Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 23 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Žmogus ir medicina
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-27, 11:21 
     
Profesorius Unikauskas apie daržoves ir vaisius žino beveik viską, dar daugiau už mane, veganą... Todėl tolimesnis jo žingsnis natūralu, bus veganizmas ir jo intensyvus propagavimas - tai yra žmonijos ateitis.
Seni įpročiai gajūs ir jais atsikratyti duota toli gražu ne kiekvienam, net ir suprantančiam jų žalą - blauzdos dažnai pasirodo per skystos :)
Bet kai pats savo kailiu išbandai ir suvoki veganizmo naudą organizmui - kelio atgal nebėra - metęs rūkyti juk nebenori vėl lįsti į tą pačią peklą?..
  • -1




Užsiregistravo: 2009-05-03, 13:57
Pranešimai: 385
Reputacija: +11
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-27, 14:45 
     
arduain rašė:
Profesorius Unikauskas apie daržoves ir vaisius žino beveik viską, dar daugiau už mane, veganą... Todėl tolimesnis jo žingsnis natūralu, bus veganizmas ir jo intensyvus propagavimas - tai yra žmonijos ateitis.


Žmonija galėtų pereiti prie veganizmo nebent dėl ekologinių priežasčių, bet tikrai ne dėl sveikatos. Žmonės (tiksliau, pirmtakai Homo erectus) padidino mėsos kiekį savo racionuose prieš 2,5 - 2,6 mln. metų ir per tą laiką visiškai prisitaikė prie pilnavertės mitybos - pakitę dantys, sutrumpėjęs žarnynas, padidėjusios kepenys - viskas rodo, kad mes esame tipiški visaėdžiai.

Ir pati veganiška dieta ne tokia sveika, kaip atrodo - joje trūksta B-12, D vitaminų, Ca, Fe, cholesterolio, linoleno rūgšties... Ir apskritai, žmogui yra būtina gauti ne tik augalinių, bet ir gyvulinių riebalų rūgščių bei baltymų (aminorūgščių), nes pastarosios yra artimesnės žmogaus ląstelių komponentėms. Būtent dėl aminorūgščių trūkumo Homo sp. ir perėjo prie dabartinio mitybos tipo. Tuo laiku pirmykštis žmogus, atsisakęs mėsos, neturėjo jokių šansų išgyventi.

arduain rašė:
Bet kai pats savo kailiu išbandai ir suvoki veganizmo naudą organizmui - kelio atgal nebėra


Kažin, ar pats veganizmas padarė tokius kardinalius pokyčius sveikatai, nebent prieš tai valgei mėsą kiekvieną dieną. Tiesiog veganai apskritai labiau rūpinasi sveikata, t.y., nerūko, nevartoja alkoholio, cukraus, sportuoja, profilaktiškai darosi tyrimus, etc. Tokiu atveju, žinoma, kad bendra sveikatos būklė pagerėja, bet tai neturi nieko bendro su veganizmu.

Aišku, ir veganai gali misti pilnavertiškai, bet reikia labai daug pastangų skaičiuojant mikroelementų kiekius, sudarinėti dietas, nuolat atlikti kraujo tyrimus. Daugumai žmonių tai būtų neįveikiama ir daug paprasčiau saikingai vartoti mėsą ir nesukti galvos dėl RBC, HDL, Hgb...

arduain rašė:
metęs rūkyti juk nebenori vėl lįsti į tą pačią peklą?..


Jei jau lyginam tokius dalykus, tai galiu patarti nevartoti deguonies. Mat patekęs į organizmą deguonis sukelia oksidacinį stresą ir nužudo žmogų per 70-80 metų.
  • +1




Užsiregistravo: 2017-06-25, 15:27
Pranešimai: 39
Reputacija: +23
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-27, 18:48 
     
apeiron rašė:
Žmonės (tiksliau, pirmtakai Homo erectus) padidino mėsos kiekį savo racionuose prieš 2,5 - 2,6 mln. metų ir per tą laiką visiškai prisitaikė prie pilnavertės mitybos


Nes iki tol jų mityba buvo nepilnavertė, jie tiesiog nekantriai laukė, kol sutrumpės dantys ir žarnos, kad galėtų paskanauti mėsa?

Cituoti:
Ir pati veganiška dieta ne tokia sveika, kaip atrodo - joje trūksta... cholesterolio...


Gal galite parašyti, koks dietologas rekomendavo gauti su maistu cholesterolio?

Cituoti:
Ir apskritai, žmogui yra būtina gauti ne tik augalinių, bet ir gyvulinių riebalų rūgščių


Kas tai yra „gyvulinės riebalų rūgštys“ ir kas nutiks jų negavus?

Cituoti:
Būtent dėl aminorūgščių trūkumo Homo sp. ir perėjo prie dabartinio mitybos tipo. Tuo laiku pirmykštis žmogus, atsisakęs mėsos, neturėjo jokių šansų išgyventi.


Tik jau nesakykite, kad pirmykštis žmogus atsisėdęs sudarinėjo Excelio lenteles ir ieškojo, kur čia geresnės amino rūgštys. Jie valgė viską, kas po ranka pakliūdavo – visų pirma, visokie vaisiai, žolės ir vabaliukai, o jei labai pasisekdavo, tai ir maita.

Nėra jokio „dabartinio mitybos tipo“. Kiekvienas regionas ir kiekviena šalis turi savitą mitybos tipą. Visiškai jokios mėsos nevartoja 20 % pasaulio gyventojų.

arduain rašė:
Aišku, ir veganai gali misti pilnavertiškai


Taigi ką tik rašėte, kad „Ir pati veganiška dieta ne tokia sveika, kaip atrodo - joje trūksta B-12, D vitaminų, Ca, Fe, cholesterolio, linoleno rūgšties...“ – tai vis tik galima viską gauti ar negalima iš tokios „dietos“?

Cituoti:
Daugumai žmonių tai būtų neįveikiama ir daug paprasčiau saikingai vartoti mėsą ir nesukti galvos dėl RBC, HDL, Hgb...


Deja, tokios mitybos rezultatai labai nuviliantys:

Cituoti:
Rezultatai:

Visavalgiai suvartojo mažiausiai magnio, vitamino C, vitamino E, niacino ir folio rūgšties. Veganai teigė suvartoją mažai kalcio, taip pat nereikšmingus kiekius vitamino D ir B12. Dažniausiai pasitaikę maistinių medžiagų trūkumai kiekvienoje grupėje buvo tokie: visavalgių grupėje – folio rūgštis (58 %); vegetarų grupėje – vitaminas B6 ir niacinas (atitinkamai 58 ir 34 %); veganų grupėje – cinkas (47 %). Nepaisant nereikšmingo suvartojamo vitamino B12 kiekio veganų grupėje, šio vitamino trūkumas buvo nedidelis visose grupėse dėl plataus papildų vartojimo. Geležies deficitas buvo panašus visose grupėse.


O kad mėsa (išskyrus gal tik žuvį) padėtų palaikyti normalų HDL/LDL balansą, tai čia daugiau iš fantastikos srities.
  • +1


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1801
Reputacija: +578
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-27, 21:09 
     
Cituoti:
Nes iki tol jų mityba buvo nepilnavertė, jie tiesiog nekantriai laukė, kol sutrumpės dantys ir žarnos, kad galėtų paskanauti mėsa?


Nope, kaip tik atvirkščiai. Iš pradžių pradėjo vartoti tik nedidelius kiekius, bet tie kurie buvo geriau prisitaikę prie tokios mitybos, turėjo geresnius šansus išgyventi. Nes mėsa yra geras aminorūgščių, energijos, riebalų, etc. šaltinis. Be to, omega-3, omega-6 r.r. prisidėjo prie smegenų evoliucijos (nesakau, kad be jų evoliucijos nebūtų, tiesiog ji paspartėjo). Ir toks mėsos vartojimas adekvačiais kiekiais pavertė mus H. sapiens. Juk neneigsi, kad ir žmogaus žarnyno mikrobiomas, kai kurių fermentų genai, anatominės ypatybės yra pritaikytos misti mėsa.

Cituoti:
Gal galite parašyti, koks dietologas rekomendavo gauti su maistu cholesterolio?


Visi dietologai, medkės dėstytojai, kiti sveikatos priežiūros specialistai, tik rekomenduojama visiškai atsisakyti žmonėms, sergantiems ASVD. Cholesterolis įeina į visų žmogaus ląstelių membranų sudėtį, naudojamas steroidinių, lytinių hormonų, vitamino D sintezei, įeina į tulžies sudėtį, dar tęsti? Todėl ypač pavojinga, kai mėsos atsisakoma lytinio brendimo tarpsnyje, t.y. paaugliai.

Cituoti:
Kas tai yra „gyvulinės riebalų rūgštys“ ir kas nutiks jų negavus?


Dar kitaip vadinamos sočiosios riebalų rūgštys ir kitais baisiais pavadinimais. Žinoma, jų niekas nerekomenduoja vartoti, nes visi ir taip vartoja per daug. Bet tam tikrus kiekius su maistu vis tiek būtina gauti. Aišku, dar labai priklauso nuo individualių savybių (kaip ir cholesterolio atveju), vienų organizmuose sintezė vyksta intensyviau, kitų lėčiau. Pavyzdžiui, senstant jų kiekį reikia mažinti.

O funkcijos kiekvienos rūgšties labai specifinės. Palmitino rūgštis dalyvauja kai kurių fermentų veikloje, prisideda prie baltymų lokalizacijos plazminėje membranoje.

Cituoti:
Tik jau nesakykite, kad pirmykštis žmogus atsisėdęs sudarinėjo Excelio lenteles ir ieškojo, kur čia geresnės amino rūgštys. Jie valgė viską, kas po ranka pakliūdavo – visų pirma, visokie vaisiai, žolės ir vabaliukai, o jei labai pasisekdavo, tai ir maita.


