Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 40 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Technologijos » Informacinės technologijos
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-05, 16:35 
     
Sakyčiau, kaip ir turime puikų kriptovaliutos panaudojimo pavyzdį/veidrodį:

https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/nauja-interneto-beprotybe-kriptokatinukai-kainuojantys-beprotiskus-pinigus-646-891830

Šis "žaidimas" puikiai paaiškina kriptovaliutų vertę, pagrįstą "paslaugų rinkomis", vartotojų tikėjimu ir t.t.

Kaip rimtas kriptovaliutų ekspertas ir katiniukų sexpertas rekomenduoju visiems skubėt įsigyti, nes katiniukai tik brangz ir brangz.
  • 0


_________________
Veni, vidi, fugi!



Užsiregistravo: 2008-04-30, 15:56
Pranešimai: 633
Reputacija: +554
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-05, 20:11 
     
☀️☁️☂️☁️☀️ rašė:
procc rašė:
Ar buvo kada nors istorijoje kažkas panašaus į bitcoin? Kažkas naujo ir mažai žinomo, kurio kaina per metus pakilo ~1300% ?

Istorijos nežinantys žmonės visuomet lieka vaikai.


Istoriją žinantys žmonės galėtų tamstai paporinti, kad deimantų (neturinčių beveik jokios praktinės vertės, išskyrus sritis, kur juos pilnai atstoja substitutai dirbtiniai deimantai) burbulas buvo išpūstas XIX amžiuje ir iki šiol nebliūkšta. Taip kad čia dar kaip pažiūrėsi.
  • +2




Užsiregistravo: 2010-04-20, 16:18
Pranešimai: 1265
Miestas: Dar širdyje ne sutema :)
Reputacija: +159
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-05, 20:19 
     
☀️☁️☂️☁️☀️ rašė:
BTC nėra vertybiniai popieriai. Jei labai nori deklaruoti savo išlaidas, kad praplautum babkes ir VMI negalėtų prisiknisti – gal surašyti sutartį, bet iš principo niekas jos negali reikalauti. Techniškai tai tas pats kas tu per skaipą man atsiųstum savo šuniuko nuotrauką – eilinis TCP/IP paketas ir truputis banalios kriptografijos.

Teisine/administracine prasme nelabai skiriasi, ar atsiskaitinėsi popieriniais Zimbabvės doleriais, ar bitkoinais. Tik dar gauni nemokamą kriptografinę notarizaciją be liudininkų pagalbos ir internetinį operatyvumą.

O norint kažką didelio nusipirkt – tai problema ir yra rasti durnelių, kurie išgrynintų 10000 pinigų. jei pasiseks, tai ir gauni klasikinę piramidę: prieš porą metų nusipirkai 1 bitkoiną už 1000, už tai gavai teisę parduoti 10x0,1 bitkoino už 1000. Durneliai, kurie dabar nusipirks, po poros metų (su sąlyga, kad per tą laiką neįvyks kolapsas), galės kiekvienas parduoti po 10x0,001 BTC už 1000. Ir taip toliau.

Esmė ta, kad nei seniai sąskaitoje įšaldyti BTC patys neauga, nei nauji labai generuojasi – pardavinėji vis smulkesnes kupiūras už vis didesnes kainas. Praktiškai, ta pati hiperinfliacija, tik skalė stumiasi priešingai: vietoj to, kad prirašinėtum nulius prie „kupiūros“, pardavinėji trečios-ketvirtos-penktos-... eilės po kablelio vienetus.

Ką noriu pasakyt – kad per šituos paskutinius metus jei BTC vertė ir paaugo, tai labai juokingai. Neįmanoma net apytiksliai nustatyti, kiek paaugo ir apskritai ar nesumažėjo, nes niekas neturi žalio supratimo, kiek pačių BTC dalyvauja apyvartoje. Žinoma tik tiek, kad šiuo metu stavkė yra, pvz., 11K. Ką tai sako apie likusių 20mln. vienetų kainą? Lygiai nieko.

Dabar tarkim, atsiranda drąsuolis, kuris susiperka visus parduodamus už 11K ir kaina pašoka per naktį iki 50K. ar tai reiškia, kad kiekvienas BTC staiga tapo pagrįstas 5x didesne perkamąja galia? Tipo, jei šiandien 1 BTC vertas vienerių metų Lietuvos gyventojo darbo, tai per naktį kažkas padirbėjo dar keturiskart tiek, kiek iki šiol buvo dirbta, kad tą BTC pagaminti? Ir taip už kiekvieną iš visų 20 mln.BTC?

Tai kalbant apie „value“ – sėdi ant maišo bitkoinų ir įsivaizduoji, kad kiekvienas virtualus popieriukas vertas 50K. O tu pabandyk išsigryninti! Surask, kad gudrus, tokį pirkėją, kuris sutiks 5 metus dirbti, kad nusipirktų iš tavęs tą bitkoiną.

Bet aš kalbėjau apie infliaciją. Su realiomis valiutomis, jei jų vertė nebūtų pastoviai „restauruojama“, o tik pravalgoma – tai tas pinigėlis per metus ir nuvertėtų keliagubai. Kiekviena konversija, kiekvienas sandoris turi tam tikrus kaštus – kas reiškia, jog tam, kad už pinigą gautum tiek pat, kiek jis tau kainavo, privalai kažką papildomai sukurti. Taip gaunasi, kad kol tavo išleistas pinigas apsuka ratą ir grįžta pas tave, jis sukūrė tiek pat vertės, kiek jos prarado per kiekvieną konversiją – mokesčių pavidalu, nepasiteisinusios rizikos, amortizacijos ar paprasčiausio pravalgymo. Kitaip tariant, tavo išleistas euras, kol grįžo pas tave, sukūrė dar beveik eurą produkcijos.

Įšaldytas pinigas nieko nesukuria. Va tam ir reikia bent simbolinės piniginio vieneto devalvacijos, kad norėdamas išlaikyti bent pradinį kapitalą, jį aktyviai įdarbintum papildomo kapitalo kūrime. Su BTC yra viskas priešingai: jo *neapsimoka* niekur įdarbinti. Priešingai: „regimoji“ BTC vertė auga proporcingai įšaldytų sumų kiekiui. T.y.: jeigu rinkoje cirkuliuoja 1/100 visos valiutos, tai 1% *visos* valiutos vertės augimas lemia 100% cirkuliuojančios dalies kainos augimą. Nes paklausa šiuo atveju yra akla: potencialus investuotojas negali matyti, kuri emisijos dalis išsidalija per metus ar pan. sukurtą pridėtinę vertę.

Labai tiksli analogija su Da Vinčio paveikslais. Jų vertė kyla dėl to, kad jų rinkoje yra labai mažai. Tačiau kad vienas konkretus paveikslas pabrango N kartų, tai dar nereiškia, kad visi Renesanso paveikslai pabrango tiek pat. 99% paveikslų tiesiog dūla galerijose niekam neįdomūs, nes jų niekas neparduoda ir neplanuoja pirkti. Bet pirmas muziejus, sugalvojęs išparduoti savo vidutinišką kolekciją, susižertų labai gražaus pelno, tame tarpe – ir potencialių investicijų į Da Vinčį sąskaita. Kol neatsibustų kiti muziejai ir neužverstų rinkos pigiu Renesansu, atitinkančiu realią kainą.


Matau čia ekonomikoje žmonės gaudosi, eurozonos pinigų spausdinimas po 80 milijardų €/mėn., jie kažkur išnyra įtariu? Tai kur dabar patartumėte tuos prispausdintus popierius investuoti, jei patikimais laikomi valstybių vertybiniai popieriai? Pvz. Graikijos skola ~300 (milijardų) €, maždaug tokia pati, kaip VISŲ iki šiol iškastų kriptovaliutų vertė. Spėkit, ar unf**k Greece žada juos atiduoti? Ir iškart retorinis klausimas - ką rinktumėtės, ar visas egzistuojančias/iki šiol iškastas kriptovaliutas, ar Graikijos "skolą". Nenorim gražinti skolų:
Paveikslėlis

Italijos skola 2,5 trilijono, na ne, čia jau ne žaidimai. Ir t. t. ir pan., skolos jau virš 100 trilijonų, tik va kas atiduos - neaišku. Tai kur kišam pinigus, jei jų turim?
  • 0




Užsiregistravo: 2010-04-20, 16:18
Pranešimai: 1265
Miestas: Dar širdyje ne sutema :)
Reputacija: +159
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-05, 22:16 
     
technologas rašė:
☀️☁️☂️☁️☀️ rašė:
BTC nėra vertybiniai popieriai. Jei labai nori deklaruoti savo išlaidas, kad praplautum babkes ir VMI negalėtų prisiknisti – gal surašyti sutartį, bet iš principo niekas jos negali reikalauti. Techniškai tai tas pats kas tu per skaipą man atsiųstum savo šuniuko nuotrauką – eilinis TCP/IP paketas ir truputis banalios kriptografijos.

Teisine/administracine prasme nelabai skiriasi, ar atsiskaitinėsi popieriniais Zimbabvės doleriais, ar bitkoinais. Tik dar gauni nemokamą kriptografinę notarizaciją be liudininkų pagalbos ir internetinį operatyvumą.

O norint kažką didelio nusipirkt – tai problema ir yra rasti durnelių, kurie išgrynintų 10000 pinigų. jei pasiseks, tai ir gauni klasikinę piramidę: prieš porą metų nusipirkai 1 bitkoiną už 1000, už tai gavai teisę parduoti 10x0,1 bitkoino už 1000. Durneliai, kurie dabar nusipirks, po poros metų (su sąlyga, kad per tą laiką neįvyks kolapsas), galės kiekvienas parduoti po 10x0,001 BTC už 1000. Ir taip toliau.

Esmė ta, kad nei seniai sąskaitoje įšaldyti BTC patys neauga, nei nauji labai generuojasi – pardavinėji vis smulkesnes kupiūras už vis didesnes kainas. Praktiškai, ta pati hiperinfliacija, tik skalė stumiasi priešingai: vietoj to, kad prirašinėtum nulius prie „kupiūros“, pardavinėji trečios-ketvirtos-penktos-... eilės po kablelio vienetus.

Ką noriu pasakyt – kad per šituos paskutinius metus jei BTC vertė ir paaugo, tai labai juokingai. Neįmanoma net apytiksliai nustatyti, kiek paaugo ir apskritai ar nesumažėjo, nes niekas neturi žalio supratimo, kiek pačių BTC dalyvauja apyvartoje. Žinoma tik tiek, kad šiuo metu stavkė yra, pvz., 11K. Ką tai sako apie likusių 20mln. vienetų kainą? Lygiai nieko.

