Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai
 
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Atsiminti
Login with a social network:

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos

Ieškoti forume


Išsami paieška

 [ 144 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6
 
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą Pagrindinis diskusijų puslapis » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika
Žinutė Autorius
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-21, 18:42 
     
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
Dėl Merkurijaus esi įsitikinęs?
Pripažinsi klydęs, jei įrodysiu priešingai?


Matematiką rodyk, kaip nenaudojant Švarcšildo metrikos gauti tokį patį skaitmeninį Merkurijaus precesijos rezultatą...

_alvydas_ rašė:
Bo aš gaunu listą kritinių pastabų, bet jas paneiginėjant one by one negaunu jokio atsako,
kad ta ar ana kritikia buvo neteisinga.


Kol kas nieko nepaneigei. Jei mano uždavinyje vietoje reliatyvistinės greičių sumavimo formulės naudoji klasikinę, reiškia tavo gaunamas rezultatas kitoks, reiškia tavo teorija neatitinka faktų, klaidinga.


Nieko? Aš kalbu apie atskirus teiginius. Tu sakei , kad masė neišlieka , parodžiau kad išlieka. Kur aplodismentai ;)

Maža to postulavus masės išlikimą ir nežinant nieko apie reliatyvumą galima gauti
ir E = mcˆ2 ir mases priklausomybės nuo greičio formulę.

Prie Merkurijaus grįšiu, bet ne ant dienų, reik laiko pasiraust ką aš ten seniau buvau sugalvojęs.
Ten nebuvo išvedimas, ten buvo programa, kuri duodavo teisingą precesiją , ne tik dėl Merkurijaus, bet keletos kitų objektų kurių duomenis galima buvo išsigooglinti.

Jei programa ant tų prielaidų veikia gerai , tai ir išvesti galima, bet tegu tuom kiti užsiima,
reikia gi biški darbo pasidalinimo, mano žmona ne matematikė, kaip kai kurių genijų ;)
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-21, 18:57 
     
Niemand rašė:
Kol kas nieko nepaneigei. Jei mano uždavinyje vietoje reliatyvistinės greičių sumavimo formulės naudoji klasikinę, reiškia tavo gaunamas rezultatas kitoks, reiškia tavo teorija neatitinka faktų, klaidinga.


Ir žinai ką dar pagalvojau, ta teorija kuri numato skilimą, numato visai ne skeveldros judėjimo greitį,
o skeveldros energiją arba impulsą ir čia greičiausiai (beveik garantuotai) nebus jokių problemų.
Kokių chrienų ji turėtų numatyti greičius.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-21, 19:34 
     
_alvydas_ rašė:
Tu sakei , kad masė neišlieka , parodžiau kad išlieka. Kur aplodismentai ;)


Tai kad diametraliai priešingai, pats pripažinai, kad ramybės masė neišlieka, o ta kita masė iš tiesų yra visai ne masė, o energija :)

_alvydas_ rašė:
Maža to postulavus masės išlikimą ir nežinant nieko apie reliatyvumą galima gauti
ir E = mcˆ2 ir mases priklausomybės nuo greičio formulę.


Tikrai galima iš naujo išrasti specialųjį reliatyvumą, tas nėra labai sudėtinga, protingas moksleivis susitvarkytų :)
Šiaip įrodinėjimo seka tokia:
- iš postulato c=const išsiveda Lorenco transformacijos, t.y. atstumo ir laiko transformacijos tarp skirtingų atskaitos sistemų;
- iš Lorenco transformacijų išsiveda greičių sudėties formulė;
- iš greičių sudėties formulės išsiveda reliatyvistinė masės formulė;
- iš reliatyvistinės masės formulės išsiveda E=mc2.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1959
Reputacija: +698
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-21, 19:49 
     
_alvydas_ rašė:
Niemand rašė:
Kol kas nieko nepaneigei. Jei mano uždavinyje vietoje reliatyvistinės greičių sumavimo formulės naudoji klasikinę, reiškia tavo gaunamas rezultatas kitoks, reiškia tavo teorija neatitinka faktų, klaidinga.


Ir žinai ką dar pagalvojau, ta teorija kuri numato skilimą, numato visai ne skeveldros judėjimo greitį,
o skeveldros energiją arba impulsą ir čia greičiausiai (beveik garantuotai) nebus jokių problemų.
Kokių chrienų ji turėtų numatyti greičius.