Kaip ir sakai, valgė ir vabaliukus, ir maitą, ir vaisius, ir žoles - per milijonus metu žmogus ir prisitaikė prie tokios mitybos.

Cituoti:
Nėra jokio „dabartinio mitybos tipo“. Kiekvienas regionas ir kiekviena šalis turi savitą mitybos tipą. Visiškai jokios mėsos nevartoja 20% pasaulio gyventojų.


Aš ir nesakau, kad yra vienas universalus mitybos receptas. O vakarų valstybėse visiškai mėsos nevartoja 0,5 - 4 %. Tie 20% atsiranda paėmus badaujančius žmones, kurių gyvenimo trukmė ir kokybė tikrai nėra pati geriausia.

Cituoti:
Taigi ką tik rašėte, kad „Ir pati veganiška dieta ne tokia sveika, kaip atrodo - joje trūksta B-12, D vitaminų, Ca, Fe, cholesterolio, linoleno rūgšties...“ – tai vis tik galima viską gauti ar negalima iš tokios „dietos“?


Įmanoma, bet reikia vartoti papildus, kruopščiai sudarinėti valgiaraštį, stebėti sveikatos būklę. Dauguma žmonių tam papraščiausiai neturi kantrybės.

Cituoti:
Deja, tokios mitybos rezultatai labai nuviliantys


Seriously? Trūksta vitamino C? Arba buvo tiriami žmonės, kurie "alergiški" daržovėms, nes skorbuto protrūkių dar nepastebėjau.
Cituoti:
O kad mėsa (išskyrus gal tik žuvį) padėtų palaikyti normalų HDL/LDL balansą, tai čia daugiau iš fantastikos srities.


O žuvis - ne mėsa? Aišku, čia vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, ir veganai gali vartoti pistacijas, linų sėmenis ir dėl to neturėti jokių problemų. Tam tikra prasme netgi geriau, nes nekyla mėsos persivalgymo pavojus. Bet čia jau reikia specialiai domėtis ir rūpintis tais produktais, todėl ne kiekvienas gali tapti veganu (bent jau sėkmingai).

Gerai argumentuoji, UTF16, bet mes kalbam apie skirtingas dietas. Aš lyginu žmogų, saikingai derinančius mėsos, daržovių, vaisių porcijas su visišku veganizmu. O tu kritikuoji žmones, kurie valgo mėsą vos ne kiekvieną dieną.
  • +3



Paskutinį kartą redagavo apeiron 2018-05-27, 21:14. Iš viso redaguota 1 kartą.


Užsiregistravo: 2017-06-25, 15:27
Pranešimai: 39
Reputacija: +23
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-27, 21:14 
     
UTF16 rašė:
Gal galite parašyti, koks dietologas rekomendavo gauti su maistu cholesterolio?


Jei pasidomėsi cholesterolis yra skirstomas į dvi grupes vienas kuris kenkia ir kitas kuris žmogaus organizmui yra būtinas.

Aš niekad nesupratau veganų. Nu kokio velnio kimšt tik žoles ir vaidint, kad aš sveikuolis?
Kliedesiai kad mūsų protėviai buvo žolėdžiai. Ką pirmykštis žmogus visad gaudavo riešutų? Įvairiausių rūšių daržovių? Kad pakankamai aprūpintų organizmą mikroelementais ir vitaminais? Žiemom grauždavo tikriausiai žieves?

Taip aš sutinku sėdintį darbą dirbantiems žmonėms reik mažiau valgyt mėsos, nereikalingas didelis kiekis energijos, bet nualint organizmą dėl nesąmonių tikrai nepritariu.

Kiek tekę bendraut su veganais tai ne vienam stogas pavažiavęs, tikriausiai negauna organizmas reikalingų maistinių medžiagų, kurios yra mėsoje ir pradeda silpt. Aš suprantu jei dėl kažkokių ligos priežasčių negali valgyt mėsos tai ką darysi, bet dar dėl mados ar nežinau kaip pavadint durnumo, išmest iš valgiaraščio tai ką mūsų protėviai pastoviai valgydavo ir bandyt tai atstot kažkuo kitu... na gaila man jūsų...

Koks tolkas taip apsunkint sau gyvenimą?
  • +2




Užsiregistravo: 2014-11-12, 21:42
Pranešimai: 167
Reputacija: -13
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-27, 23:02 
     
arduain rašė:
Profesorius Unikauskas apie daržoves ir vaisius žino beveik viską, dar daugiau už mane, veganą...


Kodėl jūs veganai jaučiatės pačiais protingiausiais ir visažiniais?
  • +1




Užsiregistravo: 2013-08-09, 20:12
Pranešimai: 555
Reputacija: +372
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-27, 23:04 
     
apeiron rašė:
Nope, kaip tik atvirkščiai.


Tu turbūt nesiginčiji, kad žmonės išsivystė iš visiškai žolėdės rūšies. Aš klausiau, ar prieš tai jų grynai augalinė mityba buvo pilnavertė.

Cituoti:
Nes mėsa yra geras aminorūgščių, energijos, riebalų, etc. šaltinis... Ir toks mėsos vartojimas adekvačiais kiekiais pavertė mus H. sapiens.


Reikia turėti omenyje, kad ir kokios fantastiškos mėsos savybės, mėsos mitybinė vertė jokiam kitam gyvūnui nesuteikė jokio intelektinio pranašumo. Jei tai būtų tiesa, mes matytume liūtų, hienų, vilkų civilizacijas.

http://www.sciencemag.org/news/2016/03/how-sliced-meat-drove-human-evolution rašė:
Pasak naujo tyrimo, tai, kad žmonės ėmė naudoti akmeninius įrankius mėsai pjaustyti ir šakninėms daržovėms traiškyti, kas savo ruožtu gerokai sumažino kramtymui skirtą laiką ir energiją, leido mūsų protėviams išvystyti kalbai reikalingas fizines savybes.

Pirmas dalykas, ką jie [mokslininkai] atrado, buvo tai, kad žalia mėsa yra praktiškai nevalgoma turint žmogiškus ar netgi šimpanzės dantis... „Valgyti žalią ožkieną nemalonu,“ – sako Liebermanas, pats išbandęs šiuos metus. „Tu kramtai, kramtai, kramtai, kramtai ir niekas nevyksta.“ [b]Žmogaus dantys tiesiog nepajėgūs mėsos susmulkinti į nuryjamus gabalėlius. „Tai beveik tas pats kas gumą kramtyti,“ – sako jis. Šimpanzių dantys lygiai taip pat nepritaikyti mėsai kramtyti. Mūsų protėviams, kurių dantys ir burna buvo panašūs į dabartinių šimpanzių, mėsos valgymas greičiausiai buvo panašus daug energijos ir laiko atimantis darbas.

Pjaustymas – ar peiliu, ar žvyro gabalėliu, – viską pakeitė. Staiga žmonės išmoko supjaustyti tamprius raumenis ir skerdeną į mažesnius gabalėlius prieš dėdami į burną. Taip mėsa tapo kramtoma ir lengviau virškinama.


Kita technologinė inovacija, padėjusi žmonėms vartoti mėsą, buvo ugnis. Be šitų dviejų technologijų žmonėms mėsa nebūtų atnešusi jokios naudos, nes būdama žalia ji mums anatomiškai labai sunkiai vartojama.

Bet apskritai dabartinei mitybai visa tai neturi jokios reikšmės. Tie žmonės gyveno kitomis sąlygomis, valgė visiškai kitokį maistą, kuris mus greičiausiai būtų nelabai skanus. Apie tai tik šiaip įdomu pašnekėti, bet apie tai, kaip turi maitintis dabartiniai žmonės, paleontologai nieko pasakyti negali.

Cituoti:
Visi dietologai, medkės dėstytojai, kiti sveikatos priežiūros specialistai, tik rekomenduojama visiškai atsisakyti žmonėms, sergantiems ASVD.


Aš kalbėjau ne apie atsisakymą, o apie būtinybę jo gauti su maistu. Žmonės tokios būtinybės neturi, visą reikalingą cholesterolį organizmas pasigamina pats.

Cituoti:
Todėl ypač pavojinga, kai mėsos atsisakoma lytinio brendimo tarpsnyje, t.y. paaugliai.


Nėra jokių įrodymų, kad mityba būtų netinkama kuriai nors amžiaus grupei vien todėl, kad joje nėra cholesterolio.

Cituoti:
Žinoma, jų niekas nerekomenduoja vartoti, nes visi ir taip vartoja per daug.


Yra visokie aliejai, riešutai parduotuvėse. Negi jie blogesni už mėsą?

Cituoti:
Kaip ir sakai, valgė ir vabaliukus, ir maitą, ir vaisius, ir žoles - per milijonus metu žmogus ir prisitaikė prie tokios mitybos.


Tai kad dauguma žmonių nebevalgo vabaliukų ir maitos. Nesvarbu, kad mes tam puikiai prisitaikę. Ir visai gali būti, kad mes dėl to negaunam kažkokių puikių aminorūgščių ar polinesočiųjų riebalų rūgščių... Bet mes išgyvenam. Žinduolių, paukščių ir žuvų mėsa yra tiesiog toks maisto šaltinis, kuriam mes esam prisitaikę. Bet valgyti privalom tiek pat, kiek vabaliukus.

Cituoti:
Tie 20% atsiranda paėmus badaujančius žmones, kurių gyvenimo trukmė ir kokybė tikrai nėra pati geriausia.


Taip, ir čia reikia užduoti klausimą, kodėl vargstantys žmonės negali sau leisti mėsos, o turtingi gali.