Dabar tarkim, atsiranda drąsuolis, kuris susiperka visus parduodamus už 11K ir kaina pašoka per naktį iki 50K. ar tai reiškia, kad kiekvienas BTC staiga tapo pagrįstas 5x didesne perkamąja galia? Tipo, jei šiandien 1 BTC vertas vienerių metų Lietuvos gyventojo darbo, tai per naktį kažkas padirbėjo dar keturiskart tiek, kiek iki šiol buvo dirbta, kad tą BTC pagaminti? Ir taip už kiekvieną iš visų 20 mln.BTC?

Tai kalbant apie „value“ – sėdi ant maišo bitkoinų ir įsivaizduoji, kad kiekvienas virtualus popieriukas vertas 50K. O tu pabandyk išsigryninti! Surask, kad gudrus, tokį pirkėją, kuris sutiks 5 metus dirbti, kad nusipirktų iš tavęs tą bitkoiną.

Bet aš kalbėjau apie infliaciją. Su realiomis valiutomis, jei jų vertė nebūtų pastoviai „restauruojama“, o tik pravalgoma – tai tas pinigėlis per metus ir nuvertėtų keliagubai. Kiekviena konversija, kiekvienas sandoris turi tam tikrus kaštus – kas reiškia, jog tam, kad už pinigą gautum tiek pat, kiek jis tau kainavo, privalai kažką papildomai sukurti. Taip gaunasi, kad kol tavo išleistas pinigas apsuka ratą ir grįžta pas tave, jis sukūrė tiek pat vertės, kiek jos prarado per kiekvieną konversiją – mokesčių pavidalu, nepasiteisinusios rizikos, amortizacijos ar paprasčiausio pravalgymo. Kitaip tariant, tavo išleistas euras, kol grįžo pas tave, sukūrė dar beveik eurą produkcijos.

Įšaldytas pinigas nieko nesukuria. Va tam ir reikia bent simbolinės piniginio vieneto devalvacijos, kad norėdamas išlaikyti bent pradinį kapitalą, jį aktyviai įdarbintum papildomo kapitalo kūrime. Su BTC yra viskas priešingai: jo *neapsimoka* niekur įdarbinti. Priešingai: „regimoji“ BTC vertė auga proporcingai įšaldytų sumų kiekiui. T.y.: jeigu rinkoje cirkuliuoja 1/100 visos valiutos, tai 1% *visos* valiutos vertės augimas lemia 100% cirkuliuojančios dalies kainos augimą. Nes paklausa šiuo atveju yra akla: potencialus investuotojas negali matyti, kuri emisijos dalis išsidalija per metus ar pan. sukurtą pridėtinę vertę.

Labai tiksli analogija su Da Vinčio paveikslais. Jų vertė kyla dėl to, kad jų rinkoje yra labai mažai. Tačiau kad vienas konkretus paveikslas pabrango N kartų, tai dar nereiškia, kad visi Renesanso paveikslai pabrango tiek pat. 99% paveikslų tiesiog dūla galerijose niekam neįdomūs, nes jų niekas neparduoda ir neplanuoja pirkti. Bet pirmas muziejus, sugalvojęs išparduoti savo vidutinišką kolekciją, susižertų labai gražaus pelno, tame tarpe – ir potencialių investicijų į Da Vinčį sąskaita. Kol neatsibustų kiti muziejai ir neužverstų rinkos pigiu Renesansu, atitinkančiu realią kainą.


Matau čia ekonomikoje žmonės gaudosi, eurozonos pinigų spausdinimas po 80 milijardų €/mėn., jie kažkur išnyra įtariu? Tai kur dabar patartumėte tuos prispausdintus popierius investuoti, jei patikimais laikomi valstybių vertybiniai popieriai? Pvz. Graikijos skola ~300 (milijardų) €, maždaug tokia pati, kaip VISŲ iki šiol iškastų kriptovaliutų vertė. Spėkit, ar unf**k Greece žada juos atiduoti? Ir iškart retorinis klausimas - ką rinktumėtės, ar visas egzistuojančias/iki šiol iškastas kriptovaliutas, ar Graikijos "skolą". Nenorim gražinti skolų:
Paveikslėlis

Italijos skola 2,5 trilijono, na ne, čia jau ne žaidimai. Ir t. t. ir pan., skolos jau virš 100 trilijonų, tik va kas atiduos - neaišku. Tai kur kišam pinigus, jei jų turim?


Galima kišti į akcijas, į NT, kurti verslą, bet užtikrinčiausia ir geriausia tai kriptokačiukų užsipirkt normaliai. Jei kas liks, galima į kokius WOW kardus ar lineage magiškus žiedus suinvestuot, nu kad investicinis portfelis labiau diversifikuotas būtų.
  • +1


_________________
Veni, vidi, fugi!



Užsiregistravo: 2008-04-30, 15:56
Pranešimai: 633
Reputacija: +554
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-05, 22:34 
     
Ar_as? rašė:
technologas rašė:
☀️☁️☂️☁️☀️ rašė:
BTC nėra vertybiniai popieriai. Jei labai nori deklaruoti savo išlaidas, kad praplautum babkes ir VMI negalėtų prisiknisti – gal surašyti sutartį, bet iš principo niekas jos negali reikalauti. Techniškai tai tas pats kas tu per skaipą man atsiųstum savo šuniuko nuotrauką – eilinis TCP/IP paketas ir truputis banalios kriptografijos.

Teisine/administracine prasme nelabai skiriasi, ar atsiskaitinėsi popieriniais Zimbabvės doleriais, ar bitkoinais. Tik dar gauni nemokamą kriptografinę notarizaciją be liudininkų pagalbos ir internetinį operatyvumą.

