Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 15 pranešimai(ų) ] 
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Švietimas
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 14:05 
     
Per tris pirmas kalses turėtu išmokyti skaityti ir rašyti, toliau vaikas turi pats pasirinkti ką jis nori daryti, aišku skamba apsurdiškai, bet ką męs naudojam gyvenime tai ko mokėmės mokykloje, praktiškai apie 5% savo žinių, tai kam gaišti laiką ir grūsti į galvas vaikams visokia nesamones. Mokslas proto nepriduoda.
  • -8




Užsiregistravo: 2016-07-01, 08:02
Pranešimai: 76
Reputacija: -80
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 14:07 
     
Neskaito, ką patys rašo. Nuo 16 metų! Žodžiu, tą pačią tvarką, kuri dabar realiai yra profkėse, perkels į bendrą kursą. „Neįdomius“ ir „sausus“ dalykus išmes: vis tiek dauguma jų mokosi tik tiek, kiek reikia pažymiui, kurių suomiai irgi bando atsisakyti.
  • +2




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 17:44 
     
Mokymasis yra smegenų lavinimas. Klausimas tik ką geriau mokytis. Ar integralų mokymasis mokykloje yra naudingas? Žinoma, mokėti sudėti, atimti, dauginti ir dalinti yra privaloma. Aš nesuprantu kam mums dvi užsienio kalbos. Kai dėl pinigų trukumo mokyklose dažnai viena užsienio kalba visada būna rusų. Gal tik miestų mokyklos gali daugiau mokytojų pasamdyti, bet kaime būna tik dvi mokytojos dažniausiai: rusu ir anglu. Ir tenka iš jų rinktis kokias dvi užsienio kalbas nori mokytis. Paliktu viena užsienio klaba ir pilnai užtektu.
Per chemijos pamokas taip pat geriau mokytu praktiniu dalykų. Maisto chemijos, kaip buitinė chemija veikia aplinka ir panašiu praktinių chemijos žinių.
Profiliavimą galima butu pradėti nuo 8 klasės.
  • 0


_________________
Propaganda


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-07-29, 19:55
Pranešimai: 5371
Reputacija: +1591
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 18:01 
     
Tiksliųjų dalykų mokymasis eina prieš žmogaus instinktus todėl visiems sunku jų ir mokintis.
  • -5




Užsiregistravo: 2016-01-11, 12:40
Pranešimai: 63
Reputacija: +35
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 18:27 
     
Nu ka as zinau. As naudoju praktiskai viska ka ismokau ir tenka dasimokinti. Aisku jei duones kasi tai nebaisiai reikia tu ziniu. Nprs jei smegenai dirba tai ir ten sugalvosi kaip tai atlikti kad maziau pavargti
  • 0




Užsiregistravo: 2010-01-29, 10:49
Pranešimai: 267
Reputacija: +86
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 19:37 
     
Labai tikiuosi, kad suomiai šitos montesoriškos „nekankinkime atsilikėlių“ metodikos netaikys visiškai aklai, ir paliks bent kokį trečdalį gimnazijų su normaliais pažymiais, sustiprintu (neintegruotu) matematikos, fizikos, biologijos, kalbų dėstymu.

Nes tai diametraliai prieštarauja straipsnio „Išmokime kalbėtis su savimi“ idėjai. Pati lygtis, abstrakti, bet tiksli išraiška privalo moksleiviui būti intuityviai suvokiama be kažkokio literatūrinio konteksto – visų pirma tam, kad jis galėtų ją įžvelgti, suformuluoti ir pritaikyti kitose srityse.

Kad ir II PK dėstymas. Istorija yra analogijų, paralelių ir lyginimų mokslas. Kur kas svarbiau suvokti laikmetį – padėtį laiko skalėje kitų įvykių kontekste, JAV, Rusijos ir Europos ekonominę situaciją, bolševikų ideologiją, Europos žydų padėtį, vokiečių nuotaikas po I PK ir taip toliau nei skaičiuoti statistikas, kiek holokausto aukų buvo paleista per kaminą ar kiek tankų pagaminta. Kur matematika II PK? Kur fizika? Kokią 10 kl. matematiką galima išdėstyti remiantis II PK pavyzdžiais?