Cituoti:
Įmanoma, bet reikia vartoti papildus, kruopščiai sudarinėti valgiaraštį, stebėti sveikatos būklę.


Nelabai suprantu tokio požiūrio. Tipinis mėsą valgantis žmogus turi vartoti vitamino C, vitamino D, magnio, vitamino E, niacino ir folio rūgšties papildus. Pvz., vartoti folio rūgštį įspėjamos visos nėščiosios, kad nepakenktų vaikui. Taip, net vitamino C, kurį šiais laikais jau net nebe vaistinės pardavinėja, o tiesiog prekybos centrai. Dėl vitamino D čia jau yra buvusi ne viena diskusija – apie 86 % lietuvių turi šito vitamino deficitą.

Tai ar tikrai mėsos vartojimas apsaugo nuo papildų vartojimo? Ir kuo blogas šitų probleminių vitaminų maisto papildų vartojimas apskritai? Ir ar tikrai nevalgant mėsos reikia vartoti papildus?

Šiaip truputis statistikos: Tarptautinės bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 2009 m. papildus vartojo 59 proc. žmonių.

Cituoti:
Bet čia jau reikia specialiai domėtis ir rūpintis tais produktais, todėl ne kiekvienas gali tapti veganu (bent jau sėkmingai).


Nėra tokios mitybos, kur nereikia rūpintis kažkokiais produktais. Vienintelis aspektas, kuo veganizmas skiriasi nuo mėsa pagrįstos mitybos, yra būtinybė suvartoti šaukštą maistinių mielių per dieną. Visa kita – įprasti dietologiniai pagrindai: kuo įvairesnis maistas, kuo mažiau perdirbtų produktų, kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių ir pan.

Tu jau pats sakai, kad galima mėsos nevalgyti kiekvieną dieną („Aš lyginu žmogų, saikingai derinančius mėsos, daržovių, vaisių porcijas su visišku veganizmu. O tu kritikuoji žmones, kurie valgo mėsą vos ne kiekvieną dieną“). Tai koks būtų tas optimalus dažnumas? Kartą per dvi dienas? Per tris? Per savaitę? Kuo toks retas vartojimas iš esmės skirsis nuo jokios mėsos vartojimo apskritai?
  • 0


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1801
Reputacija: +578
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-28, 09:59 
     
Cituoti:
Tu turbūt nesiginčiji, kad žmonės išsivystė iš visiškai žolėdės rūšies. Aš klausiau, ar prieš tai jų grynai augalinė mityba buvo pilnavertė.


Negalima lyginti šiuolaikinių žmonių su Homo habilis. O jų mityba jiems buvo pakankama, nors dabar sakytume, kad trūktų energijos, baltymų.

Cituoti:
Reikia turėti omenyje, kad ir kokios fantastiškos mėsos savybės, mėsos mitybinė vertė jokiam kitam gyvūnui nesuteikė jokio intelektinio pranašumo. Jei tai būtų tiesa, mes matytume liūtų, hienų, vilkų civilizacijas.


Kaip ir sakiau, mėsa nebuvo vienintelis faktorius. Vien tik intelektinių savybių išgyvenimui nepakanka - dar reikia gerai išvystytų priekinių galūnių, balso aparato komunikacijai, etc. Vilkų evoliucija tiesiog pasuko kita linkme, nes tuo metu ten buvo laisva ekologinė niša.

Cituoti:
Apie tai tik šiaip įdomu pašnekėti, bet apie tai, kaip turi maitintis dabartiniai žmonės, paleontologai nieko pasakyti negali.


Niekas nesako, kad reikia laikytis paleodietų ir panašių nonsensų.

Cituoti:
Žmonės tokios būtinybės neturi, visą reikalingą cholesterolį organizmas pasigamina pats.


Tipiško visaėdžio organizme pagaminama maždaug pusė viso reikalingo cholesterolio, kitą pusę gauna su maistu. O galimybės organizmui visiškai apsirūpinti yra gana individualios, juk ir laktozę skaidyti geba ne visi.

Cituoti:
Tai kad dauguma žmonių nebevalgo vabaliukų ir maitos. Nesvarbu, kad mes tam puikiai prisitaikę. Ir visai gali būti, kad mes dėl to negaunam kažkokių puikių aminorūgščių ar polinesočiųjų riebalų rūgščių... Bet mes išgyvenam. Žinduolių, paukščių ir žuvų mėsa yra tiesiog toks maisto šaltinis, kuriam mes esam prisitaikę. Bet valgyti privalom tiek pat, kiek vabaliukus.


Vabzdžius valgo apie 2 mlrd. žmonių. Ir koks gi skirtumas iš kur gauni aminorūgščių - vabalų, maitos ar žinduolių?

Cituoti:
Taip, ir čia reikia užduoti klausimą, kodėl vargstantys žmonės negali sau leisti mėsos, o turtingi gali.


Dėl ekologinės veganizmo naudos niekas nesiginčija.

Cituoti:
Nelabai suprantu tokio požiūrio. Tipinis mėsą valgantis žmogus turi vartoti vitamino C, vitamino D, magnio, vitamino E, niacino ir folio rūgšties papildus. Pvz., vartoti folio rūgštį įspėjamos visos nėščiosios, kad nepakenktų vaikui. Taip, net vitamino C, kurį šiais laikais jau net nebe vaistinės pardavinėja, o tiesiog prekybos centrai. Dėl vitamino D čia jau yra buvusi ne viena diskusija – apie 86 % lietuvių turi šito vitamino deficitą.


Papildų reikės nebent vartosi tik mėsą, o, atmetus, kiaušinius ir pieną, čia jau veganams didesnės problemos. Dėl vitamino C trūkumo reikia labai pasistengti ir nevartoti jokių daržovių/ vaisių. Folio r. gyvuliniuose produktuose daugiau nei augaliniuose, kaip ir vitamino D, kurio veganams trūksta juo labiau.

Cituoti:
Tai ar tikrai mėsos vartojimas apsaugo nuo papildų vartojimo? Ir kuo blogas šitų probleminių vitaminų maisto papildų vartojimas apskritai?


Bent jau nereikia sukti galvos dėl geležies, cinko, B-12, omega-3... O blogo nieko, bet vis tiek patogiau/ pigiau vartoti mėsą nei krūvą papildų. Galbūt net ekologiškiau, nes neaišku, kiek energijos, vandens, darbo jėgos naudojama sintetinant, tarkim, B12.

Cituoti:
Šiaip truputis statistikos: Tarptautinės bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 2009 m. papildus vartojo 59 proc. žmonių.


Čia prie papildų priskaičiuota ir aktyvinta anglis, ir valerijono lašai... Net ir hematogenas laikomas papildu, bent jau formaliai. Nes kai pardavinėjamas toje pačioje kasoje su snickers'u (beje, hematogene daugiau cukraus nei snickers'e), nemanau, kad daugelis žmonių pirkdami galvoja apie sveikatą.

Cituoti:
Vienintelis aspektas, kuo veganizmas skiriasi nuo mėsa pagrįstos mitybos, yra būtinybė suvartoti šaukštą maistinių mielių per dieną.


Mielėse natūraliai yra B grupės vitaminų, bet B12 - ne. Nebent būna dirbtinai pridėta.

Cituoti:
Tai koks būtų tas optimalus dažnumas? Kartą per dvi dienas? Per tris? Per savaitę? Kuo toks retas vartojimas iš esmės skirsis nuo jokios mėsos vartojimo apskritai?


Skiriasi tuo, kad mėsa galima drąsiai vartoti ir gauti pakankamą kiekį seleno, cinko, B12, niacino, omega-6, omega-3, etc. nebijant viršyti maksimalaus sočiųjų riebalų ar cholesterolio kiekio. Aišku dar reiktų atsižvelgti į pridėtines medžiagas, bet čia jau atskira diskusija.
  • 0




Užsiregistravo: 2017-06-25, 15:27
Pranešimai: 39
Reputacija: +23
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-28, 11:48 
     
Pati skaniausia darzove!!!
  • 0




Užsiregistravo: 2018-04-24, 14:50
Pranešimai: 10
Reputacija: 0
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-28, 13:18 
     
apeiron rašė:
Negalima lyginti šiuolaikinių žmonių su Homo habilis. O jų mityba jiems buvo pakankama, nors dabar sakytume, kad trūktų energijos, baltymų.


Jie šiais laikais suvalgytų vos 200 g virtų grikių + 250 g puodelį lęšių ir gautų net 86,3 gramus baltymų ir visas reikiamas amino rūgštis. Manai, kad jiems tai būtų per sunku?

Cituoti:
Kaip ir sakiau, mėsa nebuvo vienintelis faktorius.


Reikia atkreipti dėmesį į tai, ką paleontologai sako apie žalią mėsą – ji žmonėms anatomiškai nelabai tinkama vartoti.

Cituoti:
Niekas nesako, kad reikia laikytis paleodietų ir panašių nonsensų.


Kaip tai, kad žmonės vystėsi valgydami mėsą, įrodo, kad mes dabar privalom ją vartoti?

Cituoti:
Tipiško visaėdžio organizme pagaminama maždaug pusė viso reikalingo cholesterolio, kitą pusę gauna su maistu. O galimybės organizmui visiškai apsirūpinti yra gana individualios, juk ir laktozę skaidyti geba ne visi.


Konkretus klausimas: kokia tuomet minimali cholesterolio dienos norma?

Oficiali JAV mitybos rekomendacija 2015–2020 m.:

https://www.choosemyplate.gov/2015-2020-dietary-guidelines-answers-your-questions rašė:
...Iš tiesų Mitybos gairėse nurodyta, kad žmonės turėtų suvartoti kiek įmanoma mažiau cholesterolio.


