Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Autorius: Violeta Melnikienė

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

Straipsniai, kuriuos parašė Violeta Melnikienė

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2017-06-25 17
Daugiau nei prieš šimtą metų, kai Tunguskos sprogimo banga apskriejo visą planetą, žmonės apie kosminius pavojus dar nemąstė, nors sprogimo jėga buvo tūkstantį kartų didesnė už Hirošimos bombos. Taip LRT KLASIKAI sako geologas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Gediminas Motuza. Bet, pabrėžia jis, kosminiai smūgiai gali pasikartoti – vien XXI a. keliolika asteroidų pralėkė tarp Žemės ir Mėnulio (nors jie nebuvo ypač dideli, bet tai labai arti).
(1) 2017-05-10 49
Manoma, kad ir kvapai, ir spalvos yra mūsų smegenų sukurti – matymas yra elektromagnetinės bangos, ir tik mūsų smegenys jas interpretuoja kaip spalvas.
(0) 2016-05-25 14
Vaikai nuo pirmų gyvenimo dienų labai aktyviai mokosi, jiems patinka žaisti, jie nenori eiti miegoti, nes jiems nenuobodu gyventi, o miegas reiškia mažytę mirtį. Taigi domėjimasis ir žavėjimasis yra prigimtinė žmogaus būsena, LRT KLASIKAI sako klinikinė psichologė Aistė Diržytė. Todėl, pabrėžia ji, kai išgyvenamas nuobodulys, reikia savęs paklausti, ką geriausio galima padaryti, kad gyvenimas būtų įdomesnis, negu yra dabar.
(0) 2016-02-18 6
Tamsoje žmogus gali geriau suvokti, kas jis yra ir kas jam svarbu, deja, dauguma tamsą įsivaizduoja kaip erdvę, kurioje nutinka tik baisūs dalykai, ir išmoksta jos bijoti, LRT KLASIKAI sako psichoterapeutė Aistė Diržytė. „Įgimtos baimės yra tik dvi – triukšmo ir pusiausvyros praradimo. Vėliau vaikai išmoksta bijoti pelių, vorų, nes pamato, kad kažkas kitas jų bijo. Taigi, vaikas išmoksta, kad reikia bijoti ir tamsos“, – pastebi A. Diržytė.
(9) 2015-11-02 36
Fizikos lygtys neprieštarauja kelionėms nei į ateitį, nei į praeitį – jos teoriškai galimos, sako Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras Jonas Grigas.
(2) 2015-08-10 22
Nemažai mokslininkų mano, kad idėjos, vaizdiniai, vaizdžiai tariant, ateina iš aukščiau, o paskui mūsų smegenys, kaip koks supergalingas kompiuteris, tai apdoroja ir pritaiko prie aplinkos, tik žmogus priima ir perdirba ne bet kokią informaciją, sako fizikas, filosofas M. Romerio universiteto profesorius Saulius Kanišauskas.
(1) 2015-02-10 19
Analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Jungo teigimu, žmonės turi rasti gyvus mitus, nes senieji atgyvenę, o gyvenimas be jų negali būti visavertis, sako jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Ilgiuvienė. „Pavyzdžiui, mitas mums gali pasiūlyti guodžiančius, praturtinančius dvasią gyvenimo mirusiųjų šalyje vaizdus. O žmogus, besąlygiškai tikintis jais, yra lygiai taip pat teisus arba neteisus, kaip ir tas, kuris apskritai jais netiki. Bet neigiantysis eina pasitikti nebūties, o tikintis tuo archetipu arba mitu žengia gyvenimo keliu iki pat mirties“, – kalba ji.
(1) 2014-11-18 30
Toksikologai galėtų paaiškinti daugybę keistų žmonijos istorijoje buvusių dalykų, pavyzdžiui, kodėl prieš kelis šimtmečius opiumas ir kokainas buvo vartojami kaip vaistai.
(24) 2013-08-19 8
„Ką siūlo Mefistofelis Faustui? Nesibaigiančią kaitą. Aš bijau, kad Mefistofelio svajonė yra įgyvendinta: mes turime tokią kaitą, kokios sustabdyti nebėra jokių šansų. Tik klausimas, kada žmogus nuspręs sustoti, supratęs, kad prasmė slypi sustojime, akimirkų sulaikyme, o ne kaitoje“, – sako filosofas profesorius Leonidas Donskis, kalbėdamas apie gyvenimo prasmę.
(19) 2013-04-22 0
Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui.