Šiaip gal ir įdomu kaip jis būtų pasielgęs, jei būtų sulaukęs eksperimentų rodančių jog jo mėgstami fotonai nesuderinami su jo mėgstamu lokalumu. Kažin ko būtų linkęs atsisakyti.

Dar visai įdomu kaip jis bent jau pats sau paaiškino Maikelsono interferometro veikimą remdamasis fotonais.
Turiu omeny ne c constant, bet išvis kaip tada šitam interferometre susidaro interferencija remiantis pavieniais fotonais
kurie eina arba vienu keliu arba kitu.
Ten kokiam dviejų plyšių eksperimente plyšiai nėr labai toli, tai dar gali kažką galvoti kaip fotonas pralenda pro abu plyšius.
O čia fotonai keliauja išvis skirtingais keliais.

Gal yra kokių rašytinių šaltinių ką jis pats apie tai manė iki QM sukūrimo?

Taip, Einšteinas buvo puikus mokslininkas, atradęs daug svarbių visiškai dalykų „sausoje“ teorinėje fizikoje.

Praktiškai kasdienėje spaudoje ir šnekamojoje kalboje linksniuojama jo pavardė jau seniai yra pavirtusi popsu, nors jei taip paklaustumėte, dauguma žmonių niekaip nesugebėtų suformuluoti, ką tokio šis žmogus yra atradęs ir kuo jo atradimai tokie svarbūs praktiškai. O čia straipsnyje jau iškart kalbama apie jo klaidas.

Jei taip paklaustumėte manęs, galimybė išgyventi susirgus infekcinėmis ligomis turi didesnę praktinę reikšmę nei žinojimas, kad suskaldžius atomą atsilasivina labai daug energijos ir kad tai yra vienas iš būdų, kaip pasigaminti elektros (ir atominių bombų).

Kokie dar būtų Einšteino teorijų praktinio pritaikymo būdai?

_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©