Reliatyvistinio momento apskaičiavimui reikia žinoti dalelės greitį stebėtojo atžvilgiu. Lorenco transformacija impulsui išsiveda iš greičių sudėties.
  • 0




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1959
Reputacija: +698
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-21, 20:56 
     
Tukstanciai mokslininku pasitelke greitintuvus neissprendzia o jie technologiju forume, nejuokinkit zmoniu.
  • -1




Užsiregistravo: 2015-02-14, 19:18
Pranešimai: 769
Reputacija: -1120
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-21, 21:29 
     
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
Niemand rašė:
Kol kas nieko nepaneigei. Jei mano uždavinyje vietoje reliatyvistinės greičių sumavimo formulės naudoji klasikinę, reiškia tavo gaunamas rezultatas kitoks, reiškia tavo teorija neatitinka faktų, klaidinga.


Ir žinai ką dar pagalvojau, ta teorija kuri numato skilimą, numato visai ne skeveldros judėjimo greitį,
o skeveldros energiją arba impulsą ir čia greičiausiai (beveik garantuotai) nebus jokių problemų.
Kokių chrienų ji turėtų numatyti greičius.


Reliatyvistinio momento apskaičiavimui reikia žinoti dalelės greitį stebėtojo atžvilgiu. Lorenco transformacija impulsui išsiveda iš greičių sudėties.


Na mes čia šnekam kiekvienas savo terminais.
Tau ramybės masė bus kai prie objekto pririši stebėtoją (atskaitos sistemą).
Man kai kūnas nejuda eterio ar ten CBR atžvilgiu.
Tiesiog turim susitaikyt su tuom , kad mūsų terminų prasmės skiriasi.

Kažkaip išvest kintamos masės formulei ir mcˆ2 neprireikė nei c constant, nei kažko iš Lorenco.

( Pas mane atstumai nekinta, o kinta kūno ilgiai kaip originale pats Lorencas ir teigė,
o jam priskyrė visai kitką, tipo Lorenco transformacijas,
Liudi dabar Lorencas žiūrėdamas iš dangaus į tokią neteisybę ).

Labai primena jei vyktų ginčas tarp Ampero ir Maksvelo kaip skaičiuoti jėgą tarp laidininkų su srove.
Abu skaičiuoja skirtingai, o gauna tą patį. Bet tik uždarai grandinei tą patį.
O tu man įrodinėji maždaug, jei atvirai grandinei skirtingi numatymai , tai ir visai bus skirtingi.
Bet atvira grandinė nepamatuojama nuolatinei srovei.

Žodžiu kažkaip prasistumt toliau reikia eiti per skaičius kurie yra realiai išmatuojami
ir pažiurėti ar abu požiūriai duoda tą patį rezultatą išmatuojamiems dalykams.
Tarpiniai skaičiavimai čia dzin, nieko nesako.

Primenu, kad vienakrypčio judėjimo greitis kai jis didelis irgi nėra normaliai išmatuojamas.
Čia tik tarpinė valiuta skaičiavimuose.
Tai nesunku įrodyti su šviesos greičiu, tas c konstant yra tik postulatas ,
vien faktas, kad Punkarės , Lorenco variantai buvo pririšti prie konkrečios sistemos
rodo , kad pamatuoti nebuvo galima.

Taip pat Maikelsono eksperimentai nematavo vienkrypčio greičio, būtų gi lengviau atrodo buvę,
tikslumo žiauriai daug mažesnio būtų reikėję.

Kažkaip jei savo pavyzdį kažkaip suvestum nuo pamatuojamo iki pamatuojamo,
tai žiurėsiu kaip tai atrodo pro mano langus kad skaičiai sueitų.
Galima gi iš to kažkokį vaizdų uždavinį sukurti.
  • +1



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-21, 21:37 
     
_alvydas_ rašė:
Man kai kūnas nejuda eterio ar ten CBR atžvilgiu.


Bet, kad pats eteris juda :) ir skirtingu greičiu priklausomai nuo atstumo :)
  • 0




Užsiregistravo: 2013-04-24, 21:35
Pranešimai: 316
Reputacija: +216
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-21, 21:53 
     
Nosfis rašė:
_alvydas_ rašė:
Man kai kūnas nejuda eterio ar ten CBR atžvilgiu.