O norint kažką didelio nusipirkt – tai problema ir yra rasti durnelių, kurie išgrynintų 10000 pinigų. jei pasiseks, tai ir gauni klasikinę piramidę: prieš porą metų nusipirkai 1 bitkoiną už 1000, už tai gavai teisę parduoti 10x0,1 bitkoino už 1000. Durneliai, kurie dabar nusipirks, po poros metų (su sąlyga, kad per tą laiką neįvyks kolapsas), galės kiekvienas parduoti po 10x0,001 BTC už 1000. Ir taip toliau.

Esmė ta, kad nei seniai sąskaitoje įšaldyti BTC patys neauga, nei nauji labai generuojasi – pardavinėji vis smulkesnes kupiūras už vis didesnes kainas. Praktiškai, ta pati hiperinfliacija, tik skalė stumiasi priešingai: vietoj to, kad prirašinėtum nulius prie „kupiūros“, pardavinėji trečios-ketvirtos-penktos-... eilės po kablelio vienetus.

Ką noriu pasakyt – kad per šituos paskutinius metus jei BTC vertė ir paaugo, tai labai juokingai. Neįmanoma net apytiksliai nustatyti, kiek paaugo ir apskritai ar nesumažėjo, nes niekas neturi žalio supratimo, kiek pačių BTC dalyvauja apyvartoje. Žinoma tik tiek, kad šiuo metu stavkė yra, pvz., 11K. Ką tai sako apie likusių 20mln. vienetų kainą? Lygiai nieko.

Dabar tarkim, atsiranda drąsuolis, kuris susiperka visus parduodamus už 11K ir kaina pašoka per naktį iki 50K. ar tai reiškia, kad kiekvienas BTC staiga tapo pagrįstas 5x didesne perkamąja galia? Tipo, jei šiandien 1 BTC vertas vienerių metų Lietuvos gyventojo darbo, tai per naktį kažkas padirbėjo dar keturiskart tiek, kiek iki šiol buvo dirbta, kad tą BTC pagaminti? Ir taip už kiekvieną iš visų 20 mln.BTC?

Tai kalbant apie „value“ – sėdi ant maišo bitkoinų ir įsivaizduoji, kad kiekvienas virtualus popieriukas vertas 50K. O tu pabandyk išsigryninti! Surask, kad gudrus, tokį pirkėją, kuris sutiks 5 metus dirbti, kad nusipirktų iš tavęs tą bitkoiną.

Bet aš kalbėjau apie infliaciją. Su realiomis valiutomis, jei jų vertė nebūtų pastoviai „restauruojama“, o tik pravalgoma – tai tas pinigėlis per metus ir nuvertėtų keliagubai. Kiekviena konversija, kiekvienas sandoris turi tam tikrus kaštus – kas reiškia, jog tam, kad už pinigą gautum tiek pat, kiek jis tau kainavo, privalai kažką papildomai sukurti. Taip gaunasi, kad kol tavo išleistas pinigas apsuka ratą ir grįžta pas tave, jis sukūrė tiek pat vertės, kiek jos prarado per kiekvieną konversiją – mokesčių pavidalu, nepasiteisinusios rizikos, amortizacijos ar paprasčiausio pravalgymo. Kitaip tariant, tavo išleistas euras, kol grįžo pas tave, sukūrė dar beveik eurą produkcijos.

Įšaldytas pinigas nieko nesukuria. Va tam ir reikia bent simbolinės piniginio vieneto devalvacijos, kad norėdamas išlaikyti bent pradinį kapitalą, jį aktyviai įdarbintum papildomo kapitalo kūrime. Su BTC yra viskas priešingai: jo *neapsimoka* niekur įdarbinti. Priešingai: „regimoji“ BTC vertė auga proporcingai įšaldytų sumų kiekiui. T.y.: jeigu rinkoje cirkuliuoja 1/100 visos valiutos, tai 1% *visos* valiutos vertės augimas lemia 100% cirkuliuojančios dalies kainos augimą. Nes paklausa šiuo atveju yra akla: potencialus investuotojas negali matyti, kuri emisijos dalis išsidalija per metus ar pan. sukurtą pridėtinę vertę.

Labai tiksli analogija su Da Vinčio paveikslais. Jų vertė kyla dėl to, kad jų rinkoje yra labai mažai. Tačiau kad vienas konkretus paveikslas pabrango N kartų, tai dar nereiškia, kad visi Renesanso paveikslai pabrango tiek pat. 99% paveikslų tiesiog dūla galerijose niekam neįdomūs, nes jų niekas neparduoda ir neplanuoja pirkti. Bet pirmas muziejus, sugalvojęs išparduoti savo vidutinišką kolekciją, susižertų labai gražaus pelno, tame tarpe – ir potencialių investicijų į Da Vinčį sąskaita. Kol neatsibustų kiti muziejai ir neužverstų rinkos pigiu Renesansu, atitinkančiu realią kainą.


Matau čia ekonomikoje žmonės gaudosi, eurozonos pinigų spausdinimas po 80 milijardų €/mėn., jie kažkur išnyra įtariu? Tai kur dabar patartumėte tuos prispausdintus popierius investuoti, jei patikimais laikomi valstybių vertybiniai popieriai? Pvz. Graikijos skola ~300 (milijardų) €, maždaug tokia pati, kaip VISŲ iki šiol iškastų kriptovaliutų vertė. Spėkit, ar unf**k Greece žada juos atiduoti? Ir iškart retorinis klausimas - ką rinktumėtės, ar visas egzistuojančias/iki šiol iškastas kriptovaliutas, ar Graikijos "skolą". Nenorim gražinti skolų:
Paveikslėlis

Italijos skola 2,5 trilijono, na ne, čia jau ne žaidimai. Ir t. t. ir pan., skolos jau virš 100 trilijonų, tik va kas atiduos - neaišku. Tai kur kišam pinigus, jei jų turim?