Tikra tiesa, kad menko išsilavinimo puspročiams visas mokslo žinias reikia pateikti sukramtytas iki holivudinės melodramos, kitaip nesusidomės ir nesupras. Bet protingam, gabiam jaunuoliui kur kas svarbiau yra sistema ir nuoseklumas, spragų nebuvimas (tam tikro juodo darbo sąskaita, daug gaištant dalykams, kurie būtini tik sklandžiai ir neprieštaringai susieti atskiras dalyko temas). Protingas jaunuolis, gerai besigaudantis Europos istorijoje ir geografijoje, turintis išlavintą matematinę intuiciją, pats atpažins ir įprasmins visas reikalingas statistikas, net nebaksnojant mokytojui pirštu.

Kitas klausimas: pagal suomišką modelį, koks turėtų būti geras mokytojas? Kiek jis turi gaudytis kartu ir apie karybą, ir ekonomiką, ir fiziką ar chemiją? Ar jis bus pajėgus kartu diskutuoti, kodėl Berija gynė dalelių ir aukštų energijų fizikus (koks Levo Landau indėlis į TSRS branduolinę ginkluotę? kas yra kritinė radioizotopų masė ir kaip šitas mokslas prieštaravo socrealistiniam fizikos „meinstrymui“?), ir tuo pačiu lyginti Stalino ir Hitlerio ar Churchillio su kokia nors Thatcher asmenybes?

Tai turbūt ir mokiniai išmoks tiek, kiek įdomus mokytojas arba kiek pasiskaitys vikipedijoje.
Galų gale, kaip dėl nuoseklumo? Profkėse tai yra bėda. Net ir univerų pirmuose kursuose: kai reikia daryti laborus su integralais, o studentai tokio dalyko akyse nematę. O kitus dalykus mokosi kelis kartus: praeina „integruotai“, nes reikia naudoti (nors ir nepriklauso informatikams ar ekonomistams dėstyti to, kas mokyklos kurse), paskui 2-3 kurse „aukštuoju“ lygiu kaip pridera. Ir po to lieka tragiškos spragos – mat didžioji dalis kurso bazinius dalykus žino, o kad yra keletas „humanitarų“, tuos dalykus savo laiku praleidusių, kažkaip visi pamiršta.

Apskritai, ir dabar tų dalykų gali nelankyti, jei nežadi egzaminų laikyt, bardakų bardakas gaunasi – kaip su profiliavimu. Koks tolkas tada išvis į mokyklą eit, jei ir pažymių nebus? Tipo, tik iš neturėjimo ką veikt, kaip į būrelį? Gal geriau tada tikra profkė, bent amato išmoksi.

Ir tokie dalykai svarstomi, kai visur pasaulyje vidurinis mokslas ilginamas iki 13 ar net 14 metų... Ne todėl, kad mokiniai neturėtų ką veikti, bet bazinės būtinos medžiagos pastoviai gausėja. Neįmanoma baziniu lygiu visko, tarkim, iš matematikos, sugrūsti į 12 klasių, ko paskui reikia norint minimaliai užsiimti ekonomika, programavimu, robotika – ir ta pati tendencija eina į kitas sritis, kaip medicina, filologiniai mokslai (taip, ten yra daug „data science“), net menai.

12 metų yra per mažai išdėstyti bazinį kursą net nesiblaškant tarp dalykų, be jokių integracijų.

Blemba, rimtai dar pora dešimtmečių ir su šūkiu „integruokime durniukus“ liksime amatininkų civilizacija, kuri lenks nugarą korėjiečiams, kiniečiams ir indusams.
  • +5




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 20:34 
     
Vytis M. rašė:
Tiksliųjų dalykų mokymasis eina prieš žmogaus instinktus todėl visiems sunku jų ir mokintis.

Priešingai, matematika yra pats paprasčiausias ir sistematiškiausias mokslas. Dauguma vaikų išmoksta skaičiuoti iki 20, sudėti ir atimti vienženklius skaičius, suprasti valandas anksčiau nei pradeda skaityti.