Bet, kad pats eteris juda :) ir skirtingu greičiu priklausomai nuo atstumo :)


Tegu juda, ką jis kristalas koks.
Dar gal ir mandriau juda jei žiūrėti kol kas nepasiekiamai mažus atstumus.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-22, 08:24 
     
Niemand rašė:
Čia jau nekalbant apie tai, kad tokia matematika iškreips realų fizikinį vaizdą be menkiausio pagrindo suteikiant vienai atskaitos sistemai išskirtinį statusą ir bus daug sudėtingesnė už dabartinį reliatyvistinį aparatą. viewtopic.php?p=527234#p527234

Tai ne pirmą kartą pateikta ganėtinai šališka pozicija.
Juk čia (preambulėje) lyg ir turėtų būti toks aiškus postulatas:

Kiekvienai sistemai savos dalys yra svarbiausios.
(kaip automobiliui svarbiau benzinas ir tepalas, o žirgui vanduo ir šienas...)
T.y. - bet kurios sistemos vidinės atskaitos subsistemos visada turės išskirtinį statusą prieš kitų sistemų vidines atskaitos subsistemas.

Jūs savo specializaciją išmanote geriau negu visi, kurie nesidomi ta specializacija.
Atrodo, jog jūs lyg ir turėtume būti jiems tos srities kompetentingų žinių šaltinis.
Bet ne, šališkumas griauna pasitikėjimą jūsų teikiamomis žiniomis. Nes esantis šališkumas reiškia, jog siekis yra ne „siekti sužinoti kaip yra iš tikrųjų“, o kažkokie kiti su mokslu tiesiogiai nesusiję tikslai (pvz. kažkokie asmeniniai lūkesčiai, ar ambicijos).
Todėl žinios plaukiančios iš jūsų galimai bus „kažkodėl kažkiek pritemptos kažkuriuo aspektu“.

Retorinis klausimas.
Taigi, kiek šioje temoje yra komentuojančiųjų, kurie realiai vadovaujasi siekiu „sužinoti kaip yra būtent iš tikrųjų“?
  • 0


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-22, 08:31 
     
Cia noras pasirodyti, ziurekit koks as protingas o skaitant is sono tai panasu i gerianciu vyru pokalbius.
  • -1




Užsiregistravo: 2015-02-14, 19:18
Pranešimai: 769
Reputacija: -1120
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-22, 13:51 
     
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
Dėl Merkurijaus esi įsitikinęs?
Pripažinsi klydęs, jei įrodysiu priešingai?


Matematiką rodyk, kaip nenaudojant Švarcšildo metrikos gauti tokį patį skaitmeninį Merkurijaus precesijos rezultatą...


Čia radau forume informacijos ką aš ten buvau sugalvojęs.
Kaip sakiau praėjo daug laiko, kai ką ir pamiršau.

https://www.physicsforums.com/threads/could-you-help-to-calculate-precession-analytically.566921/
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-23, 21:19 
     
_alvydas_ rašė:
Net ne intuityvimo lygis man užkliūva labiausiai,
o Homo Sapiens mąstymo gliukai.
viewtopic.php?p=527215#p527215

Matai, Homo Sapiens neturi poreikio išsivaduoti iš mistikos.
Tada viskas labai komplikuojasi su pasiūla to ko beveik niekam nereikia.
Bet mistiniai kūriniai moksle, mene, literatūroj, kine, žaidimuose ir t.t. yra graibstomi.
Sakau gi - Homo Sapiens mąstymo bug(as).
viewtopic.php?p=527224#p527224

Bendresniu (fundamentalesniu) lygiu žiūrint Gamtoje viskas ir visada yra puikiai sustyguota.
Vidurinysis sociumo sluoksnis yra tam tikro pastovumo/stabilumo garantas (ar atsakingas už tai subjektas) tame pačiame sociume.
Jis automatiškai neleidžia sociumui įvykdyti greitą masinį pokytį (pvz. imti ir pernelyg greitai keisti įvairias, ir nebūtinai vien mokslo, paradigmas).