Oficiali Prancūzijos dietologų pozicija:

http://www.doctissimo.fr/html/dossiers/cholesterol/articles/9785-cholesterol-dietetique.htm rašė:
Reikia riboti iš maisto gaunamo cholesterolio kiekį iki 300 mg per dieną.


Cituoti:
Vabzdžius valgo apie 2 mlrd. žmonių. Ir koks gi skirtumas iš kur gauni aminorūgščių - vabalų, maitos ar žinduolių?


Tas tai taip, bet kuo amino rūgščių požiūriu blogai grikiai su lęšiais tada? Ten nėra kažkokių amino rūgščių?

Cituoti:
Folio r. gyvuliniuose produktuose daugiau nei augaliniuose, kaip ir vitamino D, kurio veganams trūksta juo labiau.


Baik jau. Vien mano pasiūlyti grikiai ir lęšiai turi 570 µg folatų, kas yra 143 % dienos normos. Vištienos krūtinėlė turi varganus 3 µg. Jautienoj yra 13 µm, tai būtų 3 %. Kiaulienoje yra pie 2 µg. Net 100 g jaučių kepenų, kuris yra maistingesnis produktas, turi vos 72 % dienos folatų normos (tiek jų suvartojus bus iškart pasiekta viršutinė cholesterolio norma). Visi šie produktai vitamino D turi lygiai tiek pat – apie 0 % dienos normos.

Cituoti:
Bent jau nereikia sukti galvos dėl geležies, cinko, B-12, omega-3...


Suvalgęs mano minėtą pavyzdį (pietums – lęšiai + šaukštas maistinių mielių + šaukštelis sėmenų aliejaus), vakarienei – koks nors grikių patiekalas su daržovėmis, tu gausi 338 % dienos geležies normos, 261 % cinko normos, 100 % B12 normos, 385 % omega-3 normos. Tai tik pavyzdys.

Palyginimui, 450 g produkto:

Kiaulienos kepsnys: geležis: 36 %, cinkas: 99 %, b12: 85 %, omega-3: 45 %.

Neriebios ekologiškos jautienos kepsnys: geležis: 45 %, cinkas: 108 %, b12: 94 %, omega-3: 0 %.

Vištienos krūtinėlė: geležis: 18 %, cinkas: 22 %, b12: 27 %, omega-3: 90 %.

Kaip matai, net beveik pusė kilogramo mėsos neužtikrina beveik jokios iš tavo nurodytų medžiagų dienos normos. Šiuose produktuose taip pat beveik nėra folatų (folio rūgšties), vitamino C, magnio, kalcio, vitamino D, vitamino E – viso to, kas ir buvo aptikta mano cituotame šveicarų tyrime. Apie tai, kad valgant mėsą galima pamiršti visus dietologinius rūpesčius, negali būti nė kalbos.

Cituoti:
Galbūt net ekologiškiau, nes neaišku, kiek energijos, vandens, darbo jėgos naudojama sintetinant, tarkim, B12.


Žmonės suvartoja vos kelis procentus B12 papildų forma. Visos likusios tonos yra skiriamos gyvulių pašarams ir injekcijoms (nes jiems taip pat reikia B12).

Cituoti:
Čia prie papildų priskaičiuota ir aktyvinta anglis, ir valerijono lašai...


Tu pirmiau sakei, kad žmonėms labai sunku vartoti papildus.

Cituoti:
Mielėse natūraliai yra B grupės vitaminų, bet B12 - ne. Nebent būna dirbtinai pridėta.


Kilmė – ta pati. Visi gyvuliai šeriami visokiais priedais ir papildais, įskaitant ir B12:

https://www.kiaules.lt/index.php?page=18 rašė:
Pagrindiniai pašaro komponentai būna šie: pašariniai kviečiai arba pašariniai miežiai, sojos rupiniai ir premiksas (vitaminų ir mineralinių medžiagų priedas).
  • 0


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Paskutinį kartą redagavo UTF16 2018-05-28, 14:15. Iš viso redaguota 1 kartą.

Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1801
Reputacija: +578
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-28, 21:31 
     
Cituoti:
Jie šiais laikais suvalgytų vos 200 g virtų grikių + 250 g puodelį lęšių ir gautų net 86,3 gramus baltymų ir visas reikiamas amino rūgštis. Manai, kad jiems tai būtų per sunku?


Čia ir buvo pagrindinė problema, dėl kurios pereita prie mėsos - gali gauti pakankamai baltymų, energijos, bet kruopas teks valgyti kilogramais. Geriausias to įrodymas - išliko tik tie H. erectus atstovai, kurie vartojo mėsą. Žinoma, dalis populiacijos buvo vegetarai, bet jie neturėjo jokių šansų konkuruoti su visaėdžiais.

Cituoti:
Reikia atkreipti dėmesį į tai, ką paleontologai sako apie žalią mėsą – ji žmonėms anatomiškai nelabai tinkama vartoti.


Kiekvienas iš mūsų vis dar turi tam tikrų rudimentinių liekanų - iltiniai dantys, etc., kurios rodo, kad mūsų protėviai kažkada valgė žalią mėsą. Bet šiais laikais to daryti jokiu būdu nerekomenduojama - vien dėl didelio mikrobiologinio pavojaus.

Cituoti:
Kaip tai, kad žmonės vystėsi valgydami mėsą, įrodo, kad mes dabar privalom ją vartoti?


Tiesiog pasakiau, kodėl žmonės pradėjo vartoti mėsą.

Cituoti:
Konkretus klausimas: kokia tuomet minimali cholesterolio dienos norma?


Beveik neįmanoma atsakyti, nes tai priklauso ir nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir konkrečių genetinių veiksnių. Vidutiniškai visaėdis gauna apie pusę viso reikalingo cholesterolio, kitą pusę sintetina.

Vegetarų organizme cholesterolio biosintezė suaktyvėjusi, nes yra tam tikrų specifinių receptorių, kurie reaguoja į cholesterolio koncentraciją. Galima pažiūrėti ir kitu kampu: cholesterolio sintezei naudojamas acetil-KoA (B5 + cisteinas + ATP), o iš galutinio sintezės tarpininko (izopentenilpirofosfato) dar gali būti sintetinamas vitaminas K. Taigi, vegetarai praranda vitaminų K, B5, cisteino, energijos atsargas, nors visa tai galėtų gauti su mėsa.

Be to, lipiduose (ir cholesterolyje) tirpsta vitaminai A, D, E, K.

Cituoti:
Tas tai taip, bet kuo amino rūgščių požiūriu blogai grikiai su lęšiais tada? Ten nėra kažkokių amino rūgščių?


Vien tik grikiuose ir lęšiuose - tikriausiai ne (tiesiog spėju, nes retai kada galima gauti visas 20 aminorūgščių iš keleto produktų). Mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno baltymų sudėtis dažnai būna panaši/ identiška žmogaus baltymams. Augaluose neretai trūksta triptofano, metionino, izoleucino... Apskritai, gyvulinių baltymų komplektacija yra geresnė (žmogaus atžvilgiu). Pupelėse, lęšiuose, riešutuose trūksta keleto aminorūgščių. Labai geri yra sojos baltymai. Aišku, vartoti vien gyvulinių riebalų nepakanka, reikia ir augalinių.

Cituoti:
Baik jau. Vien mano pasiūlyti grikiai ir lęšiai turi 570 µg folatų, kas yra 143 % dienos normos. Vištienos krūtinėlė turi varganus 3 µg. Jautienoj yra 13 µm, tai būtų 3 %. Kiaulienoje yra pie 2 µg.


Aš ir nesakiau, kad veganams trūksta folio r., pats sakai, kad jos neužtenka su mėsa, bet vartojant įvairių produktų derinius to pilnai pakanka.

Cituoti:
Visi šie produktai vitamino D turi lygiai tiek pat – apie 0 % dienos normos.


Negražu taip, pasirinkti kelis produktus ir lyginti tik juos tarpusavyje (kodėl skaičiuojant vitamino D kiekius neįtraukiami žuvies produktai?). Vitamino D trūksta būtent veganiškoje mityboje, todėl ir pastebimas padidėjęs polinkis sirgti osteoporoze (tiesa, nedidelis).

Cituoti:
Šiuose produktuose taip pat beveik nėra folatų (folio rūgšties), vitamino C, magnio, kalcio, vitamino D, vitamino E – viso to, kas ir buvo aptikta mano cituotame šveicarų tyrime.


Nes selektyviai pasirinkai tokius produktus, kad nebūtų Mg, Ca, vit. D. O kad nėra vit. C ir E - tai nieko nuostabaus, bet visaėdis pilnai gali to gauti su vaisiais.

Cituoti:
Suvalgęs mano minėtą pavyzdį (pietums – lęšiai + šaukštas maistinių mielių + šaukštelis sėmenų aliejaus), vakarienei – koks nors grikių patiekalas su daržovėmis, tu gausi 338 % dienos geležies normos, 261 % cinko normos, 100 % B12 normos, 385 % omega-3 normos. Tai tik pavyzdys.


Ir visą gyvenimą kiekvieną dieną valgysi tik kruopas? Nes tokių idealių mišinių daug neprigalvosi. Be to, čia gana dideli kiekiai, dar reiktų pažiūrėti į energinę vertę, nes kruopų ji gana didelė. O geležies visaėdžiams tikrai netrūksta, kad ir kiek jos mažai būtų mėsoje. Nes tyrimai rodo, kad būtent veganų plazmoje sumažėjusi feritino koncentracija.

Be to, geležis, esanti hemoglobino sudėtyje, yra geriau įsisavinama nei augalinė. Tiesa, rezorbcija padidinti gali vitaminas C.