Galima kišti į akcijas, į NT, kurti verslą, bet užtikrinčiausia ir geriausia tai kriptokačiukų užsipirkt normaliai. Jei kas liks, galima į kokius WOW kardus ar lineage magiškus žiedus suinvestuot, nu kad investicinis portfelis labiau diversifikuotas būtų.


Nu kažkaip neįtikinamai. Į kokias akcijas? Afrikos? Besiskolinančios Europos? WOW kardus matomai nelengva parduoti/neturi didelės vertės jei jau niekas neinvestuoja.
Dėl deimantų burbulo matau minčių neturite.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-04-20, 16:18
Pranešimai: 1265
Miestas: Dar širdyje ne sutema :)
Reputacija: +159
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 00:17 
     
technologas rašė:
Nu kažkaip neįtikinamai. Į kokias akcijas? Afrikos? Besiskolinančios Europos? WOW kardus matomai nelengva parduoti/neturi didelės vertės jei jau niekas neinvestuoja.
Dėl deimantų burbulo matau minčių neturite.


Tai galite nusipirkti deimantų, jei jau neturite kur pinigų dėti. Dar priedo aukcione paimk kokį Mikelandželą ir Rembrantą. Šitam turtui saugoti ir eksponuoti prireiks viduramžių pilies kokioje nors Prancūzijoje. ;)

O jei rimtai, tai šitoks turtas yra menko likvidumo. Nupirkti galima per keletą dienų, parduoti gali prireikti ir dešimtmečio. Taip pat šis turtas reikalauja didelių saugojimo ir priežiūros kaštų. Ar tai visgi patraukli investicija spręsti jums.
  • 0




Užsiregistravo: 2009-07-27, 22:29
Pranešimai: 1734
Miestas: Kaunas
Reputacija: +270
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 10:24 
     
Kai kalba pasisuko apie skolas, man pasidarė įdomu kadavalstybės atiduos užsienio skolas. Manau visiems yra aišku kas turi daugiausiai užsienio skolos, bet tarkim mes, Lietuva, ęsame kažkur truputi aukščiau viduriuko, ęsame skolingi 27.5 milijardų ar bilijonų (kam kaip patogiau). Graikija - 532 mlrd., Italija - 2,223 mlrd (2 su virš trlijono), bet pakolkas toli gražu iki JAV - virš 14 trilijonų. Čia visa lentelė:
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra ... skol%C4%85

Jeigu Lietuvai reiktų tuoj pat atiduoti savo užsienio skolas, tai kiekvienas žmogus turėtų po 11k USD surinkti, bet tai niekis palygint su Liuksemburgo gyventojais - jiems po 4 mln. USD reiktų surinkti. Ir šiaip, kokio velnio, tokia miniatiūrinė valstybė kaip Liuksemburgas taip prasiskolinus užsieniui?
  • 0


_________________
rasizmas eina koja kojon su kvailumu ir nežinojimu



Užsiregistravo: 2011-12-08, 12:40
Pranešimai: 2250
Miestas: Kaunas
Reputacija: +596
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 11:00 
     
technologas rašė:
Nu kažkaip neįtikinamai. Į kokias akcijas? Afrikos? Besiskolinančios Europos? WOW kardus matomai nelengva parduoti/neturi didelės vertės jei jau niekas neinvestuoja.
Dėl deimantų burbulo matau minčių neturite.



"Afrikos akcijos", "Europos akcijos" - čia tokius briedus rašydamas apie ekonominius dėsinius visus mokai? Tekę kada girdėt apie akcijų, obligacijų, valstybių leidžiamų obligacijų skirtumus?

Gal geriau palauk, kol rusai bletcoiną paleis į apyvartą...
  • 0


_________________
Veni, vidi, fugi!



Užsiregistravo: 2008-04-30, 15:56
Pranešimai: 633
Reputacija: +554
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 11:08 
     
sub rašė:
Kai kalba pasisuko apie skolas, man pasidarė įdomu kadavalstybės atiduos užsienio skolas. Manau visiems yra aišku kas turi daugiausiai užsienio skolos, bet tarkim mes, Lietuva, ęsame kažkur truputi aukščiau viduriuko, ęsame skolingi 27.5 milijardų ar bilijonų (kam kaip patogiau). Graikija - 532 mlrd., Italija - 2,223 mlrd (2 su virš trlijono), bet pakolkas toli gražu iki JAV - virš 14 trilijonų. Čia visa lentelė:
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra ... skol%C4%85

Jeigu Lietuvai reiktų tuoj pat atiduoti savo užsienio skolas, tai kiekvienas žmogus turėtų po 11k USD surinkti, bet tai niekis palygint su Liuksemburgo gyventojais - jiems po 4 mln. USD reiktų surinkti. Ir šiaip, kokio velnio, tokia miniatiūrinė valstybė kaip Liuksemburgas taip prasiskolinus užsieniui?



Jei valstybių skolas supranti kaip bedarbio paskolą iš "bobutės paskola", tai šie skaičiai atrodo basiai. Bet kad ir kaip keistai atrodytų eiliniam hipsteriui su išsimokėtinu iphone'u ar sofkės ekonomistui su lizinginiu teliku, ne visi ir nevisas paskolas tuščiai pravalgo.