Šis sluoksnis turi gerai „išsiinkšti“, o tai jau reikš kažko (kažkokių idėjų) ilgesnį patikrinimą laiku.
Na, ir yra akivaizdu, jog vidurinysis sociumo sluoksnis yra „mažai skirtas vertinti idėjas ir daug skirtas jas pristabdyti“.

Pvz. paimkim „Metafizika piešiniuose“ (viewtopic.php?f=21&t=44357 ).
Praktiškai kiek ten rašiau, tiek vidurinysis sluoksnis ir dejavo kaip ten viskas negerai. Bet atkreipkite dėmesį į įdomią detalę, jog toje temoje joks viduriniojo sluoksnio atstovas „nedežuruoja“ ir profilaktiniais sumetimais padejavimais neužsiima (t.y. virš dviejų metų ten niekas iš jų nėra įsiterpęs).
Žinoma, jei pradėčiau toje temoje vėl aktyviau reikštis to sluoksnio aktyvumas sukiltų, bet (mano nuomone) buvusį aktyvumą 100% vargu ar bepasiektų.
  • 0


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-03-23, 22:54 
     
svetys rašė:
...

Na ir pasakyk kaip žmonėm galvoj įvyksta tokie pokyčiai (nes tau patinka filosofija ir apibendrinimai).
Pvz. Lorencas, Maikelsonas, Tesla ir daugybė kitų genijų taip ir nebuvo įtikinti nauja teorija.
Amperas su Weberiu (to meto šviesiausi protai) nebuvo įtikinti Maksvelo teorijos.
Bet kaip čia toliau suveikia, kad ką priėmė iš bėdos, praktiškai iš nevilties surasti Gamtamokslinį paaiškinimą,
dabar net nebenorėtų, kad kas nors tokį paaiškinimą rastų.
Kol kas net nei vienas nepasakė, kad būtų gerai, bet neišeina kažkaip niekam.
Manau jiem dabar nebūtų gerai, jie to nenorėtų, todėl pasipriešinimas.
Jei norėtų kaip minimum nebūtų pasipriešinimo, o greičiau būtų pasiūlymai su klausimu kuom padėti/prisidėti.

Pvz Einšteinas su ypač gabaus matematiko Hilberto pagalba gal ne vienus metus vargo kol jiems
gavosi pamodifikuoti lygtis taip, kad jos teisingai numatytų Merkurijaus precesiją.
Kraipė erdvę ir laiką kol kažkas gavosi. Pirmam gavosi Hilbertui,
nes jis gabesnis matematikoj buvo už kartu paėmus Einšteiną ir jo žmoną.
Bet laurai atiteko Einšteinui, nes teorijos pradmenis jis padarė.

2011m pačioj pabaigoj pabandžiau tą patį padaryti žiūrint iš kitokių pozicijų, nekraipant erdvės ir laiko.
Na gavosi nesunkiai, net kelių ženklų tikslumu vienas variantas, bet niekam neįdomu, net pats apie tai pamiršau ...

Klausei dėl ruso, tai šitas : "https://www.youtube.com/watch?v=Qpw63IUEDn0"
Aš nepalaikau jo pasaulėvaizdžio bendrai, tik kur ne kur.
Na jis ir eterį kritikuoja, tai vien dėl to norėjau pažiūrėti kokie čia jo argumentai ir ką aš į tai atsakyčiau.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-04-01, 07:24 
     
_alvydas_ rašė:
...

Sakykim, anų laikų mokslas užėmė 1 ha miško, o dabartinis mokslas užima Labanoro girios plotą.
Spėtina, jog ir anais laikais buvo pakankamai pokiliminių žaidimų, nesusišnekėjimų ir pan. – todėl ir dėl to galėjo neįvykti galimai racionalesnis vystimasis.
Ir greičiausiai „neracionalesnio vystimosi“ pradmenys radosi jau antikų laikais (to užuomazgos turbūt pradėjo formuotis kai pradėjo rastis kolektyvinis (mokslinis) darbas/žinių kaupimas raštuose ir pan.).