Cituoti:
Apie tai, kad valgant mėsą galima pamiršti visus dietologinius rūpesčius, negali būti nė kalbos.


Tiesa, dar viską reikia derinti su daržovėmis.

Cituoti:
Žmonės suvartoja vos kelis procentus B12 papildų forma. Visos likusios tonos yra skiriamos gyvulių pašarams ir injekcijoms (nes jiems taip pat reikia B12).


OK. suklydau. My mistake.
  • 0




Užsiregistravo: 2017-06-25, 15:27
Pranešimai: 39
Reputacija: +23
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-28, 23:44 
     
apeiron rašė:
Čia ir buvo pagrindinė problema, dėl kurios pereita prie mėsos - gali gauti pakankamai baltymų, energijos, bet kruopas teks valgyti kilogramais.


450 g nėra net kilogramas. Jei net tiek yra per daug, kiek, tavo nuomone, turėtų sverti žmogaus dienos racionas? 200 g?

Cituoti:
Kiekvienas iš mūsų vis dar turi tam tikrų rudimentinių liekanų - iltiniai dantys, etc., kurios rodo, kad mūsų protėviai kažkada valgė žalią mėsą.


Gorilų ir begemotų iltiniai dantys yra didžiuliai, nors tai yra visiškai žolėdžiai gyvūnai. Tas pats organas gali turėti kelias paskirtis.

Cituoti:
Beveik neįmanoma atsakyti, nes tai priklauso ir nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir konkrečių genetinių veiksnių.


Taip manai tu ar čia kokio nors dietologo nuomonė? Būtų galima kur nors apie tai paskaityti?

Cituoti:
Taigi, vegetarai praranda vitaminų K, B5, cisteino, energijos atsargas, nors visa tai galėtų gauti su mėsa.


Norint gauti vitamino K, užtektų pasipjaustyti 150 g kopūsto. Mano pateiktame dienos meniu pavyzdyje vitamino B5 buvo gauta 375 %, cisteino 467 %. Sakai, net ir tiek per mažai?

Cituoti:
Be to, lipiduose (ir cholesterolyje) tirpsta vitaminai A, D, E, K.


Aš pasitikiu profesionaliais dietologais, kurie sako, kad cholesterolio nereikia gauti su maistu.

Cituoti:
Apskritai, gyvulinių baltymų komplektacija yra geresnė (žmogaus atžvilgiu).


Baltymai yra baltymai. Gyvuliniai baltymai greičiausiai neturi praktiškai jokių pranašumų prieš kitus baltymus:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3698202/ rašė:
Išvada

Tiek pasukų, tiek ryžių baltymų izoliatas po ištvermės treniruočių pagerino kūno sudėjimo ir efektyvaus pratimų atlikimo kriterijus; tačiau tarp dviejų grupių neaptikta jokių skirtumų.


Cituoti:
Pupelėse, lęšiuose, riešutuose trūksta keleto aminorūgščių.


Absoliučiai visi produktai, kuriuose yra baltymų, turi VISAS žmogui reikalingas aminorūgštis. Pvz., norint gauti VISAS aminorūgštis tik iš lęšių, jų reikėtų suvalgyti 400 g. Būtų iš viso 95 g baltymų – žymiai daugiau nei reikia paprastam žmogui.

Jei tu nesutinki su šiuo teiginiu, nurodyk, kur kokių trūksta aminorūgščių.

Cituoti:
Aišku, vartoti vien gyvulinių riebalų nepakanka, reikia ir augalinių.


Kuo blogai per dieną suvartoti šaukštą (10 g) sėmenų + du šaukštus (25 g) saulėgrąžų aliejaus? Kodėl man dar reikėtų kažkokių gyvulinių riebalų?

Cituoti:
Aš ir nesakiau, kad veganams trūksta folio r., pats sakai, kad jos neužtenka su mėsa, bet vartojant įvairių produktų derinius to pilnai pakanka.


Tavo ne toks teiginys buvo. Tu sakei, kad gyvuliniuose produktuose folio rūgšties yra daugiau. Vadinasi, klydai?

Cituoti:
Negražu taip, pasirinkti kelis produktus ir lyginti tik juos tarpusavyje (kodėl skaičiuojant vitamino D kiekius neįtraukiami žuvies produktai?).


Todėl, kad tai neturės praktiškai jokios reikšmės. Norint gauti vitamino D dienos normą (bent 2000 tarptautinių vienetų) reikės kiekvieną dieną be išimties suvalgyti po 1,2 kg silkės. Ar pajėgsi? O kaip tavo paties minėtas cholesterolio viršijimas?

Veganinėje mityboje šio vitamino galima gauti iš grybų: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3897585/ Pvz., voveraitėse šio vitamino yra 20 % daugiau negu silkėje.

Remtis tokiais produktais vitaminui D gauti nerekomenduoju, bet jeigu kalbame apie mitybos subalansuotumą, tai subalansuoti vitamino D kiekį iš maisto galima abiem atvejais – tiek mėsiškos, tiek veganinės mitybos atveju.

Cituoti:
Vitamino D trūksta būtent veganiškoje mityboje, todėl ir pastebimas padidėjęs polinkis sirgti osteoporoze (tiesa, nedidelis).


Jau minėjau, kad praktiškai visi lietuviai su maistu vitamino D beveik negauna. Mažai tikėtina, kad būtent veganams dėl to pasireikštų kažkokie simptomai.

Cituoti:
Nes selektyviai pasirinkai tokius produktus, kad nebūtų Mg, Ca, vit. D.


O tai ne tipiniai produktai, kaip mėsa paprastai yra vartojama?

Cituoti:
O kad nėra vit. C ir E - tai nieko nuostabaus, bet visaėdis pilnai gali to gauti su vaisiais.


Niekas čia ir nesako, kad mėsiška mityba yra niekaip nesubalansuojama ir kad kažko negalima gauti. Čia būtent tu sakai, kad mėsiška mityba yra tokia puiki, kad ten nieko balansuoti nereikia, kad tiesiog užvalgai mėsos ir viskas klojasi kaip iš pypkės. Ar yra kokių nors atitinkamų įrodymų, kad praktikoje taip ir būna, kad žmonės suvalgo tiek ir tiek vaisių, tiek ir tiek daržovių? Nes kol kas mano pateiktas tyrimas rodo, kad belen kaip sudėta mėsiška mityba (kuri pagal tave turi būti jau automatiškai subalansuota) garantuoja net 5 būtinų medžiagų trūkumą. Taigi žinoma, kad tie žmonės, padarę paprastus pakeitimus virtuvėje, puikiai viską subalansuotų. Tai iš čia mano klausimas: kuo tai skiriasi nuo veganinės mitybos? Ten gi irgi lygiai tas pats – keli triukai virtuvėje ir tu gauni viską, ko reikia.

Beje, vaisiai mėsos mėgėjo neišgelbės, nes tai nėra geras vitamino E šaltinis.

Cituoti:
Ir visą gyvenimą kiekvieną dieną valgysi tik kruopas?


Kokias dar kruopas? Aš gi pateikiau netgi du produktus šiai pavyzdinei dienai. Baltymingi produktai yra paties minėta soja, žirneliai, pupelės, visos kruopos (bolivinė balanda, amarantas, ryžiai, sorai), kanapių sėklos, moliūgų sėklos, žemės riešutai (ir visi kiti riešutai) avižos, migdolai, avinžirniai, seitanas... Kur dar duona, miltiniai patiekalai, net eiliniai makaronai. Šiek tiek baltymų turi kiekvienas vaisius ir kiekviena daržovė be išimties. Tiek neužtenka, reikia dar daugiau?

Cituoti:
Be to, čia gana dideli kiekiai, dar reiktų pažiūrėti į energinę vertę, nes kruopų ji gana didelė.


O mes ne to ir norėjome, būtent pavalgyti ir gauti didelius kiekius energijos?

Beje, kodėl lęšius vadini kruopomis? Tai ne ankštinis augalas?

Cituoti:
Nes tyrimai rodo, kad būtent veganų plazmoje sumažėjusi feritino koncentracija.


Vidutinė veganų feritino koncentracija atitinka nustatytas laboratorines normas. Mėsą valgančiųjų feritino koncentracija gal ir didesnė, bet mažesnė tokių elementų kaip magnio, vitamino C, vitamino E koncentracija. Skirtinga mityba duoda skirtingas koncentracijas, tame neįžvelgiu jokios problemos.

Cituoti:
Be to, geležis, esanti hemoglobino sudėtyje, yra geriau įsisavinama nei augalinė. Tiesa, rezorbcija padidinti gali vitaminas C.


Mėsoje geležies yra nelabai daug ir daugiau nei pusė jos yra lygiai tokia pati kaip ir augalinė – vadinasi, prastai įsisavinama. Todėl skirtumas tarp mėsiškos ir veganinės mitybos geležies įsisavinimo yra labai mažas: 14–18 % geležies įsisavinama mėsiškos mitybos atveju ir 5–12 % veganinės mitybos atveju. Prastesnį įsisavinimą antruoju atveju kompensuoja tavo paties minėta vitamino C gausa mityboje ir tiesiog kelis kartus didesnis geležies kiekis maiste: mano pateiktame pavyzdiniame dienos meniu yra net 27 g geležies, kas būtų daugiau nei dvigubai dienos normos.
  • 0


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1801
Reputacija: +578
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 14:53 
     
UTF16, gal pagaliau baigsi pateikinėti fake faktus ir nerašysi apie aukštą plazmos feritino koncentraciją, dietologus, kurie bijo cholesterolio (gal nebent prieš 10 metų; ir, beje, pasigooglink, kas yra KoA), vit. D ir kitus.

