Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Autorius: Ugnius Antanavičius

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

Straipsniai, kuriuos parašė Ugnius Antanavičius

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-07-04 10
Prieš 66 metus, 1954 m. birželio 30 d., dalyje Lietuvos apie 16 val. diena trumpam virto naktimi – Saulė dingo, o danguje sužibo žvaigždės. Lietuvos gyventojai tądien išvydo unikalų reginį, toje pačioje vietoje matomą vos kas 300-400 metų – visišką Saulės užtemimą. Kitą tokį užtemimą dalis Lietuvoje stebėti bus galima tik 2126 m.
(0) 2020-05-29 17
„Lietuvos matų, saikų ir svorių pagrindas yra metrinė sistema“, – prieš 100 metų, 1920 m. gegužės 25 d., paskelbė „Vyriausybės žinios“. Taip neseniai atgimusi Lietuva žengė svarbų žingsnį šalies modernėjimo keliu. Tądien Lietuvoje įvedus metrinę vienetų sistemą pagrindiniais ilgio, svorio ir tūrio matavimo vienetais pirmąkart istorijoje tapo atitinkamai metras, kilogramas ir litras.
(0) 2020-04-15 15
Tymai ir „triperis“ ir trachoma. Šiomis užkrečiamosiomis ligomis lietuviai 1938 m. užsikrėsdavo dažniau negu bet kokiomis kitomis, rodo tų metų sergamumo duomenys. Lyginant situaciją 1938 m. su dabarties statistika matyti, kaip reikšmingai keitėsi padėtis Lietuvoje – daug ligų, prieš 80-85 metus kamavusių lietuvius, išnyko arba beveik išnyko. Bet yra ir tokių, kurių atvejų skaičius išaugo.
(1) 2020-04-08 19
Tarpukario Lietuvoje valstybinė buvo ne tik degtinė, bet ir kortos. Nuo 1924 m. šalyje galiojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Be to, valdžia skelbė konkursą, kurio metu Lietuvos dailininkai galėjo kurti kortas su Lietuvos simbolika. Konkursą laimėjusio dizaino kortas valstybė spausdino ir platino.
(0) 2020-04-05 35
Raupsuotųjų prieglauda dabarties žmogui skamba kaip kažkas iš gilios senovės. Bet jos egzistavo dar neseniai. Klaipėdoje net iki 1944 m. veikė raupsuotųjų prieglauda – vienintelė Lietuvoje, viena paskutinių Europoje. 1937 m. Klaipėdos laikraščio „Vakarai“ žurnalistas gavo leidimą patekti į prieglaudą ir aprašė jos gyvenimą. Portalas 15min kviečia susipažinti su žurnalisto įspūdžiais, suteikiančiais išskirtinę galimybę pajusti, kaip uždaroje ir mitais apipintoje vietoje gyveno žmonės.
(2) 2020-04-03 8
Cholera, raupai, raupsai ar pasiutligė – greičiausiai visų šių ligų pavadinimus esate girdėję. Tačiau istorijos vadovėliuose jie sutinkami dažniau negu kasdieniniame pasaulyje. Besivystanti medicina lemia, kad šių ir kitų, kadaise labai pavojingų, dabartinėje Lietuvoje išvis arba beveik nebebūna.
(0) 2020-01-28 8
Aukščiausias Lietuvos medis yra ne eglė ir ne pušis, kaip galbūt galėtumėte pagalvoti. Tai daug retesnis Lietuvos miškų medis – maumedis. Degsnės maumedyne Prienų rajone, Naujosios Ūtos girininkijoje augantis maumedis yra net 49 metrų aukščio. Jo amžius – apie 150 metų.
(2) 2019-08-29 168
Plius trys septyni nulis – kone kiekvienas lietuvis puikiai žino šį kodą, kurį visuomet reikia surinkti skambinant į Lietuvą iš kitos užsienio valstybės. Tačiau kodėl Lietuvos telefono kodas yra būtent +370, o ne koks nors kitas? Atsakymas į šį klausimą slypi Šaltojo karo istorijoje.
(0) 2019-07-04 4
Antradienį virš dalies Ramiojo vandenyno ir Pietų Amerikos diena trumpam virto naktimi. Šiame pasaulio regione įvyko retas ir įspūdingas gamtos reiškinys – visiškas Saulės užtemimas. Deja, Lietuvoje jo stebėti nebuvo galima – iš žemyninių valstybių Saulės užtemimu džiaugėsi tik dalies Čilės ir Argentinos gyventojai.
(0) 2019-06-25 -1
Pirmadienį Lietuva šventė Jonines. Jonas ir moteriškoji šio vardo forma Janina – vieninteliai vardai Lietuvoje, kurių vardo diena tuo pačiu yra šventė ir laisvadienis, kas lyg ir turėtų rodyti ypatingą šių vardų reikšmę lietuvių kultūrai. Tačiau kiek Jonų ir Janinų yra Lietuvoje? Ir ar šie vardai vis dar yra populiarūs?
(0) 2019-05-03 12
Kiekvieną pavasarį socialinius tinklus užplūsta vilniečių nuotraukos šalia ką tik pražydusių sakurų žiedų. Tačiau sakuros – ne vienintelis labai neįprastas Lietuvos klimatui augalas, kada nors puošęs Vilnių. Kadaise Vilniaus viešosiose erdvėse buvo galima išvysti netgi keliolika... palmių.
(5) 2019-04-29 27
„Žirgo galva“ ar „zirga galva“ – šį pašaipų latvių apibūdinimą yra girdėjęs daugelis. Tačiau iš kur jis atsirado? Kodėl būtent žirgo galva tapo objektu, didelės dalies lietuvių žodyne siejamu su latvių tauta?
(0) 2019-02-07 5
Tarpukario Lietuvoje pasai atrodė kitaip negu dabar. Kadangi savo fotografijas, kurias būtų galima prisegti prie paso, turėjo toli gražu ne kiekvienas, daug didesnis dėmesys buvo skiriamas asmens bruožų aprašymui. Akių, plaukų spalva, ūgis, veido forma – visa tai buvo įrašoma į pasą. Jei asmuo būdavo „raišas“ ar „kuprotas“ – pase atsispindėdavo ir tai.
(3) 2018-10-17 4
Praėjusią savaitę Seimo nariai priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įteisino savo sudėtyje kanapių turinčius medikamentus. Kur tokių vaistų bus galima įsigyti, kas juos galės išrašyti bei kaip apskritai atrodo tokie vaistai?
(0) 2018-05-10 6
Jau seniai mėgstama fantastinių knygų ir filmų kūrėjų, genų inžinerija tampa realybe. Lietuvių mokslininkų aprašytos molekulinės žirklės Crispr-Cas, leidžiančios „karpyti“ ir koreguoti gyvų organizmų DNR, gali padėti išgydyti anksčiau neišgydomomis buvusias ligas. Tačiau yra nuogąstaujančių, kad pernelyg giliai įlindus į žmogaus genus, kils ir didelių grėsmių.