Tai ką jau bekalbėti apie šių laikų nesusikalbėjimo lygį, kai yra tiek daug suvėsėjusios įvairiausios šiuolaikinės mokslo specializacijos.
Vėlgi, čia jau reiktų lysti ne į fizikos džiungles, o į sociologijos... todėl fizikos mokslas man yra įdomiau, nei mokslininkai :)

Taigi, kai yra taip išsiplėtęs mokslo turinys – be dekafundamentalių (viewtopic.php?p=527575#p527575 ) teorijų, arba bent be „dekaapibendrinančiųjų metodikų“ net genialus moksle žmogus niekaip nebesugebės* išsikapstyti virš sociumo vidutinio sluoksnio mentaliteto lygio.

*na, ir taip gali tekti nugyventi savo amželį puikiai pažystamame, išpuoselėtame ir jaukiame... kurmio urvelyje mokslo nišoje. Na, kad matyti visumą (daug ką toli už savos nišos ribų) tam reikia ir visuminio prasilavinimo. Tad kas norės šio įgyti turės, kad ir su 100 proc. prievarta, prierimčiai prasistudijuoti MF ir JF viewtopic.php?f=21&t=44357 .

Kaip staliavime svarbiausias yra ne oblius (įrankis), o stalius.
Taip ir „fizikavime“ svarbiausia yra ne matematika (įrankis), o fizika (ir ypačiausiai jos fundamentaliausioji dalis – MF ir JF).

Nors, pvz. šioje vietoje viewtopic.php?p=527699#p527699 yra susiklosčiusi unikaliai paradoksali situacija. Atrodytų, kad dėl naujo dėsnio termodinamikos fizikoje vidurinysis sociumo sluoksnis turėtų įsierzinti iki aukščiausio dejavimo laipsnio. O iš esmės yra gan tylu (kol kas). Pasirodo net toks didelis sluoksnis gali „prašauti pro šikšnelę“ neatpažindamas didžiulio pavojaus (nes tai labai rimtai gresia paradigmų pokyčiu)... :)
  • 0


_________________
Jums įdomu kaip yra, man įdomu kaip bus



Užsiregistravo: 2008-03-20, 19:43
Pranešimai: 1176
Reputacija: -89
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-04-03, 15:56 
     
Kilo mintis dar pasižaisti su reliatyvistiniais paradoksais.
Tarkim turim tokią situaciją:
Paveikslėlis

Čia 2 indai kuriuose patalpinta po 2 elektronus (ar šiaip vienodus krūvius).
Dabar jei vienas indas tols dideliu greičiu, tai stebėtojas likusiame
matys kaip betolstančiame inde elektronų masė pasidarys labai didelė.
Pagal teoriją ji gali būti kiek nori didelė.
Ką tada gausim ? Ogi , kad didėjant masei didės ir gravitacinė trauka tarp elektronų inde.
Masė gali padidėti tiek, kad elektronai vietoj stūmos pradės traukti viens kitą.
Ir galiausiai susitiks kažkur per vidurį.

Tačiau stebėtojas esantis dešiniajam inde galvos , kad jo elektronai tai tikrai nepradės
traukti viens kito, bet kaip tik priešingai atsiras gravitacinė traukos jėga tarp elektronų esančių
inde kairėje. Nes tas indas kairėje labai greitai juda jo atžvilgiu ir jame labai padidėjo masės.

Kokie bus "atsišaudymai" ?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-04-03, 16:11 
     
_alvydas_ rašė:
Kilo mintis dar pasižaisti su reliatyvistiniais paradoksais.
Tarkim turim tokią situaciją:
Paveikslėlis

Čia 2 indai kuriuose patalpinta po 2 elektronus (ar šiaip vienodus krūvius).
Dabar jei vienas indas tols dideliu greičiu, tai stebėtojas likusiame
matys kaip betolstančiame inde elektronų masė pasidarys labai didelė.
Pagal teoriją ji gali būti kiek nori didelė.
Ką tada gausim ? Ogi , kad didėjant masei didės ir gravitacinė trauka tarp elektronų inde.
Masė gali padidėti tiek, kad elektronai vietoj stūmos pradės traukti viens kitą.
Ir galiausiai susitiks kažkur per vidurį.

Tačiau stebėtojas esantis dešiniajam inde galvos , kad jo elektronai tai tikrai nepradės
traukti viens kito, bet kaip tik priešingai atsiras gravitacinė traukos jėga tarp elektronų esančių
inde kairėje. Nes tas indas kairėje labai greitai juda jo atžvilgiu ir jame labai padidėjo masės.

