Kažkas negerai su šituo sąkiniu, gal sakinys turėjo būti toks "Megastotis turėtų visiškai apsisukti apie nykštukinę planetą vos per 66 sekundes, kad išlaikytų stabilią orbitą". Nes dirbtinei gravitacijai užtenka bet kur orbitoj ar tarp galaktikų vidurį niekur esančia tokią stotį pasukti vieną kartą ir ji suksis apie masės centrą taip bus sukuriama dirbtinė gravitacija pakraščiuose ir kuo toliau nuo centro tuo stipresnė.

Maža to tam (pradinaim vienkartinaim pasukimui, arba stabdymui) net nereikia raketinių variklių, pilnai užtenka pasinaudoti giroskopo precesija masės centre. Nereikėtu deginti cheminio kuro, arba vandenilio ar panašiai, kas kosmose yra ne taip lengvai išgaunama. Serialo nemačiau, bet esu mates filmų kai tokias stoti įsuka su raketiniais varikiais stoties pakraščiuose.

O man užkliuvo liftas.Išgaunant medžiagas iš nykštukinės planetos aišku jis turėtu būti pastatytas ant jos,bet kaip tada suderins tą apsisukimą stoties per 66 sek,su tuo liftu?

Jo visiškas absurdas.
Jei stotis apsisuktų aplink cerera per 66 sekundes, kurios skersmuo yra 939 km, tai ji skrietų ~45km/s greičiu. Tokiu greičiu neįmanoma išlaikyti orbitos apie tokią mažą planetą, čia ištrūkimo iš saulės sistemos greitis. Beveik į visas puses.

Tačiau jei turėtum 1800~ metrų skersmens lyną, jo galuose po kosminę stotį, tai daug maž reikėtų minutę trunkančio apsisukimo aplink savo svorio centrą, kad tose stotyse būtų žemės lygio gravitacija.

O liftas daug realesnis nei žemėje. Ten nėra atmosferos, taigi nebus trinties, ir nėra deguonės, taigi liftas nerūdys. Cereros diena trunka apie 9 valandas, ir gravitacija mažesnė (3% žėmės), taigi geostacionari orbita bus daug žemiau. Stotis galės būti lifto gale, ir apsisuks per 9 valandas aplink cererą, ne per minutę. Tokios stotys daug geriau nei skrydžiai į marsą, nes galima išgauti nemažai medžiagų kurui, ir kitų kosminių laivų statybai. Nors marsas turi du palydovus, kurie tam irgi labai tiktų.

Taigi matematiškai įdėja veikia, bet ar bus pagaminta, abejoju. Jau 50 metų teoriškai veikia dirbtinė gravitacija, bet jau 50 metų kosmoso programos stagnuoja.

edit: pataisytas lyno skersmuo.

ISS daro tyrimus mikrogravitacijos sąlygomis.
O kam mum reikia stoties kažkur velniai žino kur?

Ta stotis tai būtų besisukantis žiedas aplink Cererą.

Jei norim plėsti žmonijos infrastruktūra kosmose, mums reikia medžiagų kurias galime panaudoti kurui, statybai, ar galų gale maisto auginimui. Pakolkas ISS yra tiesiog mikrogravitacijos laboratorija, nieko daugiau.


Jei tas žiedas apsisuktų aplink cererą per minutę, ir sugebėtų išlaikyti struktūrą, jame esantys žmonės būtų sutraiškyti išcentrinės jėgos, nes turėtum daugiau nei 500 kart stipresnę gravitaciją nei žemėje.

https://www.artificial-gravity.com/sw/SpinCalc/
Įvesk 480 kaip skersmenį, ir 1 apsisukimą per minutę (daug maž 66 sekundės).