Jei aš pasiskolinu 10 mln. ir išleidžiu juos gamyklos statybai, kuri per metus generuoja 1 mln. pelno, Sofos ekonomistas galvoja, kad aš esu žiauriai prasiskolinęs ir turėčiau jau tuoj užsilenkti.
Valstybės paskolas, nors ir su rizika, ir su nuostoliais investuoja, investicijų vertė ir graža apskaičiuojama labai sunkiai, nes kintamūjų itin daug - norint juos bent apytikriai suvokti ne vikipediją reiktų metus paskaitinėti. Būtent todėl skolos mąstai paprastai vertinami per santįkį su BVP ir kitais valstybės rodikliais, kurie atspindi už skolos pinigus "nusipirktos gamyklos" vertę ir gražą.
  • 0


_________________
Veni, vidi, fugi!



Užsiregistravo: 2008-04-30, 15:56
Pranešimai: 633
Reputacija: +554
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 11:56 
     
Ar_as? rašė:
sub rašė:
Kai kalba pasisuko apie skolas, man pasidarė įdomu kada valstybės atiduos užsienio skolas. Manau visiems yra aišku kas turi daugiausiai užsienio skolos, bet tarkim mes, Lietuva, ęsame kažkur truputi aukščiau viduriuko, ęsame skolingi 27.5 milijardų ar bilijonų (kam kaip patogiau). Graikija - 532 mlrd., Italija - 2,223 mlrd (2 su virš trlijono), bet pakolkas toli gražu iki JAV - virš 14 trilijonų. Čia visa lentelė:
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra ... skol%C4%85

Jeigu Lietuvai reiktų tuoj pat atiduoti savo užsienio skolas, tai kiekvienas žmogus turėtų po 11k USD surinkti, bet tai niekis palygint su Liuksemburgo gyventojais - jiems po 4 mln. USD reiktų surinkti. Ir šiaip, kokio velnio, tokia miniatiūrinė valstybė kaip Liuksemburgas taip prasiskolinus užsieniui?



Jei valstybių skolas supranti kaip bedarbio paskolą iš "bobutės paskola", tai šie skaičiai atrodo basiai. Bet kad ir kaip keistai atrodytų eiliniam hipsteriui su išsimokėtinu iphone'u ar sofkės ekonomistui su lizinginiu teliku, ne visi ir nevisas paskolas tuščiai pravalgo.

Jei aš pasiskolinu 10 mln. ir išleidžiu juos gamyklos statybai, kuri per metus generuoja 1 mln. pelno, Sofos ekonomistas galvoja, kad aš esu žiauriai prasiskolinęs ir turėčiau jau tuoj užsilenkti.
Valstybės paskolas, nors ir su rizika, ir su nuostoliais investuoja, investicijų vertė ir graža apskaičiuojama labai sunkiai, nes kintamūjų itin daug - norint juos bent apytikriai suvokti ne vikipediją reiktų metus paskaitinėti. Būtent todėl skolos mąstai paprastai vertinami per santįkį su BVP ir kitais valstybės rodikliais, kurie atspindi už skolos pinigus "nusipirktos gamyklos" vertę ir gražą.


Jei sugebėtum neinterpretuoti mano teskto savaip - tai suprastum, kad čia nebuvo palyginimas su vartojimo ar būsto paskolomis. O dabar labai į lankas su tuo sofos ekonomistu, nors ir nesu joks rimtas ekonomistas, bobutės paskolą nuo valstybės skolos skiriu. Bet kaip "šustras" dvigubos lovos ekonomistas net nesugebėjai atsakyti į elementarius klausimus, kodėl tokia maža valstybė, kaip Liuksemburgas yra valstybių pagal užsienio skolą Top15, pakankamai aukštoje pozicijoje pagal užimamą teritoriją ir gyventojų skaičių, bei kada valstybės pradės mažinti užsienio skolas, ypač JAV?

P.S. tikiuosi toliau apsiesim be baldų....
  • 0


_________________
rasizmas eina koja kojon su kvailumu ir nežinojimu



Užsiregistravo: 2011-12-08, 12:40
Pranešimai: 2250
Miestas: Kaunas
Reputacija: +596
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 12:58 
     
sub rašė:
Ar_as? rašė:
sub rašė:
Kai kalba pasisuko apie skolas, man pasidarė įdomu kada valstybės atiduos užsienio skolas. Manau visiems yra aišku kas turi daugiausiai užsienio skolos, bet tarkim mes, Lietuva, ęsame kažkur truputi aukščiau viduriuko, ęsame skolingi 27.5 milijardų ar bilijonų (kam kaip patogiau). Graikija - 532 mlrd., Italija - 2,223 mlrd (2 su virš trlijono), bet pakolkas toli gražu iki JAV - virš 14 trilijonų. Čia visa lentelė:
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra ... skol%C4%85

Jeigu Lietuvai reiktų tuoj pat atiduoti savo užsienio skolas, tai kiekvienas žmogus turėtų po 11k USD surinkti, bet tai niekis palygint su Liuksemburgo gyventojais - jiems po 4 mln. USD reiktų surinkti. Ir šiaip, kokio velnio, tokia miniatiūrinė valstybė kaip Liuksemburgas taip prasiskolinus užsieniui?



