmones nori pabegti nuo realybes? Ne atvirksciai?
Nuo realybes babegt uztenka ir telefono.
Pskaitykit, Pbandykit nor karta td komentuokit. kad ir DMT
tada tikrai pradesit kelt klausimus kur yra tikra realybe o kur ne. Nes tikrai suabejosit.
Kas nori tas suzinos. O kam svarbiau kolektyvine nuomone ir pripazinimas tie mastys kaip visi nekes ko visi bijos ko visi