Cituoti:
Baltymai yra baltymai. Gyvuliniai baltymai greičiausiai neturi praktiškai jokių pranašumų prieš kitus baltymus.
Absoliučiai visi produktai, kuriuose yra baltymų, turi VISAS žmogui reikalingas aminorūgštis.


Bent jau tokių nesąmonių didžiosiomis raidėmis nerašinėk.

Ir gal pagaliau parašysi bent keletą argumentų, kodėl turėtume atsisakyti mėsos, nes postai vis ilgėja, o naudos nėra.
  • 0




Užsiregistravo: 2017-06-25, 15:27
Pranešimai: 39
Reputacija: +23
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 15:16 
     
apeiron rašė:
UTF16, gal pagaliau baigsi pateikinėti fake faktus ir nerašysi apie aukštą plazmos feritino koncentraciją, dietologus, kurie bijo cholesterolio (gal nebent prieš 10 metų; ir, beje, pasigooglink, kas yra KoA), vit. D ir kitus.


Nieko geriau, tiesą sakant, ir nelaukiau. Visi mano „fake“ faktai yra iš http://www.ncbi.nlm.nih.gov – su jais ir ginčykis, mano teisė ir pareiga juos pateikti. Ką tu su jais darysi – tavo reikalas. Paties spekuliacijos apie tai, koks fantastiškas ir reikalingas cholesterolis, yra ištrauktos iš subinės – bent jau pripažintum, kad išsigalvojai, o ne postringautum apie kažkokius dietologus, kurie bijo cholesterolio.

Cituoti:
Bent jau tokių nesąmonių didžiosiomis raidėmis nerašinėk.


Tai jeigu lentelėje yra aiškiai pateiktas amino rūgščių profilis ir juoda ant balto nurodyta, kad yra VISOS amino rūgštys, reikia man dabar meluoti ir sakyti, kad jų nėra?

Išvesk dar kokią teoriją apie amino rūgštis, būtinai remkis savo spekuliacijom, o ne kažkokiais dietologais ir mitybinėm lentelėm. Savo virtuvėj gali savo pasvarstymais ir remtis – koks mano ar kieno reikalas? Bet susimildamas – nerašinėk šitų nesąmonių viešai ir neskleisk dezinformacijos.

Cituoti:
Ir gal pagaliau parašysi bent keletą argumentų, kodėl turėtume atsisakyti mėsos, nes postai vis ilgėja, o naudos nėra.


Tai kad mudu nesugebam susitarti net dėl elementarių matematinių faktų apie amino rūgštis ir riebalus, o tu jau puoli prie filosofinių, etinių, ekologinių, visuomenės sveikatos problemų. Tokiam stumk-trauk laiko švaistymui aš nepasirašau.
  • 0


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1801
Reputacija: +578
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 16:04 
     
Cituoti:
Nieko geriau, tiesą sakant, ir nelaukiau. Visi mano „fake“ faktai yra iš http://www.ncbi.nlm.nih.gov – su jais ir ginčykis


Prašom pateikti tyrimus apie feritino konc. veganų plazomoje ir vit. D, B12 kiekius veganiškoje mityboje.

Cituoti:
mano teisė ir pareiga juos pateikti


Turi išsilavinimą sveikatos mokslų srityje?

Cituoti:
paties spekuliacijos apie tai, koks fantastiškas ir reikalingas cholesterolis, yra ištrauktos iš subinės – bent jau pripažintum, kad išsigalvojai, o ne postringautum apie kažkokius dietologus, kurie bijo cholesterolio.


Pilnai užtektų atsiversti biochemijos vadovėlį, jei nori yra krūva straipsnių https://idmprogram.com/dietary-choleste ... t-idm-4-2/ Bet čia labai paprastai paaiškinta, apie cholesterolio poreikį. Jei nori nagrinėti cholesterolio metabolizmą - teks atsiversti biochemijos knygą, bet ten rasi tą patį, ką aš parašiau (Color atlas of biochemistry, bet galima ir kitas).

Cituoti:
Tai jeigu lentelėje yra aiškiai pateiktas amino rūgščių profilis ir juoda ant balto nurodyta, kad yra VISOS amino rūgštys, reikia man dabar meluoti ir sakyti, kad jų nėra?


Jei aminorūgšties kiekis labai mažas, paprastai laikoma, kad jos produkte nėra. Tiesiog visuotinai sutariama, kad gyvuliniai baltymai vertingesni, o tu vis tiek manai, kad 5 minutes pavartęs lentelę prieisi prie geresnių išvadų nei specialistai?
  • 0




Užsiregistravo: 2017-06-25, 15:27
Pranešimai: 39
Reputacija: +23
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 16:55 
     
Kai susidėlioji maisto planą dienai, kad būtų patenkinti visos maistinės medžiagos, vitaminai ir mineralai, įvertini medžiagas, kurių sveikatos organizacijos rekomenduoja vartoti ribotais kiekiais (cholesterolis, sotieji riebalai, druska, sunkieji metalai ir t.t...), tai mėsai, sūriui ar kiaušiniams racione lieka vietos vos pora kartų savaitei. Tam tikrais kiekiais su mėsa, kiaušiniais ar pieno produktai organizmas susidoroja be papildomų šalutinių padarinių sveikatai, tačiau tie kiekiai maistine prasme (vitaminais, mineralais ir kitais junginiais) yra niekiniai įvertinant visą savaitės planą. Tokiu atveju mėsos vartojimas telieka paremtas tik pasimėgavimo principu, o ne noru gauti norimas maistines medžiagas.

Bet kokia mityba gali būti blogai subalansuota. Tradicinei mitybai yra sudaryta daugybę visokiausių mitybos piramidžių, kaip reikia valgyti išmokta iš tėvų ir senelių, tačiau norint tapti veganu reikia visko mokytis iš naujo, ieškoti informacijos pačiam, mažai kas patars - todėl ir susidaro įspūdis iš šalies, kad viską reikia kruopščiai sekti ir stengtis derinti. Jei užaugtum veganiškoj kultūroj (griežtai džainų ar budistų šeimoj) tau toks mitybos būdas būtų į kraują įaugęs.

Kai įvertini, kad vitamino D dienos normą gautum turi suvalgyti 1,2 kg silkės ar du kar dienoj lašišą valgyt pasirenki geriau šaltuoju sezonu vitaminus gerti, kurie dienai kelis centus tekainuoja. Tokiais kiekiais valgant žuvį greitai perdozuotum sunkiųjų metalų, pramoninių chemikalų, kurių žuvyje gerokai daugiau dėl labai ilgos mitybos grandinės, vis didėjančio ištirpusio plastiko kiekio vandenyne. Natūraliai žmogus D vitaminą turi gauti iš saulės. Žmonės šiauriniame pusrutulyje tėra invazinė rūšis fiziologiškai neprisitaikius prie saulės trūkumo, nes išsivystė Afrikoje.

B12 gali gauti gerdamas vandenį iš upių ar ežerų, tačiau dabar ne tie laikai kai saugiai tai galėtum daryti.
Mėsoje esanti Hem geležis galbūt geriau žmogaus organizmo pasisavinama, tačiau turi ir neigiamų savybių. Hem geležis yra oksiduota ir žmogaus organizme padidina laisvųjų radikalų kiekį, kuris siejamas su didesne vėžio rizika.

Gyvuliniai baltymai nėra geresni, tiesiog jų aminorūgščių kombinacija (aminorūgščių kiekiai) yra artimesnė žmogaus organizmui - augaluose tiesiog kai kurių aminorūgščių mažiau kai kurių daugiau. Jei valgytum vien brokolius tau kai kurių aminorūgščių būtų per mažai, o dalis būtų nepanaudota, tačiau taip niekas nevalgo - pvz valgant pupas su ryžiais gaunamas visas aminorūgščių kompleksas. Per dieną vartojant įvairius augalus patenkinamas visų aminorūgščių kompleksas - ir nebūtina maisto derinti, moksliniai tyrimai patvirtina, jog žmogaus organizmas sugeba nepanaudotų aminorūgščių pasilikti atsargai ir panaudoti sintezei gavus likuses aminorūgštis. Yra augalų kurie turi pilną aminorūgščių kompleksą - soja, quinoa, grikiai ... Nesportuojančiam žmogui geriau neperdozuoti baltymų ir suvartoti 0,8g/kg kūno masės. Nepanaudoti baltymai ląstelių statybai kūne yra verčiami į cukrų - šios sintezės metų susiformuoja kūnui nenaudingi toksinai. Didelis baltymų kiekis siejamas su organizmo senėjimu. Augaluose palyginti su gyvulinės kilmės baltimais yra mažiau Methionino - kuris siejamas su trumpesne gyvenimo perspektyva (linkų į mokslinius tyrimus apie tai tingiu ieškoti).

Visą organzmui reikalingą cholesterolį sveikas žmogaus kūnas gamina pats
  • +1



Paskutinį kartą redagavo elcucuy 2018-05-29, 17:35. Iš viso redaguota 1 kartą.


Užsiregistravo: 2012-11-07, 00:37
Pranešimai: 215
Miestas: Vilnius
Reputacija: +47
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 17:22 
     
apeiron rašė:
Prašom pateikti tyrimus apie feritino konc. veganų plazomoje


https://www.researchgate.net/publicatio ... egetarians
Vegetarų ir veganų serumo feritino koncentracijos buvo žymiai mažesnės (atitinkamai P < 0,001 ir P < 0,05) nei visavalgių. Vidurkis (standartinis nuokrypis): atitinkamai 64 (46,9), 65 (49,9) ir 121 (72,5) ng/ml.