Jei valstybių skolas supranti kaip bedarbio paskolą iš "bobutės paskola", tai šie skaičiai atrodo basiai. Bet kad ir kaip keistai atrodytų eiliniam hipsteriui su išsimokėtinu iphone'u ar sofkės ekonomistui su lizinginiu teliku, ne visi ir nevisas paskolas tuščiai pravalgo.

Jei aš pasiskolinu 10 mln. ir išleidžiu juos gamyklos statybai, kuri per metus generuoja 1 mln. pelno, Sofos ekonomistas galvoja, kad aš esu žiauriai prasiskolinęs ir turėčiau jau tuoj užsilenkti.
Valstybės paskolas, nors ir su rizika, ir su nuostoliais investuoja, investicijų vertė ir graža apskaičiuojama labai sunkiai, nes kintamūjų itin daug - norint juos bent apytikriai suvokti ne vikipediją reiktų metus paskaitinėti. Būtent todėl skolos mąstai paprastai vertinami per santįkį su BVP ir kitais valstybės rodikliais, kurie atspindi už skolos pinigus "nusipirktos gamyklos" vertę ir gražą.


Jei sugebėtum neinterpretuoti mano teskto savaip - tai suprastum, kad čia nebuvo palyginimas su vartojimo ar būsto paskolomis. O dabar labai į lankas su tuo sofos ekonomistu, nors ir nesu joks rimtas ekonomistas, bobutės paskolą nuo valstybės skolos skiriu. Bet kaip "šustras" dvigubos lovos ekonomistas net nesugebėjai atsakyti į elementarius klausimus, kodėl tokia maža valstybė, kaip Liuksemburgas yra valstybių pagal užsienio skolą Top15, pakankamai aukštoje pozicijoje pagal užimamą teritoriją ir gyventojų skaičių, bei kada valstybės pradės mažinti užsienio skolas, ypač JAV?

P.S. tikiuosi toliau apsiesim be baldų....


Na, nebūtina visko prisitaikyti sau.

Atsakant trumpai:
1. Liuksemburgo skola didelė, nes yra didelis jo turtas. Liuksemburgas ir kiekvienas jo gyventojas yra turtingesnis su 4 mln. skola vienam gyventojui nei zimbabvės gyventojas su 1 k skola gyventojui, nes jo gyventojui vidutiniškai valstybėje esančio turto tenka už 4+x mln, o zimbabviečiui 1 k - x. Prie ko čia kokia teritorija ir gyventojų skaičius? Ar valstybės ekonominę vertę sprendi pagal tai, kiek bulvių per metus toje teritorijoje su tiek darbininkų galima užauginti?
2. Valstybės niekada nemažins savo skolos (bent drastiškai), nebent atsisakytų visų savo funkcijų ekonomikoje ir jos skatinime (įskaitant ir žmogiškųjų išteklių vertės kūrimą: taip, gydymas, kvalifikacijos kėlimas yra ne pinigų išmetimas/sudeginimas, bet vertės kūrimas), t.y. keliautume į utopinį laukinį kapitalizmą. Bet kokia nuolat auganti bendrovė, organizacija, valstybė su retomis išimtimis visada bus skolinga (kad ir: https://www.fool.com/investing/2017/02/06/apple-inc-is-now-approaching-100-billion-in-debt.aspx). Skola pati savaime nereiškia [url]nieko[/url] blogo. Vien pats klausimas rodo, kad visgi valstybės skolos nuo bobutės paskolos bedarbio pusryčiams tiesiog neskiri...

Kaip galima nesuprasti, kad pats skolos dydis yra absoliučiai nieko nesakantis skaičius?
  • 0


_________________
Veni, vidi, fugi!



Užsiregistravo: 2008-04-30, 15:56
Pranešimai: 633
Reputacija: +554
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 15:52 
     
Ar_as? rašė:

Na, nebūtina visko prisitaikyti sau.

Atsakant trumpai:
1. Liuksemburgo skola didelė, nes yra didelis jo turtas. Liuksemburgas ir kiekvienas jo gyventojas yra turtingesnis su 4 mln. skola vienam gyventojui nei zimbabvės gyventojas su 1 k skola gyventojui, nes jo gyventojui vidutiniškai valstybėje esančio turto tenka už 4+x mln, o zimbabviečiui 1 k - x. Prie ko čia kokia teritorija ir gyventojų skaičius? Ar valstybės ekonominę vertę sprendi pagal tai, kiek bulvių per metus toje teritorijoje su tiek darbininkų galima užauginti?
2. Valstybės niekada nemažins savo skolos (bent drastiškai), nebent atsisakytų visų savo funkcijų ekonomikoje ir jos skatinime (įskaitant ir žmogiškųjų išteklių vertės kūrimą: taip, gydymas, kvalifikacijos kėlimas yra ne pinigų išmetimas/sudeginimas, bet vertės kūrimas), t.y. keliautume į utopinį laukinį kapitalizmą. Bet kokia nuolat auganti bendrovė, organizacija, valstybė su retomis išimtimis visada bus skolinga (kad ir: https://www.fool.com/investing/2017/02/06/apple-inc-is-now-approaching-100-billion-in-debt.aspx). Skola pati savaime nereiškia [url]nieko[/url] blogo. Vien pats klausimas rodo, kad visgi valstybės skolos nuo bobutės paskolos bedarbio pusryčiams tiesiog neskiri...

Kaip galima nesuprasti, kad pats skolos dydis yra absoliučiai nieko nesakantis skaičius?



