Fizika pagaliau vėl darosi įdomi. Čia ta pilotinė banga spėju daug turėtų koreliuoti su de Broilio banga ir jos ilgių. Žinom, kad eksperimentai tam neprieštarauja. Bet kaip atsirado tos de Broilio bangos idėja čia truputis: https://chem.libretexts.org/Core/Physic ... Wavelength
Citata: ”Because real particles do not travel at the speed of light, De Broglie submitted velocity (v) for the speed of light (c).”
Kažkaip neįtikino pats gavimo būdas, nors spėjimas geras. Bet grynai spėjimas.
Hm, gal ir man paspėlioti iš kur būtent tokio ilgio banga… na gerai bandymas 01
Čia diskutavom kaip eterio judėjimas veiktų stovinčią bangą. Buvo paminėta formulė: A1+A2 =A0 sin( w ( x / (2pi (c+v)) + t ) ) + A0 sin( w ( x / (2pi (c-v)) - t ) )
Tai va jei A1 ir A2 dalelės Komptono dažnio bangos judančios viena prieš kitą eteriu, na tarkim, kad dalelė kaip kos rezonatorius, kur pimyn atgal "varinėja" Komptono banga,
tada A1+A2 grupinės bangos ilgis dideliu tikslumu lygus de Broilio bangai ! Ypač kai dalelės (elektrono pvz.) greitis mažesnis už 0,1 c
Pagal šitą versiją de Broilio banga nėra kokia tai sinusoidė, bet grupinė / moduliuotą banga dviejų didesniu / nešančiu Komptono bangos dažnių.
Įdomumas tame, kad pagal šitą hipotezę de Broilio banga gali judėti labai greitai, daug greičiau už c. Tiesiog kam įdomu galit pasianimuoti formulę su kokia programa.
Galvoju, gal tai net galėtų sugražinti lokalumą, nes šitai bangai ne problema gerokai viršyti c, jos pagalba neperduosi informacijos turbūt, bet gal ji gali paaiškinti kaip nutolę susieti objektai “jaučia” viens kitą susietumo eksperimentuose.
Galvoju, gal tai net galėtų sugražinti lokalumą, nes šitai bangai ne problema gerokai viršyti c, jos pagalba neperduosi informacijos turbūt, bet gal ji gali paaiškinti kaip nutolę susieti objektai “jaučia” viens kitą susietumo eksperimentuose.
Būtent dėl to de Broilio - Bohmo teorija ir yra nelokali.
Galvoju, gal tai net galėtų sugražinti lokalumą, nes šitai bangai ne problema gerokai viršyti c, jos pagalba neperduosi informacijos turbūt, bet gal ji gali paaiškinti kaip nutolę susieti objektai “jaučia” viens kitą susietumo eksperimentuose.
Būtent dėl to de Broilio - Bohmo teorija ir yra nelokali.
Tai gi ir populiariausioj iki šiol interpretacijoj yra nelokalumas. Šitą klausimą būtų galima atidėti kol kas. Užtad dvigubo plyšio eksperimentą su dalelėm pilot wave daug logiškiau aiškina. Beje švarus eksperimentas visai nesenai tebuvo atliktas priešingai nusistovėjusiam tikejimui, kad čia senai eksperimentiškai patikrintas faktas:
Dėl pačio EmDrive tai net nežinau, kol kas neturiu nuomonės, nes jei jis ir veikia tai ne kaip fotoninis variklis, fotoninis išvysto per mažai galios. Tarkim jei visą sunaudotą energiją versti šviesa stumos impulso bus ryškiai mažiau nei jie sakosi gaunantys. Kad veiktų EmDrive turėtų priversti judėti priešinga kryptim kažkokius kitus eterio/vakuumo “gyventojus”.
Iš http://www.ikpress.org/abstract/6485 "Scientific literature refers to a strange observed phenomenon, “impossible” according to traditional physics, looking at the experimental feasibility of the so called “EM Drive”. The authors have called it an Impulsive Thrust from a Closed Radio-Frequency Cavity in Vacuum. Here we present a possible explanation for the observed thrust based on the conceptual framework of Eurhythmic Physics, a kind of pilot-wave theory aiming at bridging the gap between quantum and macroscopic systems. Applied to the present system, a generalized guidance condition could explain the claimed absence of reaction of the material of the drive on the enclosed fields."
Užtad dvigubo plyšio eksperimentą su dalelėm pilot wave daug logiškiau aiškina.