Užtat matematikos uždaviniai ir būna patys giliausi: nuo pirmos klasės mokomės numatyti porą veiksmų į priekį, mintinai sudėti dviženklius skaičius, spręsti paprastas algebrines lygtis (vietoje x piešdami tuščią langelį).

Po to mes tuos uždavinius komplikuojame, apiburdami žodinėmis sąlygomis, vos ne mįslėmis. Žodiniai ir vizualiniai uždaviniai nelavina matematinių gebėjimų – kaip tik per matematiką skatiname vaikus išgliaudyti gramatines konstrukcijas, skatiname erdvinį abstraktų mąstymą ir t.t..

Problema yra, kad labai greitai persūdome. Prigalvojame uždavinių, kuriuose tos matematikos visiškai nelieka. Būtų mano valia – apskritai po antros klasės išmesčiau žodinius uždavinius (arba palikčiau tik „dėl kvapo“), iki trigonometrijos ir fizikos. Nes dabar gaunas, kad šeštokai nesugeba išspręsti elementarios lygties, jei nesugeba vizualizuoti žodinės sąlygos. Dar blogiau: lygties nesuvokia, kol neaplipdo jos buitiniais pavyzdžiais.
  • +1




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 20:53 
     
Na ir teisingai - kam tie tikslieji mokslai - bus dirbtinis intelektas ir išspręs (ar nuspręs) viską. Žmonės galės užsiimt šokiais ir pletkais, medžiokle ir šaknelių rinkimu - juk tam jie ir sutverti.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2008-02-13, 16:43
Pranešimai: 951
Miestas: Vilnius
Reputacija: +65
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-03, 22:48 
     
Cituoti:
Problema yra, kad labai greitai persūdome. Prigalvojame uždavinių, kuriuose tos matematikos visiškai nelieka. Būtų mano valia – apskritai po antros klasės išmesčiau žodinius uždavinius (arba palikčiau tik „dėl kvapo“), iki trigonometrijos ir fizikos. Nes dabar gaunas, kad šeštokai nesugeba išspręsti elementarios lygties, jei nesugeba vizualizuoti žodinės sąlygos. Dar blogiau: lygties nesuvokia, kol neaplipdo jos buitiniais pavyzdžiais.


Nemanau, kad taip būtų gerai. Šiuo metu yra persūdoma su tomis "istorijomis", ala uždavinio sąlygomis, bet visiškai nusileisti tik iki sausos matematikos - nereikia. Nes tada eilinis gyventojas nebesugebės matematiškai išspręsti elementarių gyvenime iškylančių problemų.

Kodėl visi taip linksta į kraštutinumus? Vieni - matematikoj vien tik kintamieji, skaičiai ir operatoriai, o kiti literatūra užsiiminėja. Kodėl neapsistoti ties viduriu?

Neteigiu, jog reikia mokyti matematikos vien tik per praktiką, bet minimaliai supažindinti, kur tas dalykas yra taikomas - reikia.
  • +2




Užsiregistravo: 2010-08-03, 16:38
Pranešimai: 4366
Reputacija: +458
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-04, 00:59 
     
Prie ko kraštutinumai? Fizikoje matematikos nereikia? Ekonomikoje? Informacinėse technologijose? „Integruotų“ uždavinių galima prigalvoti ir kitur, aš ne prieš, kad į matematikos uždavinynus būtų įtraukta ir skaičiavimų suderintų su tos savaitės istorijos ar biologijos tema, kad ir ta pačia gramatika.

Be to, vis neprisiruošiu atsakyti temoje „išmokite kalbėtis su savimi“. Aš už tai, kad visos išvestinės formulės būtų pateiktos ne šiaip iškalimui, o kaip uždaviniai su geometrine ar fizikine interpretacija. Ypač trigonometrija, tikimybės, išvestinės, logaritmai, vektoriai, stereometrija.