Vidurkis: 64 ng/ml. Minimali laboratorinė riba: 20 ng/ml. Taip, ir tyrime aiškiai parašyta, kad veganų bei vegetarų feritino lygis yra dvigubai mažesnis nei mėsavalgių ir to rodyti pirštu („taigi va, žiūrėk, nesveika mityba – šitoks žemas feritinas!!) nėra prasmės. Tavo prašymas buvo parodyti vidutinį feritinį lygį plazmoje. Tai aš ir parodžiau.

Taip pat:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26502280
Geležies deficito dažnumas tarp mitybos grupių nesiskyrė.

Cituoti:
vit. D


https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2677010/
Išvada: s25(OH)D koncentracijos neturėjo jokio ryšio su vegetarine mityba. (Konkretūs skaičiai pateikti tyrime).

Cituoti:
B12 kiekius veganiškoje mityboje.


http://www.swissvitamin.ch/wp-content/u ... erland.pdf

Skaityti nuo 336 eilutės, tingiu versti.

Cituoti:
Turi išsilavinimą sveikatos mokslų srityje?


O tu pats turi išsilavinimą dietologijos srityje?

Cituoti:
Pilnai užtektų atsiversti biochemijos vadovėlį, jei nori yra krūva straipsnių https://idmprogram.com/dietary-choleste ... t-idm-4-2/


Toks įdomus dalykas. Kadangi pats su entuziazmu rašei apie cholesterolio būtinybę ir naudą, specialiai pasidomėjau, ar tavo pozicija turi bent jau kokį nors pagrindą ir yra bent viena dietologinė rekomendacija suvartoti kiek nors cholesterolio su maistu. Ir taip, aptikau lygiai tą pačią vienintelę nefrologo (mes kaip ir apie dietologus kalbėjom?) nuomonę, kurioje rašoma:

As a result, eating foods high in cholesterol have very little impact on our cholesterol levels. The majority of our dietary cholesterol intake is not absorbed by the body and is excreted by our gut.

Kitaip tariant, dviem sakiniais autorius paneigia tai, ką tvirtino iki šiol – pagal jo paties žodžius faktiškai nėra prasmės taip daryti, nes viskas ir taip pasišalina.

Ar ne geriau, užuot ieškojus pirmos pasitaikiusios nuomonės, maždaug remiančios tavo poziciją, paskaityti kažką panašaus į tai?

Jei vis tik niekaip neišeina patikėti dietologinių asociacijų rekomendacijos kuo labiau mažinti cholesterolio suvartojimą, per dieną užtenka suvalgyti vieną kiaušinį. Arba pusę. Arba trečdalį. Arba kad ir kokią kitą tikslinę dozę, kokią tu ten sau asmeniškai esi nusistatęs. Tai bus ne veganiška, o vegetariška, bet ko tik tu, žmogus, nepadarysi dėl savo biocheminių įsitikinimų.

Cituoti:
Jei nori nagrinėti cholesterolio metabolizmą - teks atsiversti biochemijos knygą, bet ten rasi tą patį, ką aš parašiau (Color atlas of biochemistry, bet galima ir kitas).


Prašom pacituoti tą biochemijos knygą, kur rekomenduojama valgyti cholesterolį.

Cituoti:
Tiesiog visuotinai sutariama, kad gyvuliniai baltymai vertingesni, o tu vis tiek manai, kad 5 minutes pavartęs lentelę prieisi prie geresnių išvadų nei specialistai?


http://pilarmartinescudero.es/Ene2018/P ... ein%20.pdf
Apskritai galima daryti išvadą, kad augalinių baltymų mišiniai gali būti pilnas ir tinkamai subalansuotas amino rūgščių šaltinis, veiksmingai patenkinantis žmogaus fiziologinius poreikius. 11 lentelėje mes pateikiame sąrašą mitų ir tikrų faktų, susijusių su augaliniais baltymais žmonių mityboje. Į šį sąrašą įtraukėme ir amino rūgščių disbalansą (Nr. 7), kurio anksčiau nebuvome nagrinėję iš esmės todėl, kad, mūsų nuomone, praktikoje tai nėra didelė problema... Todėl mes darome išvadą, kad vartotojai išvis neturėtų nerimauti dėl amino rūgščių disbalanso, kai šių amino rūgščių jie gauna iš tipinėje mityboje vartojamų augalinių baltymų.
  • 0


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1801
Reputacija: +578
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 18:34 
     
Cituoti:
Vegetarų ir veganų serumo feritino koncentracijos buvo žymiai mažesnės


Kaip ir sakai, feritino koncentracija dvigubai mažesnė. Dabar beliko tik pasigooglinti, kuo feritinas svarbus. Beje, rašoma, kad veganai suvartojo daugiau geležies su maistu, bet feritino plazmoje mažiau. Kaip manai, kodėl?

Cituoti:
Išvada: s25(OH)D koncentracijos neturėjo jokio ryšio su vegetarine mityba.


O tai vegetarai nevartoja pieno produktų, kiaušinių? Ar mes kalbėjome apie veganus? Ir geriausiai, kad būtų atmesta papildų įtaka, nes bus kaip su geležim - veganai suvartoja daugiau ir už vegetarus, ir už visaėdžius.

Cituoti:
Skaityti nuo 336 eilutės, tingiu versti.


"we found very low dietary vitamin B12 intakes in VNs, higher but still low intakes in VGs and an appropriate vitamin B12 supply from diet only in OVs. "

Taigi veganų mityboje B12 nepakanka. Į kurią pusę šitas argumentas?

Cituoti:
Ir taip, aptikau lygiai tą pačią vienintelę nefrologo (mes kaip ir apie dietologus kalbėjom?) nuomonę, kurioje rašoma


Turėjai rasti, bent dvi, nes dar vieną parašiau anksčiau:
"Approximately 25% of our daily requirements of cholesterol comes (~300 – 500 mg) comes from our diet and the remaining 75% of cholesterol is produced by the body itself (~800 – 1200 mg). Of this cholesterol manufactured by the body, the liver produces approximately 20% of it while other cells in our body synthesize 80% (1).

Although our bodies are capable of producing so much cholesterol on its own, it is still very important to obtain cholesterol from dietary sources. This is because cholesterol production in the body an extremely complex process, and places burden on the liver "
Aišku, yra ir daugiau šaltinių.
Cituoti:
Arba pusę. Arba trečdalį. Arba kad ir kokią kitą tikslinę dozę, kokią tu ten sau asmeniškai esi nusistatęs.

Rašoma, kad 6 per savaitę.
https://medicalxpress.com/news/2018-05- ... sease.html
Cituoti:
Prašom pacituoti tą biochemijos knygą, kur rekomenduojama valgyti cholesterolį.


Rašiau ankstesniame poste, galiu tik vėl pakartoti tą patį apie acetil-KoA.

Cituoti:
http://pilarmartinescudero.es/Ene2018/P ... ein%20.pdf


Galima be 1994 m. straipsnių?

https://www.healthline.com/nutrition/an ... n#section1
"While animal proteins tend to contain a good balance of all the amino acids that we need, some plant proteins are low in certain amino acids.

For example, some key plant proteins are often low in methionine, tryptophan, lycine and isoleucine."

UTF16, kada pagaliau parašysi, kodėl vartoti mėsą taip jau blogai?
  • 0




Užsiregistravo: 2017-06-25, 15:27
Pranešimai: 39
Reputacija: +23
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 19:43 
     
apeiron rašė:
Kaip ir sakai, feritino koncentracija dvigubai mažesnė. Dabar beliko tik pasigooglinti, kuo feritinas svarbus.


Veganų / vegetarų feritino vidurkis tris kartus viršija apatinę normą. Kokia būtų medicininė priežastis palaikyti 121 ng/ml feritino koncentraciją?

Cituoti:
Kaip manai, kodėl?


Jau apie tai esam kalbėję, prašyčiau paskaityti, ką sako oponentas.

Cituoti:
O tai vegetarai nevartoja pieno produktų, kiaušinių? Ar mes kalbėjome apie veganus?


Vegetarai vartoja pieną ir (arba) kiaušinius.

Cituoti:
"we found very low dietary vitamin B12 intakes in VNs, higher but still low intakes in VGs and an appropriate vitamin B12 supply from diet only in OVs. "

Taigi veganų mityboje B12 nepakanka.


Similarly, the prevalence of vitamin B12 deficiency was low in all groups... even when analyzing only the group which abstained from taking regular vitamin B12 supplements, their status was still relatively high

Cituoti:
Aišku, yra ir daugiau šaltinių.


Jei jų būtų, būtum jau seniau pateikęs.

Cituoti:


Niekai. Augalinis maistas vietoj kiaušinių tą riziką sumažina dar labiau:
https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/eggs/
Furthermore, to truly assess eggs and heart health, we need to examine how they stack-up to foods we might choose in their place—the classic nutrition substitution analysis. Using some common breakfast options as an example:

While eggs may be a much better choice than sugary, refined grain-based options like sweetened breakfast cereals, pancakes with syrup, muffins, or bagels, they may fall short of other options. A bowl of steel-cut oats with nuts and berries, for example, will be a much better choice for heart health than an egg-centric breakfast. Consumption of whole grains and fruit predict lower risk of heart disease, and when it comes to protein, plant sources like nuts and seeds are related to lower cardiovascular and overall mortality, especially when compared to red meat or eggs.


https://jamanetwork.com/journals/jamain ... le/2540540
Plant protein was associated with lower all-cause mortality... and cardiovascular mortality... Replacing animal protein of various origins with plant protein was associated with lower mortality. In particular, the HRs for all-cause mortality were 0.66 (95% CI, 0.59-0.75) when 3% of energy from plant protein was substituted for an equivalent amount of protein from processed red meat, 0.88 (95% CI, 0.84-0.92) from unprocessed red meat, and 0.81 (95% CI, 0.75-0.88) from egg.