Kame logika įvesti mistinę pagal apibėžimą neįmanomą aptikti pilotinę bangą, kai rezultatai identiški kaip ir be jos?..
_alvydas_ rašė:
Beje švarus eksperimentas visai nesenai tebuvo atliktas priešingai nusistovėjusiam tikejimui, kad čia senai eksperimentiškai patikrintas faktas:
Ne švarus, o tiesiog tiksliai pagal Feynmano vadovėlyje konkrečią pasiūlytą schemą.
_alvydas_ rašė:
"Scientific literature refers to a strange observed phenomenon, “impossible” according to traditional physics, looking at the experimental feasibility of the so called “EM Drive”. The authors have called it an Impulsive Thrust from a Closed Radio-Frequency Cavity in Vacuum. Here we present a possible explanation for the observed thrust based on the conceptual framework of Eurhythmic Physics, a kind of pilot-wave theory aiming at bridging the gap between quantum and macroscopic systems. Applied to the present system, a generalized guidance condition could explain the claimed absence of reaction of the material of the drive on the enclosed fields."
Na reiks pažiūrėt kas ta Eurhythmic Physics.
Čia ne ta, kur de Broilio - Bohmo, o analogija, kaip pvz hidrodinaminė analogija.
Tada šaudom elektronus. Jei remtis pilot wave elektronai praeis tik pro vieną iš plyšių. Tie kurie praeis pro kairę pvz. bus stumiami labiau į kairę, tie kur praeis pro dešinį plyšį bus stumiami į dešinę. Bet jie vistiek sudarys interferencija su savo lydinčia banga.
Tada jei parinkus tinkamą (pastovią) įtampą ant plokstelių turėtų susidaryti dvi interferencinės juostelės ant ekrano. Nuo elektronų jos ir taip būna labai mažos tai jas išskirti kažkokiam atstume ant ekrano nebūtų problema.
Yra viena neginčijama tiesa, niekas negali pažeisti fizikos dėsnių, gali tik jie būti neteisingai aprašyti ir suprasti. Jei EM Drive veikia, tai nereiškia, kad jis pažeidžia aprašytus dėsnius, gali būti, kad nesugebame išmatuoti ką jis veikia. Ką mokslininkai tikrino? Ar kokias daleles jis atstumia, ar spinduliuoja elektromagnetines bangas. O jei jis veikia gravitacines bangas? Neturime technikos kuri jas matuotu ir neseniai jos buvo sugalvotos. O gal veikia stumdamas laikinas daleles? Kurios atsiranda ir išnyksta? Nebežinau kaip jos vadinasi. Ir jos išnyksta prieš mums jas išmatuojant todėl negalime jų išmetimo pamatuoti. Ar dar kalną kitų teorijų galima prigalvoti.
As pagalvojau ir mano nuomone viskas turetu buti logiska, mes zinom jog E=mc2 tai reisk kad energija = materija siuolaikines raketos varomos materija tai yra degalais ir jie gamina varomaja (kinetine ar potencine nepamenu,lygtais kinetine) energija o sis variklis varomas tik energija, bet jeigu materija = energija vadinasi turetu egzistuoti budas konvertuojantis energija i materija as nesakau jog sis variklis tas bangas konvertuoja i varomaja jega ar materija as sakau, kad jeigu yra varikliai varomi kokiomis nors materialiomis dalelemis siuo atveju deginamais degalais tai galetu buti varomos ir bangomis. Klausimas is dalies susijes su sia tema: Juk augalai saules sviesa kasdien konvertuoja i materija ar ne ??
Toks va dar spėjimas dėl to EmDraivo: nepamenu lyg švedai buvo išgavę šviesą iš vakuumo tiesiog greitai vibruodami veidrodį. Tai va pagalvojau, čia apie fotonų disbalansą nėr ko galvoti, nes net visą energiją panaudojus fotonų gamybai ir nukreipus viena kryptim jų toli gražu nepakanka. Bet kitas dalykas yra tai , kad nuo šitų bangų lakstymo korpusas turėtų vibruoti dideliu dažniu. Gal ta vibracija + em radijacija sumoj sukuria daugiau virtualių ar tikrų trumpai gyvenančių dalelių turinčių masę. Pagal formą labiausiai / su didesne amplitule turėtų vibruoti storasis galas. Jei iš vidinės pusės šalia jo dėl minėtų priežasčių susikuria daugiau trumpai gyvenančių ir masę turinčių dalelių tada tas didysis blynas tiesiog mechaniškai trankosi į jas ir stumia visą aparatą į priekį.
