Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 16 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Įdomusis mokslas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2018-03-29, 12:10 
     
Iš Wiki:
Be lietuvių (ir žemaičių) kalbos ši raidė naudojama tik šajenų kalboje ir vokiečių kalbos Kelšo tarmėje. Raidė taip pat naudojama transliteruojant kirilicos raidę Э.
Niekinis straipsnis.
  • -1




Užsiregistravo: 2011-09-09, 12:55
Pranešimai: 16
Reputacija: -1
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-03-30, 11:20 
     
Nuotraukoj kai kurios raides keistos. Pasikeite ju rasymas ar kas?
  • 0




Užsiregistravo: 2013-02-17, 16:24
Pranešimai: 123
Reputacija: +5
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-03-30, 13:27 
     
Tai, kad pirmoje klasėje tokia pati buvo lentelė.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-08-09, 17:46
Pranešimai: 109
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-03-31, 00:47 
     
TomasFBR rašė:
Iš Wiki:
Be lietuvių (ir žemaičių) kalbos ši raidė naudojama tik šajenų kalboje ir vokiečių kalbos Kelšo tarmėje. Raidė taip pat naudojama transliteruojant kirilicos raidę Э.
Niekinis straipsnis.

Niekinis ne straipsnis, o tamistos komentaras — nei vokiečių, nei šajenų abėcėlėse raidės „ė“ nėra, ir vieni, ir kiti turi tik garsus, kurie skamba kaip „ė“.
  • +5




Užsiregistravo: 2011-01-05, 00:01
Pranešimai: 471
Reputacija: +28
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-03-31, 09:41 
     
Tommis rašė:
TomasFBR rašė:
Iš Wiki:
Be lietuvių (ir žemaičių) kalbos ši raidė naudojama tik šajenų kalboje ir vokiečių kalbos Kelšo tarmėje. Raidė taip pat naudojama transliteruojant kirilicos raidę Э.
Niekinis straipsnis.

Niekinis ne straipsnis, o tamistos komentaras — nei vokiečių, nei šajenų abėcėlėse raidės „ė“ nėra, ir vieni, ir kiti turi tik garsus, kurie skamba kaip „ė“.

... o raidės F ir garso lietuvių kalboje nėra, tik abėcėlėje. Ji skirta įtrauktų į lietuvių kalbą tarptautinių žodžių vartojimui...
  • 0




Užsiregistravo: 2013-06-06, 20:11
Pranešimai: 529
Miestas: Vilnius
Reputacija: +233
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-01, 01:33 
     
Tommis rašė:
TomasFBR rašė:
Iš Wiki:
Be lietuvių (ir žemaičių) kalbos ši raidė naudojama tik šajenų kalboje ir vokiečių kalbos Kelšo tarmėje. Raidė taip pat naudojama transliteruojant kirilicos raidę Э.
Niekinis straipsnis.

Niekinis ne straipsnis, o tamistos komentaras — nei vokiečių, nei šajenų abėcėlėse raidės „ė“ nėra, ir vieni, ir kiti turi tik garsus, kurie skamba kaip „ė“.


"...šajenų kalba turi 3 balsius (a, e, o), kurie gali būti ištarti trimis tonais. Turi negausią priebalsių sistemą. Ortografijoje naudojama vos 14 ženklų..."
  • +1


_________________
Paveikslėlis Paveikslėlis


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-04-27, 17:18
Pranešimai: 319
Reputacija: +18
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-01, 12:28 
     
Raidės F, H, Ch skirtos užrašyti tarptautiniams žodžiams lietuvių kalboje. Kas turi normalią klausą, tas supranta, kad rusiška Э panašiausiai skamba kaip lietuviška E, o rusiška Е skamba kaip lietuviškas dvibalsis "ie"- faktiškai tai diftongas, bet rusai nutarė, kad jų kalboje diftongų nėra- tokie tai kvarijozai :) , faktinės padėties ir formalaus nutarimo prieštaravimai.
  • 0