Kokie bus "atsišaudymai" ?


Masė didės tik stebėtojo atžvilgiu. Elektronų masės vienas kito atžvilgiu nesikeis, taigi nesikeis ir jų gravitacinė trauka.
  • +2




Užsiregistravo: 2011-04-19, 23:39
Pranešimai: 1959
Reputacija: +698
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-04-03, 19:48 
     
Niemand rašė:
_alvydas_ rašė:
Kilo mintis dar pasižaisti su reliatyvistiniais paradoksais.
Tarkim turim tokią situaciją:
Paveikslėlis

Čia 2 indai kuriuose patalpinta po 2 elektronus (ar šiaip vienodus krūvius).
Dabar jei vienas indas tols dideliu greičiu, tai stebėtojas likusiame
matys kaip betolstančiame inde elektronų masė pasidarys labai didelė.
Pagal teoriją ji gali būti kiek nori didelė.
Ką tada gausim ? Ogi , kad didėjant masei didės ir gravitacinė trauka tarp elektronų inde.
Masė gali padidėti tiek, kad elektronai vietoj stūmos pradės traukti viens kitą.
Ir galiausiai susitiks kažkur per vidurį.

Tačiau stebėtojas esantis dešiniajam inde galvos , kad jo elektronai tai tikrai nepradės
traukti viens kito, bet kaip tik priešingai atsiras gravitacinė traukos jėga tarp elektronų esančių
inde kairėje. Nes tas indas kairėje labai greitai juda jo atžvilgiu ir jame labai padidėjo masės.

Kokie bus "atsišaudymai" ?


Masė didės tik stebėtojo atžvilgiu. Elektronų masės vienas kito atžvilgiu nesikeis, taigi nesikeis ir jų gravitacinė trauka.


Na čia nėr labai svarbus klausimas, bet man atrodo jis reliatyvume spręstusi kitaip.
Negali šokinėti nuo sistemos prie sistemos. Pasirenki vieną ir viską skaičiuoji jos atžvilgiu.
Gravitacijos sklidimo greitis čia turėtų vaidint pagrindinį vaidmenį tos vienos konkrečios pasirinktos sistemos atžvilgiu.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-04-04, 19:15 
     
Niemand rašė:
...


Ok, bala tuos paradoksus,
va turiu klausimą:

http://bcs.whfreeman.com/webpub/Ektron/Tipler%20Modern%20Physics%206e/More%20Sections/More_Chapter_2_1-Perihelion_of_Mercurys_Orbit.pdf


Čia trumpas tekstas su paveiksliuku. Galiu tą paveiksliuką iškelt, bet gal nesunku ir taip pažiūrėt.
Va pasidarė įdomu ar jis teisingai nupaišytas.
Ta prasme į kurią pusę iš tikro vyksta Merkurijaus precesija.
Čia nupaišyta taip, kad precesija vyksta priešinga kryptim nei Merkurijaus sukimasis.
Ta prasme pagal paveiksliuką Merkurijus sukasi prieš laikrodžio rodyklę,
o precesija vyksta pagal laikrodžio rodyklę.

Ar čia teisingai nupaišyta?
Visur minimas dažniausiai precesijos kampas, bet kryptis nupaišoma nevisur vienodai.
Gal kokių nuorodų į tikrus matavimus ?
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
  Standartinė   Parašytas: 2019-04-10, 15:03 
     
Šiaip gal kam idomu pasižaist su ta Merkurijaus precesija.
Va šita programa pvz duoda neblogus rezultatus.

program Mercury
implicit none

REAL*16, parameter :: c = 2.99792458e8 ! m/s
REAL*16, parameter :: cc = c*c
REAL*16, parameter :: G = 6.67408e-11
REAL*16, parameter :: mass_of_Sun = 1.9885e30 ! kg
REAL*16, parameter :: GM = G * mass_of_Sun
REAL*16, parameter :: mass_of_Mercury = 3.3011e23 ! kg
REAL*16, parameter :: R_MAX = 6.98169e10 ! m
REAL*16, parameter :: v_Min = 3.87e4 ! m/s
! R_MIN = 4.60012e10L m
! v_Max = 5.66e4L m/s
REAL*16, parameter :: dt = 0.01 ! s
!----------------------
REAL*16 :: x_old, x, x_new ! m
REAL*16 :: y_old, y, y_new ! m
REAL*16 :: dx, dy, dx_new, dy_new ! m
REAL*16 :: dL_old, dL, dL_new ! m
!----------------------
REAL*16 :: m_0 !Merkurijaus mase kai U -> 0 ir v -> 0