Pvz., formulę sin 2φ = 2 sin φ · cos φ būtų galima išvesti panaudojant kokį žodinį uždavinį su panašiaisiais trikampiais[*] – iš serijos apie persikėlimą per upę, veidrodžius ar pan. (tiktai tikslas būtų gauti ne patį skaičiuką, o išraišką „kokį atstumą nukeliauja šviesa, atsispindėjusi nuo veidrodžio kampu φ“). Neįmanoma kitaip suprasti šitų formulių, nei jas pačiam išsivedant (univere mes būtent taip ir darydavom, todėl man ir po dvidešimties metų nekelia problemų jokios Fourier transformacijos, kreiviniai integralai, afiniosios matricų transformacijos, tikrinės reikšmės ir t.t.).

Primiršęs, tas formules galiu staigiai išsivesti, arba bent nujausti, kada skaičiuojama į temą, ir kada nelabai. Tuo pačiu, matydamas uždavinį iš kitos sferos, nesunkiai randu asociaciją su jau spręstu uždaviniu – ir daugmaž atspėju, kokios formulės reikės ir kur jos ieškoti. Bet! Tie uždaviniai nebuvo dirbtinai pritempti ir užpainioti literatūrinėmis vingrybėmis.

Tuo pačiu, turi likti galvosūkių, galbūt privalomų vietinių mokyklos konkursėlių (vietoj kontrolinio). Aš ne prieš ir savarankiškus integruotus „projektus“, kuriems reikėtų kad ir tos pačios matematikos. Tiesiog: per matematikos pamoką turi būti mokoma matematikos, per istoriją – istorijos, o ne atvirkščiai. Matematika yra galingas abstraktus įrankis, bet ne kitų dalykų tarnas.

P.S. Niekam turbūt nekelia kognityvinio disonanso įsivaizduoti fizikinę masę, krūvį, tankį. O matematikos terminų – kad ir to paties ikso, išvestinės arba sinuso kažkaip neišeina... Išvestinė yra toks pats „reiškinys“, „daiktas“, kaip ir idealizuoti reiškiniai, aprašomi fizikos vadovėliuose – kai moksleivis išsiugdo tą „sinesteziją“, tik tada aš konstatuoju: jis jaučia ir supranta matematiką. Kai praktinį uždavinį jis sprendžia ne lankstydamas pirštus ir spalvindamas langelius sąsiuvinyje, o išgrynindamas užduoties specifikaciją („duota:“, „rasti:“, „ats.:“), parametrų ir rezultatų apibrėžimo sritis, mintyse susistatydamas lygtis ir suprojektuodamas sprendimo algoritmą.

Ne literatūrinis aprašymas turi būti raktas į matematinės lygties sprendimą, o priešingai: lygtis ir specifikacija nurodo, ką galima išspausti iš žodinės istorijos.


* – ar kas nors atkreipėt dėmesį į sin φ · cos φ ? Juk tai ne kas kita, kaip stačiakampio plotas! Taigi, ką geometriškai reiškia, kad dvigubo kampo sinusas lygus dvigubam stačiakampio plotui? O ką reiškia fizikoje?

Vėliau, einant kompleksinius skaičius ir kompleksines funkcijas – galima klausti, ką geometriškai reiškia pati gražiausia matematinė tapatybė eπi=-1. Bet kaip ją įmanoma suprasti, jei moksleiviui neįkandamas ir anas, „pačiupinėjamas,“ klausimas?
  • +4




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-05, 21:33 
     
Shinigami rašė:
Mokymasis yra smegenų lavinimas. Klausimas tik ką geriau mokytis. Ar integralų mokymasis mokykloje yra naudingas? Žinoma, mokėti sudėti, atimti, dauginti ir dalinti yra privaloma. Aš nesuprantu kam mums dvi užsienio kalbos. Kai dėl pinigų trukumo mokyklose dažnai viena užsienio kalba visada būna rusų. Gal tik miestų mokyklos gali daugiau mokytojų pasamdyti, bet kaime būna tik dvi mokytojos dažniausiai: rusu ir anglu. Ir tenka iš jų rinktis kokias dvi užsienio kalbas nori mokytis. Paliktu viena užsienio klaba ir pilnai užtektu.
Per chemijos pamokas taip pat geriau mokytu praktiniu dalykų. Maisto chemijos, kaip buitinė chemija veikia aplinka ir panašiu praktinių chemijos žinių.
Profiliavimą galima butu pradėti nuo 8 klasės.