Užsiregistravo: 2007-12-27, 03:48
Pranešimai: 944
Miestas: Vilkaviškis
Reputacija: +9
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-01, 13:51 
     
enzim rašė:
Kas turi normalią klausą, tas supranta, kad rusiška Э panašiausiai skamba kaip lietuviška E, o rusiška Е skamba kaip lietuviškas dvibalsis "ie"- faktiškai tai diftongas


Rusiškos raidės Э ir Е kirčiuotoje padėtyje žymi tą patį garsą, bet Э nesuminkština prieš tai stovinčio priebalsio, o Е ne tik kad suminkština, per ir papildo jį palataliniu (į garsą [ɪ] panašiu) prataru – todėl tai nėra tikras diftongas. Analogiška situacija yra su rusiška О – prieš tai stovintį priebalsį ji papildo lūpiniu (į garsą [w] pranašiu) prataru, šiek tiek sudaro lietuviško „uo“ įspūdį. Abiem atvejais tariant tuos rusiškus balsius kaip lietuviškus sutaptinius dvibalsius girdėsis akcentas.

Beje, fonetiškai dvigarsiuose „ie“ ir „uo“ antras dėmuo yra ne „e“ ir „o“, kaip būtų galima spėti, o [ə] – jie taip faktiškai tariami.
  • +2


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1765
Reputacija: +569
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-01, 15:02 
     
UTF16, dėkui už išaiškinimą. Dar klausymėlis, kodėl ė trnskribuojama kaip [e:], taip pat užrašomas ir ilgos e, bei ę tarimas?
  • 0




Užsiregistravo: 2007-12-27, 03:48
Pranešimai: 944
Miestas: Vilkaviškis
Reputacija: +9
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-01, 15:58 
     
enzim rašė:
Dar klausymėlis, kodėl ė trnskribuojama kaip [e:], taip pat užrašomas ir ilgos e, bei ę tarimas?


Tarptautine fonetine transkripcija (IPA) šie garsai užrašomi skirtingai. Priešakinis vidutinio pakilimo (siauras) balsis (t. y. tai, ką mes rašome raide „ė“) žymimas ženklu [e] su specialiu ilgumo simboliu [ː] (tai yra kitas ženklas nei dvitaškis „:“). Raidės „e“ ir „ę“ prieš minkštuosius priebalsius (kaip žodyje „metė“) atitinka IPA garsą [ɛː], prieš kietuosius (kaip žodyje „meta“) – [æː].

IPA turi priemonių visiems gyvenimo atvejams. Pvz., tvirtapradė priegaidė ten žymima lankeliu [^], taip pat pliusiukais ar minusiukais po ženklais [e̟, e̠] galima truputį pastumti balsio eilę ir pažymėti norimą niuansą.

Šiaip jau lietuvių autorių veikaluose vietoj IPA paprastai vartojama tradicinė fonetinė perraša. Ten „ė“ žymima kaip [e̤·], o skirtingo pakilimo „e“ variantai neskiriami ir perrašomi kaip [e·], nes jokios skiriamosios funkcijos jie neturi.
  • +2


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1765
Reputacija: +569
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-01, 16:27 
     
UTF16 ačiū už išsamų atsakymą. Gal galėtumėte patarti kokį fonologijos ir lyginamosios kalbotyros vadovėlį, nes jau įkyrėjo versti iš anglų ir rusų kalbų. Dar norėčiau pasidalinti savo mėgėjiškais pastebėjimais. Praėjusiais metais, besidomėdamas gotų kalba, pastebėjau, kad asmenuojant gotišką žodį imti, viename iš asmenų jis vos neidentiškai sutampa su Nemuno pavadinimu. Nustebęs pasiknisau po archelogiją ir radau, kad gotų archeologinių paminklų atrasta Nemuno aukštupio baseine, todėl nustebau, kad ši versija net nesvarstyta nagrinėjant upėvardžio etimologiją.
  • 0




Užsiregistravo: 2007-12-27, 03:48
Pranešimai: 944
Miestas: Vilkaviškis
Reputacija: +9
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-01, 16:39 
     
enzim rašė:
UGal galėtumėte patarti kokį fonologijos ir lyginamosios kalbotyros vadovėlį


Geriausia gan lengvai suprantama knyga šia tema yra A. Pakerio „Lietuvių bendrinės kalbos fonetika“. Skirta lituanistikos studentams, bet ten pilna ir praktinių dalykų.