Skaičiau ir galvojau, kad perėjom prie normalios diskusijos. Bet išvadose vistiek nori pabrėžtinai pastumti ant mažiau suprantančio šia tema, ar turi kažkokį nusistamą prieš mane?
Žinau, kad valstybės skola daug sudėtingesnis dalykas už bobutės paskolą. Tai vyriausybės, savivaldybių ir kitų valstybinių subjektų turinčių teisę skolintis, prisimtų bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma. Kitais žodžiais, tai valstybės deficitas, kurį dengia bankai. Tai visos valstybės skolingos bankams, va bl iš ko Rotshildai gyvena :D Tikiuosi dabar pranokau sofos ekonomisto levelį ir tamsta daugiau nesiparins dėl smulkmenų
  • 0


_________________
rasizmas eina koja kojon su kvailumu ir nežinojimu



Užsiregistravo: 2011-12-08, 12:40
Pranešimai: 2250
Miestas: Kaunas
Reputacija: +596
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 16:56 
     
sub rašė:
Ar_as? rašė:

Na, nebūtina visko prisitaikyti sau.

Atsakant trumpai:
1. Liuksemburgo skola didelė, nes yra didelis jo turtas. Liuksemburgas ir kiekvienas jo gyventojas yra turtingesnis su 4 mln. skola vienam gyventojui nei zimbabvės gyventojas su 1 k skola gyventojui, nes jo gyventojui vidutiniškai valstybėje esančio turto tenka už 4+x mln, o zimbabviečiui 1 k - x. Prie ko čia kokia teritorija ir gyventojų skaičius? Ar valstybės ekonominę vertę sprendi pagal tai, kiek bulvių per metus toje teritorijoje su tiek darbininkų galima užauginti?
2. Valstybės niekada nemažins savo skolos (bent drastiškai), nebent atsisakytų visų savo funkcijų ekonomikoje ir jos skatinime (įskaitant ir žmogiškųjų išteklių vertės kūrimą: taip, gydymas, kvalifikacijos kėlimas yra ne pinigų išmetimas/sudeginimas, bet vertės kūrimas), t.y. keliautume į utopinį laukinį kapitalizmą. Bet kokia nuolat auganti bendrovė, organizacija, valstybė su retomis išimtimis visada bus skolinga (kad ir: https://www.fool.com/investing/2017/02/06/apple-inc-is-now-approaching-100-billion-in-debt.aspx). Skola pati savaime nereiškia [url]nieko[/url] blogo. Vien pats klausimas rodo, kad visgi valstybės skolos nuo bobutės paskolos bedarbio pusryčiams tiesiog neskiri...

Kaip galima nesuprasti, kad pats skolos dydis yra absoliučiai nieko nesakantis skaičius?



Skaičiau ir galvojau, kad perėjom prie normalios diskusijos. Bet išvadose vistiek nori pabrėžtinai pastumti ant mažiau suprantančio šia tema, ar turi kažkokį nusistamą prieš mane?
Žinau, kad valstybės skola daug sudėtingesnis dalykas už bobutės paskolą. Tai vyriausybės, savivaldybių ir kitų valstybinių subjektų turinčių teisę skolintis, prisimtų bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma. Kitais žodžiais, tai valstybės deficitas, kurį dengia bankai. Tai visos valstybės skolingos bankams, va bl iš ko Rotshildai gyvena :D Tikiuosi dabar pranokau sofos ekonomisto levelį ir tamsta daugiau nesiparins dėl smulkmenų


Smagu, kad pagaliau prisikasėm iki driežažmogių žydomasonų vemiančių doleriai klano.

Aš nei prieš tave nei prieš plokščiažemininkus nieko prieš neturiu. Man tiesiog nepatinka bukumas pasireiškiantis nesuvokimu, kad kaip apie branduolinę fiziką, taip ir apie ekonomiką ar teisę ne kiekvienas gali aiškinti.
Aš tikrai turiu labai ribotą supratimą apie tai, kodėl žemė sukasi, bet man pakanka smegenų susilaikyti nuo idėjų, kad gal ji visai nesisuka ir tikriausiai yra kvadratinė.
  • 0


_________________
Veni, vidi, fugi!



Užsiregistravo: 2008-04-30, 15:56
Pranešimai: 633
Reputacija: +554
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-06, 17:41 
     
Ar_as? rašė:
technologas rašė:
Nu kažkaip neįtikinamai. Į kokias akcijas? Afrikos? Besiskolinančios Europos? WOW kardus matomai nelengva parduoti/neturi didelės vertės jei jau niekas neinvestuoja.
Dėl deimantų burbulo matau minčių neturite.



"Afrikos akcijos", "Europos akcijos" - čia tokius briedus rašydamas apie ekonominius dėsinius visus mokai? Tekę kada girdėt apie akcijų, obligacijų, valstybių leidžiamų obligacijų skirtumus?

Gal geriau palauk, kol rusai bletcoiną paleis į apyvartą...


O kas čia konkrečiai neaišku, ar svarbu tik prisikabint? Tiesiog perkant akcijas visada yra galimybė likti "išpraustam". Tiek smulkiam, tiek stambiam investuotojui. Pavyzdžių marios. Firmų "reidai" Rusijoje, verslo "perėmimai" Baltarusijoje ir t. t. ir pan.
  • 0




Užsiregistravo: 2010-04-20, 16:18
Pranešimai: 1265
Miestas: Dar širdyje ne sutema :)
Reputacija: +159
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-12-07, 15:03 
     
Šunys loja, karavanas eina
  • 0




Užsiregistravo: 2008-06-01, 23:43
Pranešimai: 558
Miestas: Vilnius
Reputacija: +52
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 40 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'