Tada šaudom elektronus. Jei remtis pilot wave elektronai praeis tik pro vieną iš plyšių. Tie kurie praeis pro kairę pvz. bus stumiami labiau į kairę, tie kur praeis pro dešinį plyšį bus stumiami į dešinę. Bet jie vistiek sudarys interferencija su savo lydinčia banga.
Jei laukas bus pakankamai stiprus - interferencijos nebus nei pagal vieną teoriją, nes čiupinėjimas lauku yra matavimas.[/quote]
As pagalvojau ir mano nuomone viskas turetu buti logiska, mes zinom jog E=mc2 tai reisk kad energija = materija siuolaikines raketos varomos materija tai yra degalais ir jie gamina varomaja (kinetine ar potencine nepamenu,lygtais kinetine) energija o sis variklis varomas tik energija, bet jeigu materija = energija vadinasi turetu egzistuoti budas konvertuojantis energija i materija as nesakau jog sis variklis tas bangas konvertuoja i varomaja jega ar materija as sakau, kad jeigu yra varikliai varomi kokiomis nors materialiomis dalelemis siuo atveju deginamais degalais tai galetu buti varomos ir bangomis.
Reaktyviniai varikliai gali būti varomi tiek materialiomis, tiek ir nematerialiomis dalelėmis. Pvz., saulės burė varoma šviesa: https://en.wikipedia.org/wiki/Solar_sail
Denis_LT rašė:
Klausimas is dalies susijes su sia tema: Juk augalai saules sviesa kasdien konvertuoja i materija ar ne ??
Pala, o tas EM Drive tikrai veikia ? Vienur, kitur rašo, kad tas ar kažkas kitas tą ar aną pasakė, bet kažkaip nematau realių šaltinių į kokį pvz NASA puslapį ar kažko panašaus, kuo būtų galima pasitikėti ne kaip eiliniais žurnalistais.
Tada šaudom elektronus. Jei remtis pilot wave elektronai praeis tik pro vieną iš plyšių. Tie kurie praeis pro kairę pvz. bus stumiami labiau į kairę, tie kur praeis pro dešinį plyšį bus stumiami į dešinę. Bet jie vistiek sudarys interferencija su savo lydinčia banga.
Jei laukas bus pakankamai stiprus - interferencijos nebus nei pagal vieną teoriją, nes čiupinėjimas lauku yra matavimas.
Na aš nesu labai įsitininęs, kad nebus, na tiek to tada bandom tokį variantą: čia elektronas pralekia tik pro vieną skyle, nes kitos net nėra, tačiau kitoj pusėj kur turėtų būti antra skylė padarom griovelį arba iškilimą. Pagalvojau, kad pilot bangai nėra jokio reikalo pralindinėti pro plyšį, nes ji daug greitesnė už dalelę (elektroną). Tačiau praėjusi plyšį ji atsispindės nuo aplinkos ir sudarys interferenciją erdvėje kuri savo ruoštu įtakos elektrono trajektoriją.
Klausimas is dalies susijes su sia tema: Juk augalai saules sviesa kasdien konvertuoja i materija ar ne ??
Taip, bet labai labai mažai.
Wait what???
Didžiąją dalį masės augalai sukaupia, pasisavindami anglies dvideginį ir vandenį, kuriuos, panaudodami Saulės energiją, verčia angliavandeniais (gliukozė, celiuliozė etc). Deginant medį, iš kilogramo medienos gaunama 16,2 MJ energijos. Paimkime kokį didžiulį medį, kuris išdžiovintas sveria, tarkime 10 tonų. Išlaisvinsime visą angliavandeniuose sukauptą anglies dvideginį ir vandenį ir gausime 162 GJ energijos. Dabar paskaičiuojame, kokia šio energijos kiekio masė: E=mc²; m=E/c²
m=0,0000018 kg Taigi, didžiuliame medyje per visus jo gyvenimo metus sukauptos energijos masė yra nepilnai du miligramai (1,8 mg)
+1
Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39 Pranešimai: 4682 Miestas: Vilnius
Didžiąją dalį masės augalai sukaupia, pasisavindami anglies dvideginį ir vandenį, kuriuos, panaudodami Saulės energiją, verčia angliavandeniais (gliukozė, celiuliozė etc). Deginant medį, iš kilogramo medienos gaunama 16,2 MJ energijos. Paimkime kokį didžiulį medį, kuris išdžiovintas sveria, tarkime 10 tonų. Išlaisvinsime visą angliavandeniuose sukauptą anglies dvideginį ir vandenį ir gausime 162 GJ energijos. Dabar paskaičiuojame, kokia šio energijos kiekio masė: E=mc²; m=E/c²
m=0,0000018 kg Taigi, didžiuliame medyje per visus jo gyvenimo metus sukauptos energijos masė yra nepilnai du miligramai (1,8 mg)
Matau nežinai kur ir koďėl yra naudojama formulė E=MC2 Negalima į formulę statuti skaičių vien todėl kad atitinka matavimo vėnetai, tada ir sukimo momentas gali būti lygus darbui.