O taip: kiaušinius pakeitus augaliniais baltymais mirtingumas sumažėjo 19 %.

Cituoti:
Rašiau ankstesniame poste, galiu tik vėl pakartoti tą patį apie acetil-KoA.


Kai prašoma pateikti knygą, turi būti knygos pavadinimas, leidimo metai, puslapio Nr. pan., o ne nuoroda į asmeninį įrašą interneto forume.

Cituoti:
Galima be 1994 m. straipsnių?


https://academic.oup.com/ajcn/article/76/3/511/4677415
Conclusions: These data suggest that increases in muscle strength and size were not influenced by the predominant source of protein consumed by older men with adequate total protein intake.

https://academic.oup.com/ajcn/article/105/3/714/4569695
Conclusions: ...In this study, dietary protein food patterns do not provide further insight into beneficial protein effects on muscle outcomes.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3698202/ rašė:
Išvada: Tiek pasukų, tiek ryžių baltymų izoliatas po ištvermės treniruočių pagerino kūno sudėjimo ir efektyvaus pratimų atlikimo kriterijus; tačiau tarp abiejų grupių neaptikta jokių skirtumų.

https://ir.lib.uwo.ca/cgi/viewcontent.c ... ontext=etd
Post exercice ingestion of plant vs animal protein enhances exercise performance outcomes similarly

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/8172124
Mixtures of plant proteins can serve as a complete and well-balanced source of amino acids for meeting human physiological requirements.

https://jandonline.org/article/S0002-8223(03)00294-3/fulltext#section.0045
Research indicates that an assortment of plant foods eaten over the course of a day can provide all essential amino acids and ensure adequate nitrogen retention and use in healthy adults, thus complementary proteins do not need to be consumed at the same meal... Athletes can also meet their protein needs on plant-based diets

Cituoti:
https://www.healthline.com/nutrition/animal-vs-plant-protein#section1
"While animal proteins tend to contain a good balance of all the amino acids that we need, some plant proteins are low in certain amino acids. For example, some key plant proteins are often low in methionine, tryptophan, lycine and isoleucine."


Čia viskas labai gerai parašyta – augaliniuose baltymuose amino rūgščių profilis būna labai įvairus. Tokiu atveju arba reikia suvartoti didesnį kiekį to augalinio baltymo, arba suvartoti kitokį augalinių baltymų šaltinį.

Cituoti:
UTF16, kada pagaliau parašysi, kodėl vartoti mėsą taip jau blogai?


Kai išsiaiškinsim, kuris dietologas rekomenduoja vartoti cholesterolį ir kokia būtų rekomenduojama dienos norma.
  • 0


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Paskutinį kartą redagavo UTF16 2018-05-29, 20:16. Iš viso redaguota 1 kartą.

Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1801
Reputacija: +578
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 19:56 
     
googles ekspertai ginčijasi ir nesupranta dėl ko - savo nuomonei palankius straipsnius internete renkasi.

Feritino koncentracija pas veganus mažesnė bet telpa į visas normas ir kame čia problemos.

Veganai su maistu negauna B12, bet visi nenupušę vartoja papildomai vitaminus ir kame čia problemos - ar tu vartoji vitaminus ar kiaulė ar viščiukas kuria suvalgai.

Apie rekomendacijas kiek suvartoti per diena kiaušiniu išvis niekuo neparemti svaigalai - visi tie dietinio cholesterolio skaičiai išvis niekuo nepagrįsti - tiesiog sugalvoti - jei kūnas gamina cholesteroli kam ji vartoti, jei išvis jo net nesuvirškina. Jei apkrauna cholesterolio gamyba kepenis tai negadink jų alkoholiu ir viskas bus normaliai - galima išvis nukrauti darbą nuo kepenų ir cholesterolio 100% į kraują tiesiai susileist - velniam kažkokiom procentinėm dalim žaist. Cholesterolis padidėja vien nuo streso - pasidaryk tyrimą po įtemptos darbo dienos ar maratono ir cholesterolio lygis bus didžiulis. Sotieji riebalai organizme skatina uždegiminę reakciją - stresuoja organizmas ir kyla cholesterolio lygis - veiksnių padidinti cholesterolį daugybė. Negirdėjau apie veganus kenčiančius nuo cholesterolio trūkumo.

Daugelyje augalų gal ir šiek tiek mažiau tryptophan, lycine ir isoleucine, bet yra keletas esminių augalų kuriuose jų yra daug ir jie rekomenduojami kasdien valgyt - pvz lęšiai.

vartoti mėsą blogai nes:
-dėl didelio sočiųjų riebalų kiekio mėsoje ir cholesterolio, kas kemša kraujagysles ir sukelia širdies ligas;
-gyvūniniai baltymai aktyvina mTor , kuris siejamas su trumpesniu gyvenimu;
-Hem-geležis neigiamai veikia organizmą;
-ant ugnies keptoje mėsa susiformuoja kancerogenai;

daugybė ekologinių priežasčių:
-gyvulinkystėje daugiausiai naudojama antibiotikų, dėl ko daugėja bakterijų atsparių antibiotikams;
-gyvulininkystė daug išteklių eikvoja;
-gyvulininkystė prisideda prie atšilimo;
  • 0




Užsiregistravo: 2012-11-07, 00:37
Pranešimai: 215
Miestas: Vilnius
Reputacija: +47
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 20:38 
     
Cituoti:
Feritino koncentracija pas veganus mažesnė bet telpa į visas normas ir kame čia problemos.


Jeigu esi ne google expertas, puikiai žinai, kuo skiriasi sumažėjusi feritino koncentracija (aukštesnė nei minimali konc.) nuo sideropenijos.

Cituoti:
Veganai su maistu negauna B12, bet visi nenupušę vartoja papildomai vitaminus ir kame čia problemos - ar tu vartoji vitaminus ar kiaulė ar viščiukas kuria suvalgai.


Čia ir yra riba tarp pilnavertės mitybos ir papildų vartojimo.

Cituoti:
jei kūnas gamina cholesteroli kam ji vartoti, jei išvis jo net nesuvirškina


25-50 proc. cholesterolio žmogus gauna su maistu. Google terminais kalbant "suvirškina", arba rezorbuoja.

Cituoti:
Jei apkrauna cholesterolio gamyba kepenis tai negadink jų alkoholiu ir viskas bus normaliai


Tai kad dalyvauja visiškai skirtingos fermentinės sistemos, iš esmės net lokalizacija kita (hepatocitai, Kupferio l. etc.).

Cituoti:
galima išvis nukrauti darbą nuo kepenų ir cholesterolio 100% į kraują tiesiai susileist


O po to dar stebimės, kai hipokalemijos atveju kokia slaugė suleidžia intraveninio K+ ir numariną žmogų. Iš eksperto lūpų tokie teiginiai skamba gan keistokai.

Cituoti:
Cholesterolis padidėja vien nuo streso


Visų pirmiausiai steroidiniai hormonai (epinefrinas, kortizolis).

Cituoti:
dėl didelio sočiųjų riebalų kiekio mėsoje ir cholesterolio, kas kemša kraujagysles ir sukelia širdies ligas


Priklauso nuo kiekio.

Cituoti:
gyvūniniai baltymai aktyvina mTor , kuris siejamas su trumpesniu gyvenimu


mTor kinazinis veikimas pasireiškia insulino receptorių aktyvacija, o gyvenimo trukmės koreliacijos buvo aptiktos tik su labai paprastais organizmais S. cerevisiae, C. elegans, M. musculus, bet tik naudojant inhibitorius, o ne mėsos baltymus (kokius konkrečiai?).

Cituoti:
Hem-geležis neigiamai veikia organizmą


Kaip? Hemoproteinai neturi poveikio, o laisvo hemo oksidacinis stresas veikia tik gaubtinėje žarnoje. Bet čia jau reikia tikrai didelius mėsos kiekius vartoti.

Cituoti:
ant ugnies keptoje mėsa susiformuoja kancerogenai


Šaltiniai? Kepant bulves irgi susidaro akrilamido grupės junginiai. Ir ką? Todėl apie paruošimo būdą mes ir nediskutavome.
  • 0




Užsiregistravo: 2017-06-25, 15:27
Pranešimai: 39
Reputacija: +23
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-05-29, 20:50 
     
apeiron rašė:
Jeigu esi ne google expertas, puikiai žinai, kuo skiriasi sumažėjusi feritino koncentracija (aukštesnė nei minimali konc.) nuo sideropenijos.


https://jandonline.org/article/S0002-8223(03)00294-3/fulltext#section.0050
Incidence of iron deficiency anemia among vegetarians is similar to that of nonvegetarians ([29], [31], [58]). Although vegetarian adults have lower iron stores than nonvegetarians, their serum ferritin levels are usually within the normal range

Cituoti:
Čia ir yra riba tarp pilnavertės mitybos ir papildų vartojimo.


Papildų arba šiuo vitaminu papildytų produktų vartojimas garantuoja visavertę mitybą su Amerikos dietologų asociacijos išvardytais pranašumais. Būtinybė papildus vartoti per gyvulius yra nieko daugiau kaip vidinis įsitikinimas, suteikiantis galbūt daug džiaugsmo, bet neturintis apskritai jokio medicininio pagrindo.

Cituoti:
25-50 proc. cholesterolio žmogus gauna su maistu. Google terminais kalbant "suvirškina", arba rezorbuoja.


https://jandonline.org/article/S0002-8223(03)00294-3/fulltext
Vegetarian diets offer a number of nutritional benefits, including lower levels of... cholesterol
  • 0


_________________
„Kol bus skerdyklos, tol bus karai.“©


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2012-01-23, 12:43
Pranešimai: 1801
Reputacija: +578
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 23 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'