Sit back and wait sėdi atgal ....

nu fantastika. Prie visų kasmetinių peršalimo formų turėsim vieną naują ir gana mirtiną.

Šiaip tai šitą ir praktiškai visus likusius straipsnius apie šią viruso atmainą galima apibendrinti trumpai - žinome, kad beveik nieko nežinome. Yra n hipotetinių variantų be esminių išsiskyrimų pagal tikimybes.
Jei žiūrėti pagal analogijas:
- ispaniškas gripas buvo gripo viruso atmaina (tegul ir ne korona virusų giminės), bet sėkmingai dingo po vieno "sezono";
- korona virusai šiaip jau yra banalaus peršalimo virusai, t.y. atsakingi už daugelį peršalimo atvejų; šeimos ypatumas - nelabai nori formuotis ilgalaikis imunitetas; ir šios atmainos atveju jau buvo pora atvejų pakartotinio susirgimo; neaišku tik kiek tas dažna, bet iš principo gali būti priežastis nuolatiniam įsitvirtinimui; be kita ko tai bus rimta kliūtis vakcinos kūrimui;
- dar vienas faktorius viruso ilgalaikiam įsitvirtinimui - reikia kažko, kame virusas gyventų/miegotų tarp "sezonų"; bet nėra žinoma, kur "miega" jokie korona šeimos virusai, iki šiol tai buvo nereikšminga.

Apibendrinant vėlgi - dievai žino, kaip čia bus

Niemand, gal netyčia žinai nuo ko priklauso kuriam laikui susiformuoja imunitetas? T.y. kodėl jis retai kada išlieka visą gyvenimą? Apskritai kaip veikia "imunitetas". Kažkaip labai daug informacijos apie imuniteto stiprinimą, bet kas tas imunitetas (kaip suformuojama tam tikrose ląstelėse galia naikinti ar apsisaugoti) tai informacija "ant lėkštutės" nepateikiama.
Pvz. kodėl organizmas jau žinodamas, koks pavojingas jam tas virusas, neišlaiko gebėjo su juo greitai susidoroti visam gyvenimui? O gal tik ant popieriaus tai atrodo pavojinga, o pačiam organizmui "nusišikt" ant tos "slogos"?

_________________
stars will never align for you

Virusai susideda iš vienos ar keliu RNR ir/ar DNR molekuliu ir keliu baltymu molekuliu. Iš esmės, tai sudėtinga cheminė molekulė ir kaip ir visos kitos gali dalyvauti cheminėse reakcijose. Organizmas į užkrėtimą reaguoja pradėdamas gaminti baltymus, bendrai vadinamus antikūniais. Jie banaliai chemiškai sąveikauja su virusu (svetima organine medžiaga) ir reakcijos rezultatas - nauja ar naujos molekulės, kurios jau nebe virusas. "Istoriškai" - imunitetas yra vienas iš ląsteliu virškinimo mechanizmu - "įsisavina" svetimą organiką.
Kaip parenka teisingą baltymą - grubiai tariant kryptingos evoliucijos būdu. Perrinkinėja biochemiškai galimas kombinacijas, ląstelės, kurios randa plius minus teisingą variantą, išgyvena ir dauginasi, papildžiusios savo fabriko arsenalą dar vienu baltymu. Kur neranda - neišgyvena. Žinoma, yra daug paveldėtos/evoliucionavusios biocheminės mašinerijos, kuri šį procesą stipriai optimizuoja.
Imunitetas yra tol, kol ląstelės gamina antikūnus, bet nesusiduriant su tuo virusu ilgą laiką, antikūnai nustojami gaminti resursu taupymo sumetimais. Išskyrus specifines išimtis, info apie gynybinius/virškinimo baltymus nėra saugoma genuose. Tai išprovokuota, o ne įgimta biocheminė reakcija.

Čia, jei ką, yra mokyklinis biologijos kursas.