Patys svarbiausi dalykai ir pagrindiniai terminai pateikti Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos I skyriuje.

Na, o A. Girdenio „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“ yra veikalas lingvistikos profesionalams.
  • +1


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1765
Reputacija: +569
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-01, 17:08 
     
Nors mano žinios kalbotyros srityje gana fragmentiškos ir nesistematizuotos, tačiau ir jų pakanka pastebėti, kad pakankamai grėsmingais tempais pradėjo populiarėti alternatyvioji kalbotyra, ypač tarp senojo tikėjimo gaivintojų. Esmė tos teorijos ta, kad anot jų lietuvių kalba galima perskaityti bet kurią pasaulio kalbą, bent jau nostratinės šeimos kalbas tai tikrai. Manau, kad reiktų daugiau mokslo populiarinimo straipsnių apie kalbotyrą, nes zadornovo lygio specialistų pasipylė kaip grybų po lietaus.
  • 0




Užsiregistravo: 2007-12-27, 03:48
Pranešimai: 944
Miestas: Vilkaviškis
Reputacija: +9
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-06, 11:53 
     
Mano manymu lietuvių kalba kaip tik ypatinga tik tuo, kad labia ilgai nebuvo sukurta gamatika/raštas ir ji išlaikiusi gana daug sakytinių, ne rašytinių bruožų.
O visi tie "seniausia" ir kitokie -iausia pritempta. Ar klystu?
  • 0




Užsiregistravo: 2009-07-13, 13:38
Pranešimai: 3272
Reputacija: +912
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-04-06, 18:30 
     
HardAxe, ne visai taip. Visos kalbos, bėgant laikui, kinta: vienos greičiau kitos lėčiau, bet kinta. Tai va, mūsų kalba kinta lėčiausiai iš visų indoeuropiečių šeimos kalbų. Tai visai nėra tapatu pasakymui, kad mūsų kalba seniausia. Lietuvių kalba irgi kito: susikūrė unikalių žodžių, būtąjį dažninį laiką, neteko kelių linksnių, redukavosi dalis nasalinių dvigarsių, prisirinko daugybę slavizmų ir germanizmų, kuriuos kalbos normintojai su Būga ir Jablonskiu išmetė iš sunormintos literatūrinės kalbos( nors paskui paaiškėjo, kad gal būt ir persistengė). Taip pat negailestingai buvo išmesti dviskaitos skaitvardžiai. Jau man mokantis Donelaičio "Metus", kildavo sunkumų ir dėl žodžių reikšmės ir dėl neįprastų linksnių galūnių, ir tų pačių linksnių neįprasto naudojimo, nors mano tarmė buvo pati artimiausia Donelaičio raštų kalbai. Dabar matau, kad jaunimas skundžiasi, kad nesupranta ir Baranausko "Anykščių šilelio" kalbos. Tai rodo, kad nuo 1918 metų mūsų kalba įjungė aukštesnę kitimo pavarą. Tai yra nei gerai, nei blogai, mes modernėjame, vystomės, nors aš priklausau tai kategorijai žmonių, kurie mano, kad reikia kiek galint daugiau tarptautinių žodžių išsiversti į Lietuvių kalbą, nes mūsų kalbos naujų žodžių darybos galimybės neišsemiamos. Jei nepatinka naujas žodis, tai ne kalba kalta, o žodžio kūrėjęs, nesugebėjęs sukurti patrauklaus pakaitalo. Kalba priklauso mums visiems, todėl žodžius kurti galime visi, reikia tik fantazijos, samojo ir kūrybingumo. Žiūrėk ir įsiamžinsi, sukurdamas kokį naują, visų pamėgtą žodį, kuris puikiai pakeis kokį svetimą skolinį ;).
  • +2




Užsiregistravo: 2007-12-27, 03:48
Pranešimai: 944
Miestas: Vilkaviškis
Reputacija: +9
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 16 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'