Kažkokias didesnes kosmines struktūras statyti gabenant medžiagas iš žemės yra nesvietiškai brangu. Renkant žaliavas kosmose, iš asteroidų ir pan. ilguoju laikotarpiu galime labai atpiginti kosminius tyrinėjimus, nes bet kokias didesnes konstrukcijas gamintum ar orbitoje, ar geostacionarioje vietoje, o iš žemės gabentum tik itin sudėtingus dalykus, kaip mikrsochemas ir pan., ką gaminti kosmose neapsimokėtų.

Kam reikia plėstis į kosmosą? Na nežinau, nereikėjo ir iš Europos bąstytis į Kiniją, Indiją, Amerikas ar Afriką su Australija, bet bastėmės. Noras sužinoti daugiau, dėl išteklių, dėl žmonijos išgyvenimo net jei žemė taptų negyvenama.

P.S. serialo bent jau pirma serija pasirodė nebloga, nežinau kaip pražiopsojau, kad toks yra

_________________
Surinkai -10 takšų? Tavo komentarų nebematau ir nebeskaitau. Sėkmės savo graudžiame, neapykantos ir pavydo persmelktame gyvenime.

Tu teisus, tai ne žiedas aplink Cererą :) Iš tiesų yra dar kitaip: https://arxiv.org/pdf/2011.07487.pdf

Parašiau neįsigilinęs, kad tai žiedas, nes buvo paminėta, jog panašu į Expanse, o ten kiek supratau tai buvo žiedas, tik ne kosmose, o išskaptuotas po pačios Ceres paviršiumi ir žmonės vaikšto pėdomis „į dangų“.

Kaip matau, tam darbe kalbama apie 2 km skersmens cilindrą, apsisukantį per 66s. O visas tas cilindrų pulkas lėtai sukasi aplink Cererą aukštoje orbitoje.

Na nežinau, reikėtų nuo kažko paprastesnio pradėti. Bent jau tarpinius variantus iki galutinio aprašyti. Vienas geriausių variantų buvo aprašytas Seveneves knygoje, kur žmonės atsitempė nedidelį asteroidą iki ISS, ir pradėjo išdirbinėti metodus, kaip tą akmenį perdirbti į statybines medžiagas. Po tokio žingsnio galima būtų siųsti išdirbtas technologijas į nykštukines planetas. Bent jau dabar yra žingsnių ta linkme, su asteroidų misijom.


Jei kūnas suktūsi taip greitai, kad galėtum vaikščioti "ant lubų", tai tos lubos su laiku išlėktų, kaip ir akmenys ir kita medžiaga nykštukinėje planetoje. Cereros atveju taip būtų apie 2km/s paviršiaus greitis, ir būtų sunku nusileisti (net ašigalyje). Taip pat reikėtų apie 24 kartus padidinti cereros sukimosi aplink savo ašį greitį, kas irgi ganėtinai sudėtinga.

Seriale tam tikri dalykai nėra pateikiami tiksliai, ar iš vis pateikiami. Todėl expanse knygų serija jau laukia guli mano kindle. Iš dalies nesiryžtu skaityti nes "nusispoilinau" su serialo žiūrėjimu, iš dalies dėl to kad vis atrandu tamsesnės ir labiau "hard" fantastikos.

Seriale tai Ceres atseit išsukta iki 0,3g išcentrinės paviršiaus „gravitacijos“. Kaip tiek išsukti ir kad Ceres nesubyrėtų, nepaaiškinta.

gal pradzioj tarptautine kosmine stoti isukim kad bent 0,5 g atsirastu, atkristu visos butinybes sportuot, tulikai veiktu beveik normaliai, nereiktu skraidyt kabinoj ar isimontavus kur kampe miegot, o jau tada belskimes iki cereros

Pigiau rotuoti žmones, nes skrydžiai bet kuriuo atveju vyksta. Bet jo, technologiją reikia išsibandyti arti, ir kurį laiką be žmonių. 70 metrų ilgio lynas, su dviem stotim galuose galėtų apsisukti 2 kart per minutę, sukurdamas 0,3 g akseleraciją.