- Tas jaunų žmonių "barjerų" neturėjimas savotiškai žavi ir žavėjo visais laikais.
- Tai tarsi intravertas (senas) prieš ekstravertą (jauną). Jiems nekelia streso smulkmės, nes jie susikoncentravę į didžius dalykus, tik ta didybė kartais atrodo kaip bevertis išpūstas burbulas. "Pasipūtėlių ir visažinių" buvo anksčiau, tad čia svarbesnis kitas momentas - atvirumas naujovėms.
Išvada: atvirumas naujovėms nebūtinai garantuos gerą ir laimingą ateitį. Čia dar reikia sugebėjimo naujoves įprasminti savaip.
P.s. tas naujovių vaikymasis man kažkaip asocijuojasi su vaikų "informacijos" vaikymusi. Jiems viską reikia pačiupinėti, išbandyti, bet ne viską galima turėti. Tad nuo pasirinkimo momento prasideda žmogaus šabloninis pasaulio suvokimas - prioritetai, varžantys pasirinkimo laisvę.
- Pasirinkimas varžo jeigu savo pasirinkimo nesugebi išnaudoti. Tad labai daug žmonių tiesiog nieko nesirenka - plaukia pasroviui, o savirealizacijos trūkumą slopina, kartais atrodančiu beprasmiu, bet masiniu naujos informacijos rinkimu.
- Hmm. O ką mes čia darome rašinėdami komentarus? Ar jie apskritai turi kažkokią prasmę, vertę? Ar tai keičia mūsų gyvenimo kokybę ar tik mes rašinėjame tą patį per tą patį siekdami emocinio pasitenkinimo, deja neatnešančio jokių rezultatų?????