Nejau galvoji, kad elektrolizės būdu skaidant vandenį, elektros energija virsta mase/materija?
Didžiąją dalį masės augalai sukaupia, pasisavindami anglies dvideginį ir vandenį, kuriuos, panaudodami Saulės energiją, verčia angliavandeniais (gliukozė, celiuliozė etc). Deginant medį, iš kilogramo medienos gaunama 16,2 MJ energijos. Paimkime kokį didžiulį medį, kuris išdžiovintas sveria, tarkime 10 tonų. Išlaisvinsime visą angliavandeniuose sukauptą anglies dvideginį ir vandenį ir gausime 162 GJ energijos. Dabar paskaičiuojame, kokia šio energijos kiekio masė: E=mc²; m=E/c²
m=0,0000018 kg Taigi, didžiuliame medyje per visus jo gyvenimo metus sukauptos energijos masė yra nepilnai du miligramai (1,8 mg)
Hm, manau ta masė sukaupta ne svorio pavidalu, bet cheminių junginių dėka. Ir jai išsilaisvinant (degant) bendra dalelių masė nemažėja, tiesiog vyksta cheminiai procesai. Sudeginus medį uždaroje aplinkoje bendra dalelių masė nesumažės tais 2mg.
Priešingu atveju cheminiuose junginiuose masę turėtų ne tik atomai, bet ir jungtys.
Didžiąją dalį masės augalai sukaupia, pasisavindami anglies dvideginį ir vandenį, kuriuos, panaudodami Saulės energiją, verčia angliavandeniais (gliukozė, celiuliozė etc). Deginant medį, iš kilogramo medienos gaunama 16,2 MJ energijos. Paimkime kokį didžiulį medį, kuris išdžiovintas sveria, tarkime 10 tonų. Išlaisvinsime visą angliavandeniuose sukauptą anglies dvideginį ir vandenį ir gausime 162 GJ energijos. Dabar paskaičiuojame, kokia šio energijos kiekio masė: E=mc²; m=E/c²
m=0,0000018 kg Taigi, didžiuliame medyje per visus jo gyvenimo metus sukauptos energijos masė yra nepilnai du miligramai (1,8 mg)
Hm, manau ta masė sukaupta ne svorio pavidalu, bet cheminių junginių dėka. Ir jai išsilaisvinant (degant) bendra dalelių masė nemažėja, tiesiog vyksta cheminiai procesai. Sudeginus medį uždaroje aplinkoje bendra dalelių masė nesumažės tais 2mg.
Priešingu atveju cheminiuose junginiuose masę turėtų ne tik atomai, bet ir jungtys.
Atominės jungtys sudaro didžiąją dalį atomų masės (~99%). Cheminės jungtys, aišku, sudaro daug mažesnę masės dalį, nes elektromagnetinė sąveika daug silpnesnė už stipriąją ar silpnąją sąveiką, tačiau ir ji nėra nulinė. Žinoma, pastebėti 2 mg skirtumą iš 10 tonų tiesiogiai stebėti būtų tikriausiai neįmanoma, bet formulės, kurių kol kas niekas nepaneigė, rodo tokius skaičius.
0
Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39 Pranešimai: 4682 Miestas: Vilnius
<…> Matau nežinai kur ir koďėl yra naudojama formulė E=MC2 Negalima į formulę statuti skaičių vien todėl kad atitinka matavimo vėnetai, tada ir sukimo momentas gali būti lygus darbui.
Nejau galvoji, kad elektrolizės būdu skaidant vandenį, elektros energija virsta mase/materija?
Ne virsta, o yra. Didžiąją dalį atomų masės sudaro jungčių energija. Elektromagnetinė (cheminių jungčių) sąveika daug silpnesnė, todėl ir jos sukeliami masės pokyčiai yra daug mažesni.
0
Užsiregistravo: 2009-06-28, 02:39 Pranešimai: 4682 Miestas: Vilnius
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