REAL*16 :: m_old, m !kintama Merkurijaus mase ! kg
REAL*16 :: dm ! mases pokitis ! kg
!
REAL*16 :: R, RR ! R atstumas, RR atstumo kvadratas
REAL*16 :: v, v_x, v_y ! m/s
REAL*16 :: a_x, a_y ! m/s^2

REAL*16 :: v_escape, v_escape_x, v_escape_y ! m/s
REAL*16 :: z_x, z_y, z ! m/s
REAL*16 :: zz ! m/s^2

INTEGER :: number_of_steps

!----------------------
number_of_steps = 0

x_old = -v_Min * dt /2.0
y_old = R_MAX;

x = v_Min * dt /2.0
y = R_MAX;

dL_old = v_Min * dt
dL = dL_old

v_x = (x - x_old) / dt
v_y = (y - y_old) / dt

v_escape = sqrt(2*GM/R_MAX)
v_escape_x = v_escape * (x/R_MAX)
v_escape_y = v_escape * (y/R_MAX)

z_x = v_x + v_escape_x
z_y = v_y + v_escape_y
zz = z_x**2 + z_y**2

m_0 = mass_of_Mercury * sqrt( 1 - zz/cc )

m_old = mass_of_Mercury
m = mass_of_Mercury

Print *, "dL = ", dL
Print *,"R = ", sqrt(x*x + y*y)
!------------------------------
do
dx = x - x_old
dy = y - y_old

dL = sqrt( dx*dx + dy*dy )
!v = dL / dt

RR = x*x + y*y
R = sqrt( RR )

v_escape = sqrt( 2*GM / R )
v_escape_x = V_ESCAPE * (x/R_MAX)
v_escape_y = V_ESCAPE * (y/R_MAX)

z_x = dx/dt + V_escape*(x/R)
z_y = dy/dt + V_escape*(y/R)

zz = z_x**2 + z_y**2

m = m_0 / sqrt( 1 - zz/cc )

dm = m - m_old
!
! pagreitis pagal Niutona be mases kitimo

a_x = -( GM/RR * (x/R) )
a_y = -( GM/RR * (y/R) )

! papildomas pagreitis iskaitant mases pokyti del judejimo ir gravitacijos
a_x = a_x - (z_x/m)*(dm/dt)
a_y = a_y - (z_y/m)*(dm/dt)

! Verleto formule integravimui
x_new = 2 * x - x_old + a_x * dt*dt
y_new = 2 * y - y_old + a_y * dt*dt

dx_new = x_new - x
dy_new = y_new - y
dL_new = sqrt( dx_new*dx_new + dy_new*dy_new )

! isvedam keleta tarpiniu rezultatu kol integruojasi
number_of_steps = number_of_steps + 1
if ( mod (number_of_steps, 10000000) == 0) then

Print *, "R = ",R

end if

! stebim kada dL vel pasieks minimuma (tuo paciu R vel pasieks maksimuma)
if ( (dL_old > dL) .and. (dL < dL_new)) then

! suradus maziausia dL reiksme uzbaigiam cikla
exit

end if
! ----------------

x_old = x;
y_old = y;
x = x_new;
y = y_new;

dL_old = dL;
dL = dL_new;

m_old = m;
! -----------------

end do

Print *, "End"
Print *, "dL = ", dL
Print *, "x = ", x
Print *, "y = ", y
Print *, "R = ", R
Print *, "precession in radians = ", x/R
Print *, "precession in arcseconds = ", 206264.806*x/R

end program Mercury

Rezultatas 0.100785 arc sekundės per apsisukimą.
Idomu kiek čia paklaidos duoda pats integravimo metodas.
Spėju turėtų būti kažkur trečio ar ketvirto ženklo po kablelio ribose.
  • 0



Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-11-10, 21:42
Pranešimai: 1820
Reputacija: +53
   
 
Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:
Rūšiuoti pagal
 


Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 144 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
 

Ieškoti:
Pereiti į:
 
 

Reputation System ©'