:) Na, kam reikalingos dvi užsienio kalbos.... matematika, chemija, fizika... deja supranti vėliau. Kai jau būni padirbėjęs kokį 10 metų. Aišku labai nuo darbo pobūdžio priklauso. Nors pvz. net tokiam darbui kaip kirpėjo spėju chemijos ar elementarios fizikos žinios nemaišo - jau nekalbu apie kalbas kai atsiranda noras galimybė dalyvauti tarptautiniuose renginiuose.
  • 0


_________________
PROGRAMUOTOJO KARJERA sumaniems studentams - Įdomūs projektai, algoritmai ir iššūkiai: Debesų kompiuterija, Interaktyvūs sprendimai, Vaizdo technologijos ir Grafikos programavimas, Virtuali ir Papildyta realybė


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-04-06, 23:27
Pranešimai: 1020
Reputacija: +26
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2017-02-08, 18:17 
     
Šaunuolis, Profesoriau! Penkiolika minusų per 10 minučių – fantastiškas pasiekimas!
  • 0




Užsiregistravo: 2008-10-12, 05:22
Pranešimai: 6402
Miestas: ☀️☁️☂️☁️☀️
Reputacija: +403
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-06-04, 16:15 
     
Manau, kad mokyklose turi būti dvi kalbos, lietuvių ir anglų. Anglų tokio pat stiprumo, kaip lietuvių, nes ties Lietuva pasaulis nesibaigia, o lietuviai vis plačiau pasiskirto po pasaulį, tai anglų, kaip pasaulinė kalba tikrai praverstų visiemsm. Pagrindai algebros, geometrijos, geografijos, istorijos, fizikos, biologijos reikalingi bendram išprusimui. Rimčiau šiuos dalykus ir užsienio papildomas kalbas turėtų pradėti mokyti tik nuo 10 klasės, kartu su profiliuotu mokymusi. ir tam tarpe tarp 10-12 klasių mokiniai turėtų nuspręsti kas juos labiausiai domina, kuo jie norėtų būti ateityje, taip rinkstis tolimesnius mokslus, ar eiti į universitetą, kolegiją, profesinį mokymą. Manau iki 10 klasės mokiniai turėtų labiau gilintis į save, visuomenę, menus, sportą, pasaulio pažinimą, o ne krimsti dlaykus, kurių ateityje gali neprireikti.

P.S. teko mokytis Italų kalbą, biologiją, tikybą - kurių man visiškai neberieki gyvenime. Tikyba išvis beprasmis mokslas, žžmonės aptys renkasi kuo jiems tikėti. ir ta Lietuvos valstybės parama katalikų bažnyčiai yra pinigų betikslis naudojimas. Tad ageriau skirtų po vienodą procentą visoems lietuvoje ęsančioms religijoms.
  • 0


_________________
rasizmas eina koja kojon su kvailumu ir nežinojimu


Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2011-12-08, 12:40
Pranešimai: 2165
Miestas: Kaunas
Reputacija: +585
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2018-06-07, 15:43 
     
Shinigami rašė:
Profiliavimą galima butu pradėti nuo 8 klasės.

Nuo 8 klasės? Smagu, jei žinai, ko nori. Švelniai tariant, su profiliavimu visą savo ateitį nustatai. Aš išlaikęs brandos egzaminus dar nežinojau ko noriu.. Jau nekalbu apie tai, kad 11-toje klasėje net nesirinkau Informacinių Technologijų, kurias dabar mokausi universitete.
O ką 8-toje klasėje besimokantis paauglys gali žinot ko jis nori? Greičiausiai rinksis tai, ką tėvai norės, ne pats.
  • 0




Užsiregistravo: 2015-01-31, 22:10
Pranešimai: 1263
Reputacija: +347
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'